Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, 65 str. 1 d. ,,b“ p., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. lapkričio 8 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, dvi laisvės apribojimo dienas keičiant viena laisvės atėmimo diena, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas 2012 m. gegužės 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2011 m. gegužės 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, pakeista 45 parų areštu.

Iš kaltinamųjų D. Č. ir M. K. nukentėjusiosios R. M. naudai solidariai priteista 2377,30 Lt turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas D. Č., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su D. Č., laikotarpiu tarp 2012 m. kovo 23 d. 17.00 val. ir 2012 m. kovo 25 d. 16.00 val., Mažeikių mieste, iš (duomens neskelbtini) namo nesaugomosios automobilių stovėjimo aikštelės, pagrobė svetimą, R. M. 5000 Lt vertės priklausantį, turtą – automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos su jame buvusiais daiktais: 40 Lt vertės vaistinėle, 70 Lt vertės gesintuvu, 30 Lt vertės ,,STOP“ ženklu, 80 Lt vertės keturiais ratlankiais.

Apelianto įsitikinimu, Mažeikių rajono apylinkės teismas priėmė aiškiai per griežtą nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir neatidėjo bausmės vykdymo, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, M. K. pripažino kaltu kartu su kitu nuteistuoju – D. Č. – įvykdžius kvalifikuotą vagystę pagal BK 178 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuotos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo sprendimu paskirti jam realią laisvės atėmimo bausmę, neatidedant jos vykdymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmiausiai kolegija atkreipia dėmesį į skunde dėstomus tikrovės neatitinkančius teiginius dėl apeliantui neužtikrintų teisių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (2 t., 378 b. l.) matyti, kad kaltinamiesiems (D. Č. ir M. K.) buvo išaiškintos jų teisės, reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 22 str. 3 d., 261 str. 6 d., tarp jų ir teisė turėti gynėją, tačiau šia teise apeliantas nepasinaudojo – savo gynėjo neturėjo (M. K. šioje byloje suimtas nebuvo) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neprašė jam skirti gynėją advokatą. Tai, koks manymas šiame kontekste susiformavo nuteistajam M. K., savaime nereiškia, jog buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

BK 75 str. numato bausmės vykdymo atidėjimo galimybę asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Iš esmės teismas galėtų taikyti šį institutą, jei nuspręstų, esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau daryti tokią išvadą dėl M. K. nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad apeliantas praeityje net tris kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis, vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1–3 p. (1 t., 83–84 b. l.), tarp jų Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d., 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiais už padarytus apysunkius tyčinius nusikaltimus, atitinkamai už kvalifikuotą vagystę (BK 178 str. 2 d.) ir didelės vertės svetimo turto sugadinimą (BK 187 str. 2 d.) (LITEKO duomenys). Visais atvejais apeliantas deklaravo prisipažinimą dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir reiškė nuoširdų apgailestavimą, žadėjo daugiau nepažeidinėti įstatymų, tačiau bylos duomenys rodo, kad teisinę padėtį lengvinančių institutų taikymas M. K. atžvilgiu nepadėjo pasiekti norimų tikslų. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu M. K. buvo nuteistas už padarytą vagystę pagal BK 178 str. 2 d., jam paskirta viena iš švelniausių minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir atitinkami teismo įpareigojimai (1 t., 91–96 b. l.), tačiau paskirtos bausmės apeliantas nevykdė, todėl pastaroji to paties teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo pakeista į areštą 45 paroms (2 t., 26–28 b. l.). Maža to, M. K. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis – vengė atlikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę, ir už tai to paties teismo 2012 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu (2 t., 29–31 b. l.) buvo nuteistas pagal BK 245 str. laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams. Kitaip tariant, apeliantas, vengdamas jam skiriamų švelnių bausmių atlikimo, nevykdydamas jam skiriamų auklėjamojo poveikio priemonių, tuo laikotarpiu toliau pažeidinėjo įstatymus – darė administracinius teisės pažeidimus ( 1 t., 87–88 b. l.), vėl padarė kvalifikuotą vagystę (BK 178 str. 2 d.), bendrininkų grupėje pagrobdamas automobilį ir kitą svetimą turtą, už ką yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Iš to, kas paminėta, yra aišku, kad anksčiau, kaip ir šį kartą, M. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir deklaravo kritišką savo elgesio vertinimą, tačiau neišnykus teistumui pagal 2011 m. gegužės 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį vėl padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, pažeidinėjo kitus įstatymus. Akivaizdu, kad tokį nuteistojo elgesį lemia susiformavęs aiškiai klaidingas įspūdis apie nebaudžiamumą už daromas nusikalstamas veikas, ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas M. K. toliau formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą, taigi ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d, pasiekti nepavyktų. Dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti apelianto atžvilgiu BK 75 str. nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis mokosi, kad savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl to, tai pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl dar kartą vertinti nuteistojo skunde deklaruojamos šios aplinkybės nėra pagrindo. Teismas taip pat atsižvelgė į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o būtent į tai, kad M. K. apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nors apeliantas yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau visuma aptartų aplinkybių rodo aiškiai didesnį nuteistojo M. K. asmens pavojingumą visuomenei, todėl kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti nuteistajam BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra žymiai mažesnė už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti ją, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Skunde apeliantas taip pat teigia, kad mokykloje charakterizuojamas teigiamai (2 t., 55 b. l.), padeda sergančiai motinai ir rūpinasi neįgaliu broliu, nori atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai. Dėl tokių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad nei dalies žalos apeliantas nukentėjusiajai neatlygino, o spręsti apie jo geranorišką pagalbą ir deklaruojamą rūpestį šeimos nariams, kai dėsningai pažeidinėjami įstatymai, nėra pagrindo. Nuteistojo deklaruojami pozityvūs ketinimai nei jo asmens, nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemenkina. Suprantama, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos kaltininko socialiniams ryšiams, tačiau savaime tai negali lemti teismo sprendimo neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės, tuo labiau, kad pataisos įstaigose nuteistiesiems organizuojamas bendrasis lavinimas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 147 str.).

Kolegija atkreipia dėmesį į nepagrįstą 45 parų arešto bausmės įskaitymą į M. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. ,,b“ p., apeliantui pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2012 m. lapkričio 8 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę, į kurios laiką įskaitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtą ir to paties teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi pakeistą 45 parų arešto bausmę, nors su pastaruoju nuosprendžiu ir nutartimi už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo bendrinama. Akivaizdu, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau kolegija, konkrečiu atveju, negali ištaisyti šios klaidos, kadangi pablogintų nuteistojo padėtį, kai baudžiamojo proceso įstatymas tai draudžia (BPK 320 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.