Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), turintis 9 klasių išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas,

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 283 straipsnį, 290 straipsnį ir skirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skirta 60 MGL dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs), taip pat teistas užsienyje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 2,15 ir daugiau promilių neblaivumas. Jis 2023 m. spalio 2 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 14, 219.2, punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį - atsitrenkė į kelio atitvarą, po ko pasišalinęs iš įvykio vietos, pažeidė kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2023 m. spalio 2 d., 04.10 val. kelkraštyje (duomenys neskelbtini), prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo V. R. 2023 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 2 d. apie 04.22 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. B. gim. (duomenys neskelbtini) vairuodamas lengvąjį automobilį „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, tai yra atsitrenkė į kelio atitvarą ir jį apgadino. Po eismo įvykio A. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos ir buvo pastebėtas adresu (duomenys neskelbtini), patikrinus A. B. blaivumą, nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais A. B. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl įtariamas padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Audi A6 Avant 3.0 TDI quattro“, M1-AC kategorijos, lengvojo automobilio, 2 967 cm³ variklio darbinio tūrio, 171 kW/233 AG variklio galios, 2006 m., vidutinė kaina 2023 m. spalio mėn. duomenimis su PVM 4 260 Eur (b. l. 46).

Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas ,,PSS-20231002-052037UTC+0300“, pareigūnas pradeda pildyti procesinius dokumentus, vyras kalbina žmogų, kad padarė eismo įvykį, vyras atsako, kad nepajautė padaręs eismo įvykio. Pareigūnas paklausia, ar po eismo įvykio vartojai alkoholį, vyras atsako, kad taip, pareigūnas paklausia ar pripažįsti vairavęs, atsako, kad taip. Vaizdo įrašo pabaiga.

Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas ,,PSS-20231002-055837UTC+0300“, pareigūnai nufotografuoja vietą, matuoja šaligatvio atitvarus, ikiteisminiam tyrimui reikšmingos medžiagos nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 67-69).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. R. parodymai, pareigūno tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai jis taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiuo atveju A. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 90 MGL (BBND – bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) (4 500 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi A. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 60 MGL (BBND) (3 000 Eur) dydžio baudos.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamąjį charakterizuojančius požymius ir jo finansinę padėtį, gyvenimo situaciją, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas pažymi, kad alkoholio vartojimo faktas po eismo įvykio yra tokia pat pavojinga veika kaip ir vairavimas neblaiviam. Kitoks veikos vertinimas sudarytų sąlygas neblaiviam vairuotojui piktnaudžiauti teise – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. B. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų.

Atsižvelgiant į tai, kad A. B. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,15 promilės), jis verčiasi individualia veikla, duomenų apie galiojantį teistumą nėra (praeityje teistas už kitokio pobūdžio veikas), administracine tvarka baustas (nesusiję su alkoholio vartojimu), kaltinamajam nustatytinas prokurorės siūlytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas, t. y. trejų metų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 4 d.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023).

Byloje nustatyta, kad A. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis, kurį vairavo A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklauso, jis priklauso trečiajam asmeniui – T. B. (b. l. 44). Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas A. B. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui.

Šiuo atveju, kaip jau minėta, nustatyta, jog A. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,15 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, alkoholį jis vartojo tą pačią dieną, po eismo įvykio, iš kurio pasišalino. Pažymėtina, jog A. B. pirmą kartą baudžiamas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam.

Šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Byloje matyti, kad A. B. finansinė padėtis yra stabili, dirbantis, išlaiko šeimą, todėl manytina, kad galės sumokėti tokio dydžio pinigų sumą.

Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „Audi A6 Avant 3.0 TDI quattro“, M1-AC kategorijos, 2006 m., vidutinė kaina (2023 m. spalio mėnesio duomenimis) su PVM – 4 260 Eur. Ši suma šiuo atveju laikytina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismo vertinimu, transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. B. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog A. B. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 260 Eur.

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98-101) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. spalio 10 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. B..

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. B. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi baudžiamoji byla teisme nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas pripažintinas būtinu, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo įrašais, saugomas voke 70 lape – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) MGL (BBND) (4500 Eur) (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. (A. B.) paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL (BBND) (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. B. (A. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, A. B. (A. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš A. B. (A. B.) konfiskuotino turto – automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 260 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties eurų).

A. B. (A. B.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. B. (A. B.) dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos paskutiniame lape, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską CD laikmenoje su vaizdo įrašais, saugomą voke 70 lape – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Išaiškinti A. B. (A. B.), kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma per 3 (tris) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.