Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 MGL dydžio (4500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 4 d.; 2) automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4260 Eur išieškojimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir A. B. nuteisimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be to, apelianto teigimu, buvo pažeista Konstitucijos garantuojama įtariamojo teisė turėti advokatą. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl teisės turėti advokatą

Pagal Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teisė turėti advokatą kiekvienam įtariamajam garantuojama nuo jo sulaikymo arba pirmos apklausos momento, tačiau nesutinka su tuo, jog nagrinėjamu atveju iki atvykstant gynėjui arba nekviečiant gynėjo dalyvauti procese su įtariamuoju A. B. negalėjo būti atliktas joks procesinis veiksmas.

Apeliantas įtariamojo A. B. teisės turėti advokatą suvaržymą įžvelgia tame, kad tyrėja R. E., prieš įteikdama 2023 m. spalio 6 d. pranešimą apie įtarimą A. B. ir jį apklausdama nuo 07.37 val. iki 07.39 val., jam jokių procesinių teisių, tarp jų ir teisės turėti gynėją, neišaiškino ir ignoravo A. B. pareiškimus dėl jo gynybos. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, t. y. 2023 m. spalio 4 d. ir 2023 m. spalio 6 d. (b. l. 94–97, 110–111). Abiem atvejais prieš apklausiant A. B. jam buvo išaiškintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytos teisės, taip pat BPK 44 ir 50 straipsniuose įtvirtintos garantijos, t. y. A. B. buvo išaiškinta, kad: 1) jis gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka; 2) jis turi teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento; 3) jis turi teisę pats pasirinkti ar pasikviesti sau tinkamą gynėją, be to, įtariamojo pavedimu gynėją gali pakviesti kiti asmenys, kuriems įtariamasis paveda. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys 2023 m. spalio 4 ir 6 d. teisių įtariamajam ir teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolai, kuriuos A. B. pasirašė (b. l. 90, 91, 106, 107). Šie duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo A. B. procesinės teisės buvo išaiškintos tinkamai ir jų esmę jis suprato. Nors abiejuose teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokoluose nėra nurodyta, ką A. B. pareiškė po to, kai jam buvo išaiškintos teisės dėl gynėjo, iš 2023 m. spalio 4 d. atliktos jo pirminės apklausos protokolo matyti, kad jis duodamas parodymus pareiškė, jog pareikšto įtarimo esmę suprato ir gynėjas jam nereikalingas (b. l. 94). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suvaržytos įtariamojo A. B. teisės gintis pačiam arba per gynėją.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ir nuteistajam nebuvo užtikrintos jo procesinės teisės.

Dėl nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje išskirti trys alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Nagrinėjamu atveju yra aktuali nusikalstama veika – vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kartu aktualus ir KET 221 punkte įtvirtintas imperatyvas, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Taigi, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už šią alternatyvią veiką, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po to vartojo alkoholį, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės; 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-387/2022). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmos aplinkybės, t. y. kad A. B., vairuodamas automobilį, padarė eismo įvykį.

Nagrinėjamu atveju A. B. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis Vilniuje, Džiaugsmo g. prie pastato pažymėto Nr. 63, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kelio atitvarą, pasišalinęs iš įvykio vietos, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilių etilo alkoholio koncentracija. Nuteistojo gynėjas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad jo ginamasis padarė eismo įvykį, ir apeliaciniame skunde teigia, jog nėra sąryšio tarp automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietos Vilniuje, Pavilnės g., ir pažeistų kelio atitvarų Vilniuje, Džiaugsmo g. 63. Pasak apelianto, teismas nemotyvuotai atmetė vairuotojo A. B. nuoseklius parodymus, kad jis važiuodamas iš namų (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant pakelės žolės ar betono luito Pavilnyje, Žemoji g., o kelio atitvarų Vilniuje, Džiaugsmo g. 63, jis nepažeidė, nes tuo keliu nevažiavo. Taigi, apeliantas iš esmės nesutinka su tuo, kad nuteistasis padarė eismo įvykį. Tačiau su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad eismo įvykiu nagrinėjamu atveju laikomas nuteistojo vairuojamo automobilio atsitrenkimas į kelio atitvarus Vilniuje, Džiaugsmo g., prie pastato, pažymėto Nr. 63. Teisėjų kolegijos vertinimu, judančios transporto priemonės atsitrenkimas į kelio atitvarus atitinka minėtame įstatyme įtvirtintą eismo įvykio sąvoką. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Jis, kaip ir nuteistasis, ginčija patį faktą, kad vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“ kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atsitrenkė į kelio atitvarus. Nuteistojo teigimu, jis važiavo kita gatve, kurioje užvažiavo ant žolės, kurioje buvo betono luitas, todėl negalėjo atsitrenkti į kelio atitvarus minėtoje vietoje. Teisėjų kolegija šią nuteistojo versiją atmeta kaip nepagrįstą.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad aplinkybę, jog A. B. pažeidė kelio atitvarus Vilniuje, Džiaugsmo g., prie pastato, pažymėto Nr. 63, patvirtina 2023 m. spalio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir pridėtos fotolentelėse esančios nuotraukos, iš kurių matyti automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 19–20, 27–28). Iš fotolentelės nuotraukos Nr. 8 matyti, kad automobilis yra be padangos dalies (b. l. 24). Remiantis 2023 m. spalio 4 d. daiktų apžiūros protokolu, minėta padanga rasta 2023 m. spalio 2 d. J. Juškytės g. ir Džiaugsmo g. sankirtoje apie 2,4 km nuo eismo įvykio vietos (b. l. 60–61). Iš 2023 m. spalio 2 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint kelią Džiaugsmo g., nuo Švarioji g. link Pergalės g., priešais pastatą Nr. 63 kairėje pusėje yra metalinis atitvaras, kuris yra nubraižytas (b. l. 49–56). Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 4 d. liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. R. parodė, kad 2023 m. spalio 2 d. dirbant pagal patvirtintą darbo grafiką apie 4.00 val. pastebėjo lengvąjį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo skersai kelio Pergalės g. kryptimi, šalia Pavilnės g. 5B. Priėjus prie automobilio, viduje vairuotojo pusėje už vairo miegojo asmuo, jį pažadinus, paaiškėjo, kad tai A. B., kuris nurodė, kad vairavo neblaivus automobilį ir sukėlė eismo įvykį (b. l. 34–35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 4 d. apklaustas įtariamuoju A. B. parodė, kad vairuojamo automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į šaligatvį ar į akmenį, nepastebėjo į ką atsitrenkė (b. l. 94–95), tačiau 2023 m. spalio 6 d. papildomos apklausos metu parodė, kad po eismo įvykio su automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į atitvarą galimai pranešime apie įtarimą nurodytu adresu, po eismo įvykio sustojęs toliau kelkraštyje, vartojo alkoholį automobilio salone vairuotojo pusėje (b. l. 110). Šiame kontekste pažymėtina, kad pranešime apie įtarimą, su kuriuo A. B. buvo pasirašytinai supažindintas, nurodyta, visų pirma, eismo įvykio vieta – Vilnius, Džiaugsmo g., prie pastato, pažymėto Nr. 63, antra, aplinkybė, kad įtariamasis atsitrenkė į kelio atitvarus (b. l. 108–109). Taigi, A. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į kelio atitvarus kaltinime nurodytoje vietoje, t. y. Džiaugsmo g. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis neigė, kad važiavo kaltinime nurodytoje vietoje ir kad atsitrenkė į kelio atitvarus. Teigė, kad važiavo kita gatve (Žemoji g.) ir išvažiavęs ant žolės atsitrenkė į betono luitą (b. l. 128–129). Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nevertino teisminio bylos nagrinėjimo metu A. B. duotų parodymų, kad jis važiavo per „Žemąjį“ Pavilnį, kur yra Žemoji gatvė, o Džiaugsmo gatve jis apskritai nevažiavo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo ir yra vertinami kritiškai, nes apklausiant jį du kartus ikiteisminio tyrimo metu šių aplinkybių jis nenurodė. Šie nuteistojo parodymai papildomai paneigiami, sugretinus 2023 m. spalio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotolentelėse esančiose nuotraukose užfiksuotus automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus su 2023 m. spalio 2 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais kelio atitvarų Vilniuje, Džiaugsmo g., priešais pastatą Nr. 63, apgadinimais. Matyti, kad minėtų kelio atitvarų apgadinimai iš esmės sutampa su automobilio apgadinimais ir nekelia abejonių, kad kelio atitvarų apgadinimai padaryti į juos atsitrenkus nuteistojo vairuojamam automobiliui.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad byloje turėjo būti pateikta specialisto ar eksperto (trasologo) išvada, kuri leistų nustatyti, ar automobilis „Audi A6 Avant“, vairuojamas A. B., 2023 m. spalio 2 d. 3.00 val. galėjo kontaktuoti su kelio atitvarais Džiaugsmo g. 63. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismas nei nuteistasis, nei jo tuometinis gynėjas klausimo dėl ekspertizės atlikimo ar specialisto išvados pateikimo, siekiant nustatyti šias aplinkybes, nekėlė. Pažymėtina ir tai, kad ekspertinis (specialisto) tyrimas paprastai skiriamas, kai byloje apsunkinta galimybė be specialių žinių ir įgūdžių turinčio asmens nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į akivaizdžius nuteistojo vairuojamo automobilio ir kelio atitvarų apgadinimų sutapimus, kitus byloje surinktus duomenis, tokios būtinybės nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės.

Taigi, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė visas šiai bylai svarbias aplinkybes ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų parenkant nuteistajam bausmės rūšį ir nustatant jos dydį bei skiriant baudžiamojo poveikio priemones. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į tai, kad nuteistasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu, nuteistojo asmenybę (praeityje teistas, baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos nebegalioja, vykdo individualią veiklą, vedęs, turi mažametį vaiką), atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą, kuri yra proporcinga ir nėra per griežta. Be to, nuteistajam pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė minėtą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nutarė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdyje nepripažino esminės šios bylos aplinkybės, t. y. kad padarė eismo įvykį, todėl skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog A. B. kaltu prisipažino visiškai. Kaip matyti, jis nesutiko nei su kaltinime nurodyta eismo įvykio vieta, nei su tuo, kad jo užvažiavimas ant žolės ir atsitrenkimas į betono luitą laikytinas eismo įvykiu. Ši jo versija toliau plėtojama ir apeliaciniame skunde. Kita vertus, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro skundas, minėtos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nešalina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, teisinga ir proporcinga nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybei, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.