Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims B. M., jo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovams D. M., A. F., Z. F. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, B. M., A. R., J. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės D. V. atstovė advokato padėjėja Lina Miškinienė patvirtino patikslintuose ieškiniuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisnius argumentus. Parengiamojo teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus nurodydama, jog sutinka, kad iš ieškovės, atsakovei D. M. už servituto nustatymą būtų priteista 400 Eur nuostolių atlyginimo kompensacija ir atsakovams A. F. ir Z. F. už servituto nustatymą būtų priteista 100 Eur nuostolių atlyginimo kompensacija. Patvirtino, jog ieškovės prašomas nustatyti servituto planas yra pats ekonomiškiausias ir optimaliausias, siekiant suderinti abiejų šalių bei kaimyninių žemės sklypų savininkų interesus. Atsakovės D. M. ruoštuose detaliuose sprendiniuose, kurių metu žemės sklypas buvo padalintas į tris žemės sklypus, toje pačioje vietoje buvo numatytas servitutas, kuriuo buvo numatyta galimybė patekti į ieškovės žemės sklypą. Šiuo metu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, neketina įgyvendinti numatytų projektų dėl kelio įrengimo prie ieškovės žemės sklypo. Ateityje, įgyvendinus savivaldybės projektą ir paruošus privažiavimą prie ieškovės žemės sklypo, nebeliktų servituto būtinybės, dėl ko būtų galima servitutą panaikinti. Šiai dienai, nežinoma kada šis projektas bus pradėtas įgyvendinti ir ar iš viso bus šis projektas įgyvendintas.

Teismo posėdžio metu atsakovai A. F. ir Z. F. sutiko su ieškiniu, tai yra sutiko jog jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtų nustatytas prašomas servitutas bei priteista jiems už servituto nustatymą 100 Eur kompensacija. Papildomai pažymėjo, jog iš D. M. įsigydami jiems priklausantį ginčo žemės sklypą, pardavėja D. M. jų neinformavo, jog šiame žemės sklype, atliekant detaliojo plano procedūras buvo numatytas servitutas, tikslu patekti į ieškovei šiuo metu priklausantį žemės sklypą. Šios aplinkybės jiems tapo žinomos tik šios bylos nagrinėjimo metu. Prašė iš jų nepriteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Patvirtino, jog jų sklype nėra jokių medžių bei statinių. Inžineriniai įrenginiai yra po žeme.

Teismo posėdžio metu atsakovė D. M. prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog ji ėmėsi iniciatyvos atkurti nuosavybės teises į jos tėvo giminės nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą. Sutvarkius nuosavybės atkūrimo procedūras bei atlikus detaliojo plano procedūras - žemės sklypą padalijus į tris mažesnius sklypus, jos mama pareiškė reikalavimus į ieškovei šiuo metu priklausantį sklypą. Vėliau vyko teismai, kurie nuosavybės teises pripažino jos motinai, kuri vėliau šį ginčo žemės sklypą padovanojo anūkei (ieškovei). Pripažino, jog ieškovė yra jos sesers dukra (dukterėčia). Prieš dvejus metus, ieškovės prašomoje nustatyti servituto vietoje, pradėjo akmeninės tvoros statybas. Tvorą stato patys, ūkiniu būdu, statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų neturi. Neturi duomenų apie tvoros vertę. Be to, nurodė, jog ginčo vietoje sūnus planuoja gyvenamojo namo statybą. Ieškovė dėl servituto nustatymo kreipėsi į juos jau po tvoros statybos pradžios.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. M. prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog pagrinde jis tvarkė visus žemės atkūrimo ir padalijimo reikalus. Nurodė, jog jis turi pakankamai tam žinių, yra buvęs statybininkas. Žmona buvo medicinos sesuo ir šių reikalų neišmanė. Patvirtino, jog po teismo, kurio metu ginčo žemės sklypas atiteko uošvienei, o pastaroji šį sklypą padovanojo ieškovei, į juos kreipėsi ieškovė dėl servituto nustatymo. Su servituto nustatymu nesutiko, prašomoje vietoje pradėjo tvoros statybą. Tvorą statė pats, mūrydamas akmenis. Tvoros aukštis apie 1.5 metro. Santykiai su ieškove yra konfliktiški. Ginčo dėl tvoros su kaimynais iki šiol nekilo. Nurodė, jog 1 aro žemės vertė yra apie 3500 Eur, tai žino iš kaimynų. Patvirtino, jog dalinat žemės sklypą į tris sklypus, buvo numatytas servitutas patekti į ginčo sklypą, tačiau jo neregistravo. Parduodamas atsakovams F žemės sklypą nepaaiškino pastariesiems, jog detaliajame plane šiame žemės sklype buvo numatytas servitutas.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. V. paaiškino, jog yra atsakovės D. M. sesuo, ieškovė D. V. yra dukra. Mama J B padovanojo dukrai ginčo žemės sklypą. Po to, prasidėjo konfliktai su M. Dovanojimo metu tiek dukra tiek Dalia ir B. M. suprato, jog dukra numatytu servitutu pateks į jai priklausantį žemės sklypą. Kelias buvo numatytas, toje vietoje, kurioje dabar yra prašomą nustatyti servitutą. Nebuvo jokių kalbų, jog dukra į sklypą turėtų patekti iš Užuovėjos gatvės. Dukra planuoja šiame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, todėl reikalingas privažiavimas. Po vykusio teisminio proceso, dukra 2015 m. kartu su advokatu kelis kartus nuvyko pas B. M. tartis dėl servituto įtvirtinimo. Visus šiuos reikalus sprendė ne atsakovė D. M., o pats B. M.. Atsakovė D. M. norėjo draugiškai išspręsti, tačiau sutuoktinis B. M. pasakė, jog dukra į savo sklypą nepateks, nes B. M. užstatys tvorą. Po ko, neužilgo B. M. tyčia ir sąmoningai siekdamas užkirsti kelią numatytu servitutu patekti dukrai į jai priklausantį sklypą - užstūmė akmenį bei pradėjo tvoros statybas. Turi notarinį įgaliojimą atstovauti dukrą, patvirtino, jog dukra gyvena užsienyje.

Teismo posėdžio metu tretieji asmenys A. R. ir J. A. teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 0,1945 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Apskrities viršininko 2009 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 4-6056-(1.3) pagrindu nuo 2009 m. gruodžio 3 d. yra įregistruotos daiktinės teisės - kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis).

Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 4-6056- (1.3) ,,Dėl teisių atkūrimo į žemę grąžinant žemę natūra, Klaipėdos rajone” atkurtos nuosavybės teisės į žemę J. J. B grąžinant žemės sklypus natūra pagal pridedamą priedą. Įsakymo priedo, Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą žemę (mišką) grąžinant natūra, Klaipėdos rajone sąrašo, pirmoje eilutėje nurodyta, kad J. J. B natūra grąžinamas 0,19 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame nustatomas kelio servitutas (viešpataujantis). Klaipėdos apskrities 2009 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 55/16270, 3 punkte taip pat nurodoma, kad grąžinamame natūra 0,19 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatomas kelio servitutas (viešpataujantis).

2008 m. spalio 24 d. buvo sudarytas grąžinamo natūra 0,19 ha žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir abrisas, kurį pasirašė atsakovė D. M.. Šiuo dokumentu atsakovė D. M. asmeniškai suderino atkuriamo žemės sklypo Nr. 531 sprendinius, tai yra sutiko, kad tarnaujantis kelio servitutas, kuriame viešpataus atkuriamo natūra žemės sklypo (projektinis Nr. 531) savininkai, bus nustatytas jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas Apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2738 “Dėl D. M. namų valdos žemės sklypo padalinimo Saulažolių kaime, Klaipėdos rajone” pagrindu. Šiuo įsakymu patvirtintas atsakovės D. M. 0,3967 ha ploto namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimas pagal parengtą detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2000 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 128, nustatant, kad žemės sklypas padalijamas į tris sklypus.

Po aukščiau minėto detalaus plano patvirtinimo, UAB “Gargždų projektas” parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, kurį 2000-11-09 patikrino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. Geodezininkas A. Kulingauskas, 2000-11-13 patvirtino skyriaus vedėjas. Minėtas žemės sklypo planas taip pat 2000-11-13 suderintas su Klaipėdos rajono savivaldybės vyr. architekte. Šiame plane aiškiai matyti, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytas 62 kv. m. servitutas. Vertinant 2008 m. spalio 24 d. sudarytą grąžinamo natūra 0,19 ha žemės sklypo abrisą su UAB “Gargždų projektas” parengtu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planu, matyti, kad abrise nurodyta kelio servituto vieta sutampa su servituto vieta, numatyta UAB “Gargždų projektas” parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane.

Dėl servituto.

Bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai neginčijo aplinkybės, jog ieškovė D. V. neturi galimybės, šiuo metu, patekti į savo žemės sklypą. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovės žemės sklypas iš visų pusių yra apsuptas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais.

Ieškovė D. V. patekimą į savo žemės sklypą prašo nustatyti per atsakovams A. F. ir Z. F. nuosavybės teise priklausantį 0,0044 ha žemės sklypą, nustatant 16 kv. m. servitutą bei per atsakovei D. M. priklausantį 0,1871 ha žemės sklypą, nustatant 82 kv. m. servitutą. Įrengiant vieną, tiesų kelią per du žemės sklypus.

Atsakovai A. F. ir Z. F. parengiamojo teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Atsakovai A. F. ir Z. F. patvirtino, jog iki bylos nagrinėjimo pradžios jiems nebuvo žinomos aplinkybės, jog šio žemės sklypo buvusi savininkė D. M. detaliojo plano sprendiniais, jų žemės sklype buvo nustačiusi servitutą, kurio tikslas buvo užtikrinti privažiavimą į ieškovės žemės sklypą.

Atsakovė D. M. bei jos sutuoktinis B. M., prašydami atmesti ieškinį argumentavo, jog ateityje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai įgyvendinus Gargždų miesto bendrąjį planą ir įrengus plane numatytą gatvę, šalia ieškovės žemės sklypo, ieškovė šia gatve galės patekti į savo sklypą, ir servituto nustatymas bus nebeaktualus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog atsakovės nurodytos gatvės įrengimui, savivaldybė, bus įpareigota iš eilę žemės sklypų savininkų paimti dalį privačios žemės – visuomenės poreikių tenkinimui. Patvirtino, jog gatvės įrengimui nėra laisvos valstybinės žemės šalia ieškovės žemės sklypo.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018-12-12 rašte nurodoma, kad šalia sklypo kad. Nr. 5520/0001:647 Gargždų miesto bendruoju planu yra numatyta gatvė, kuri jungtųsi su Užuovėjos gatve. Kelių tinklui įgyvendinti nėra pradėta administracinė procedūra dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Klaipėdos rajono savivaldybės planuose šio kelių tinklų įgyvendinimas nenumatytas.

Atkreiptinas dėmesys, jog ginčas šioje byloje kyla tarp giminaičių. Atsakovė D. M. yra ieškovės D. V. mamos (L. V.) sesuo. 2019-10-12 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-6056-(1.3) bei sprendimu Nr. 55/16270 nuosavybės teisės į žemės sklypus natūra buvo atkurtos J. J. B, tai yra atsakovės D. M. ir L. V. tėvui.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog 2014-09-10 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1103-513/2014 išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-20 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Justinos B pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., L. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J B ir L. V. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimą palikto nepakeistą. Šiuo sprendimu pareiškėjos Justinos B pareiškimą teismas tenkino, o suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais D. M. pareiškimo netenkino. Teismai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. B, mirusio 2001-10-04, palikimo atsiradimo vieta. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J B, faktiškai priėmė savo sutuoktinio J. J. B, mirusio 2001-10-04, palikimą. Nurodė, kad šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

2014 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta Dovanojimo sutartis, kurios pagrindu J B (močiutė) neatlygintinai perdavė D. V. (anūkei) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutarties 2.2 papunktyje nurodyta, kad šiame žemės sklype įregistruotos daiktinės teisės - Kelio servitutas (viešpataujantis), įrašas galioja nuo 2009 m. gruodžio 3 d.

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovei D. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nuo 2009 m. gruodžio 3 d. yra įregistruotas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės D. M. žemės sklype kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) nebuvo registruotas VĮ Registrų centras, nors Apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2738 “Dėl D. M. namų valdos žemės sklypo padalinimo Saulažolių kaime, Klaipėdos rajone” atsakovės D. M. žemės sklype buvo patvirtintas tarnaujantis kelio servitutas, kuriame viešpataus atkuriamo natūra žemės sklypo (projektinis Nr. 531) savininkai.

Teismo posėdžio metu atsakovės D. M. sutuoktinis B. M. paaiškino, jog jis žinojo apie detaliajame plane nustatytus servitutus, tačiau sutuoktinei D. M. priklausančiame žemės sklype nustatyto servituto (tarnaujančio) sąmoningai neregistravo - VĮ Registrų centras. Trečiasis asmuo B. M. teismui paaiškino, jog šio servituto registravimas būtų pažeidęs jo sūnaus interesus, nes sūnus ateityje šioje vietoje planuoja statyti gyvenamąjį namą. B. M. taip pat pažymėjo, jog santykiai su ieškove D. V. yra konfliktiški. Po baigto teisminio proceso, aukščiau nurodytoje civilinėje byloje, B. M. iš akmenų toje vietoje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, sumūrijo 1,5 m. aukščio mūrinę tvorą, užkertančią galimybę patekti į jo sutuoktinei D. M. priklausantį žemės sklypą.

Liudytoja L. V. teismui paaiškino, jog B. M. tyčia ir sąmoningai siekdamas užkirsti kelią dukrai patekti į jai priklausantį sklypą, servituto vietoje, užstūmė didelį akmenį bei sumūrijo akmeninę tvorą. Nekartą B. M. grasino, jog neleis važiuoti per jų šeimai priklausantį žemės sklypą.

Vertinant aukščiau nustatytas visas faktines aplinkybes, teismas tenkina ieškinį dėl servitutų nustatymo. Byloje nustatyta, jog ieškovė D. V. neturi galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas atsakovės D. M. žemės sklype buvo numatytas jos pačios parengto detaliojo plano sprendiniuose. Trečiojo asmens B. M. nurodytos aplinkybės, jog servituto nustatymas negalimas dėl to, jog šioje vietoje yra pastatyta mūrinė tvora bei planuojama gyvenamojo namo statyba, laikytini nepagrįstais argumentais. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog servitutas detaliuoju planu buvo numatytas daug anksčiau nei mūrinės tvoros statymas servituto numatytoje vietoje. Trečiajam asmeniui B. M. nuo pat pradžių buvo žinomi detaliojo plano sprendiniai dėl servitutų nustatymo. Byloje apklausta liudytoja L. V. bei pateikti rašytiniai dokumentai apie šalių ankstesnius teisminius procesus bei konfliktus, patvirtina, jog atsakovės D. M. sutuoktinis B. M. šiais sąmoningais veiksmais siekė apsunkinti ieškovės galimybes realizuoti teises į servituto nustatymą. Vertinant aukščiau išdėstytą, atsakovės D. M. ir trečiojo asmens B. M. argumentai dėl jų teisų pažeidimų susijusiu su tvoros pastatymu bei planuojama gyvenamojo namo statyba atmestini kaip nepagrįsti. Nurodytos kilsiančios neigiamos pasekmės visiškai nepriklauso nuo ieškovės elgesio, pastarajai įgyvendinant savo teise. Šios neigiamos pasekmės susijusios tik su atsakovės D. M. ir trečiojo asmens B. M. prisiimta elgesio rizika.

Dėl nuostolių atlyginimo.

Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė D. V. pateikė VĮ Registrų centras išrašus, kurie patvirtina, jog atsakovei D. M. priklausančio 0,2409 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypo, esančio Užuovėjos g. 14A, Gargžduose, žemės sklypo vertė yra 447 Eur.

Parengiamųjų teismo posėdžių metu teismas atsakovei D. M., trečiajam asmeniui B. M. bei jų atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui nekartą išaiškino, svarbią nustatytina bylos nagrinėjimo aplinkybę – nuostolių dydį, kurie gali atsirasti dėl servituto nustatymo. Teismas parengiamųjų teismo posėdžio metu aukščiau nurodytiems proceso dalyviams bei jų atstovui, profesionaliam teisininkui - siūlė teikti į bylą rašytinius dokumentus patvirtinančius žemės sklypo vertę, turto esančio servituto nustatymo vietoje foto fiksaciją. Teismas šios kategorijos bylose neįpareigotas savo iniciatyva rinkti įrodymus. Bylos nagrinėjimas reglamentuotas rungtiniškumo, dispozityvumo, ekonomiškumo, koncentruotumo, šalių lygiateisiškumo bei teisėjo nešališkumo principais.

Šios bylos nagrinėjimo metu D. M., trečiasis asmuo B. M. bei jei jų atstovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovei D. M. priklausančio žemės sklypo rinkos vertę. Be to, bylą nagrinėjant iš esmės atsakovei D. M., trečiajam asmeniui B. M. bei jei jų atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui buvo išaiškinta, jog į bylą pateiktos atsakovės dvi fotonuotraukos (1 t., 136 b. l.) yra visiškai neinformatyvios. Iš fotonuotraukose užfiksuoto vaizdo, neįmanoma identifikuoti atsakovės žemės sklypo bei vietovės, kurioje prašoma nustatyti servitutą. Nesimato atsakovės paaiškinimuose nurodytos akmeninės tvoros. Tesimas atsakovei D. M., trečiajam asmeniui B. M. bei jei jų atstovui pasiūlė pateikti fotografijas, kuriose būtų tinkamai užfiksuotos nurodytos aplinkybės, tačiau proceso dalyviai neteikė prašymų dėl papildomų įrodymų pateikimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog trečiojo asmens B. M. paaiškinimai, jog sutuoktinei priklausančio žemės sklypo 1 aro vertė yra apie 3500 Eur nepagrįsti jokiais rašytiniais dokumentais ar specialistų paaiškinimais.

Byloje nustatyta, kad atsakovei D. M. priklausančiame 0,2409 ha žemės sklype ieškovė pageidauja suformuoti 82 kv. m. servitutą, tai yra 0,82 aro (0,0082 ha). Prašomo nustatyti servituto plotas atsakovės D. M. žemės sklype sudaro tik 3,40 procentų viso žemės sklypo.

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai (planai, žemėlapiai), proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, jog nurodytoje vietoje pastatų nėra. Duomenų nepateikta apie augančius vertingus vaismedžius bei kitą ten esantį vertingą turtą.

Kaip jau teismas pažymėjo aukščiau, atsakovės D. M. ir jos sutuoktinio B. M. nurodyti nuostoliai, susiję su akmeninės tvoros pastatymu servituto numatytoje vietoje, pripažintini nuostoliais, kurie tiesiogiai susiję tik su atsakovės D. M. ir trečiojo asmens B. M. prisiimta savo veiksmų rizika. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nepateikta jokių rašytinių dokumentų apie nurodytos tvoros egzistavimą, jos pastatymo kaštus, statybos teisėtumą. Nėra jokių neginčijamų duomenų, kad nurodyta tvora stovi servituto numatytoje vietoje.

Nustačius servitutą atsakovai nepraranda nuosavybės teisių į tą žemės sklypo dalį, tačiau yra ribojamos teisės valdyti bei naudoti tą žemės sklypo dalį. Vertinant aukščiau nustatytas visas faktines aplinkybes, teismas mano, kad iš ieškovės atsakovei D. M. priteistina 400 Eur, vienkartinė kompensacija. Teismas mano, kad tokio dydžio suma visiškai atitinka Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

Atsakovai A. F. ir Z. F. su ieškiniu sutiko bei sutiko su 100 Eur vienkartine kompensacija, todėl teismas šioje dalyje dėl nuostolių priteisimo nepasisako. Vienkartinės kompensacijos dydis dalinamas proporcingai turimai nuosavybės daliai, tai yra A. F. numatyta 33/44 žemės sklypo dalis – 75 Eur ir Z. F. numatyta 11/44 žemės sklypo dalis – 25 Eur.

Atskirai pažymėtina, kad atsakovai, įgyvendinant servitutą ar po jo įgyvendinimo, nustatę šioje byloje neaptartus ar nenumatytus jam priklausančio sklypo suvaržymus, padarytą žalą, turės teisę atskiru ieškiniu kreiptis į teismą dėl žalos ar nuostolių atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė rašytiniai įrodymai pagrindė 775 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 75 Eur žyminis mokestis, 700 Eur teisinės atstovavimo išlaidos.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d, numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai A. F. ir Z. F. su ieškiniu sutiko, ginčo dėl ieškinio šioje dalyje nekilo, todėl ieškovės atstovės prašymu visos ieškovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės D. M..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyti atlygintinį, neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (215, tarnaujantis), pagal 2018-11-08 Manto Pinkos individuali veikla parengtą žemės sklypo planą M 1:500, pažymėtą posūkio taškais 1-16-15-11-12, kelio servituto plotas 82 m². Nustatyti, kad ieškovė D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuostolių atlyginimui už servituto nustatymą sumoka vienkartinę 400 Eur piniginę kompensaciją.

A. F. (gim. 1957-07-27) ir Z. F. (gim. 1956-07-04), nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Gargždų m., Klaipėdos r. sav., nustatyti atlygintinį, neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (215, tarnaujantis) pagal 2018-11-08 Manto Pinkos individuali veikla parengtą žemės sklypo planą M 1:500, pažymėtą posūkio taškais 1-5-6-4, kelio servituto plotas 16 m². Nustatyti, kad ieškovė D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams

A. F. nuostolių atlyginimui už servituto nustatymą sumoka vienkartinę 75 Eur piniginę kompensaciją ir Z. F. nuostolių atlyginimui už servituto nustatymą sumoka vienkartinę 25 Eur piniginę kompensaciją.

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 775 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.