- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-19
- Bylos Nr.
- e2YT-510-470/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02548-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., V. A.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M. ir V. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. V. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos motinos O. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos tėvas B. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir ji pati priėmė O. S. palikimą ir pradėjo jį faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai, kaip įstatyminei O. S. ir B. S. įpėdinei, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą tėvų valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjai valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir jos atstovė advokato padėjėja K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. V. yra O. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. S., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra. O. S. ir B. S. buvo sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Ji turi dvi seseris A. M. ir V. A.. Gyvendami santuokoje pareiškėjos tėvai nuosavybės teise turėjo įsigiję: 0,8900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), ir 202/210 dalys 2,1000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teisės NTR neįregistruotos, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini): 1/24 dalis pastato – siurblinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/24 dalis vandentiekio tinklų – artezinio gręžinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/24 dalis vandentiekio tinklų – vandentiekio bokšto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butas (su rūsiu ir veranda), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). O. S. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nebuvo sudariusi. Pareiškėja R. V., jos seserys A. M. ir V. A. bei sutuoktinis B. S. yra įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai į O. S. palikimą. Po motinos mirties tarp šeimos narių buvo sutarta, kad palikimą priims pirmiausia tėvas B. S., o paskui pareiškėja, kai grįš iš atostogų, kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2003-03-15 už R. V. lėšas, kurias tėvui siuntė iš Jungtinės Karalystės ir pagal susitarimą jis turėjo atitekti pareiškėjai. Būtent todėl įpėdiniai tarpusavyje susitarė, kad palikimą priims pareiškėja ir tėvas B. S., tačiau per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pergyvenęs sutuoktinis B. S. nesikreipė, nes po sutuoktinės mirties apie 4 mėnesius netektį išgyveno labai sunkiai ir šį laikotarpį labai dažnai vartojo alkoholį. Vėliau tėvas susiėmė, bet terminą palikimui priimti jau buvo praleidęs. Pareiškėjai sugrįžus į Lietuvą, paaiškėjo, kad ji negali įstoti į paveldėjimą ir jau buvo praleidusi terminą palikimui priimti, tačiau po O. S. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą pareiškėja ir palikėjos sutuoktinis B. S. priėmė, pradėdami jį faktiškai valdyti kaip savo. B. S. valdė ir naudojosi visu jų turtu, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Toliau gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mokėdamas mokesčius, turtu rūpindamasis, prižiūrėdamas ir jį valdydamas, taip pat vėliau NTR įregistravo šį turtą, be to, ir toliau leido O. S. priklausančius žemės sklypus dirbti (duomenys neskelbtini) kaimo ūkininkui. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2023-06-06 išdavė pažymą Nr. R5-200(1.15) apie turto priėmimą ir tvarkymą, kurioje yra nurodoma, kad O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą, buvusį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, priėmė ir tvarkė jos sutuoktinis B. S..
Pareiškėja R. V. valdė ir naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo ir iki šiol moka visus buto išlaikymo mokesčius. Iš pradžių butas nebuvo įregistruotas tėvų vardu, nors buvo nupirktas 2003-03-15. Po O. S. mirties bute niekas negyveno, vėliau, maždaug po metų, leido gyventi kaimynų vaiką R. Š., kuris bute gyveno daugiau kaip metus ir paliko didelių skolų už butą. Tuomet nuo 2007 m., išsikrausčius šiam gyventojui, bute nuolat negyveno niekas, tik jeigu kas nors iš šeimos arba sesers V. A. šeimos narių grįždavo iš užsienio, tai ten apsistodavo. Šiame bute grįžusi į Lietuvą apsigyveno pareiškėjos dukra U. V.–M., jame gyveno iki 2021 m. spalio mėn. Dabar šiame bute nuo 2022-01-01 gyvena pareiškėjos dukters draugų šeima. Visus mokesčius visada mokėjo pareiškėja. Grįžus dukrai į Lietuvą, nuo tada visus mokesčius už butą moka ji. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-10-17 išdavė pažymą, kurioje yra nurodoma, kad už buto komunalinius mokesčius visada mokėjo pareiškėja ir kad įsiskolinimų už butą nėra. Kaip akivaizdu, pareiškėja ir B. S. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti O. S. palikimą, t. y. rūpinosi ir rūpinasi kaip savo turtu – valdė, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir kt.
Šalies argumentai
Pareiškėjos R. V. atstovė U. V.–M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra jos dukra. Nurodė, kad R. V. 2002-02-23 išvyko gyventi į užsienį, kuomet išsiskyrė su sutuoktiniu, ten gyvena iki šiol. R. V. su savo tėvu B. S. sutarė, kad ji siųs jam pinigus, o šis savo vardu nupirks jai butą. Tuo metu buvo sudėtinga suderinti nekilnojamojo turto pirkimą ir skrydžius iš Anglijos. Taip ir atsitiko, B. S. už atsiųstus R. V. pinigus nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus O. S., R. V. grįžo į laidotuves, pabuvo keletą dienų. Į notarų biurą tuo metu nesikreipė, nes greitai išvyko atgal, reikėjo dirbti, bijojo prarasti darbą. Sutarė su B. S., kad šis kreipsis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, sodyba atiteks jam, o butą vėliau grįžusi priims pareiškėja, tačiau jis to nepadarė, praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. B. S. liko gyventi jų sodyboje, valdė ir naudojosi visu jų turtu, kuris buvo (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, turtu rūpinosi, prižiūrėjo jį kaip savo. Nei viena iš seserų sodyboje negyveno, joje registruota tik A. M., tačiau faktiškai ten negyvena jau daug metų, jokių ryšių su seserimis nepalaiko. Po motinos O. S. laidotuvių visos seserys R. V., A. M. ir V. A. sutarė, kad palikimą priims R. V. ir tėvas B. S..
Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra buvęs pareiškėjos R. V. sutuoktinis. Santuoka nutraukta senokai. Su žmona susipažino 1990 metais. Tuo metu (duomenys neskelbtini), gyveno A. M.. Tuose namuose gyveno trumpai, vėliau su vaikais išvažiavo gyventi į Kauną. Tėvus lankydavo retai, su tėvu prastai sutarė. Pas uošvius jis lankydavosi, bet A. nematydavo, ji atvažiuodavo labai retai. V. gyvena Anglijoje. Tėvus taip pat retai lankydavo. Po motinos mirties namuose liko gyventi B. S.. R. taip pat retai tėvus lankydavo. Po S. mirties liko ūkis ir butas, kurį nupirko R. Tam bute gyveno jo dukra U. V.–M.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra O. S., gimusios 1936-10-08, a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. S., gimusio 1942-11-14, a. k. (duomenys neskelbtini) dukra. Gyvendami santuokoje pareiškėjos tėvai nuosavybės teise turėjo įsigiję 0,8900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), ir 202/210 dalys 2,1000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teisės NTR neįregistruotos, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini): 1/24 dalis pastato – siurblinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/24 dalis vandentiekio tinklų – artezinio gręžinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/24 dalis vandentiekio tinklų – vandentiekio bokšto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butas (su rūsiu ir veranda), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama O. S.. Mirusioji testamento nepaliko. B. S. po sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo pagal įstatymą nepriėmė, tačiau faktiškai valdė visą turtą. Faktinį turto valdymą patvirtina Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno išduota pažyma. Pareiškėja ir jos seserys A. M. bei V. A. taip pat po motinos mirties nesikreipė į notarų biurą dėl turto paveldėjimo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas B. S.. Jis taip pat testamento nepaliko. Po tėvo mirties pareiškėja ir jos seserys A. M. bei V. A. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo pagal įstatymą nepriėmė. Po B. S. mirties likusį turtą faktiškai pradėjo valdyti pareiškėja viena, mokėjo mokesčius už jo išlaikymą. Faktinį turto valdymą patvirtina Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ išduota pažyma. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Pareiškėjos pateikti įrodymai įrodo, kad su mirusių tėvų turtu pareiškėja tvarkėsi kaip savininkė.
Pareiškėjos ir jos atstovių išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojo parodymai, leidžia pripažinti, jog jos tėvo B. S. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po sutuoktinės O. S. mirties likusį turtą, t. y. naudojimasis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytu turtu, jo priežiūra, leidžia spręsti, kad B. S. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Pareiškėjos aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po motinos mirties likusį turtą, t. y. naudojimasis butu, sodyba, jų priežiūra, mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad R. V. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad R. V. po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą priėmė jos turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtą tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja R. V. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos R. V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja R. V. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos O. S. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.