Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarimas

2020-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-138-1072/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
A18.-138-1072/2020
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00005-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Eglė Venckienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. N.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-138-1072/2020Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00005-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 19.10; 19.11; 21.9.10. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 24 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant L. D.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. N.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK - (toliau – Institucijos) atstovui G. K., veikiančiam pagal įgaliojimą,

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. 2019 m. gruodžio 25 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,92 promilės neblaivumas, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo išlipti iš automobilio, taip pat policijos pareigūnus išvadino necenzūriniais žodžiais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. N. parodė, kad su padarytais administraciniais nusižengimais nesutinka, kaltės nepripažįsta ir parodė, jog 2019 m. gruodžio 25 d. vakare važiavo su broliu J. N. iš Veprių link namų, abu buvo išgėrę alkoholio, brolis įvažiavo į griovį. Atvažiavę pareigūnai paėmė brolį, o jis norėjo važiuoti su juo kaip lydintis asmuo, galvojo brolį nuraminti, kad jis nesielgtų negražiai, nes brolis pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Pareigūnai jam (E. N.) liepė išlipti iš tarnybinio automobilio į važiuojamąją dalį, o kadangi jis sėdėjo kitoje – kelkraščio pusėje, tai nelipo, sakė „nelipsiu į važiuojamąją kelio dalį“, nes tamsiu paros metu tai nesaugu, sakė pareigūnui atidaryti kitas duris, „aš nebuvau surakintas, kodėl aš turėjau lipti per kažkur į važiuojamąją kelio dalį?“, bet pareigūnas apėjęs tarnybinį automobilį, ištempė jį lauk, paėmęs už sprando dalies, o ne už rankos, kaip aiškina pareigūnas M. A., metė į griovį, nors jis nesipriešino, uždėjo antrankius, po to pristatė į policijos komisariatą ir surašė protokolą. Striukės vidinėje kišenėje turėjo butelį, pasakė pareigūnams, kad ištrauktų. Necenzūrinių žodžių jis pareigūnų atžvilgiu nevartojo. Įvykio vietoje pamena, kad buvo du tarnybiniai automobiliai, vieno automobilio švyturėliai buvo įjungti, o to, kuriame jis su broliu sėdėjo, – ne. Pamena, kad buvo pradžioje du pareigūnai, po to atvyko daugiau, kiek – neprisimena. Buvo pareigūnas B., kuris su pareigūnu, kurį vėliau atpažino kaip M. A., nuvedė jo brolį, po to jie abu grįžo prie tarnybinio automobilio nuvesti jį. Su juo bendravo ir liepė išlipti M. A., V. B. buvo šalia ir galėjo girdėti pokalbį. „Man atrodo, A. atvažiavo su pirmu ekipažu“. Kiti du pareigūnai buvo prie tralo ir taip pat galėjo girdėti pokalbį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. N. parodė, jog, kas vyko gruodžio 25 d. nelabai ką prisimena, nes, buvo išgėręs. Pareigūnai jį sustabdė (duomenys neskelbtini), nes vairavo neblaivus, jį ir brolį E. N. vežė į policijos komisariatą. Pradžioje, kol pūtė į alkotesterį, sėdėjo policijos džipe, o paskui pasodino į tarnybinį autobusiuką. Tada pareigūnai atvedė į jį ir brolį E. Kol sėdėjo džipe, „brolis vaikščiojo lauke, gal stovėjo, nežinau kas ką darė“. Dėl ko atvažiavo daugiau pareigūnų į įvykio vietą, nežino. Neprisimena, ar buvo vartojami necenzūriniai žodžiai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas V. B. parodė, jog, 2019 m. gruodžio 25 d. buvo gautas pranešimas, kad netoli (duomenys neskelbtini) yra nuvažiavęs nuo kelio automobilis. Į įvykio vietą išvyko pareigūnai V. Ž. ir R. N.. Forminant įvykį pareigūnai paprašė pagalbos, tai yra, paimti agresyviai nusiteikusius eismo įvykio dalyvius. Jis, tyrėjas K. Š. ir M. A. nuvyko į vietą. Pareigūnų automobilis Škoda stovėjo kelkraštyje su įjungtais švyturėliais, jie privažiavę sustojo iš paskos. Buvę vietoje pareigūnai paaiškino, kad pas juos automobilyje sėdi du asmenys, kurie susiję su eismo įvykiu ir trukdė darbui, todėl paprašė juos pristatyti į policijos komisariatą. Jis (V. B.) atidarė automobilio dešinės pusės galines duris ir išlaipino J. N., uždėjo antrankius ir nusivedė į tarnybinį automobilį, kuriuo atvyko, o pareigūnas M. A. paprašė išlipti E. N.. Jų pokalbio negirdėjo, nes nuėjo su J. N.. Abu policijos automobiliai buvo su švyturėliais, nebuvo jokios grėsmės išlipti į važiuojamąją kelio dalį, o kaip tik nepatogu buvo išlipti per kitą pusę, nes ten griovys. Tyrėjas K. Š. fotografavo nuo kelio nuvažiavusį automobilį, nes jam reikėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, ir nedalyvavo veiksmuose su eismo įvykio asmenimis. Kur buvo kiti pareigūnai, kai vyko E. N. išlaipinimas, nepasakys, nes jis pats buvo prie automobilio, kur yra laikino sulaikymo patalpos, sodino J. N..

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas M. A. parodė, jog, 2019 m. gruodžio 25 d. su Reagavimo skyriaus viršininku V. B., ir operatyvinės grupės tyrėju K. Š. važiavo suteikti pagalbą kitam pareigūnų ekipažui, sulaikiusiam neblaivų vairuotoją. Pareigūnai V. Ž. ir R. N. informavo, jog sulaikė du jaunuolius, kurie elgėsi agresyviai. Nuvykę netoli (duomenys neskelbtini) rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį, prie kurio su įjungtais švyturėliais stovėjo kolegų tarnybinis automobilis. Jie buvo paprašyti pristatyti pažeidėjus į komisariatą, vienas jų buvo padaręs nusikalstamą veiką, kitas buvo girtas. Kai atvyko į įvykio vietą, pažeidėjai sėdėjo izoliuotame tarnybiniame automobilyje, iš vidaus durų atidaryti negalima. Priėjęs prie to tarnybinio automobilio V. B. atidarė duris ir liepė išlipti J. N., kuris nereikšdamas pretenzijų išlipo ir jie nuėjo į kitą tarnybinį automobilį. Tuomet jis (M. A.) pareikalavo E. N., kad jis išliptų. Stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, nes iš kitos pusės buvo griovys, be to, išlaipinamas žmogus turi būti pareigūnui taktiškai patogioje pozicijoje. E. N. kategoriškai atsisakė lipti, pasakius, kad bus panaudota jėga, elgėsi arogantiškai, neatkartos tiksliai ką sakė, maždaug „nelipsiu, nevadovauk, daryk duris, nejuokink“, liepė atidaryti duris į kelkraštį, piktybiškai provokavo konfliktą, buvo išgėręs. Išlipti į važiuojamąją kelio dalį buvo saugu, nes degė įjungti švyturėliai, jis (M. A.) taip pat stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, grėsmės jokios nebuvo, saugumas buvo užtikrintas. Reikalavimas išlipti buvo išreikštas aiškiai ir ne vieną kartą. Necenzūrinių žodžių sėdėdamas tarnybiniame automobilyje iki išlaipinimo E. N. nevartojo, juos tarė išlaipinamas ir sulaikomas, vadino „mentais, gaidžiais“, sakė, kad batus ištepiau, kad nebedirbsiu. Tuo metu buvo ką tik priėjęs kolega R. N.. E. N. buvo išlaipintas imant už rankos, jis muistėsi, buvo paguldytas ant žemės, antrankius padėjo uždėti kolega R. N.. Išlaipinimo taktika yra tokia, kad žmogus yra imamas už rankos, bet ne plaštakos, o peties, pečių lanko. Pareigūnas V. Ž. tuo metu buvo tarnybiniame automobilyje, pildė dokumentus. K. Š. ir V. B. šalia nebuvo. E. N. buvo pasodintas prie brolio, elgėsi įžūliai, įžeidinėjo pareigūnus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas R. N. parodė, jog 2019 m. gruodžio 25 d. buvo gautas pranešimas iš VPK apie eismo įvykį, įvykusį netoli (duomenys neskelbtini), kad automobilis Peugeot įvažiavo į griovį ir vaikšto du agresyvūs asmenys. Nuvyko su kolega V. Ž. į įvykio vietą, vairuotojo vietoje sėdėjo agresyviai nusiteikęs J. N., jis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, nustatytas girtumas virš buvo 1,5 promilės. Buvo laukiama 15 minučių antram pūtimui, tuo metu E. N. vaikščiojo šalia automobilio, jis buvo perspėtas, kad pasitrauktų nuo važiuojamosios kelio dalies. Nustačius girtumą vairuotojui antru pūtimu, jis paprašė pasiimti daiktus iš asmeninio automobilio, tuomet ir J., ir E. N. vaikščiojo aplink, buvo sunku susitvarkyti su jais, dėl jų ir eismo saugumo buvo nuspręsta pasodinti juos į tarnybinį automobilį. V. Ž. iškvietė pastiprinimą, atvyko tyrėjas K. Š., pareigūnai M. A. ir V. B.. Jis (R. N.) priėjo su K. Š. prie Peugot automobilio griovyje. Kas ir kaip išlaipino J. N. nematė. Kai priėjo prie tarnybinio automobilio Škodos, M. A. bendravo su E. N., reikalavo kelis kartus, kad pilietis išliptų, šis atsisakė. M. A. išlaipino jį, paguldė ant žemės, jis (R. N.) padėjo uždėti antrankius. Sulaikomas asmuo reiškė nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius, abu su broliu pasodinti į antro atvykusio ekipažo automobilį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas V. Ž. parodė, jog 2019 m. gruodžio 25 d. iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ant griovio krašto pakibęs automobilis „Peugeot“ ir prie automobilio išlipę jaunuoliai piktai, agresyviai nusiteikę. Atvyko su kolega R. N. į įvykio vietą, pamatė automobilyje sėdintį J. N., jis „gazavo“ automobilį ir bandė išvažiuoti iš griovio, šalia stovėjo jo brolis E. N.. Aiškinantis aplinkybes, jaunuoliai elgėsi nervingai, buvo gerokai išgėrę. Vairuotojas J. N. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį neblaivumui nustatyti. E. N. šlaistėsi prie automobilio, buvo įspėtas, kad pasitrauktų į šalikelę, be to, buvo išsitraukęs alkoholio butelį, bandė gerti, jam buvo pasakyta, kad jis pažeidžia viešąją tvarką, bet jis pradėjo ginčytis, kad tai ne vieša vieta. Kad jis netrukdytų eismui, nekeltų grėsmės eismo saugumui, nuspręsta juos su abu pasodinti į tarnybinį automobilį, iškviestas kitas ekipažas. Švyturėliai viso eismo įvykio metu buvo įjungti nuo atvykimo iki išvykimo. Į pagalbą atvyko vyriausiasis patrulis M. A., Reagavimo skyriaus viršininkas V. B. ir tyrėjas K. Š.. Kai M. A. atidarė duris ir pareikalavo išlipti iš automobilio, jis (V. Ž.) sėdėjo tame automobilyje už vairo, pildė dokumentus. Automobilis pritaikytas konvojuoti asmenis, todėl garsą ribojo plastikinė pertvara, smulkiai atkartoti pokalbio negali. Pro kurias duris vyko išlaipinimas, nematė, gal į važiuojamąją dalį, nepasakys, nes per galinį vaizdo veidrodėlį pastebėjo tik, kad išlaipintas E. N. vedamas į kitą tarnybinį automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareigūnų veiksmų tyrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Manydamas, kad pareigūnai peržengė savo įgaliojimų ribas, asmuo turi teisę skųsti jų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Paminėtos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatos suteikia policijos pareigūnams teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju būtų panaudojama prievarta. Iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnai, užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, atvykę į įvykio vietą, kur nustatyta, kad automobilį vairavo neblaivus vairuotojas ir nuvažiavo nuo kelio, pradėjo atlikti visus reikalingus veiksmus įvykio aplinkybėms užfiksuoti, užtikrinti neblaivaus vairuotojo nušalinimą nuo vairavimo, priverstinį automobilio nugabenimą iš įvykio vietos. Kadangi automobilį vairavęs J. N. ir keleivis E. N. buvo neblaivūs, blaškėsi įvykio vietoje, vairuotojas buvo agresyvus, siekdami užtikrinti eismo saugumą ir pabaigti atlikti visus procesinius veiksmus, susijusius su įvykio tyrimu, įvykio vietoje buvę patruliai M. A. ir V. Ž., iškvietė į pagalbą kitą ekipažą, pranešdami, kad eismo įvykio vietoje yra agresyviai nusiteikę asmenys, kad J. N. ir E. N. nugabentų į policijos komisariatą. Į įvykio vietą atvyko Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas V. B. ir vyr. patrulis R. N., bei tyrėjas K. Š.. Iš tarnybinio automobilio, pareigūnui V. B. nurodžius, į važiuojamąją dalį išlipo J. N. ir buvo nuvestas į kitą tarnybinį automobilį pristatymui į policijos komisariatą. Pareigūnui M. A. nurodžius išlipti E. N., jis, kaip matyti iš teismo posėdžio metu ištirto tarnybiniame automobilyje daryto vaizdo įrašo (b. l. 21), ko neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atsisakė, nes į važiuojamąją dalį lipti nesaugu, be to, jis sėdėjo automobilyje kitoje – šlaito pusėje, jam būtų arčiau išlipti pro kitas duris, kaip jis parodė „kodėl aš turėjau lipti per kažkur į važiuojamąją kelio dalį?“ Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai parodė, jog tarnybiniai automobiliai buvo su įjungtais švyturėliais, mėlynos-raudonos spalvos švyturėlių atspindžiai matyti ir ištirtame vaizdo įraše iš tarnybinio automobilio. Kadangi automobilį Peugot galimai vairavo neblaivus J. N., kai etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje nustatyta viršijanti 1,5 promilės, vairuotojas ir jo keleivis E. N. teisėtai ir pagrįstai turėjo būti pristatyti į policijos komisariatą ikiteisminio tyrimo veiksmams pradėti, dėl šios priežasties atvyko į įvykio vietą antras pareigūnų ekipažas. Įvykio vietoje buvusių pareigūnų V. Ž. ir R. N. jie buvo perspėti, kad asmenys, buvęs Peugeot automobilyje neblaivūs ir agresyviai nusiteikę, todėl pasodinti į tarnybinį automobilį. Vyr. patrulis M. A. priėjus ir pareikalavus, kad E. N. išliptų iš tarnybinio automobilio V7032, kad nuvesti jį į antro ekipažo tarnybinį automobilį. Toks policijos pareigūno nurodymas negali būti pripažintas neteisėtu, nes jis vykdė tarnybines funkcijas ir turėjo teisę duoti tokį nurodymą. Tik akivaizdžiai neteisėtas, su morale prasilenkiantis ar nusikalstamas pareigūno reikalavimas neturi būti vykdomas, jei iš tokio reikalavimo požymių matyti, jog jis prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Kadangi policijos pareigūno reikalavimas nebuvo akivaizdžiai neteisėtas, E. N. privalėjo vykdyti policijos pareigūno teisėtą reikalavimą išlipti. Tik įvykdęs tokį reikalavimą, jis turėjo teisę ir galėjo apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.

E. N. atsisakė išlipti, nurodė pareigūnui M. A. atidaryti kitas automobilio duris, kurios buvo šlaito pusėje. Pareigūnas M. A., matydamas, kad asmuo akivaizdžiai neblaivus, kolegų buvęs perspėtas apie neadekvatų prieš tai buvusį elgesį įvykio vietoje, pagrįstai įtardamas, jog E. N. gali priešintis ir išlaipinti jį griovio pusėje, kai pareigūnui stovint nugara į šlaito pusę, yra nesaugu, be to, eismo įvykio vietoje įjungti tarnybinių automobilių švyturėliai ir užtikrintas eismo saugumas, kad išlipti į važiuojamąją kelio dalį būtų saugu, pavartotojo fizinę jėgą ir kovinių imtynių veiksmus, E. N. paguldė ant žemės ir sulaikė, panaudojus specialią priemonę – antrankius. Teismas atkreipia dėmesį, kad E. N. parodė, kad M. A. atvyko su pirmu ekipažu, išlaipinant jį iš automobilio dalyvavo du pareigūnai – M. A. ir V. B., vis gi visi liudytojai patvirtino, jog M. A. atvyko su antru pareigūnų ekipažu, be to, nei vienas liudytojas nepatvirtino fakto, kad V. B. buvo prie automobilio, išlaipinant E. N., o priešingai, liudytojų parodymais, V. B. išlaipino J. N. ir nuvedė į antro ekipažo tarnybinį automobilį, tuo metu E. N. išlaipino ir pargriovė vienas pareigūnas – M. A., o antrankius uždėjo priėjęs R. N.. Pažymėtina, kad prieštaravimų tarp policijos pareigūnų reikalavimų nenustatyta. Aptarti E. N. veiksmai akivaizdžiai yra neteisėti ir atitinka administracinės teisės pažeidimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymius.

Pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį.

ANK 508 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

Byloje esantis tarnybinis pranešimas (b. l. 2), alkoholio kiekio matuoklio kvitas, iš kurio nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 25 d. 20 val. 00 min. E. N. nustatytas 1,92 promilės neblaivumas (b. l. 3), laikino sulaikymo protokolas, iš kurio nustatyta, kad E. N. 2019 m. gruodžio 25 d. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 4), liudytojais apklaustų teismo posėdyje pareigūnų M. A. ir R. N. parodymai patvirtina tokias faktines aplinkybes, kad sulaikytas E. N. reiškė nepasitenkinimą pareigūnų darbu, vadino juos įžeidžiančiais žodžiais „mentais, piderais, gaidžiais“. Nors E. N. neigia nusižengimo padarymo aplinkybes ir nurodo, kad pareigūnų neįžeidinėjo, necenzūrinius žodžius vartojo tik jo brolis J. N., ši jo pozicija vertintina kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas. Įvertinus atsakomybėn traukiamo asmens girtumo būseną, tai, kad teismo posėdžio metu parodė, jog neatsimena visų įvykio aplinkybių, pavyzdžiui, kiek pareigūnų buvo įvykio vietoje, su kuriuo ekipažu atvyko jį sulaikęs pareigūnas M. A., ką veikė kiti įvykio vietoje buvę pareigūnai tuo metu, jo parodymus, kad jį sulaikant prie tarnybinio automobilio stovėjo ir V. B., ko nepatvirtino nei vienas liudytojas, likusių bylos įrodymų kontekste, darytina išvada, jog E. N. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Teismo vertinimu, 2019 m. gruodžio 25 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 88-ANR_P-8157-2019 atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus ANK 608 straipsnyje, jame nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos tinkamam inkriminuojamo nusižengimo išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui, jų teisiniam įvertinimui, todėl teismui nemato jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Protokolu ir atmesti jį kaip įrodymą. Nagrinėjamo įvykio situacijoje teigti, kad policijos pareigūnas prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą turėjo atlikti dar kokius nors veiksmus ar kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, taip pat nėra pagrindo.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių policijos pareigūnų, ėjusių tarnybines pareigas, nešališkumu, suinteresuotumu pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Pažymėtina, kad šių pareigūnų parodymai nuoseklūs, logiški ir atitinka vieni kitus bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. II-416-331/2011). Taigi, nėra pagrindo netikėti pareigūno paaiškinimuose nurodytomis ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, tai, kad dabar E. N. kelia savas versijas, nurodo eilę jo atžvilgiu padarytų procesinių pažeidimų, nesuponuoja absoliučių ir objektyvių aplinkybių laikyti administracinio nusižengimo protokolą netinkamu įrodymu, ir rodo tik E. N. siekį išvengti kilusios teisinės atsakomybės.

Įvertinus atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų parodymus, byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas konstatuoja, kad ANK 506 straipsnio 4 dalies, 508 straipsnio 1 dalies dispozicijose požymių visuma nepaneigta, teismui nekyla abejonių dėl padarytų administracinio nusižengimo įrodymų pakankamumo, nėra pagrindo dar detaliau visa tai analizuoti ir vertinti, begalinis įrodymų rinkimas nėra tikslingas, E. N. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti teisingai, teismas pripažįsta, kad E. N. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir pažemino statutinio valstybinės tarnautojo garbę ir orumą, taigi E. N. kaltė padarius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymas užraukia baudą nuo 90 eurų iki 140 eurų.

ANK 508 straipsnyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 90 eurų iki 140 eurų.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjas E. N. penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 8). Yra dirbantis (b. l. 6). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinius nusižengimus E. N. padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. N. už padarytus administracinius nusižengimus yra skirtinos sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, paskiriant nežymiai didesnius nei sankcijose numatyti minimalūs dydžiai (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 630-637 straipsniais, 646 straipsniu, teismas

nutarė:

Pripažinti E. N. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 100,00 (vieno šimto) eurų administracinę baudą.

Pripažinti E. N. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir paskirti jam 100,00 (vieno šimto) eurų administracinę baudą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies pagrindu E. N. paskirti subendrintą nuobaudą – 100,00 (vieno šimto) eurų administracinę baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19109208645 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė