Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant L. L., dalyvaujant ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovėms L. U., G. V., atsakovui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. nesutiko su pareikštais reikalavimais. Paaiškino, kad buvo įsileidęs ieškovo atstovus, kurie atvyko 2021-03-02 į atsakovo butą, pakeisti skaitiklius, tačiau skaitikliai nėra pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, minėtų patalpų šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 str. 1 d.). Šalys į bylą nepateikė individualios šilumos pirkimo-pardavimo ir karšto vandens tiekimo sutarties su atsakovu, tačiau jam priklausančio buto įrenginiai yra prijungti prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, todėl laikytina, jog atsakovas šilumos pirkimo-pardavimo bei karšto vandens tiekimo sutartį su ieškovu sudarė konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str., CK 6.384 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, jog jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pagal su atsakovu R. K. pagal standartines sąlygas sudarytą neterminuotą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį teikė atsakovui sąskaitas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų (sąskaitų bei mokesčių paskaičiavimo pažymos) matyti, jog laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki 2020-10-31 už atsakovo butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį ieškovės paskaičiavimais atsakovas liko skolingas 382,48 Eur.

Atsakovas R. K. neginčija, jog pagal ieškovės pateiktas sąskaitas neatsiskaitė, tačiau su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti ieškinyje nurodytas piniginių lėšų sumas pagal normatyvą, nes privalo už paslaugas skaičiuoti pagal jo bute įrengtų senų skaitiklių rodmenis. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovas teigė esant ieškovės piktybišką pareigų neatlikimą, atsakovui neįrengiant naujus nuotolinius nuskaitymo atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus jo bute, nors visuose daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butuose ieškovas dar 2016 m. sausio mėnesį šiuos naujo pavyzdžio apskaitos prietaisus įrengė. Ieškovė neginčijo aplinkybės, jog nuotolinio nuskaitymo atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai ginčo bute nėra įrengti, o atsakovui sąskaitos išrašomos pagal normatyvą, nes seni apskaitos prietaisai ginčo bute metrologinės patikros neturi. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad savo pareigos pakeisti minėtus prietaisus įvykdyti neturėjo objektyvios galimybės dėl paties atsakovo elgesio, nesudarant tam sąlygų.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui, o jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams nustatytą metodiką.

2021-02-25 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovui teigiant, kad jis neprieštarauja, kad ieškovės darbuotojai atvyktų į ginčo butą pakeisti apskaitos prietaisų 2021-03-02 nuo 13:00 iki 14:00 val., teismas, siekdamas taikaus ginčo sprendimo, skyrė antrąjį parengiamąjį teismo posėdį, pasiūlęs , be kita ko, ieškovei teikti duomenis į bylą apie bendradarbiavimo su atsakovu aktualiu klausimu aplinkybes. Iš pateiktų į bylą ieškovės 2012-04-04, 2012-05-28, 2013-03-18 ir 2017-08-24 pranešimų atsakovui matyti, kad ginčo bute karšto vandens tiekėjui priklausantys skaitikliai dar nėra įrengti, nes ieškovo darbuotojams patekti į atsakovo patalpas nepavyksta. Iš ieškovės pateikto 2021-03-02 Karšto vandens skaitiklių įrengimo defektinio akto matyti, kad ginčo bute karšto vandens skaitikliai ir vėl įrengti nebuvo dėl atsakovo prieštaravimo (nesutikimo). Atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo faktinės aplinkybės, kad ieškovės įgalioti asmenys parengiamojo teismo posėdžio metu sutartu laiku buvo atvykę ginčo buto adresu, taip pat neginčijo ir aplinkybės, kad tinkami apskaitos prietaisai jo bute tebėra neįrengti, nors tokius prietaisus kituose namo butuose ieškovė yra įrengusi prieš keletą metų. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų dėjęs pastangas bendradarbiauti su ieškove, sudarytų sąlygas įrengti ginčo bute atitinkamus apskaitos prietaisus nei gavęs ieškovės 2012-04-04, 2012-05-28, 2013-03-18 ir 2017-08-24 pranešimus, nei Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020-02-04 priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1666-465/2020 (pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį butui (duomenys neskelbtini)), nei galop šioje byloje parengiamojo teismo posėdžio metu šalims suderinus apsilankymo ginčo bute konkretų laiką. Įvertinus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas kritiškai vertina atsakovo teiginius, esą ieškovė netinkamai vykdė numatytas pareigas, neįrengė naujų nuotolinio nuskaitymo atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų jo bute dėl akivaizdaus piktavališkumo būtent atsakovo atžvilgiu, todėl teismas atmeta šiuos atsakovo teiginius kaip nepagrįstus.

Atsakovas teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodo, jog ieškovė skaičiuoja mokėjimus už atsakovo neprašytą, negautą, nesuvartotą karštą vandenį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo bute faktiškai esantys karšto vandens skaitikliai atitinka teisės aktų reikalavimus (atlikta jų metrologinė patikra) ir jais galima patikimai naudotis nustatant karšto vandens rodmenimis (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovo bute nesant įrengtų tinkamų apskaitos prietaisų, argumentai, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja mokėti pagal normatyvinį kiekį, atmestini. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus konstatuotina, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki 2020-10-31 pagrįstai atsakovo suvartotą karšto vandens kiekį skaičiavo pagal normatyvą, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3-138 patvirtintą metodiką „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus“.

Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog šilumos energija ir karštas vanduo jam neteikiami, jog yra sudaręs sutartį su kitais šių paslaugų tiekėjais ar sutartis su ieškovu yra nutraukta (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ,ieškinys dėl 382,48 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo tenkinamas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovė, taikydama 0,02 procento delspinigių normą, už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo 2020-07-01 iki 2020-10-31 paskaičiavo atsakovui 6,92 Eur delspinigių. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6,92 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 389,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), 3,94 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir Gyventojų registro duomenų išrašus (CPK 88 str. 1 d. 10 p.) iš viso 18,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kiti šalių išdėstyti argumentai, bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako (CPK 176 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 260, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 382,48 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 48 euro centų) skolą, 6,92 Eur (šešis eurus ir 92 euro centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (389,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,94 Eur (aštuoniolika eurų ir 94 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.