Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. L. ir A. L., trečiasis asmuo V. J., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai nedaro išvadų dėl gyvenimo būdo keitimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, nerodo iniciatyvos susigrąžinti savo dukrą, neatsiliepia į socialinės darbuotojos telefoninius skambučius. Šiuo metu šalių dukra D. gyvena saugioje aplinkoje, turi geras gyvenimo, poilsio, laisvalaikio, ugdymosi sąlygas. Vaiko grąžinimas tėvams, kai šie nekeičia savo gyvenimo būdo, sukeltų daug neigiamų emocijų, su kuriomis mergaitė susidurdavo, kai gyveno tėvų šeimoje. Tėvų bendravimas su rūpintoju, paskambinimas dukrai, susitikimas su dukra yra tik epizodiniai, neretai vykę rūpintojo ar paties vaiko iniciatyva. Atsakovams yra teikiamos socialinės paslaugos, tačiau atsakovai nesupranta vaiko poreikių ir neieško būdų, kaip juos geriausiai tenkinti. Skyrius neturi duomenų, kad tėvai siekė stiprinti ryšį su vaiku, kad atsakovai per laikotarpį, kuomet vaikui nustatyta laikinoji rūpyba, bet kokiais būdais būtų siekę susigrąžinti vaiką, kartu su juo gyventi. Nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių atsakovų ir jų vaiko artimų, glaudžių ryšių egzistavimą, nes vaikas nenoriai bendrauja su jais, atsisako su tėvais gyventi, todėl darytina prielaida, kad atsakovų ir vaiko emocinis ryšys yra arba labai minimalus, arba visiškai nutrūkęs. Iš atsakovų gyvenimo būdo, įpročių negalima tikėtis teigiamų pokyčių ateityje, atsakovų elgesys vertintinas nepatenkinamai. Visos šios aplinkybės, susijusios su atsakovų padėtimi, leidžia ieškovui daryti išvadą, kad nepilnametės D. L. tėvai šiuo metu neturi galimybių susigrąžinti vaiką bei tinkamai pasirūpinti juo iki pilnametystės.

Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nuomonės teisme nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas netaikomas, jei nustatoma, kad tėvai, kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.

Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovų D. L. ir A. L. šeima (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. liepos 31 d. atsakovams taikoma atvejo vadyba. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. dėl tėvų D. ir A. L. piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir netinkamos vaiko priežiūros nustatyta laikinoji rūpyba. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) mergaitė grąžinta į biologinę šeimą.

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato informacijos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., gavus socialinės darbuotos pranešimą dėl neįgalių nepilnamečių vaikų nepriežiūros, policijos pareigūnai vyko į atsakovų namus, kur D. L. nustatytas 2,35 promilių girtumas, A. L. – 1,72 promilių, nepilnametės dukros, viena iš jų D. L., perduotos giminaitei T. S.. 2019 m. rugsėjo 2 d. vėl buvo gautas pranešimas apie girtaujančius tėvus ir neįgalių vaikų nepriežiūrą. (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnai, nuvykę į atsakovų namus, rado neblaivius D. L., kuriai nustatytas 3.31 promilių girtumas, ir A. L., kuriam nustatytas 2,46 promilių girtumas. Nepilnametės mergaitės, iš kurių viena D. L., perduotos pilnamečiui broliui M. L.. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir netinkamos vaiko priežiūros nustatyta laikinoji rūpyba. Nuo 2019 m. spalio 25 d. iki lapkričio 7 d. atsakovų šeimai buvo teikiama vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos intensyvi pagalba. Kadangi atsakovai stengėsi vykdyti numatytus įsipareigojimus, įgyvendinti rekomendacijas, todėl atvejo posėdžio, vykusio 2020 m. birželio 2 d., metu buvo nuspręsta vaikus grąžinti tėvams. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini). įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta į biologinę šeimą.

Iš 2020 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato informacijos matyti, kad gavus pranešimą dėl tėvų girtavimo, vaikų nepriežiūros, policijos pareigūnai vyko į atsakovų namus, D. L. nustatytas 2,86 promilių girtumas, A. L. – 2,62 promilių girtumas. 2020 m. liepos 13 d., liepos 15 d. vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi atsakovų namuose, kur pastebėtas švaros ir tvarkos trūkumas, iš vaikų pasakojimų nustatyta, kad D. L. ir A. L. girtauja savaitę laiko, 2020 m. liepos 15 d. D. L. nustatytas 3,02 promilių girtumas, A. L. – 2,12 promilių girtumas. Vaiko teisių apsaugos skyrius nepilnametei atsakovų dukrai D. L. organizavo laikinąją priežiūrą, vaikas apgyvendintas V. B. šeimoje.

Iš mobiliosios komandos darbo su šeima ataskaitos matyti, kad nuo 2020 m. liepos 17 d. iki rugpjūčio 17 d. atsakovų šeimai buvo teikiama intensyvi pagalba. Mobili komanda, vertindama atsakovų šeimos elgesio pokyčius, nurodė, kad tėvai D. ir A. L. sutiko priimti specialistų pagalbą, tačiau į teikiamos pagalbos procesą neįsitraukė, vengė vykdyti susitarimus, įsipareigojimus. Mobili komanda, apibendrindama darbą su šeima, reikšmingų atsakovų šeimos situacijos pokyčių nepastebėjo, nepasikeitė tėvų požiūris į alkoholio problemą bei priežastis, šeimoje nustatyti rizikos veiksniai išliko tie patys.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11244/-322/2020 leista paimti D. L. iš jos tėvų. Teismo nutartyje konstatuota, kad D. L. ir A. L. nevykdo savo pareigų vaikams, piktnaudžiauja alkoholiu, jų gyvenimo būdas netinkamas, tėvai nesudaro saugių gyvenimo sąlygų, negali apsaugoti savo vaikų nuo juos žalojančio elgesio.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskirta V. B.. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. rūpintoju paskirtas V. J..

Iš (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro pagalbos plano matyti, kad 2020 m. gruodžio 18 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovų šeimai buvo siūlomi šie pagalbos būdai ir priemonės: socialinės priežiūros - socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, tėvystės įgūdžių ugdymo konsultacijos, individuali psichologo konsultacija, teisinė pagalba, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovams buvo skirtas gydytojo psichiatro medikamentinis gydymas. Pagal sudarytą pagalbos planą atsakovai įsipareigojimus vykdė iš dalies, tačiau jų gyvenimo būdas nesikeitė, problema dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais išliko, stokojama socialinių ir tėvystės įgūdžių. Atsakovams trūksta žinių apie šeimos funkcijas ir vaiko priežiūrą, atsakomybes, žinių apie alkoholio vartojimo žalą savo sveikatai, aplinkiniams, o ypač vaiko augimui, vystymuisi ir ugdymui. Posėdyje dalyvavę visi specialistai vienbalsiai nusprendė, kad vaiko į biologinę šeimą negrąžinti, tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir rūpybos nustatymo.

Iš Respublikinio priklausomybės ligų centro informacijos matyti, kad D. L. diagnozuotas priklausomybės ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, A. L. diagnozuotas priklausomybės ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo manyti, kad atsakovai neužtikrino saugios aplinkos savo nepilnametei dukrai, piktnaudžiavo alkoholiu, tokiu būdu vengė atlikti tėvų pareigas, amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikui. Po dukters paėmimo iš atsakovų šeimos, jie nesistengė atkurti gerų santykių su vaiku, dėl jų kaltės nutrūkusio emocinio ryšio, į vaiko teisų apsaugos tarnybą dėl dukters susigrąžinimo nesikreipė, dukra visiškai nesirūpino, išlaikymo jai neteikė. Į teismo posėdį atsakovai neatvyko, kas taip pat parodo jų abejingą požiūrį į vaiką, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad jie pakeis savo gyvenimo būdą, sugebės auginti ir auklėti dukrą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovų kaltės, jų abejingumo, piktnaudžiavimo alkoholiu, asocialaus gyvenimo būdo jų nepilnametė dukra D. L. liko be tėvų globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvų valdžia atsakovams apribotina neterminuotai.

Pažymėtina, kad net ir neterminuotai apribojus tėvų valdžią išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, nesant duomenų, kad D. L. rūpintojas netinkamai atlieka rūpintojo pareigas, tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės D. L. gyvenamąją vietą nustatyti su jos laikinuoju rūpintoju, jį paskiriant ir išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš kiekvieno atsakovų išlaikymą jų vaikui po 160 Eur per mėnesį, nenurodo, kokie nepilnamečio poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymo suma nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Atsakovai įrodymų apie savo pajams, turimą turtą nepateikė, abu jie darbingo amžiaus, duomenų, kad kurio nors iš jų darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų nepilnametės dukters, kuria jie nesirūpina, kurios neaugina, poreikius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 21 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovų priteistinas išlaikymas po 160 Eur kas mėnesį iš kiekvieno tėvo, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovų priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš kiekvieno atsakovo priteistinas 43,20 Eur (160x12x3%x75%) žyminis mokestis. Iš atsakovų lygiomis dalimis (po 6,95 Eur iš kiekvieno) priteistinos 13,90 Eur pašto išlaidos, susidariusios šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos laikinuoju rūpintoju V. J..

Priteisti iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2021 m. sausio 21 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2021 m. sausio 21 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti laikinąjį rūpintoją V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos D. L. nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš D. L. 50,15 Eur (penkiasdešimt eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš A. L. 50,15 Eur (penkiasdešimt eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.