Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiltas namas“ ieškinį atsakovei UAB „Vonderis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 2 d.). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, pateiktų per elektroninių paslaugų portalą (EPP), vertinimą nustatė, kad 2011-08-17 ieškovė su atsakove pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. SN-110817-068, pagal kurios 3.1. p. bei 4.1. p. Užsakovas įsipareigojo sumokėti 2606,58 Eur ir PVM kainą už parengtą darbo projekto dalių parengimą. UAB „Šiltas namas" įvykdė sutartinius įsipareigojimus visa apimtimi ir pateikė atsakovui 2016-10-24 PVM sąskaitą-faktūrą SN16 Nr.219 sutarties sumai kartu su atliktų darbų aktu Nr. SN-110817-068-A12F bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma. 2016-10-24 šie dokumentai buvo priimti bei patvirtinta direktoriaus R. G. parašu, jokių pastabų dėl atliktų darbų ieškovei pateikta nebuvo. Ieškovė 2016-12-16 pateikė atsakovei pretenziją, kuria geranoriškai suteikė galimybę atsiskaityti už atliktus darbus, nereikalaudama netesybų, tačiau atsakovė ir tada neįvykdė savo prievolės atsiskaityti. 2017-04-03 atsakovė sumokėjo ieškovei 303,96 Eur, vėliau su ieškove nebebendravo, skolos apmokėjimo klausimų nesprendė.

Teismas daro išvadą, jog pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 str., projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Lietuvos Respublikos CK 6.700 str. įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-695/2015). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad 2011-08-17 projektavimo darbų sutarties Nr. SN-110817-068 pagrindu tarp šalių yra susiklostę projektavimo rangos teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.644 str. 2 d., iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (Lietuvos Respublikos CK 6.700–6.704 str.), o bendrosios rangos teisės normos (Lietuvos Respublikos CK 6.644–6.671 str.) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.644 str. baigiamoji rangos sutarties vykdymo stadija yra atliktų darbų perdavimas ir priėmimas. Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Šis abiejų šalių pasirašytas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis joms atitinkamas teises ir pareigas: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o šių nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima, nebent yra įtvirtinta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto formos, tačiau iš Lietuvos Respublikos CK 6.694 str. 4 d. nuostatų išplaukia, kad šis aktas turi būti rašytinės formos, o jo turinyje turi būti nuoroda apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Atsakovė nurodytuose dokumentuose jokių pastabų bei trūkumų nenurodė, todėl pastarajai kyla pareiga be jokio kvestionavimo sumokėti sutarties kainą už atliktus bei priimtus darbus. Per PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą terminą 3153,96 Eur skola nebuvo sumokėta, todėl vadovaujantis įstatymo deklaruojama prievolės pabaiga, kuri siejama su tinkamu jos įvykdymu, atsakovė nebesaistoma prievolinių santykių, kuomet savo prievolę įvykdo visiškai, šiuo atveju sumoka visą skolos sumą, t.y. 3153,96 Eur. Kadangi atsakovė savo prievolės tinkamai neįvykdė per sutartyje nurodytą terminą, ji laikoma prievolę pažeidusia šalimi.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovei, atlikus sutartyje sulygtus darbus, atsakovė vengė už juos atsiskaityti, nors atliktų darbų aktą pasirašė, priėmė PVM sąskaitą-faktūrą. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip vengimas atsiskaityti už atliktus darbus pagal 2011-08-17 projektavimo darbų sutartį Nr. SN-110817-068. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 ir 2 d., 6.662 str., 6.704 str. 1 d. 1 p., iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2850,00 Eur dydžio skola.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.71 str. 1 d., netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str., 6.258 str.). Sutartyje numatyti delspinigiai skatina skolininką tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių. Skolininkas laiku ar tinkamai nevykdydamas savo prievolės žino, kokios neigiamos pasekmės jo laukia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atsakovė Sutartimi už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti ieškovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Taigi, atsakovei buvo aiškios ir suprantamos prievolės laiku atsiskaityti neįvykdymo teisinės pasekmės. Ieškovė paskaičiavo, kad atsakovė skolinga jai 1111,10 Eur dydžio delspinigių už 180 dienas. Kadangi atsakovė savo prievolės atsiskaityti už ieškovės atlikus darbus tinkamai nevykdė, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės priskaičiuotus 1111,10 Eur delspinigius už apmokėjimo termino praleidimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kartu procesinių palūkanų priteisimas skatina skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę. Reikalavimas priteisti šias palūkanas yra akcesorinis, ir tenkinamas, jei patenkintas pagrindinis reikalavimas (šiuo atveju dėl skolos priteisimo už atlikus darbus). Faktinis pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų dydis nustatytas įstatyme (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 2 d.), pagrindas šių palūkanų priteisimui yra ieškovės prašymas jas priteisti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., 93 str. 1 d., iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 22,00 Eur žyminio mokesčio. Teismo vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285-286 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vonderis“, į.k. 164689018, 2850,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) skolos, 1111,10 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą vienuolika eurų ir 10 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovės UAB „Šiltas namas“, į.k. 220618020, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 str. reikalavimus.

Ieškovė per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.