Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-912-342/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-08-24
Bylos Nr.: I-912-342/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00115-2015-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas: R. K.
Atsakovas: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo: Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai: Vaclovas Janušauskas

Kategorijos

16.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-912-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00115-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. K., jo atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei V. P.,

2015 m. rugpjūčio 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-03 įsakymą Nr. 30-TE-145 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-02-04 įsakymą Nr. 30-TE-158 „Dėl viršilos R. K. atleidimo“ ir atleisti jį iš tarnybos savo noru.

Pareiškėjas skunde (b.l. 3-6) nurodo, jog iš vidaus tarnybos jis atleistas dėl to, kad skundžiamu 2015-02-03 įsakymu Nr. 30-TE-145 panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (toliau – ir Leidimas). Mano, jog įsakymas, kuriuo panaikintas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija ir įsakymas, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos, yra neteisėti. Paaiškina, jog 2014-12-19 atsakovo įsakymu Nr. 30-TE-1467 jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tuos pačius veiksmus, dėl kurių jis atleistas iš vidaus tarnybos, todėl už tą patį teisės pažeidimą jis baudžiamas antrą kartą pažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnį. Teigia, jog jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (kyšininkavimas) padarymą. Nurodo, jog įsakymas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikintas atsižvelgiant į 2015-01-30 Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolą, kuris nemotyvuotas faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, jog minėtame protokole nepagrįstai nurodyta, jog 2014-09-06 tarnybinį automobilį vairavo jis. Taip pat nurodyta, jog jis nesiėmė jokių priemonių, nors matė kolegos daromus pažeidimus, kurių nefiksavo ir neįformino jokių pažeidimų. Paaiškina, jog tarnybiniame automobilyje esanti filmavimo kamera neveikė, apie tai buvo informuota vadovybė, o pažeidimus užfiksuoti nebuvo jokių techninių galimybių. Pažymi, kad iš pareigūno D. K. jokių pinigų nėra ėmęs ir davęs, o apie minėto pareigūno daromas nuskalstamas veikas jis nežinojęs. Akcentuoja, jog Ekspertų komisijos posėdžio protokole nepagrįstai nurodyta, jog jis atsisako bendrauti su Imuniteto tarnybos pareigūnais, atsisako tikrintis melo detektoriumi, nes su pareigūnais jis bendravo, o tikrintis melo detektoriumi neatsisakė. Mano, kad jo atžvilgiu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių abejones dėl jo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. Akcentuoja, jog nebuvo surinkta jokių faktų, dėl kurių kiltų grėsmė įslaptintos informacijos saugumui. Pabrėžia, jog panaikinus ginčijamus įsakymus, tolimesnė taryba bus negalima, todėl prašo atleisti jį iš tarnybos savo noru.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Akcentavo, jog pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje padarymo. Mano, jog atsakovas nepagrįstai panaikino leidimą dirbti su slapta informacija, todėl priėmė nepagrįstus ir neteisėtus įsakymus.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b.l. 15-17) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Argumentuoja, kad pareiškėjo tarnyba yra svarbi valstybės interesų kontekste, nes pareiškėjas valdė informaciją kovos su nusikalstamumu srityje, todėl jam, kaip statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui, keliami didesni lojalumo valstybei reikalavimai. Paaiškina, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialioji ekspertų komisija 2011-05-20 nurodymu Nr. 5-S-2767 įpareigojo policijos įstaigų vadovus nustatyti visoms statutinėms pareigybėms specialius reikalavimus dirbti su įslaptinta informacija. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012-05-02 įsakymu Nr. 30-V-436 patvirtintas Klaipėdos apskrities VPK Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašymas, kuriame nustatytas reikalavimas šiai pareigybei turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pažymi, jog 2012-11-19 pareiškėjui buvo išduotas leidimas Nr. 30-2-LS-647 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kuris buvo ir šiuo metu yra būtinas asmeniui, dirbančiam Klaipėdos apskrities VPK Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. Teigia, kad Klaipėdos apskrities VPK Specialioji ekspertų komisija, gavusi informaciją apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, atliktą tarnybinį patikrinimą, privalėjo individualiai įvertinti pareiškėjo tinkamumą dirti su įslaptinta informacija. Akcentuoja, jog Specialioji ekspertų komisija 2015-01-30 posėdyje susipažino su tarnybinio patikrinimo medžiaga bei išvada, pareiškėjo tarnybos byla bei ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00258-14 medžiaga, išanalizavo kitus gautus duomenis, atsižvelgė į jo atsisakymą tikrintis tiriamo įvykio aplinkybes poligrafu, nustatė, jog jis linkęs daryti tarnybinius nusižengimus, todėl iškilo abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. Aplinkybės, jog pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, buvo vertinamos tik kaip faktinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas pagal dalykines ir asmenines savybes, negali dirbti su įslaptinta informacija. Mano, kad surinkti duomenys yra pakankami nusprendžiant, jog pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės – neatsakingumas, nesąžiningumas ir nepatikimumas, yra pagrindas vertinant jo netinkamumą dirbti su įslaptinta informacija. Pažymi, jog 2015-01-30 Specialioji ekspertų komisija protokoliniu sprendimu atsakovui pasiūlė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Nurodo, jog skundžiamas įsakymas Nr. 30-TE-1120 priimtas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu bei atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2015-01-30 protokolinį sprendimą Nr. 30-SEK-2. Teigia, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 53 ir 56 straipsnių nuostatas atsakovas privalėjo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos sekančią dieną po tai, kai nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos – jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

Atsakovo atstovė V. P. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l. 20-22) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Prašo kaip nepagrįstą atmesti pareiškėjo argumentą dėl Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimų, kadangi pareiškėjas gali būti traukiamas skirtingų rūšių atsakomybėn. Akcentuoja, jog Specialioji ekspertų komisija pareiškėjo veiksmus vertino visiškai skirtingos atsakomybės, nei tarnybinė, kontekste, t.y. atsakomybės, taikytinos įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimo atveju. Akcentuoja, jog pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusias artimus asmenis. Pabrėžia, jog patikrinimo metu įvertinus pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes pagal duomenis, nurodytus ikiteisminio tyrimo medžiagoje, yra pakankamas pagrindas kilti pagrįstoms abejonėms dėl asmens patikimumo ir pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas dėl asmeninių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija – yra nesąžiningas, neatsakingas, nepatikimas. Remiasi teismine praktika, kurioje konstatuota, jog faktinė aplinkybė dėl įtarimų pareiškimo baudžiamojoje byloje turi būti komuliatyviai vertinama su galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, pobūdžiu, pasekmėmis bei kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Mano, jog Specialioji ekspertų komisija, gavusi pareiškėjui nepalankios informacijos, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas svarbias aplinkybes, nustatydama, jog tolesnis pareiškėjo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę įslaptintos informacijos saugumui, todėl priėmė pagrįstus sprendimus.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, byla nagrinėtina trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-03 įsakymą Nr. 30-TE-145 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-04 įsakymą Nr. 30-TE-158 „Dėl viršilos R. K. atleidimo“ bei prašo atleisti iš tarnybos savo noru.

Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-03 įsakymo Nr. 30-TE-145 panaikinimo

Byloje nustatyta, kad 2015-02-03 atsakovas priėmė įsakymą Nr. 30-TE-145, kuriuo pareiškėjui R. K., Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui, panaikino 2012-11-19 išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ Nr. 30-2-LS-647 (b.l. 8). 2015-02-04 atsakovas priėmė įsakymą Nr. 30-TE-158, kuriuo nuo 2015-02-04 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) (b.l. 7).

Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintą teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (pvz., 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010; 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010; 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-775/2014). Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau – ir Įstatymas, VTPĮ, 2013-07-02 įstatymo Nr. XII-449 redakcija, galiojusi nuo 2013-07-02), o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

Vidaus tarnybos statutas apibrėžia, kad vidaus reikalų įstaiga – valstybės politiką visuomenės saugumo srityje įgyvendinantis Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais (Statuto 2 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad atitinkama vidaus reikalų įstaiga Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo prasme yra paslapčių subjektas (VTPĮ 2 straipsnio 8 dalis). Vidaus reikalų įstaigos, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo prasme kartu ir paslapčių subjekto, vadovas, kuris šio įstatymo prasme yra atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis), turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimas personalas, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas valstybės paslapčių subjekto vadovui suteikia teisinius instrumentus siekti konstituciškai svarbių tikslų, t.y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (VTPĮ 15, 16, 17, 18 straipsniai, Vidaus tarnybos statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis).

Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose gali būti nustatyti atitinkami papildomi reikalavimai, siejami inter alia su asmens moraliniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Taigi, paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimą – turėti įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šis specialus reikalavimas, kuris įrašomas į atitinkamų pareigybių aprašymus, yra susijęs su pareigūno asmeninėmis savybėmis, jo moraliniu tinkamumu ir patikimumu užimti pareigas, kurioms vykdyti būtina įslaptinta informacija. Nagrinėjamu atveju, R. K. ėjo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Byloje nėra ginčo, kad vienas iš minėtai pareigybei keliamų reikalavimų buvo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (Pareigybės aprašymo 6.8 p., Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir SEK) posėdžio medžiagos psl. 20-22). Leidimas Nr. 30-2-LS-647 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėjui buvo išduotas 2012-11-19 (SEK posėdžio medžiagos psl. 18). Tą pačią dieną pareiškėjas pasirašė pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją (SEK posėdžio medžiagos psl. 16). Tokio leidimo turėtojas teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, paprastai turi iki tarnybos santykių nutraukimo. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad VTPĮ 18 straipsnis suteikia paslapčių subjektui teisę panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, o tai pagal Vidaus tarnybos statutą yra pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad tokio leidimo panaikinimo procedūra detaliai reglamentuojama specialiaisiais teisės aktais ir yra savarankiškas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, todėl tokios administracinės procedūros atlikimas nėra laikytinas tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą dalimi.

Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas VTPĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu: 1) asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 2) asmuo daugiau negu vieną kartą pažeidė nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką arba dėl šiurkštaus šios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista; 3) su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas; 4) atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Būtent paskutinis punktas yra aktualus nagrinėjamam ginčui.

VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei pagal šios įstatymo normos 1-20 punktuose nurodytus kriterijus. Taigi, minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1-20 punktuose išvardytos aplinkybės yra pagrindas neišduoti asmeniui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat pagrindas panaikinti jau išduotą leidimą (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo taikytas Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas, kuriame nustatytas leidimo neišdavimo (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme ir leidimo panaikinimo) pagrindas - tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Skundžiamo įsakymo juridinis pagrindas nurodytas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas, kuriame yra nurodytas sąrašas aplinkybių, kurios nepatenka į išvardytas aptariamos įstatymo normos 1-19 punktuose, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas prieiti prie išvadų, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2193-146/2015 išaiškino, jog pagal šios įstatymo normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, darytina išvada, kad šios aplinkybės yra siejamos su tokiomis tikrinimo metu nustatytomis su leidimo turėtojo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir jo asmens savybėmis, kurios liudija jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija. LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus) VTPĮ keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 2 d. nutartį Nr.A895-146/2015, 2015 m. kovo 31 d. nutartį Nr.A465-143/2015, 2014-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-775/2014 ir kt.).

Iš skundžiamo įsakymo turinio matyti, jog jis priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos 2015-01-30 posėdžio protokolą Nr. 30-SEK-2 (b.l. 60-64), kuris laikytinas Įsakymo Nr. 30-TE-145 panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, motyvuojamąja dalimi. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) tarnybinių ginčų bylose, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikro anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, kad toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamą akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose; 2014 m. vasario 3 d. Nr. A552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A492-279/2013, 2010 m. gegužės 24 d. Nr. A146-700/2010, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A146-1228/2010 ir kt.).

Pagal VTPĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas viena iš paslapčių subjektuose sudaromų specialių ekspertų komisijų funkcijų – teikti siūlymą paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Ginčui aktualiu laikotarpiu Specialioji ekspertų komisija buvo sudaryta iš 9 komisijos narių (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-05-23 įsakymas Nr. 30-V-460, b.l. 58). Specialiosios komisijos 2015-01-30 vykusiame posėdyje nedalyvavo vienas narys R. A.s. Pagal Specialiosios ekspertų komisijos nuostatus, patvirtintus Klaipėdos apskrities viršininko 2012-06-13 įsakymu Nr. 30-V-582 (b.l. 50-52), komisijos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių (15 punktas, nagrinėjamu atveju dalyvavo 8 ir 9 komisijos narių), todėl 2015-01-30 vykęs komisijos posėdis buvo teisėtas. Pasiūlymas panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą išdėstytas SEK 2015-01-30 posėdžio protokole Nr. 30-SEK-2. Nurodyta, jog komisija susipažino su Vidaus tyrimų poskyrio viršininko G. S. 2014-12-01 raštu Nr. 30-S-12961 „Dėl R.K. veiksmų apsvarstymo SEK posėdyje“, tarnybinio patikrinimo išvada (2014-11-28 Nr. 30-IS-117), surinkta medžiaga bei R.K. tarnybos byla, bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00258-14 medžiaga ir nutarė teikti siūlymą paslapčių subjekto vadovui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Byloje nustatyta, kad patikrinimo procedūra, ar pareiškėjas tinkamas tolimesniam darbui su įslaptinta informacija buvo inicijuota paslapčių subjekto vadovui gavus 2014-12-01 Vidaus tyrimo poskyrio viršininko raštą Nr. 12961, kuriuo buvo atsiųsta 2014-11-28 tarnybinio patikrinimo išvada Nr.30-IS-117 (SEK medžiagos psl. 17, rezoliucija „supažindinti SEK narius, organizuoti posėdį“). 2014-11-28 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.30-IS-117 (SEK medžiagos psl. 4-16) konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir už aplaidų tarnybinių funkcijų vykdymą jam pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. 2014-12-19 Klaipėdos apskrities VPK viršininkas įsakymu Nr. 30-TE-1467 paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. laikotarpyje nuo 6.00 iki 18.00 val. policijos pareigūnų ekipažas AP Dainava 536, kuriame dirbo vyriausiasis patrulis R. K. ir patrulis D.K., sustabdė keturis transporto priemonių vairuotojus, tačiau apie tai radijo ryšiu atsakingo darbuotojo neinformavo, nustatytų teisės pažeidimų neužfiksavo teisinėmis priemonėmis bei pažeidėjams leido išvengti teisinės atsakomybės, pažeidžiant pagrindines jų tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Minėtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, buvo skųstas teismui ir 2015-02-18 Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimu pareiškėjo skundo netenkino (prijungtos administracinės bylos Nr. I-819-583/2015, b.l. 52-57). Teismas konstatavo, jog R.K., būdamas patrulių ekipažo vyresniuoju, t.y. atsakingu už ekipažui pavestų funkcijų vykdymą, sąmoningai (tyčia) savo veiksmais (neveikimu) pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, savo veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnai tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, savo elgesiu parodė nepagarbą įstatymams, jo elgesys akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, griauna pasitikėjimą ja visuomenėje ir žemina pareigūno vardą. Paminėtas teismo 2015-02-18 sprendimas nebuvo skųstas apeliacine tvarka, todėl yra įsiteisėjęs. Nustatyta, kad pareiškėjui 2014-11-05 Imuniteto skyrius įteikė pranešimą apie įtarimą, kuriame pranešė jam, jog jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, požymių (SEK medžiagos psl. 24-26). Pareiškėjas 2014-11-05 apklausos metu neprisipažino ėmęs kyšio ar provokavęs duoti jam kyšį, dėl nurodytų aplinkybių paaiškinti negalėjo (SEK medžiagos psl. 31-33). Būtent aukščiau paminėta medžiaga buvo pateikta SEK nariams svarstyti posėdyje.

Vertinant SEK posėdžio protokolą, kaip ginčijamo sprendimo sudedamąją dalį, pareiškėjo asmeninių savybių dėl tinkamumo ir patikimo darbui su slapta informacija nebuvimo kontekste, teismas pažymi, jog protokole tiksliai nurodyta svarstyta medžiaga (Vidaus tyrimų poskyrio viršininko 2014-12-01 raštas Nr. 30-S-12961, 2014-11-28 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-117, pareiškėjo tarnybos byla, bei atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga). Teismo posėdžių metu liudytojais apklausti Specialiosios ekspertų komisijos nariai A. B., M. P., Z. T., R. S. (2015-05-21 ir 2015-08-06 informacinės pažymos ir teismo posėdžių garso įrašai) patvirtino, jog 2015-01-30 posėdžio metu buvo analizuota ne tik ikiteisminio tyrimo medžiagos, susijusios su nagrinėja situacija, dalis, bet ir pareiškėjo asmens byla, 2014-11-28 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-117, bei ankstesnio tarnybinio patikrinimo išvada, ir šių įrodymų viseto pagrindu buvo sprendžiama apie pareigūno asmenines savybes dėl tinkamumo dirbti su slapta informacija. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs. Teismo nuomone pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, jog sprendimas panaikinti leidimą dirbti su slapta informacija priimtas išimtinai vadovaujantis tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, komisijos nariams jau prieš vykusį posėdį turinti išankstinę nuomonę jo kaltumu, paneigiami minėtų liudytojų parodymais. SEK komisijos nariai A. B., M. P., Z. T., R. S.teismo posėdžių metu parodė, jog buvo analizuojama visa pateikta medžiaga, kuri jiems buvo pateikta susipažinimui iš anksto, ir pateiktos medžiagos panaikinti Leidimą pagrindu priimti sprendimą užteko, kadangi nustatyti faktai nekėlė abejonių dėl pareiškėjo asmeninių savybių – lojalumo valstybei nebuvimo, nesąžiningumo, nepatikimumo. Teismo vertinimu, Specialioji ekspertų komisija išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pateiktus įrodymus ir rėmėsi faktais, kurie buvo nustatyti per paskutinius trejus metus atlikus tarnybinius patikrinimus (2014-11-28 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-117, 2013-12-12 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-214, tarnybos bylos medžiaga) ir jų visuma atskleidžia tokias pareiškėjo asmens savybes Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo kontekste (nesąžiningumą, neatsakingumą, polinkį nesilaikyti teisės aktų), kurios suteikia pakankamą pagrindą išvadoms, kad pareigūnas yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija.

Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad SEK komisijos nariai išsamiai išnagrinėjo pateiktus įrodymus ir teisingai sprendė dėl pareiškėjui išduoto leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Pagal aukščiau paminėtą suformuotą teisminę praktiką, Leidimo panaikinimo pagrindas nustatomas per konkrečius faktus, kurie atskleidžia ar asmens savybės suderinamos su darbu su įslaptinta informacija. Teismo nuomone tokių asmeninių savybių nustatymui taip pat svarbi ankstesnė pareigūno veikla, kurią Specialioji ekspertų komisija posėdžio metu vertino. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog pareiškėjui 2013-12-12 Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-1040 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (dėl pareiškėjo aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo, 2013-12-12 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-214 (SEK medžiagos psl. 37-43, išrašas iš asmens bylos psl. 46). 2013-12-12 tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad R.K., būdamas patrulio vyresniuoju, atsakingu už ekipažui pavestų funkcijų vykdymą, sąmoningai savo veiksmais (reagavimu į įvykį, klaidingai nurodant veiklos statusą) pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Šių faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjas linkęs pažeisti darbo drausmę, nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.

Vertintina tai, jog pareiškėjas į vidaus tarnybą priimtas dirbti 2003-07-09, Leidimas buvo išduotas tik 2012-11-19, o per daugiau nei 2 metų tarnybos laikotarpį nuo leidimo išdavimo, pareiškėjas net du kartus patrauktas tarnybinėn atsakomybėn už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą (2013-12-12 Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-1040, 2014-12-19 Klaipėdos apskrities VPK viršininkas įsakymu Nr. 30-TE-1467, abiem atvejais buvo ekipažo vyresniuoju ir patrauktas atsakomybėn už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą). Sutiktina su pareiškėjo atstovo nuomone, jog už tarnybinių pareigų neatlikimą pareiškėjas patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, tačiau teismas nesutinka su teiginiais, jog už tų pačių veiksmų neatlikimą jam atimtas Leidimas. Minėta, jog Leidimo panaikinimas sprendžiamas specialiais teisės aktais, todėl ir susijęs su atsakomybe, taikytina įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimo atveju. Teismo posėdžių metu liudytojais apklausti SEK nariai patvirtino, jog tarnybinio patikrinimo medžiaga, ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kita pateikta medžiaga buvo analizuojama VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto kontekste, t.y. buvo aiškinamasi, ar per 3 metus nustatytos asmens savybės, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. SEK nariai aiškiai akcentavo, jog nebuvo nagrinėjamas pareiškėjo kaltės klausimas dėl pareikštų įtarimų nusikalstamos veikos padarymu.

Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, keliantys pakankamai pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Teismo nuomone pareiškėjo asmeninės savybės neatitinka tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija kriterijų, o pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas pagrįstai suabejojo pareiškėjo patikimumu, sąžiningumu ir lojalumu Lietuvos valstybei.

Pareiškėjas ir jo atsakovas argumentuoja, jog atsakovas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga priimant sprendimą panaikinti Leidimą, kadangi ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas (b.l. 88-89), tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju SEK posėdis vyko ir komisijai pateikta medžiaga buvo tiriama bei išvados daromos anksčiau, nei baudžiamojoje byloje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Aplinkybės, kad asmeniui dėl tam tikros veikos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, gali suponuoti asmens pažeidžiamumą, kartu kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Todėl SEK komisija turėjo pagrindą remtis ir ikiteisminio tyrimo pateikta medžiaga, kuri vertinta atliekant įvykių ir faktų, atsiradusių po leidimo išdavimo per pastaruosius 3 metus, analizę, sprendimo priėmimui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-07-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2456-756/2015. Tačiau teismo nuomone SEK 2013-01-30 posėdžio protokole Nr. 30-SEK-2 nurodytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo atsisakymo tirtis poligrafu negalėjo būti vertinamos VTPĮ 20 straipsnio 2 dalies 20 punkto kontekste. Duoti parodymus yra viena iš įtariamojo teisių, numatytų BPK 21 straipsnio 4 dalyje. Asmens naudojimasis šia įstatymo suteikta teise negali būti traktuojamas kaip asmens savybė, turinti įtakos tikrinimo metu vertinant pareigūno patikimumą darbui su įslaptinta informacija ir jo lojalumą Lietuvos valstybei (2015-06-29 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-2193-146/2015). Šiuo pagrindu neanalizuotini pareiškėjo argumentai, susiję su siūlymo tirtis poligrafu pateikimu, kaip teisiškai nereikšmingi, sprendžiant dėl asmens savybių patikimumo dirbti su įslaptinta informacija kontekste.

Pasisakant dėl SEK posėdžio protokolo teismas sprendžia, jog nors jame ir nepagrįstai nurodyti faktai dėl pareiškėjo atsisakymo tirtis poligrafu vertinti kaip asmeninės savybės, parodančios asmens nepatikimumą darbui su slapta informacija, tačiau iš esmės jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Protokole nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas, priimtas sprendimas siūlyti įstaigos vadovui panaikinti Leidimą pagrįstas tiek teisiniais, tiek ir faktiniais argumentais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-05-15 nutarime pateiktu išaiškinimu, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo bei lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus ir tokių asmenų patikrinimo procedūras, įstatymų leidėjas gali numatyti tokias įslaptintos informacijos apsaugos priemones, kurios leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams.

Remdamasis šiomis nuostatomis, teismas daro išvadą, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija paslapčių subjektui suteikiamas, įvertinus pretendento patikimumą, kurį apibūdina jo dalykinės ir asmeninės savybės ir kuris nesiejamas su vykdomų pareigų trukme, o siejamas su pareigų pobūdžiu, kurių atlikimui būtinas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Leidimo panaikinimui yra reikšmingas asmeninių ir dalykinių savybių vertinimas, dėl kurių asmuo praranda paslapčių subjekto pasitikėjimą. Asmuo gali parasti pasitikėjimą ne dėl padarytų teisės pažeidimų, bet ir dėl moralinių savybių, kurios charakterizuoja asmens dalykines ir asmenines savybes. Ginčo atveju atsakovas vertino pareiškėjo sąžiningumą, atsakingumą bei patikimumą ir pripažino, kad dėl jų stokos pareiškėjas netinka darbui su įslaptinta informacija. Šį vertinimą pagrindė anksčiau minėtais rašytiniais įrodymais, kurie nėra paneigti. Pažymėtina, kad atsakovui pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nepatikimumo ir netinkamumo darbui su įslaptinta informacija dėl jo asmeninių ir dalykinių savybių, sukėlė ne viena, o kelių skirtingų aplinkybių visuma, kurios asmeniui keliamų reikalavimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija kontekste negali būti vertinamos kaip mažareikšmės

Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad Specialioji ekspertų komisija, išsamiai patikrinusi su pareiškėju sietinas aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti R. K. nepatikimu, nesąžiningu bei nelojaliu Lietuvos valstybei ir siūlyti paslapčių subjekto vadovui panaikinti išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, o įstaigos vadovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnį, skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių ginčijamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-03 įsakymo Nr. 30-TE-145 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas šioje reikalavimų dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-04 įsakymo Nr. 30-TE-158 panaikinimo

Ginčijamu 2015-02-04 įsakymu Nr. 30-TE-158 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu).

Vertintina, kad Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas yra imperatyvi teisės norma, kuri įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos visais atvejais, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Atėmimas įstatymų nustatyta tvarka specialiosios teisės, kuri reikalinga tam, kad statutinis valstybės tarnautojas galėtų vykdyti atitinkamai pareigybei priskirtas funkcijas, reiškia, kad atėmus specialiąją teisę, pareigūnas nebegali tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų (LVAT 2014-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-540/2014).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybei buvo nustatytas reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl panaikinus 2012-11-19 leidimą Nr. 30-2-LS-647 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėjas privalėjo būti atleistas iš tarnybos.

Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Iš minėtų Statuto nuostatų matyti, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas neturi diskrecijos spręsti atleisti, ar neatleisti iš tarnybos pareigūną, kuriam nustatyta tvarka yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – toks pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymų leidėjas dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu nenumatė jokių kitų ypatumų, išskyrus išvardytus Statuto 56 straipsnio 1 dalyje. Kadangi pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, atsakovas pagrįstai ir teisėtai nesiūlė R. K. užimti kitas pareigas.

Vertintina, jog ginčijamą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-03 įsakymą Nr. 30-TE-145 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pripažinus teisėtu ir pagrįstu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-04 įsakymo Nr. 30-TE-158 panaikinimo.

Pareiškėjo reikalavimas atleisti jį iš tarnybos savo noru vertintinas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2015-02-04 įsakymą Nr. 30-TE-158, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti sprendimą dėl atleidimo iš tarnybos, pastarasis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui

Teisėja Aušrelė Mažrimienė