Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-06-20 · Civilinė byla Nr. 2-1107-1040/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-20
Bylos Nr.
2-1107-1040/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Vaišvilienė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
S. S.
Advokatai
Dalia Dudėnienė
Kategorijos
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1107-1040/2017Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00609-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 20 d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė,sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei,dalyvaujant ieškovei D. S.,atsakovui S. S., jo atstovei advokatei Daliai Dudėnienei,

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovei Elenai Petuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui S. S., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė D. S. prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui D. S., (duomenys neskelbtini) padidinant jį nuo 116,00 Eur iki 295,00 Eur per mėnesį, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad šalių santuoka nutraukta 2015 m. liepos 17 d., nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, priteistas išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 116,00 Eur iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė. Nurodo, kad sūnaus išlaikymas padidėjo dėl augančio vaiko poreikių, kylančių maisto kainų, reikalingų priemonių mokymosi įstaigose, išlaidų dėl vaiko sveikatos. Motinos pajamų nepakanka išlaikyti nepilnametį sūnų. D. S. mokosi Šilo pagrindinėje mokykloje 5-oje klasėje, lankosi papildomai pas mokytojus, kiekvieną mėnesį reikia skirti pinigų mokyklinėms reikmėms, užklasinei veiklai, būreliams, taip pat yra reikalingi pinigai sūnaus kultūriniam vystymuisi, maistui, poilsiui, drabužiams, okulisto paslaugoms, reikalingi akiniai, odontologo paslaugos nuolatinei dantų priežiūrai, sveikatai, jos stiprinimui – vitaminams, medikamentams, todėl ieškovės apskaičiuota suma sūnaus išlaikymui mėnesiui yra 591,00 Eur. D. S. dirba kirpėja, jos gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 833,00 Eur, taip pat išlaiko savo ir atsakovo pilnametę dukrą, kuri mokosi universitete, teikia materialinę pagalbą pragyvenimui, moka už buto nuomą, S. S. šiuo metu dukrai lėšų neskiria. Ieškovė taip pat turi sumokėti už komunalines paslaugas, todėl jos gaunamų pajamų neužtenka išlaikyti sūnų, dukrą, neišgali nusipirkti visų būtinų priemonių reikalingų darbo veiklai, o priteisto 116,00 eurų išlaikymo neužtenka net minimaliausiems sūnaus D. S. poreikiams tenkinti. Atsakovas S. S. dirba E. Č. individualioje įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju, jo pajamos nėra mažesnės už ieškovės gaunamą algą (b. l. 1-4).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas S. S. iš dalies sutiko su ieškiniu, nurodydamas, kad pripažįsta pareigą išlaikyti sūnų. Jis reguliariai moka išmokas vaiko išlaikymui, sūnumi rūpinasi, leidžia laiką laisvu nuo darbo metu, papildomai perka jam rūbus, avalynę, reikiamus mokyklos reikmenis, didesnės vertės daiktus – kompiuterį, telefoną, duoda pinigų smulkioms išlaidoms. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė nenurodo jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti išlaikymo išmokų padidinimo klausimą. Ji įvardija dvi aplinkybes – auga sūnaus poreikiai, maisto, daiktų kainos didėja. Ieškovės reikalaujama suma yra per didelė nepilnamečio sūnaus, kuriam šiuo metu 11,5 metų, išlaikymui ir nepagrįsta, nes atsakovas taipogi išleidžia nemažai pinigų tenkindamas vaiko poreikius, užgaidas, sumokėdamas už pramogas, apsilankymus kavinėse, aprūpindamas drabužiais. Atsakovas pažymėjo, kad po skyrybų dalijantis turtą, jis automobilį, kirpyklos patalpas paliko atsakovei, gavo mažesnę nekilnojamojo turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus. Be to, S. S. teigė, jog savo pilnametei dukrai gera valia teikia materialinę pagalbą. Turi išsaugoję dviejų pavedimų įrodymus – 2016 m. spalio mėn. dukrai G. S. pervedė 200 Eur ir 2017 m. kovo 3 d. pervedė jai 500 Eur. Atsakovas sutinka tartis dėl sūnaus išlaikymo dydžio sumos, tačiau pati ieškovė nesileidžia į kalbas. Atsakovas sutinka mokėti sūnaus išlaikymui 130 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, nes nemažai savo lėšų jis išleidžia apipirkdamas sūnų (b. l. 40-43).

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kad reikalaujamas išlaikymo dydžio pakeitimas atitinka nepilnamečio D. S. teises ir interesus, tačiau atsižvelgiant į šalių argumentus, įrodymus, konkretus dydis turėtų būti nustatytinas bylos nagrinėjimo metu, remiantis teisingumo bei sąžiningumo principais (b. l. 59-60).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė D. S. sumažino savo reikalavimą sūnaus išlaikymui iki 250 Eur per mėnesį, atsakovas išreiškė sutikimą mokėti sūnaus išlaikymui po 150 Eur per mėnesį. Taikaus susitarimo šalims pasiekti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1215-981/2015 patvirtino ieškovės D. S. ir atsakovo S. S. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje šalys susitarė, kad S. S. skirs nepilnamečio sūnaus D. S., gimusio 2005 m. spalio 21 d., išlaikymui po 116 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 10). Atsakovas šį sutartinį įsipareigojimą vykdo gera valia. D. S. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje (baigė penktą klasę) (b. l. 25). Šalys turi pilnametę dukrą G. S., (duomenys neskelbtini), kuri studijuoja aukštojoje mokykloje, numatoma studijų baigimo data 2017 m. birželio 30 d. (b. l. 27). Atsakovas remia savo studentę dukrą materialiai. Tai patvirtina 2016 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymas G. S. 200 Eur ir 2017 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymas 500 Eur (b. l. 56, 57). Ieškovė D. S. dirba pagal verslo liudijimą kirpėja (b. l. 13), jos pajamas 2015 metais sudarė apie 833,33 Eur per mėnesį, o 2016 metais apie 1375 Eur per mėnesį (b. l. 17, 87). Jai nuosavybės teise priklauso transporto priemonė – automobilis, negyvenamoji patalpa – kirpykla, kurios vidutinė rinkos vertė 4020 Eur (b. l. 18, 19). Nuosavybės teise priklausęs butas parduotas, 2017 m. kovo 21 d. įsigijus gyvenamąjį namą, kuriame šiuo metu ieškovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi (b. l. 20-21; 78-80). Ieškovė nuo 2017 m. kovo 21 d. turi kreditorinį įsipareigojimą bankui, kuriam turi pareigą mokėti po 272,79 Eur per mėnesį (b. l. 84). D. S. deklaracijoje neapmokestinamos pajamos 2015 metais nurodoma 50 000 Eur (b. l. 16). Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys prieš nutraukiant santuoką pardavė jiems nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą ir gautas lėšas pasidalino po 50 000 Eur, iš kurių ieškovė įsigijo butą Ukmergėje, o atsakovas gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-48). Be to, atsakovui priklauso kelios transporto priemonės – du automobiliai ir motoroleris (b. l. 49-50). Atsakovas dirba E. Č. individualioje įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi jo mėnesines pajamas sudaro apie 473,38 Eur (b. l. 51). Be to, jis kas antrą mėnesį vyksta į komandiruotes – gabena krovinį, už tai jam yra mokami dienpinigiai, kurie sudaro apie 1640,52 Eur. Dienpinigių dydis priklauso nuo tranzitinių valstybių (b. l. 77). Taigi atsakovas per metus gauna apie 5680,56 Eur (473,38X12) pajamų ir jam išmokama apie 9843,12 Eur (1640,52X6) dienpinigių, iš viso per metus jis valdo apie 15 523,68 Eur lėšas, o tai per mėnesį sudaro apie 1293,64 Eur. Dienpinigiai atsakovui reikalingi kompensuoti jo pragyvenimo išlaidas tarnybinių kelionių metu. Visgi sutiktina ir su ieškovės išsakyta pozicija, kuri pripažintina visuotinai žinoma aplinkybe, kad šie dienpinigiai tolimųjų reisų vairuotojų nėra visiškai išnaudojami komandiruotėje ir dažnai tarnauja jiems kaip lėšų priedas prie gaunamo atlyginimo bendriems jų poreikiams tenkinti (http://www.visasverslas.lt/portal/categories/13/1/0/1/article/10348/tolimuju-reisu-vairuotojo-profesija; http://www.linava.lt/naujiena/dienpinigiai-tolimu-reisu-vairuotojams-kokia-fiskalines-trumparegystes-kaina/) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Prašant pakeisti išlaikymo dydį svarbus yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Nagrinėjamu atveju nuo nepilnamečiui sūnui šalių susitarimu nustatyto išlaikymo dydžio praėjo du metai. Išlaikymas buvo nustatytas nutraukiant santuoką 2015 m. liepos mėn. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo 2017 m. kovo 31 d. Pirmiau išdėstytos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių turtinė padėtis yra labai panaši (t. y. ieškovės pajamos 2016 m. buvo apie 1375 Eur per mėnesį, atsakovo valdomos lėšos per mėnesį sudarė apie 1293, 63 Eur). Ieškovė dirba pagal individualią veiklą kirpėja, jos individualios veiklos pajamų deklaracijoje nėra nurodomos išlaidos. Leidžiamų atskaitymų suma individualioje veikloje negali viršyti 30 procentų, tai net ir atskaičius tokias išlaidas jos mėnesinės pajamos siektų apie 900 Eur (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 dalis). Tuo tarpu į atsakovo valdomas lėšas įskaityti jo tarnybinių komandiruočių dienpinigiai, iš kurių jis taipogi turi padengti savo išlaidas komandiruočių metu. Duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis pasikeitė nuo 2015 m. teismui nepateikta. Priešingai ieškovė nuosekliai tvirtino, kad atsakovo finansinė padėtis tokia pat gera kaip ir buvo anksčiau. Taipogi teismas neturi pagrindo išvadai, kad per du metus nuo 2015 m. liepos mėn. nustatyto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio, pablogėjo ieškovės materialinės padėtis. Priešingai, kaip matyti iš teismui pateiktų jos pajamų deklaracijų 2016 metais ji gavo daugiau pajamų (2015 m. buvo 833,33 Eur per mėnesį, 2016 m. -1375 Eur per mėnesį). Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos gaunamų pajamų neužtenka išlaikyti sūnų, tačiau prieš pat ieškinio teismui pateikimą ji gavo iš banko paskolą, įsigijo nuosavą namą. Pažymėtina, kad atsiradę finansiniai įsipareigojimai nepatvirtina pablogėjusios materialinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Taigi visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad šalių materialinė padėtis yra labai panaši ir ji per du metus nėra iš esmės pasikeitusi.

Ieškovė savo reikalavimą padidinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį motyvuoja tuo, kad sūnus sparčiai auga, didėja jo poreikiai, išlaikymas vaikui didėja ir dėl brangstančių maisto ir kitų daiktų (namų apyvokos, mokymosi priemonių ir kt.) pabrangimo ir reikalingų papildomų lėšų sūnaus sveikatai. Iš tiesų, nuo 2015 m. sausio 1 d. pasikeitusi nacionalinė valiuta į eurą neabejotinai turėjo įtakos prekių ir paslaugų kainoms didėjimo linkme. Pažymėtina, kad įstatyme (CK 3.208 straipsnyje) yra numatytas teisinis instrumentas reguliuoti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į kainų lygio kilimą. Dėl to vien tik kainų pokytis pats savaime nėra teisinis pagrindas didinti priteisto išlaikymo dydį. Šiuo atveju ieškovė pateikė nepilnamečio sūnaus poreikių ir išlaidų paskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad maistas vaikui namuose per mėnesį sudaro 100 Eur, maitinimas mokykloje – 46 Eur, vaistai, vitaminai – 20 Eur, higienos priemonės (šampūnas, muilas, dantų pasta ir t.t.) – 25 Eur, avalynė (žieminė, sezoninė, vasarinė) – 55 Eur, drabužiai, sportinė apranga – 70 Eur, buities apyvokos daiktai ir paslaugos (įrankiai, indai, patalynė, rankšluosčiai, baldai, taisykla, drabužių taisymas ir pan.) – 15 Eur, laisvalaikis (kultūriniai renginiai, telekomunikacijų priemonės, gimtadieniai, vasaros atostogos ir pan.) – 40 Eur, mokykla, darželis, būreliai (mokymosi, lavinimosi pratybos, knygelės, papildomos mokymosi pamokos ir įvairios priemonės) – 130 Eur, stomatologo, gydytojo, okulisto paslaugos - 25 Eur, komunalinės paslaugos, tenkančios vienam asmeniui – 65 Eur, iš viso iš abiejų tėvų vaikui reikalinga suma – 591 Eur, iš vieno iš tėvų – 295 Eur (b. l. 24).

Siekiant nustatyti iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius, būtina įvertinti šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu.

Ieškovės teismo posėdžio metu, aiškindama teismui pateiktos nepilnamečio sūnaus D. S. poreikių ir išlaidų lentelę (b. l. 24), nurodė, kad vaikui maistui reikia mažiausiai 100 Eur per mėnesį, nes vaikas mėgsta pavalgyti; specialių poreikių maistui vaikas neturi; ji duoda 40 Eur vaikui dienpinigių, t. y. po 2 eurus į mokyklą; po to patikslino, kad visgi per mėnesį duoda 48 Eur dienpinigių; higienos priemonės (šampūnus, muilą, dantų pastą ir t. t.) perka iš kirpyklos mažiau alergiškiems žmonėms; teigė, kad vaikui reikia vitaminų akim, vaistų nuo alergijos, gydytojas buvo išrašęs raminamųjų. Ieškovė paaiškino, kad avalynę vaikui dažnai perka labdarose; galbūt ir neišleidžia 50 Eur kiekvieną mėnesį; lentelėje nurodė apibendrintą sumą, nes vaikui reikalingi ir sportiniai batai, rudeniniai batai; geresni batai kainuoja 20, 30 Eur; į metus vieną kartą perka specialius padelius į batus pėdų korekcijai. Tuo tarpu rūbus vaikui perka kiekvieną mėnesį labdaroje; tikrai nesusumuoja kiek; gali būti, kad kažkuriose vaiko poreikių srityse ji padaugino, kažkuriose numažino, nes, pavyzdžiui, maistui 100 Eur mėnesiui yra labai maža suma. Dėl vaiko buities apyvokos daiktų ir paslaugų (įrankiai, indai, patalynė, rankšluosčiai, baldai, taisykla, drabužių valymas ir pan.) ieškovė nieko paaiškinti negalėjo, nurodė, kad tokią lentelę jai tiesiog pateikė advokatas. Dėl laisvalaikio (kultūriniai renginiai, telekomunikacijų priemonės, gimtadieniai, vasaros atostogos ir pan.) ieškovė paaiškino, kad vaikas lankosi draugų, giminių vaikų gimtadieniuose; vaikšto su draugais į filmus; lankė visą žiemą baseiną. Dėl išlaidų mokyklai, būreliai (mokymosi ir lavinimosi pratybos, knygelės, papildomos mokymosi pamokos ir įvairios priemonės) ieškovė paaiškino, kad į šią sumą įskaičiuotos samdomos mokytojos paslaugos, litais išleisdavo 400 per mėnesį, o eurais – 20 Eur į savaitę; mokytoja daugiausia reikalinga mokslo metų periodu; atostogų metu tik kartais; rezultatai pasiekti; vaikas mokosi pakankamai neblogai; būrelių nelanko, seniau lankė dziudo, dabar dėl problemų su kojomis to daryti negali; pratybas perka mokslo metų pradžioje (apie 100 Lt); reikia pirkti ir mokslo metų eigoje, nes vienos pamokos yra dvi arba trys dalys; būna ekskursijos, mažiausiai ekskursijai reikia apie 50 Eur; dažnai perkamos priemonės, nes jos nuolat lūžta. Dėl stomatologo, gydytojo, okulisto paslaugų paaiškino, kad labai prasti sūnaus dantys, nešioja akinius. Dėl komunalinių paslaugų, tenkančių vienam asmeniui, paaiškino, kad mokesčius padalino į dvi dalis (2017 m. birželio 7 d. teismo posėdis nuo 31:00 min. iki 43:00 min.). Atsakydama į atsakovo atstovės ir atsakovo klausimus, ieškovė nurodė, kad iš papildomų poreikių atsirado akiniai, drabužiai, nes vaikas paaugo, vaiko ligos atsirado ne šiais metais, alergija yra nuo tų laikų, kai jie dar gyveno šeimoje, į ekskursijas vaikas vyksta du kartus į metus, atsakovas puikiai žino kiek sūnus lankosi vaikų gimtadieniuose, nurodyti komunaliniai mokesčiai buvo skaičiuojami už butą.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šią savaitę sūnaus nematė, skambino tris, keturis kartus, vaikas buvo neklabus, aiškino, kad nieko nenori, prakalbinus pareiškė „mokėk kiek ji prašo, tada bus viskas gerai“. Atsakovas teigia, kad ieškovė manipuliuoja vaiku, yra sudaužiusi sūnaus kompiuterį, vaikas verkė. Atsakovo manymu, ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį vaikui, nes dabar ji turi įsipareigojimų bankui, t. y. turi mokėti paskolą po 270 Eur per mėnesį, dėl to prašo 295 Eur. Paaiškino, kad pasimatymų su vaiku griežto grafiko nėra. Jis pats gyvena kaime, kai yra galimybė, atvažiavęs į miestą, stengiasi susitikti su sūnumi, paimti iš mokyklos, pamaitina picerijoje arba valgykloje, pabūna su juo valandą ar dvi, į savaitę po keli kartus. Taip pat jis perka sūnui naujus daiktus, ne senus kaip ieškovė, pavyzdžiui pamatė sūnų pavasarį su žieminiais batais iš karto nuvažiavo į turgų ir nupirko jam naujus. Visus daiktus jis perka su sūnumi kartu, vaikas pats renkasi. Taip pat maždaug prieš pusantrų metų yra pirkęs sūnui kompiuterį, prieš pusė metų pirko telefoną, nes vaikas norėjo geresnio, tai jis pasiėmė sūnaus seną, o sūnui nupirko naują. Atsakovas žino, kad sūnus nuo seniau turi alergiją, kad jam reikia specialių padų į batus, jis pats pirko, kai dar santuokoje buvo. Atsakovas atsikirsdamas dėl nepilnamečio sūnaus D. S. poreikių ir išlaidų lentelės nurodė, kad 100 Eur vaiko maitinimui yra per daug. Dėl maitinimo mokykloje atsakovas sutiko, kad ieškovė sūnui duoda po 2 Eur; išlaidos vaistams, vitaminams yra per didelės, higienos priemonėms prašoma suma per didelė – 10 Eur pakankama suma vaikui. Dėl avalynės tvirtina, kad kas mėnesį avalynė nėra perkama, nes avalynė perkama sezonais, pats yra pirkęs avalynę, mokėjęs po 20-25 Eur, dėl drabužiams ir sportinei aprangai tikrai neišleidžia kiekvieną mėnesį, be to, ji neperka naujų rūbų. Mano, kad vaikui reiktų sezonui apie 100 Eur, išlaidos batų taisyklai gali būti kad išleidžia kokius 5 Eur, laisvalaikiui vaikui reiktų apie 10 Eur. Teigė, kad mokyklos reikmėms tikrai nereikia 130 Eur, pratybų kiekvieną mėnesį neperka, papildomai pas mokytoją anksčiau lankė, o dabar neaišku. Dėl stomatologo ir okulisto paaiškino, kad akinius ieškovė pirko tik vieną kartą, vaikas komunalinėms paslaugoms tikrai neišnaudojo 65 Eur. Nurodo, kad 600 Eur vaiko išlaikymui suma neprotinga. Jis paremdavo savo dukrą studentę, pavedimus darydavo ne kas mėnesį, o šventėms, gimtadieniui, vasarai, naujiems metams. Dukra pati paramos neprašė. Taip pat jis ir sūnui duoda arbatpinigių ir po 10, ir po 15 Eur – visaip. Yra pirkęs sūnui ir mokyklinių prekių. Atsakovas nurodo, kad nori pats turėti galimybę bendraudamas su sūnumi pirkti jam reikalingus daiktus, su juo leisti laisvalaikį (2017 m. birželio 7 d. teismo posėdis nuo 56:30 min. iki 1:24 min.).

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš dalies sutiko, kad 116 Eur dydžio suma nėra pakankama tenkinti būtiniausius vaiko poreikius ir sutiko padidinti skiriamo išlaikymo vaikui dydį iki 150 Eur, t. y. 34 Eur. Atsakovė sumažino savo reikalavimą sūnaus išlaikymui iki 250 Eur dydžio per mėnesį, t. y. 45 Eur. Taip pat ieškovė sutiko, kad atsakovas prisideda prie judviejų pilnametės dukters išlaikymo, kuri yra studentė (2017 m. birželio 7 d. teismo posėdis nuo 45:00 min. iki 45:14 min.).

Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad per du metus vaikas sparčiai paaugo, jam prireikė okulisto paslaugų, akinių. Nors 2017 m. birželio 2 d. medicininis išrašas patvirtina, kad D. S. dažnai serga virusinėmis infekcijomis, jam nustatyta pėdų osteochondrozė (b. l. 81), tai nelaikytina nauja aplinkybe, nes tokios pat virusinės vaiko ligos buvo ir šalių santuokos nutraukimo metu. Paciento ambulatorinės apžiūros lapas patvirtina, kad jis buvo nusiųsta vaiko kardiologo apžiūrai (b. l. 82, 83). 2017 m. D. S. 2017 m. gegužės mėn. lankė individualias psichologo konsultacijas (b. l. 88). Teismas sprendžia, kad šie duomenys patvirtina, kad vaiko tiek fizinė, tiek psichologinė sveikata yra suprastėjusiu. Šiame kontekste turėtų būti įvertintas ir nestandartinis 11,5 metų amžiaus vaiko dydis (apie 1,70 m. ūgio, apie 90 kg svorio). Visgi, teismo vertinimu, ieškovės nurodomos sveikatos problemos turi būti gydomos ne tik finansiniais ištekliais, tačiau ir kitomis priemonėmis – bendromis abiejų tėvų pastangomis, t. y. subalansavus vaiko mitybą, suteikiant galimybę jam kuo daugiau užsiimti aktyvia fizine veikla. Nebejotina, kad vaiko emociniai psichologiniai būsenai įtakos turi konfliktiški tėvų tarpusavio santykiai, į kuriuos, kaip matyti iš teismo posėdžių metu duotų atsakovo paaiškinimų, ieškovė įtraukia ir savo nepilnametį vaiką (pvz.: po parengiamojo posėdžio sūnus atsisakė bendrauti su tėvu, sakydamas sumokėk kiek ji nori; ieškovė nepripažįsta tinkamais jokių daiktų, kuriuos atsakovas perka savo sūnui, ir tai išreiškia vaiko akivaizdoje).

Įvertinus šiuos ieškovės nurodytus ir teismo įvertintus pasikeitusius vaiko poreikius, bei tai kad atsakovas iš dalies sutiko, kad vaiko poreikiams išleidžiama daugiau nei šiuo metu jo mokamas išlaikymas, turi būti nustatytas priteistinas didesnis išlaikymo dydis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys pagal savo finansinę padėtį vaiko būtiniems poreikiams patenkinti gali skirti minimalios mėnesis algos dydį, kuris šiuo metu 380 Eur, t. y. kiekvienas iš jų gali skirti vaikui po 190 Eur. Iš šalių paaiškinimus apie vaiko poreikius ir išlaidas matyti, kad iš esmės nėra ginčo dėl to, kad vaikui maistui reikia apie 100 Eur per mėnesį, 40 Eur maitinimui mokykloje. Atsakovas sutiko, kad higieniniams reikmenims vaikui gali reikėti 10 Eur, 5 Eur – avalynės taisymui. Teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos sumos adekvačios, juolab, kad pati ieškovė nurodė, kad higienos priemones perka iš kirpyklų, pati yra kirpėja, o buities apyvokos paslaugų išsamiau teismui negalėjo paaiškinti, nurodydama, kad tokią vaiko poreikių ir išlaidų lentelę jai padarė advokatas. Teismas sutinka su atsakovu, kad avalynė, drabužiai, sportinė apranga perkami ne kiekvieną mėnesį, o atsižvelgiant į metų laikus - sezonais. Be to, pati ieškovė nurodė, kad avalynę ir rūbus perka vaikui labdarose, už batus moka apie 25 Eur ir daugiau, rūbams išleidžiamos sumos tiksliau įvardinti negalėjo. Atsakovas taip pat yra pirkęs vaikui ir batus ir šiek tiek rūbų. Teismas sprendžia, kad ieškovė nurodyta suma 55 Eur avalynei ir 70 Eur aprangai skirta vienam sezonui minimaliai patenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju mėnesiui avalynei ir rūbams reikalinga apie 42 Eur suma per mėnesį. Teismas sutinka, kad vitaminam ir vaistam nurodoma 20 Eur suma yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad vaikas dažnai serga virusinėmis ligomis, turi kitų sveikatai būtinų poreikių (akys, viršsvoris, psichologiniai aspektai ir pan.). Šalių sūnus naudojasi telefonu, yra beveik paauglys, kurio poreikiai laisvalaikiui neabejotinai auga, dėl to ieškovės nurodyta 40 Eur suma laisvalaikiui (kultūriniams renginiams, telekomunikacijų priemonės, gimtadieniams, vasaros atostogoms ir pan.) nėra per didelė. Teismas neturi pagrindo abejoti išlaidomis komunalinėms paslaugoms, kurios gali siekti apie 65 Eur. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji lankosi pas gydytojus privačiai dėl to sprendžia, kad nurodoma suma gydytojo, okulisto paslaugoms nėra pagrįsta. Teismo vertinumu, nepaisant to, kad vaiko dantys yra silpni, odontologo paslaugos nėra kasmėnesinės išlaidos. Iš ieškovės paaiškinimų galima spręsti, kad ji kalbėjo apie buvusias papildomo mokytojo individualias pamokas, ji nurodė, kad rezultatai pasiekti, vaikas mokosi neblogai, duomenų, kad jis šiuo metu naudojasi papildomomis mokytojo paslaugomis teismui nepateikta, būrelių nelanko, dėl to vertintina, kad nurodyta 130 Eur suma per mėnesį mokyklos reikmėms nėra pagrįsta. Be to, mokslo metai trunka 9 mėnesiu dėl to mokyklinėms reikmėms nurodyta suma turi būti paskirstyta 9 mėnesiams. Taigi, neišskiriant iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių, t. y. suprastėjusiose fizinės ir psichologinės būsenos, kuriai įtakos galėjo turėti ir šalių santuokos nutraukimas, o vertinant tik šalių pateiktus paaiškinimus apie vaiko poreikius, matyti, kad vien tik minimalius vaiko poreikius tenkinti per mėnesį reikia apie 380 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad ieškovė, su kuria nustatyta nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, vaiko išlaikymo pareigą atlieka tinkamai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį vaikų išlaikymui skirtą kriterijų, t. y. Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2016 m. padidėjo nuo 350 Eur iki 380,00 Eur; įvertinus padidėjusius vaiko poreikius sveikatai (akiniai, suprastėjusi fizinė ir psichologinė sveikata, nes lankėsi pas kardiologą, psichologą); tai kad šalių pilnametė dukra šiais metais baigė studijas aukštojoje mokykloje; kad atsakovas dalyvauja vaiko gyvenime, tvarkingai moka šalių susitarimu nustatytą 116 Eur išlaikymą sūnui, kartai nuperka jam reikalingų daiktų (rūbų, avalynės, mokymo priemonių), didesnius pirkinius (telefoną, kompiuterį), duoda arbatpinigių, pagal savo supratimą prisideda prie pilnametės dukters studentės išlaikymo; tai, kad atsakovas pagal savo darbo pobūdį Lietuvoje praleidžia kas antrą mėnesį, kas reiškia, kad jo pusė metų nebūna namuose ir savo iniciatyva šiuo laikotarpiu jis prie sūnaus išlaikymo, tenkinant jo minimalius poreikius, prisidėti neturi galimybės, sprendžia, kad teisingumo ir protingumo pricipus atitiktų išlaikymo dydžio padidinimas iki 190 Eur, kuri yra pakankama tenkinti minimalius vaiko poreikius, paliekant galimybę abiem tėvams pagal galimybes tenkinti kitus vaiko poreikius, norus ir įgeidžius. Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad jis turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir vystymosi procese ne tik bendraudamas su juo, tačiau ir turėdamas galimybę pats savo iniciatyva, tenkinti kai kuriuos vaiko poreikius, kuriems reikia materialinių išteklių. Kadangi nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad tam tikru būdu šiuo metu mokant vaikui 116 Eur dydžio išlaikymą, tenkina papildomus jo poreikius (pirko kompiuterį, telefoną, rūbų, avalynės, duoda arbatpinigių ir pan.), teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas neprisidės ir netenkins kitų vaiko poreikių ateityje, dėl to ieškovės reikalavimas likusioje dalyje atmestinas.

Nors ieškovei atsakovo vaikui perkami daiktai ir priemonės nepatinka, nes jos manymu, nėra reikalingos, tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad tėvas papildomai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Teismo vertinimu, šiuo atveju yra svarbi paties vaiko pozicija. Jeigu vaikas pats išsirenka, teismo vertinimu, jo pasirinkimas negali būti menkinamas. Be to, nepilnametis vaikas yra sūnus, kurio poreikius tam tikrais atvejai būtent tėvas ir gali geriau suprasti. Tuo tarpu šalys, siekdamos efektyviai naudoti savo skiriamas lėšas vaiko išlaikymui, tarpusavyje turėtų bendradarbiauti ir kooperuotis, o tėvo noras visapusiškai dalyvauti vaiko gyvenime neslopinamas, o skatinamas kartu ir suteikiant atsakovui savo lėšomis, savo iniciatyva tenkinti tam tikrus vaiko poreikius, reikalaujančius finansinių lėšų. Juolab, kad šiuo atveju atsakovas išlaikymą vaikui teikia geranoriškai, aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išlaidos vaiko poreikiams ieškinio pateikimo metu jau faktiškai buvo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos yra pagrįstas ir tenkintinas, atmetant atsakovo reikalavimą priteisti padidintą išlaikymą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

Ieškovė ieškinyje prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė jas pagrindžiančių duomenų.

Atsakovas turėjo 380 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

Teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 55 proc., t. y. išlaikymo dydis padidintas 74 Eur ((190 Eur - 116 Eur)*100/(250-116)). Atmesti reikalavimai sudaro 45 procentus, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina proporcingai atmestai ieškinio reikalavimo daliai, t. y. 209 Eur.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str.) – žyminis mokestis, kuris apskaičiuotinas pagal skirtumą tarp anksčiau nustatyto ir priteisto išlaikymo sumą per vienerius metus, t.y. 74 Eur x 12 x 3 proc = 27 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei tarp šalių nedalintinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1215-981/2015 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodines išmokas kas mėnesį po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. kovo 31 d., iki sūnaus pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Priteisti iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 209 Eur (du šimtus devynis eurus) atsakovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660), sumokėjimo įrodymus pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Vaišvilienė