Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 138 str. 1 d., -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2015-04-29, apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, konflikto metu tyčia sudavė kumščiu vieną kartą L. V. į veidą, padarydamas masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią abiejų skruostų, nosies nugarėlės ir kairės akies abiejų vokų srityse su nosies kaulų lūžimu, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Liudytojas G. A. teisme parodė, jog apie įvykį žino iš brolio. Jo brolis stiprus žmogus, išprovokuoti jį labai sunku, brolis labai ramus, reikia pasistengti, kad jį išvestum iš kantrybės. Broliui toks elgesys nebūdingas, mano, kad tokį elgesį išprovokavo smūgis į tarpukojį. Namų valdoje teko lankytis. Jau po įvykio buvo vykdomi verandos griovimo ir statymo darbai, teko susitikti su V., kai darbavosi. Prasidėjo trukdymai, nes V. pradėjo laistytis. Labai konfliktiški žmonės, nuspyrė įrankius, brolį stūmė nuo kopėčių, L. V. spyrė įrankius, spyrė žemiau juosmens, į koją. Buvo keista, atėjo į balkoną, nuspyrė įrankį, prasidėjo konfliktas. Jis pats kreipėsi į policiją dėl smurto prieš jį, jam buvo iki kraujo perpjauta krūtinė.

Liudytojas A. Š. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) kelininku. Su namo viršininku V. Ž. nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), turėjo pastatyti neįgaliojo kelio ženklą, projektą su visais reikalingais dokumentais gavo darbe. Kieme buvo A. A., jis pasakė, kad nieko apie tai nežino, ant projekto nėra jo parašo, ir jis kaip bendrasavininkas neleis statyti neįgaliojo kelio ženklo. Tada jie grįžo į automobilį, sėdėdami automobilyje sulaukė L. V.. V. Ž. išlipęs iš automobilio kalbėjo su L. V., paskui išvažiavo, neįgaliojo ženklo tą dieną nepastatė. Mano, kad L. V. norėjo statyti kelio ženklą kampe, prie ūkinio pastato. Po kelių dienų vėl atvažiavo ir pastatė neįgaliojo kelio ženklą toje vietoje, prie ūkinio pastato. Nežino, kodėl pirmą kartą nebuvo ženklas pastatytas, jiems neleido bendrasavininkas. Su L. V. kalbėjo tik jo viršininkas. V. Ž., pašnekėjęs su L. V., sakė važiuojam ir jie išvažiavo, nepastatė kelio ženklo.

2015-04-30 specialisto išvadoje Nr. G 778/15(03) nurodyta, kad L. V. veido sumušimo pasekoje padarytas nosies kaulų lūžis sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl L. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 38-40). Kompaktinėje plokštelėje yra nuotraukos, kuriose užfiksuoti L. V. veido sumušimai (t. 1, b.l.137).

2015-05-13 apžiūros protokolu užfiksuota CD disko esančio vaizdo įrašo apžiūra, kuriame iš dalies yra nufilmuotas konfliktas įvykęs tarp A. A. ir L. ir A. V. adr. (duomenys neskelbtini) Klaipėda (1 t., b.l.71-72).

Iš 2015-04-29 vaizdo įrašo matyti, jog kaltinamasis A. A. prieina prie nukentėjusiųjų ir dviejų kelio ženklo įrengimo darbus atlikti besiruošiančių darbuotojų ir ramiu balso tonu pradeda pokalbį, nėra girdima, ką konkrečiai sako, kol nuketėjusieji L. V. bei A. V. pradeda kalbėti pakeltu balsu, aiškiai girdima, jog L. V. A. A. sako: „nekamandui“, vėliau pakeltu balsu prašo išeiti, tuo tarpu kaltinamasis A. A. toliau kalba ramiu balso tonu. Pirmas A. A. įžeidinėti pradeda L. V. pasakydamas „ligonis“. Tik vėliau kaltinamasis A. A. pakelia balsą, sakydamas „ko Jūs lendat“, prieina arčiau nukentėjusiųjų, pagriebia už kaklo L. V., sakydamas „kas tu toks esi“, o šis ima šauktis pagalbos. Tada matoma, kaip L. V. kelia koją ties A. A. (įrašo 3 min. 22 sek.), tačiau, ar kaltinamajam pataiko, nesimato, nes vaizdą užstoja kieme stovintis automobilis, o A. A. staiga šiek tiek atsitraukia ir kumščiu trenkia nukentėjusiam L. V. į veidą, po ko, šis per automobilio priekinį variklio dangtį nukreta ant grindinio, nuversdamas kopėčias. Toliau vyksta A. A. žodinis konfliktas su A. V., nukentėjusioji šaukia, jog kaltinamasis ją stūmė ant mašinos bei jai trenkė, nors kaltinamasis jai nieko nedaro ir stengiasi ją nuo savęs patraukti, tuo metu matyti, kaip nukentėjusysis L. V., pakėlęs prie ausies telefoną matosi, kažkam skambina (t. 1, b.l. 138).

2015-05-04 specialisto išvadoje Nr. G782/15(03) nurodyta, kad V. A. V. padarytas sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 87-88).

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015-05-28 rašto nustatyta, jog savivaldybės administracija nebuvo informuota, jog A. V. būtų suderinusi ženklinimo vietą su bendrasavininkiais, be to, nurodoma, jog ženklinimas turėtų nepažeisti bendraturčių teisių (t. 2, b.l. 105).

Iš kaltinamojo A. A. pateiktose kompaktinėse plokštelėse įrašyto pokalbio spręstina, jog kaltinamojo šeima ir nukentėjusiųjų šeima konfliktuoja, kaimynai nesutaria dėl bendro turto naudojimo tvarkos ir turto priežiūros, o iš kitoje kompaktinėje plokštelėje su užrašu „Pasilaistymai“ matyti, jog nukentėjusiųjų namo balkone dirbantys darbuotojai yra apipilami vandeniu (t. 2, b.l. 149). Nukentėjusysis L. V. taip pat pateikė teismui kompaktinę plokštelę, kurioje yra trys vaizdo įrašai, daryti po įvykusio konflikto, kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamasis A. A. darbuojasi balkone, išjungia bendro naudojimo kiemą filmuojančias kameras (t. 2, b.l. 166).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. A. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, patvirtina sudavęs L. V. kumščiu vieną kartą smūgį į veidą, dėl savo elgesio gailisi, viso proceso metu buvo pasiruošęs atlyginti nukentėjusiojo L. V. patirtą turtinę žalą bei tartis dėl neturtinės žalos atlyginimo. A. A. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – nukentėjusiųjų L. V. ir A. V. parodymai apie tai, kad sužalojimus L. V. padarė būtent A. A., taip pat liudytojų J. A., G. A., S. J., V. S. ir A. Š. parodymai, 2015-04-29 vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuotos konflikto aplinkybės, bei specialisto išvada dėl L. V. padaryto sveikatos sutrikdymo masto ir sužalojimų pobūdžio.

Visų aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. A. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam L. V. sveikatą, jam suduodamas kumščiu vieną kartą į veidą ir padarydamas 2015-04-30 specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Minėti kaltinamojo A. A. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi – ši aplinkybė teismo pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nors kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino, tačiau tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 124-125), tiek ir teisme nuosekliai parodė, kad tokį jam nebūdingą elgesį įtakojo paties nukentėjusiojo L. V. provokuojamas elgesys, nes nukentėjusysis L. V. pirmas panaudojo fizinį smurtą jam įspirdamas į čiurnos kauliuką, dėl ko jis nukentėjusįjį suėmė už kaklo ir pargriovė ant automobilio kapoto, po to nukentėjusysis L. V. jam spyrė į tarpukojį, dėl ko jis nesusivaldęs dėl patirto skausmo vieną kartą sudavė L. V. į veidą kumščiu.

Nors nukentėjusysis L. V. ir nukentėjusioji A. V. neigia kaltinamojo A. A. nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo L. V. panaudoto fizinio smurto, tačiau tokius kaltinamojo teiginius patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Tai, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, visų pirma patvirtina 2015-04-29 vaizdo įraše užfiksuota tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilusi konfliktinė situacija (t. 1, b.l. 138), taip pat minėto vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2015-04-29 vaizdo įrašo apžiūra (t. 1, b.l. 71-72). Teisme dar kartą peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, jame matyti, jog kaltinamasis A. A. prieina prie nukentėjusiųjų ir dviejų kelio ženklo įrengimo darbus atlikti besiruošiančių darbuotojų ir ramiu balso tonu pradeda pokalbį, tuomet nukentėjusieji L. V. bei A. V. pradeda kalbėti pakeltu balsu, aiškiai girdima, jog L. V. A. A. sako: „nekamandui“, vėliau pakeltu balsu prašo išeiti, o kaltinamasis A. A. toliau kalba ramiu balso tonu. Pirmas įžeidinėti kaltinamąjį pradeda nukentėjusysis L. V., kaltinamasis A. A. tik vėliau pakelia balso toną, sakydamas „ko Jūs lendat“ ir prieina arčiau nuketėjusiųjų, pagriebia už kaklo L. V., o šis ima šauktis pagalbos. Tada matoma, kaip L. V. kelia kairę koją ties A. A. tarpukoju, tačiau, ar pataiko, nesimato, nes tai užstoja kieme stovintis automobilis, o A. A. staiga šiek tiek atsitraukia išlenkdamas dubenį. Toks vaizdo įraše užfiksuotas kaltinamojo A. A. elgesys patvirtina jo teiginius, jog nukentėjusysis L. V. jam sudavė į tarpukojį, po ko iš karto A. A. kumščiu trenkia nukentėjusiam L. V. į veidą, o nukentėjusysis nukreta ant grindinio. Toliau vyksta konfliktas su A. V., ji šaukia, jog kaltinamasis ją stūmė ant mašinos bei jai trenkė, nors kaltinamasis jai nieko nedaro ir stengiasi ją nuo savęs patraukti. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2015-05-13 apžiūros protokolas.

Kaltinamojo A. A. teiginius, jog konfliktas buvo išprovokuotas nukentėjusiųjų patvirtina ir ta aplinkybė, kad visas konfliktas buvo nufilmuotas. Kaip teisme paaiškino nukentėjusysis L. V., įvykį filmavo nukentėjusiųjų artimas mažametis asmuo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš pateikto 2015-04-29 vaizdo įrašo matyti, jog įvykis buvo pradėtas filmuoti dar iki pasirodant kaltinamajam A. A., akivaizdu, kad nukentėjusieji L. V. ir A. V., atsižvelgiant į jų ankstesnius tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo šeimos kilusius nesutarimus dėl bendro turto naudojimo ir jo priežiūros, numanė, kad kelio ženklo statymas gali sukelti konfliktinę situaciją, todėl teismas daro išvadą, jog tokiai konfliktinei situacijai nukentėjusieji iš anksto ruošėsi.

Be to, minėtas vaizdo įrašas paneigia teisme nukentėjusiųjų L. V. bei A. V. išsakytus teiginius, jog įvykio metu buvo gražiai kalbama, nebuvo provokuojama, nevyko jokie įžeidinėjimai iš nukentėjusiųjų pusės, o kaltinamasis A. A. be jokios priežasties iš karto griebė L. V. už kaklo ir pradėjo smaugti. Priešingai, minėtas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas patvirtina, jog nukentėjusieji kalbėjo pakeltu balso tonu, įžeidinėjo A. A., A. A. buvo provokuojamas tiek žodžiais, tiek ir nukentėjusiųjų elgesiu. Nors nukentėjusieji teigė, jog leidimas ženklo statymui buvo gautas, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015-05-28 raštas patvirtina, jog savivaldybės administracija nebuvo informuota apie tai, kad A. V. suderino ženklinimo vietą su bendrasavininkais, be to, nurodoma, jog ženklinimas turėtų nepažeisti bendraturčių teisių. Aplinkybę, jog kelio ženklo įrengimo darbai nebuvo derinami su turto bendrasavininkais teisme patvirtino ir liudytoja J. A.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kelio ženklo statymo vieta nebuvo suderinta su turto bendrasavininkais, dėl ko kaltinamasis ir nesutiko, kad ženklas būtų pastatytas. Aplinkybę apie konfliktišką nukentėjusiųjų būdą patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas V. S., kuris paneigė L. V. teiginius, jog su ankstesniais kaimynais nukentėjusieji sutarė draugiškai, o liudytojai G. A. ir J. A., patvirtino, jog nukentėjusieji ir po minėto konflikto ir toliau konfliktuoja ir nesutaria turto naudojimo klausimais, tokios aplinkybės matyti ir iš abiejų pusių pateiktuose kompaktiniuose diskuose užfiksuotuose vaizdo įrašuose ir pokalbiuose.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo A. A. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, o tai pripažintina dar viena kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnyje nurodytu pagrindu, nukentėjusiojo atstovas tokiai pozicijai prieštaravo, nurodė, jog pirma turi būti išspręstas žalos atlyginimo klausimas.

Teismas atsižvelgia į tai, kad A. A. anksčiau neteistas, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi, be to, teismas nustatė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas įvertina tai, kad kaltinamasis dirba, vedęs, augina ir išlaiko tris mažamečius vaikus, atlygino žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo L. V. gydymo (t. 1, b.l. 139), viso teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis stengėsi atlyginti padarytą žalą ir nukentėjusiajam L. V., tačiau nukentėjusysis nesutiko, kad jam būtų atlyginta tik turtinė žala. Toks kaltinamojo elgesys teigiamai jį charakterizuoja. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei tai, kad A. A. teisiamas pirmą kartą, byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, jog ši A. A. nusikalstama veika buvo atsitiktinė, dėl jos kaltinamasis išvadas padarė, todėl jo atžvilgiu tikslinga taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį atleisti, o jo baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusysis L. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo A. A. priteisti 119 EUR patirtai turtinei žalai atlyginti, 20000 EUR neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 26-29), taip pat prašė priteisti išlaidas, susijusias su jam suteiktomis advokato paslaugomis.

Kaltinamasis A. A. su ieškiniu sutiko iš dalies, visiškai sutiko su ieškinio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo, o dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad toks dydis yra nepagrįstas.

Ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo pagrįsta ieškinio priedais - PVM sąskaita faktūra Serija OCK Nr. (duomenys neskelbtini) dėl akinių įsigijimo, pinigų priėmimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), kvitais dėl vaistų įsigijimo (t. 2, b.l. 32-34), be to, kaltinamasis su ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydžiu sutiko, todėl ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiojo L. V. naudai priteisiant 119 EUR patirtai turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nustatydamas nukentėjusiajam L. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam L. V. padarytų sužalojimų mastą, į tai kad nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai turėjo gyti ilgiau nei dešimt dienų, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, po jo nukentėjusiajam atsiradusias pasekmes kaltinamasis sukėlė smurtiniais veiksmais, taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir išgyvenimus, į nukentėjusiojo amžių ir į tai, kad nukentėjusiajam nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis (t. 2, b.l. 77). Nors nukentėjusysis aiškino, kad patirtų sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, o pateikti medicininiai duomenys apie sutrikusį širdies ritmą, regos sutrikimus, atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių ir ankstesnę sveikatos būklę, nepatvirtina, jog šie sveikatos sutrikimai susiję su padaryta nusikalstama veika. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, turi nuolatinį pajamų šaltinį, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, turi įsipareigojimų bankui. Teismas taip pat privalo atsižvelgti ir į paties nukentėjusiojo elgesį, jei šios aplinkybės yra reikšmingos bylai (CK 6.282 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad kaltinamojo A. A. šeima konfliktuoja tiek su nukentėjusiuoju L. V., tiek su nukentėjusiąja A. V., tačiau konfliktinius santykius skatina ir provokuoja patys nukentėjusieji. Teismas daro išvadą, jog šių konfliktinių santykių, pasireiškusių tarpusavio įžeidinėjimais pasekmė - padaryta nusikalstama veika. Teismas jau pripažino, kad paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys turėjo įtakos atsirasti žalai, todėl konstatuodamas, jog atsiradusias pasekmes sukėlė besitęsiantys konfliktiniai kaltinamojo bei nukentėjusiojo santykiai bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1200 EUR, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių bei paties nukentėjusiojo elgesio.

Nukentėjusysis L. V. taip pat prašė atlyginti jo patirtas išlaidas už advokato pagalbą, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą byloje sumokėjo 900 EUR (t. 2, b.l. 80). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiojo interesus trijuose teismo posėdžiuose, teismas išlaidas advokato pagalbai pripažįsta procesinėmis išlaidomis ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisia 900 EUR advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penkios kompaktinės plokštelės su vaizdo bei garso įrašais ir fotonuotraukomis (t. 1, b.l. 137, 138, t. 2, b.l. 149, 166), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

A. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., vadovaujantis BK 39 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir jo bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo L. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš kaltinamojo A. A. priteisti 119 EUR (vieną šimtą devyniolika eurų) patirtai turtinei žalai atlyginti, 1200 EUR (vieną tūkstantį du šimtus eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 900 EUR (devynis šimtus eurų) patirtų atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - penkias kompaktines plokšteles, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.