- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- eAS-364-442/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01235-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- Teisėjų taryba
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Teisėjų tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
5Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. balandžio 3 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Teisėjų tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 36P-173-(7.1.9) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. skundą.
6Pareiškėja paaiškino, kad su pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą dėl turto sugrąžinimo natūra, tačiau teismas jos pareiškimą atsisakė priimti. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 25 d. skundu kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama paaiškinti, kokiu būdu galima apginti savo pažeistas teises, t. y. jai priklausančius daiktus atgauti natūra, tačiau Teisėjų taryba tik informavo, kad ji neturi įgaliojimų teikti teisinių konsultacijų bei nagrinėti pareiškėjos keliamų klausimų, nes jie nepriskirtini Teisėjų tarybos kompetencijai. Kadangi dvi teisėjos ir Teisėjų taryba nieko nedarė, kad teisiniu būdu būtų sugrąžinti pareiškėjai jos daiktai natūra, vienintelis būdas buvo teisėjas skųsti Teisėjų tarybai, o Teisėjų tarybą – Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja tokį teisėjų ir Teisėjų tarybos elgesį vertino amoraliu bei prašė Teisėjų tarybos narius atleisti iš užimamų pareigų, o minėtas teisėjas perduoti prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui.
8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
9Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, iš esmės nesutikdama su Teisėjų Raštu, kuriuo ji informuota, kad Teisėjų taryba pagal jai suteiktą kompetenciją neturi teisės nagrinėti pareiškėjos skunde nurodytų klausimų. Tame pačiame rašte pareiškėjai išaiškinta galimybė kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.
10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 119 straipsnio 1 dalies, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darė išvadą, kad Teisėjų taryba neveikė kaip viešojo administravimo subjektas ir, priimdama tokio pobūdžio aktą, nevykdė viešojo administravimo, todėl pareiškėjos keliamas ginčas nelaikytinas ginču, kylančiu iš administracinių teisinių santykių, kurio sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 str.).
11Teismas pažymėjo, kad pareiškėja su analogiško turinio skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi jau ne pirmą kartą.
13Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
14Pareiškėja nurodė, kad teismas neteisėtai ir tyčia nekompetentingai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, šališkai vertino skunde išdėstytas aplinkybes ir prie skundo pridėtą Teisėjų tarybos Raštą. Pažymėjo, kad pagal įstatymą Raštą turėjo pasirašyti ne sekretorius, o tie teisėjai kurie priėmė tokį sprendimą.
15Pareiškėjos nuomone, ji, reikalaudama taikyti geros moralės principus, tinkamai realizavo procesinę teisę kreiptis į teismą, toks ginčas yra viešojo administravimo srities ginčas ir nagrinėtinas administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
18Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
19Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama paaiškinti, kokiu būdu ji gali apginti savo pažeistas teises. Teisėjų taryba Rašte pareiškėją informavo, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, kurios kompetencijai nėra priskirtas teisinių konsultacijų teikimas. Rašte pažymėta, kad Teisėjų taryba nėra teisminė institucija, sprendžianti ginčus, ji nenagrinėja bylų, neturi teisės vertinti teismų procesinių sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo, teikti privalomų nurodymų bylą nagrinėjančiam teismui, nes tai būtų tiesioginis kišimasis į teisingumo vykdymą, kurį draudžia įstatymas. Teisėjų taryba taip pat išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis į teisinę pagalbą teikiančias institucijas, teisininkus.
20ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinių teismų kompetencija nustatyta ABTĮ 17 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
21Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Teisėjų tarybos kompetencija nustatyta Teismų įstatymo 120 straipsnyje, Teisėjų tarybos darbo reglamento 21 punkte.
22Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui jau buvo pateikusi analogiško turinio ir formos skundų, prie kurių pridėjo minėtą Teisėjų tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. raštą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-6157-426/2019, 2020 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-23-2524-821/2020 ir 2020 m. kovo 4 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-2611-811/2020 atsisakė priimti pareiškėjos skundus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja dėl minėtų teismo nutarčių padavė atskiruosius skundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2020 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-113-1062/2020 ir 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020 pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas bei išaiškino, kad Teisėjų taryba neveikė kaip viešojo administravimo subjektas ir priimdama tokio pobūdžio raštą nevykdė viešojo administravimo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas dėl Teisėjų tarybos veiksmų negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
23Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla principas, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.
24Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.).
25Nagrinėjamoje byloje pateiktas skundas tiek savo turiniu, tiek forma yra tapatus skundams, dėl kurių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-113-1062/2020 ir 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020 bei jose išaiškino, kad tokio pobūdžio ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-113-1062/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020).
26Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad teismas šališkai vertino skunde išdėstytas aplinkybes ir prie skundo pridėtą Teisėjų tarybos Raštą bei nenustatė, kas jį pasirašė, kai turėjo pasirašyti ne sekretorius, o teisėjai kurie priėmė tokį sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog teismas buvo šališkas.
27Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti pareiškėjos atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
29Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.
30Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
31Nutartis neskundžiama.