Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-09-11 · Civilinė byla Nr. 2VP-12359-769/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-11
Bylos Nr.
2VP-12359-769/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09833-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“
Suinteresuotas asmuo
L. M., M. M.
Civilinė byla Nr. 2VP-12359-769/2017Proceso Nr. 2-06-3-09833-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.5.1
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 11 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. M., M. M., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkei L. M. priklauso pusė M. M. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąjį raštą Nr.e2-13868-512/2016 dėl 227,32 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. M. išieškotojo UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinis dirba UAB (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. birželio 29 d. siūlymu pasiūlė kreiptis pareiškėjai per 1,5 mėnesio į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotiems asmenims apie bylą praneša tinkamai, suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/17/02563 pagal 2017 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.e2-13868-512/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. M. pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Antstolis 2017 m. birželio 29 d. turto arešto aktu Nr. S1b-52338, areštavo skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB(duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo 70% gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir ½ dalį LR CPK 736 straipsnio numatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Taip pat 2017 m. birželio 29 d. turto arešto aktu Nr. S1b-52318 areštavo skolininkės sutuoktiniui M. M. ( bendraturčiui) priklausantį turtą, – butą esantį (duomenys neskelbtini), bei transporto priemones(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Tokiu būdu įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkė L. M. ir suinteresuotas asmuo M. M. yra sutuoktiniai, todėl sutuoktinio pajamos, gaunamos iš jo darbinės veiklos, prilygintos darbo užmokesčiui, taip pat turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, kad būtų sudaryta vedybų ar povedybinė sutartis, kad santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta, nėra (v.b.l.19). Byloje nėra duomenų, jog sutuoktinių turtas būtų padalintas. Pažymėtina, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti Civilinio kodekso 3.123 straipsnyje numatytais atvejais (Civilinio kodekso 3.117 straipsnis), t. y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į teismui pateiktą medžiagą laikytina, jog šiuo konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, į kurias atsižvelgus būtų pagrindas taikyti Civilinio kodekso 3.123 straipsnio nuostatas ir nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, nustatytina, kad skolininkės L. M. sutuoktinio M. M. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė,- 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pareiškėja prašo nustatyti skolininko turto dalį ne tik sutuoktinio gaunamame darbo užmokestyje, bet ir pajamose, gaunamose po santuokos sudarymo iš intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Šioje dalyje pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Pažymėtina, CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, t.y. teismas gali nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje tik antstolio aprašytame ir areštuotame turte. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 667 straipsnio teisės normos taikymo sąlygų,– antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje,- tik įvykdžius šią sąlygą, t.y., aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015, 2014 m. birželio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis yra areštavęs tik skolininkės sutuoktinio gaunamą darbo užmokestį bei kilojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl skolininkės turto dalis kitame turte (išmokose, pašalpose ir t.t.) negali būti nustatinėjama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinio M. M., a.k(duomenys neskelbtini) gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkei L. M..

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Augustė