- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-2765-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16003-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- T. C.
- Kategorijos
- 3.1.14.8Atsisakymas priimti ieškinį
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės T. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. C. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2008 m. spalio 29 d. paskolos rašto dalį, kuria nurodoma, kad ieškovė iki 2009 m. gruodžio 31 d. pasiskolino iš atsakovų V. Ž. ir N. Ž. 110 000 Lt (31 858,20 Eur) sumą su 2 procentų mėnesinėmis palūkanomis. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui Robertui Vasiliauskui vykdyti bet kokius ieškovės gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, realizavimo veiksmus, įskaitant ir varžytynių vykdymą. Ieškovė taip pat prašo atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė ieškinį priimti.
Šalies argumentai
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 29 d. paskolos rašto dalį, sukūrusią ieškovei prievolę grąžinti atsakovams V. Ž. ir N. Ž. 31 858,20 Eur paskolos sumą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11862-566/2022, ieškovės ginčijamo paskolos rašto pagrindu iš ieškovės (atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-11862-566/2022) ir atsakovo Z. C. solidariai atsakovams N. Ž. ir V. Ž. (ieškovai civilinėje byloje Nr. e2-11862-566/2022) priteista 31 858,20 Eur skola, 7 039,35 Eur palūkanų, 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtame sprendime už akių teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai T. C. buvo įteikti asmeniškai, kas leidžia daryti išvadą, kad ji buvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą procesą. Iš civilinės bylos Nr. e2-11862-566/2022 duomenų matyti, kad sprendimu už akių yra priteista skola, atsiradusi dėl netinkamo 2008 m. spalio 29 d. paskolos rašto vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo res judicata teisinė galia reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti instancine (apeliacine, kasacine) tvarka. Materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis) (žiūrėti pvz. Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1287-924/2023).
5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kitų suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, tai civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas) ir/ar naujai inicijuotoje civilinėje byloje prašyti panaikinti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. CPK yra įtvirtinta instancinė priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimo tvarka, todėl tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas toje konkrečioje išnagrinėtoje byloje (bet ne naujose bylose) galėtų konstatuoti, kad priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra nepagrįstas ar neteisėtas (Konstitucijos 109 straipsnis ir 111 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-926/2000).
6. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė siekia nuginčyti paskolos raštą, kuris buvo vertintas civilinėje byloje Nr. e2-11862-566/2022, ir kuriuo teismas rėmėsi įsiteisėjusiame 2022 m. balandžio 29 d. sprendime už akių, priimtame minėtoje civilinėje byloje. Esant šiai situacijai, teismui priėmus nagrinėti ieškovės ieškinį dėl anksčiau nurodyto paskolos rašto dalies pripažinimo negaliojančia, ieškovės ieškinį tenkinus gali susiklostyti situacija, kad galios du vienas kitam priešingi teismo sprendimai, o tokia situacija teisinėje valstybėje nėra galima. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo procesinių teisių gynimo būdą, todėl ieškovės ieškinį atsisakytina priimti.
7. Ieškovei išaiškino, kad ji gali kreiptis dėl civilinės bylos Nr. e2-11862-566/2022 proceso atnaujinimo CPK 365–367 straipsniuose nustatyta tvarka. Be to, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė minėto paskolos rašto galimą negaliojimą sieja su padaryta nusikalstama veika – jos parašo suklastojimu (nors teismui ieškovė ir nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų), todėl ieškovė gali kreiptis į kompetentingą įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė T. C. (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21369-600/2023 ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti.
9. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės teikiamą ieškinį, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju ieškovė siekia nuginčyti paskolos raštą, kuris buvo vertintas civilinėje byloje Nr. e2-11862-566/2022, ir kuriuo teismas rėmėsi įsiteisėjusiame 2022 m. balandžio 29 d. sprendime už akių, priimtame minėtoje civilinėje byloje. Esant šiai situacijai, teismui priėmus nagrinėti ieškovės ieškinį dėl anksčiau nurodyto paskolos rašto dalies pripažinimo negaliojančia, ieškovės ieškinį tenkinus gali susiklostyti situacija, kad galios du vienas kitam priešingi teismo sprendimai, o tokia situacija teisinėje valstybėje nėra galima.
10. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du visiškai skirtingus aspektus: 1) 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-11862-566/2022, kuriuo ieškovės ginčijamo paskolos rašto pagrindu iš ieškovės ir atsakovo Z. C. solidariai atsakovams N. Ž. ir V. Ž. priteista 31 858,20 Eur skola, 7 039,35 Eur palūkanų, 5 procentų metinės procesinės palūkanos ir lygiomis dalimis 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos; 2) ieškovės ieškinį, kuriuo įrodinėjama, jog paskolos rašto ieškovė nesudarė ir prašo tokį paskolos raštą pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. niekiniu ir negaliojančiu kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį.
11. Apeliantės vertinimu, tai du visiškai skirtingi aspektai, kurių tapatinti nėra pagrindo – pirmuoju atveju paskolos rašto pagrindu paskolos davėjai prisiteisė skolą iš paskolos gavėjų, tuo tarpu antruoju atveju – ieškovė ginčija patį paskolos raštą ir įrodinėja, kad ji paskolos rašto nepasirašė, jis buvo pasirašytas už ją, t. y. suklastotas, dėl ko turi būti pripažintas negaliojančiu.
12. Skundžiamoje nutartyje pateiktu išaiškinimu teismas apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą, pripažino, kad net priešieškinis nėra galimas. Be to, jei vadovautis tokiu teismo aiškinimu, asmenys negalėtų ginčyti sandorių, jų nuostatų, jei kita šalis turėtų teismo sprendimą dėl piniginių lėšų priteisimo. Apeliantės teigimu, teismo teiginiai apie tapatumą visiškai nepagrįsti. Ieškovės ieškinys ir tariamo kreditoriaus ieškinys dėl skolos priteisimo tiek pagrindu, tiek ir dalyku skiriasi. Tenkinus ieškovės ieškinį, bus visi pagrindai atnaujinti bylą pagal tariamo kreditoriaus ieškinį dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, yra būtina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų, jo galimai pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.
17. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo procesinių teisių gynimo būdą, t. y. ieškovė siekia nuginčyti paskolos raštą, kuris buvo vertintas civilinėje byloje Nr. e2-11862-566/2022, ir kuriuo teismas rėmėsi įsiteisėjusiame 2022 m. balandžio 29 d. sprendime už akių, priimtame minėtoje civilinėje byloje. Esant šiai situacijai, teismui priėmus nagrinėti ieškovės ieškinį dėl anksčiau nurodyto paskolos rašto dalies pripažinimo negaliojančia, ieškovės ieškinį tenkinus gali susiklostyti situacija, kad galios du vienas kitam priešingi teismo sprendimai, o tokia situacija teisinėje valstybėje nėra galima. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du visiškai skirtingus ieškinius, todėl priėmė naikintiną nutartį.
18. Iš Teismų informacinės sistemos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11862-566/2022, ieškovės ginčijamo paskolos rašto pagrindu iš ieškovės (atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-11862-566/2022) ir atsakovo Z. C. solidariai atsakovams N. Ž. ir V. Ž. (ieškovai civilinėje byloje Nr. e2-11862-566/2022) priteista 31 858,20 Eur skola, 7 039,35 Eur palūkanų, 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtame sprendime už akių teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai T. C. buvo įteikti asmeniškai, kas leidžia daryti išvadą, kad ji buvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą procesą. Iš civilinės bylos Nr. e2-11862-566/2022 duomenų matyti, kad sprendimu už akių yra priteista skola, atsiradusi dėl netinkamo 2008 m. spalio 29 d. paskolos rašto vykdymo.
19. Nagrinėjamu gi atveju, ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2008 m. spalio 29 d. paskolos rašto dalį, kuria nurodoma, kad ieškovė iki 2009 m. gruodžio 31 d. pasiskolino iš atsakovų V. Ž. ir N. Ž. 110 000 Lt (31 858,20 Eur) sumą su 2 procentų mėnesinėmis palūkanomis.
20. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos) galią. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015,).
21. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog apeliantė, siekdama pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2008 m. spalio 29 d. paskolos rašto dalį CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, pirmiausia tam turėtų turėti procesines prielaidas, tačiau jų šiuo atveju nėra. Jei ieškovės ieškinys būtų priimtas kaip naujas ieškinys ir būtų sprendžiama dėl įsiteisėjusio civilinės bylos Nr. e2-11862-566/2022 sprendimo už akių pakeitimo, tai reikštų, kad teismo sprendimas galėtų būti peržiūrėtos atskiroje civilinėje byloje, o tai nepagrįstai paneigtų teismo įsiteisėjusio sprendimo teisinę galią ir galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiauti procesu.
22. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, tinkamai išaiškinęs, kad ieškovė gali kreiptis dėl civilinės bylos Nr. e2-11862-566/2022 proceso atnaujinimo CPK 365–367 straipsniuose nustatyta tvarka arba į kompetentingą įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Dėl procesinės baigties
23. Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apeliantės T. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.