Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo M. K. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1500 Lt dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad M. K. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuolat periodiškai yra baudžiamas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, jų tarpe ir už pažeidimus, priskiriamus prie šiurkščių pažeidimų, t. y. 2006-06-13 jis buvo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 3 d. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad M. K. anksčiau jam paskirtų baudų nesumokėjo, todėl turi galiojančių nuobaudų (ATPK 36 str.), o tai jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (administracinė byla Nr. N444-378/2010), kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Akivaizdu, kad jam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, jis ir toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, darydamas vis sunkesnius nusižengimus. Kadangi byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, ir yra pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, mano, kad teismas pažeidėjo atžvilgiu nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 ‰) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia vairuotojams baudą nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Apylinkės teismas M. K. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskyrė sankcijoje numatytos vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Savo sprendimą taikyti M. K. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas teismas motyvavo tuo, jog nustatyta M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala nei kitoms transporto priemonėms, nei kitiems asmenims nepadaryta, nepažeisti ir kieno nors teisėti interesai, be to, M. K. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje taip pat pažymėjo, jog, vertinant aukščiau išdėstytus argumentus, M. K. skirtina minimali ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda, tačiau pastebėtina, jog teismas M. K. skyrė maksimalaus dydžio – 1500 Lt piniginę baudą. Kaip matyti, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, jog nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti M. K. paskiriant ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d. (t. y. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę), taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2014).

Pagrindiniai argumentai, nulėmę apylinkės teismo sprendimą M. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, buvo tai, jog žala nei kitoms transporto priemonėms, nei kitiems asmenims nepadaryta, nepažeisti ir kieno nors teisėti interesai, be to, M. K. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino M. K. padaryto pažeidimo pavojingumo. M. K. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Nors jo veiksmais žala niekam nebuvo padaryta, pripažįstama, kad jo elgesys buvo labai rizikingas ir lengvabūdiškas. Kaip jis pats nurodo (b. l. 4, 7, 45), prieš sėsdamas už vairo pasitikrino savo neblaivumą, alkotesteris rodė 0,38 ‰. Taigi, nors jis ir žinojo, kad jo neblaivumas labai artimas ribai, nuo kurios draudžiama vairuoti, to M. K. nepaisė ir vis tiek sėdo už vairo, būdamas abejingas galimoms pasekmėms. Kartu pastebėtina, jog M. K. už tyčinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus baudžiamas nebe pirmą kartą. Nors ankstesnių nuobaudų galiojimas pasibaigęs, tai patvirtina byloje esanti pažyma apie asmens baustumą (b. l. 10-11) bei M. K. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro raštas, anksčiau jo padaryti tyčiniai pažeidimai (vengimas blaivumo patikrinimo, nustatyto greičio viršijimas, naudojimasis rankomis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant automobilį) M. K. asmenybę charakterizuoja neigiamai, leidžia daryti išvadą, jog vien piniginė nuobauda jo atžvilgiu nebus pakankama ATPK 20 str. numatytiems tikslams pasiekti. M. K. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, galėjusių kilti ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Kaip minėta, apylinkės teismas savo sprendimą neskirti M. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo motyvavo ir tuo, kad jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Tačiau pastebėtina, jog M. K. dirba UAB „H.a“ darbų vykdytoju statybos objektuose (b. l. 21-23, 24, 25, 41, 43), o atliekant tiesiogines – darbų vykdytojo pareigas teisė vairuoti transporto priemones jam nėra būtina, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga patogesniam susisiekimui vykstant į įvairius objektus. Jis, nepaisydamas to, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbe, išvakarėse girtavo, ką patvirtina byloje esantis jo pasiaiškinimas (b. l. 4) bei tarnybinis pranešimas (b. l. 7), kuriame nurodyta, jog M. K. prisipažino vakare vartojęs alkoholius gėrimus, o ryte sėdo už vairo neblaivus. Tokie M. K. veiksmai rodo jo abejingumą savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmėms.

Tai, kad M. K. gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau šios vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Kitų skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių – žala niekam nepadaryta, M. K. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu – taip pat nepakanka ATPK 30¹ str. taikymui.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. K. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir nepaskyrė vienos iš ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tokiu būdu paskirdamas pernelyg švelnią ir neproporcingą padarytam pažeidimui bei neatitinkančią jai keliamų tikslų nuobaudą. Todėl apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ str. taikymo.

Apeliantas prašo M. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą skirti 1300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių (1 metams 3 mėnesiams). Apelianto prašoma skirti piniginė bauda yra didesnė už straipsnio sankcijoje numatytą jos vidurkį, o prašoma skirti nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – lygi straipsnio sankcijoje numatytam šios nuobaudos vidurkiui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidėjas gailisi padaręs pažeidimą, kas laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir, priešingai negu teigia apeliantas, nėra M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgdamas į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (dirba, kelia profesinę kvalifikaciją užsienio šalyse), nustatyto neblaivumo (girtumo) laipsnį, kuris nežymiai viršija leistiną ribą (0,48 ‰), sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., paskyrus nuobaudą, lygią ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytam administracinės nuobaudos minimumui. Kaip minėta aukščiau, ir apylinkės teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, kad M. K. skirtina minimali ATPK 126 str. 1 d. sakcijoje numatyta bauda, tokiu būdu sutikdamas, kad nėra pagrindo jam skirti didesnės piniginės nuobaudos. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 1500 Lt dydžio bauda mažintina iki 1000 Lt dydžio baudos, kartu paskiriant M. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą pakeisti.

M. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.