Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-28 · Civilinė byla Nr. e2S-998-264/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
e2S-998-264/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00447-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
V. B., P. B., L. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-998-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00447-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.11.4; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-4450-528/2017 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams V. B., P. B., L. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsakovams pateikė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo namo stogo nukritusi stogo dangos dalis apgadino automobilį. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo automobilio draudimo išmoką, todėl namo bendraturčiams kyla pareiga atlyginti padarytą žalą proporcingai jiems priklausančiai bendro turto daliai.Kauno apylinkės teismas 2017-01-13 nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes ieškinys neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktų reikalavimų. Ieškovei išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).Ieškovė, šalindama teismo nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė žalos bylą. Nurodė, kad žalos byloje yra teismo nurodomi dokumentai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams V. B., P. B. ir L. M. dėl turtinės žalos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžintinu ieškovei.Teismas nurodė, kad ieškovė teismo nutartyje jai nurodytų ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino – pateikė eilę dokumentų, tačiau nenurodė kokias aplinkybes minėti dokumentai patvirtina; nenurodė kiek savarankiškų turto objektų (butų ir kt. patalpų) buvo name (duomenys neskelbtini), įvykio metu ir koks buvo bendras namo plotas; į bylą neįtraukė bendraturtės E. J., nenurodė jos procesinės padėties ir kt. Kadangi teismo nustatytu terminu ieškovei nurodyti trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti, o CPK nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui.Ieškovei teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta jai kelio, tinkamai paruošus ieškinį, kreiptis į teismą, o bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą, be to, visos proceso šalys turi laikytis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-01-25 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo išvardintos aplinkybės nėra ieškinio trūkumas. Ieškovė nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir pateikė visus turimus duomenis, susijusius su įvykiu. Ieškovės ieškinys atitinka tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, tiek ieškiniui keliamus reikalavimus. CPK 138 straipsnyje numatyta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas tik tuomet kai ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų.Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškinio trūkumas yra ieškovės pateikti ne visi ieškovės turimi įrodymai. Vykdant 2017-01-13 nutartį ieškovė pateikė visus turimus įrodymus. Teismo išvada, kad ieškovė netiksliai nurodė ieškinio pagrindą ir dalyką prieštarauja byloje esantiems įrodymams (nepagrįsta). Teisę teikti įrodymus ieškovė turi iki bylos paskyrimo nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, o atskirais atvejais ir bylą nagrinėjant iš esmės.Pagal CPK 226 straipsnį, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti. Ieškovė, pateikdama ieškinį, kartu su juo pateikė visus turimus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės reikalavimą.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovams V. B., P. B. ir L. M. dėl turtinės žalos priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, pažymėtina tai, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai.Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2017-01-13 nutartyje ieškovei nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktų reikalavimų, nes ieškovė nepateikė įrodymų kiek savarankiškų turto objektų (butų ir kt. patalpų) buvo name (duomenys neskelbtini), įvykio metu ir koks buvo bendras namo plotas; nurodė, kad V. ir P. B. priklausė 1, 2, 3 butai, tačiau įrodymų dėl 2-ojo buto nepateikė, o iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog šiems asmenims įvykio metu priklausė 4 turto objektai tame name ir ne tokio ploto kaip nurodyta ieškinyje; nurodė, jog L. M. priklausė ir 9-tas butas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė; nurodė, kad E. J. priklausė butai 6 ir 9, tačiau įrodymų dėl tokių butų neapteikė, taip pat nenurodė kokią sumą atlygino E. J. ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų; į bylą neįtraukė bendraturtės E. J.; nepateikė nuotraukų, patvirtinančių padarytos žalos faktą ir apimtį; nenurodė ar skaičiuojant žalą išskaičiavimo nusidėvėjimą, nepateikė duomenų apie nukentėjusį automobilį; nepateikė įrodymų, kad atsakovams buvo įteikti pranešimai apie reikalavimą atlyginti žalą ir kada jie buvo įteikti; pateikta nepilna medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Skundžiamoje 2017-01-25 nutartyje nurodė, kad ieškovė teismo nutartyje jai nurodytų ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino – pateikė eilę dokumentų, tačiau nenurodė kokias aplinkybes minėti dokumentai patvirtina; nenurodė kiek savarankiškų turto objektų (butų ir kt. patalpų) buvo name (duomenys neskelbtini), įvykio metu ir koks buvo bendras namo plotas; į bylą neįtraukė bendraturtės E. J., nenurodė jos procesinės padėties ir kt.Ieškinį iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, dėl to įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui. Ieškinyje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes bei reikalavimas (ieškinio dalykas). Kai procesinis dokumentas neatitinka šių reikalavimų ir dėl to kyla esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, trūkumai šalinami CPK nustatyta tvarka (CPK 138 str., 115 str.). Išaiškėję procesinio dokumento trūkumai turi būti esminiai, t. y. tik tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Jeigu jie (trūkumai) nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė prašydama iš atsakovų priteisti turtinę žalą, išdėstė pakankamai aiškiai aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą bei su pirminiu ieškiniu pateikė rašytinus įrodymus, patvirtinančius ieškovės išdėstytas aplinkybes, o siekdama per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus, pateikė ir visą žalos bylą, bei nurodė, kad pateiktoje žalos byloje yra teismo minimi dokumentai. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė kylančius neaiškumus dėl pastate esančių objektų skaičiaus, jų ploto ir t. t., tačiau iš to galintys kilti neaiškumai nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad ieškovė pateikė eilę dokumentų, bet nenurodė kokias aplinkybes minėti dokumentai patvirtina, tačiau ieškinio faktinis pagrindas ir reikalavimas gali būti sukonkretinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 226 str.). Todėl sutiktina su apeliantės argumentu, jog teismas nepagrįstai taikė ieškinio šalinimo institutą, kadangi ieškovė, pateikdama ieškinį, kartu su juo pateikė visus turimus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės reikalavimą, be to, teisę teikti įrodymus ieškovė turi iki bylos paskyrimo nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, o atskirais atvejais ir bylą nagrinėjant iš esmės. Tam tikrų įrodymų nepateikimas neturėtų būti laikomas ieškinio trūkumu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), o trečiųjų asmenų įtraukimas galimas ir bylos nagrinėjimo eigoje. Todėl aplinkybė, kad pirminėje proceso stadijoje ieškovės argumentai neįtikino teismo dėl ieškinio dalyko pagrįstumo, nelaikytina ieškinio trūkumu, nes ieškovės reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas iš bylos nagrinėjimo iš esmės metu.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atskirąjį skundą tenkina iš dalies, skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė