Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikatės,

nedalyvaujant atsakovo - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2010-09-28 sprendimo panaikinimo, įpareigojimo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą teikti antrinę teisinę pagalbą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti 2010-09-28 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-627-3211, kuriuo nutrauktas 2010-04-14 sprendimu Nr. TP-2-2(2.2)-10-T-627-1179 paskirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas;

2) įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antriną teisinę pagalbą.

Pareiškėjas skunde (b.l. 5-7) nurodė, taip pat jis ir jo įgaliota atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010-04-14 sprendimu jam suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl negrąžintos paskolos priteisimo iš J. Ž.. Vėliau Tarnyba gavo kelių atsakovų kitose civilinėse bylose pranešimus, kuriuose teigiama, jog, skolindamas pinigus, pareiškėjas vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir už tai gaudavo pelną (procentus). Tarnyba kreipėsi į FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyrių ir pateikė 4 paskolos sutartis, sudarytas su fiziniais asmenimis 2001 metais. FNTT Kauno apskrities skyrius 2010-09-23 nutarime konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., požymių, tačiau ikiteisminio tyrimo nepradėjo, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjas ūkine-komercine veikla užsiiminėjo sistemingai ar nuolat (ne mažiau kaip 3 kartus arba versliškai) ir 2010-09-28 sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šis Tarnybos sprendimas neteisėtas, kadangi pareiškėjas jokia veikla nesivertė, verslo liudijimas jam niekada nebuvo išduotas. Procentai už paskolintus pinigus sutartyse nenumatyti ir jokių pajamų už paskolintus pinigus pareiškėjas nėra gavęs. Sutartyse numatyta, kad laiku negrąžinęs paskolos skolininkas moka kreditoriui 1-2 procentus delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną. Pareiškėjas taip pat neįrašytas įkeisto daikto savininku nei viename hipotekos dokumente.

Atsakovas atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 37-38) nurodė, kad Tarnyba 2010-09-28 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui nutraukė valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, atsižvelgiant į VGTPĮ 11 str. 6 d. 4 p. nustatytus pagrindus - kai prašymas susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjų ūkinės komercinės veiklos ar dėl jų savarankiškos profesinės veiklos. Priimdama ginčijamą administracinį aktą, tarnyba betarpiškai rėmėsi VGTPĮ 23 str. 1 d. 1 p. (antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai paaiškėja, jog pareiškėjas neturi teisės jos gauti). 2010-04-14 sprendimu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iš J. Ž.. Tarnyba gavo duomenų, kurie davė pagrindą išvadai, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba gali būti suteikta neteisėtai, todėl kreipėsi į FNTT Kauno apskrities skyrių ir prašė išsiaiškinti, ar pareiškėjo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., požymių. Ikiteisminio tyrimo Institucijai Tarnyba pateikė 4 paskolos sutartis, sudarytas 2001 metais, kuriuose numatyti 1-2 procentų delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną. Tarnyba taip pat nustatė, kad pareiškėjas savarankiškai kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą dėl skolos išieškojimo iš J. S., kur sutartyje taip pat numatyti 1 procento delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną. FNTT Kauno apskrities skyrius 2010-09-23 nutarime konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 202 str. 1 d., požymių, tačiau atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes suėjo senaties terminas. To pasėkoje Tarnyba 2010-09-28 priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą. Atsižvelgdama į nutarime konstatuotas aplinkybes bei kitus turimus duomenis, Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai skolinant pinigines sumas atitinka ūkinės-komercinės veiklos požymius, kurie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio 2 str. 7 d. Pareiškėjas pinigus skolino betarpiškai pats (veikė savarankiškai), per 1 metų laikotarpį sudarė net 4 paskolos sutartis, todėl jo veiksmams būdingas versliškumas bei tęstinumas. Pareiškėjas, sudarydamas paskolos sutartis ir nustatydamas labai trumpus paskolų grąžinimo terminus (1-2 mėnesiai) neabejotinai siekė pelno, nes sutartyse numatė aiškiai neprotingus delspinigius. Tai duoda pagrindą išvadai, kad paskolos sutarčių pagrindu pareiškėjas siekė gauti užslėptą pelną.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas 2010-03-02 pateikė prašymą atsakovui suteikti jam antrinę teisinę pagalbą dėl skolos bei delspinigių išieškojimo iš J. Ž. (b.l. 39-42). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnybos) 2010-04-14 ir 2010-05-26 sprendimais (b.l. 47, 49) pareiškėjui buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba bei paskirtas advokatas E.Urbonas. 2010-07-21 Tarnybos sprendimu, remiantis pareiškėjo prašymu, vietoje advokato E.Urbono buvo paskirta advokatė K.Mikolaitė (b.l. 53). Pateikti duomenys taip pat patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjas 2001-02-22 sudarė 20000 Lt paskolos sutartį, kurioje numatyti 2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, 2001-04-06 sudarė 1 mėnesio trukmės 22200 Lt paskolos sutartį, kurioje numatyti 1 procento dydžio delspinigiai nuo skolinamos sumos už kiekvieną praleistą dieną, taip pat 2001-12-04 vienam mėnesiui sudarė 6000 Lt paskolos sutartį, kurioje taip pat numatyti 2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną ir Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje šiuo metu vykdomas 9000 Lt bei 257670 Lt delspinigių išieškojimo procesas pagal pareiškėjo 2001-02-28 sudarytą 9000 Lt paskolos sutartį 3 mėnesiams, kurioje irgi numatyti 1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną (b.l. 45-46, 50, 52, 55, 57-59, 63-65, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). 2010-09-23 FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus pareigūnas nutarimu Nr. At-2/54 konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., požymiai, tačiau jo baudžiamąjį persekiojimą daro negalimu suėjęs senaties terminas (b.l. 61-62). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010-09-28 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-627-3211 nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos, paskirtos 2010-04-14 sprendimu Nr. TP-2-2(2.2)-10-T-627-1179 teikimą, remiantis Įstatymo 11 str. 6 d. 4 p., 23 str. 1 d. 1 p. nuostatomis (b.l. 54).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymo) 11 str. 6 d. 4 p. yra nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. numato, kad antrinė teisinė pagalba nutraukiama, kai paaiškėja, jog asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą. BK 202 str. 1 d., ATPK 172 str., 173 str., Gyventojų pajamų mokesčio 2 str. 7 d. nuostatų sisteminė analizė duoda pagrindą išvadai, kad individuali komercinė – ūkinė veikla – tai savarankiška asmens veikla, kuria versdamasis asmuo siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Ši veikla turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma). Taigi, tokia veikla turi turėti versliškumo požymį - t. y. sistemingumą, pastovumą (ABTĮ 13 str., 20 str., Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 337-338). Iš to seka išvada, kad versliškumo sąvoka reiškia, jog ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla turi būti užsiimama sistemingai, nuolat (teismų praktikoje - paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis bei pagrindinis ar papildomas asmens pajamų šaltinis. Kaip jau buvo paminėta, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2001-02-22 sudarė 2 mėnesiams 20000 Lt paskolos sutartį, kurioje numatyti 2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, 2001-04-06 sudarė 22200 Lt paskolos sutartį (terminas 1 mėnuo), kurioje numatyti 1 procento dydžio delspinigiai nuo skolinamos sumos už kiekvieną praleistą dieną, 2001-12-04 vienam mėnesiui sudarė 6000 Lt paskolos sutartį, kurioje taip pat numatyti 2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, be to, Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje taip pat vyksta 9000 Lt bei 257670 Lt delspinigių (beveik 3 kartus viršijančių paskolos sumą) išieškojimo procesas pagal pareiškėjo 2001-02-28 sudarytą 9000 Lt paskolos sutartį 3 mėnesiams su J. S., kurioje irgi numatyti 1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-538-212/2009). Įsiteisėjusio 2010-09-23 FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus nutarimo Nr. At-2/54 duomenys patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucija BPK nustatyta tvarka konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., požymiai, tačiau jo baudžiamąjį persekiojimą daro negalimu suėjęs senaties terminas. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjas 2001 metais sistemingai skolindamas pinigus trumpam laikotarpiui bei numatydamas 1-2 procentų delspiniginius nuo paskolintos sumos už kiekvieną praleistą dieną ir per protingą terminą nereikalaudamas iš skolininkų įvykdyti turtinę prievolę, tuo sudarydamas sąlygas savo naudai gauti ypatingai dideles netesybas, sąmoningai siekė sau turtinės naudos – t.y. atliko veiksmus, kurie atitinka teisės aktais reglamentuotos individualios ūkinės-komercinės veiklos požymius (ABTĮ 57 str.).

Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). LAT jau yra suformavęs teismų praktiką, kad jeigu sutarties šalys susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Dėl to įstatymų leidėjas įtvirtino teismui teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Iš to seka pagrįsta išvada, kad teismas privalo kontroliuoti netesybų dydį, jog nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjo per vienerius metus sudarytose 4 paskolos sutartyse numatyti 1-2 procentų delspinigiai nuo paskolintos už kiekvieną praleistą dieną akivaizdžiai įtvirtino galimybę pareiškėjui nepagrįstai praturtėti kitos sutarties šalies (4 skolininkų) sąskaita. Šią teismo išvadą patvirtina ir teismų sprendimai, kuriais buvo sumažintas delspinigių dydis, pripažinus juos neprotingais bei akivaizdžiai per dideliais (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Taigi, teismo sprendimų bei paskolos sutarčių sąlygų turinio analizė patvirtina teismo išvadą, kad pareiškėjas 1 metų bėgyje sistemingai sudarinėjo paskolos sutartis, kuriose numatyti paskolos grąžinimo terminai bei delspinigių dydis įrodo pareiškėjo akivaizdų siekį gauti finansinę (materialinę) naudą (pvz. ginčas Panevėžio apygardos teisme siekiant natūra perimti įkeistą skolininko J. S. turtą natūra). Be to, pareiškėjas taip pat nepaneigė aplinkybės, jog šiuo metu į jo depozitinę sąskaitą yra jau pervesti 6000 Lt (b.l. 52). Darydamas šią išvadą teismas taip pat atsižvelgia ir į paskolos sutarčių terminus (1-3 mėnesiai) bei aplinkybę, jog dėl paskolos išieškojimo pareiškėjas į teismus kreipėsi ne per protingą terminą, o praėjus 6-8 metams pasibaigus paskolos grąžinimo terminui, tuo sąmoningai sudarydamas sau galimybę reikalauti iš skolininkų kuo didesnių delspinigių. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimas už tyčinius nusikaltimus negali būti laikoma svarbia priežastimi per protingą terminą nereikalauti pas skolininką įvykdyti prievolę. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu pareiškėjas bylinėjosi su daugeliu asmenų bei Institucijų, išskyrus aukščiau paminėtus 4 skolininkus. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina, kad, jei pareiškėjas nori kreiptis (kreipėsi) į teismą su reikalavimu, kuris kildinamas iš jo ūkinės komercinės veiklos ar savarankiškos profesinės veiklos, nepriklausomai nuo bylos nagrinėjimo procesinės stadijos, antrinė teisinė pagalba jam nesuteikiama. Vien tik aukščiau aptartos aplinkybės (4 paskolos sutarčių sudarymo ydingomis sąlygomis) nustatymas jau yra pakankamas pagrindas Tarnybai priimti sprendimą atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą arba šios pagalbos teikimą nutraukti (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2008-05-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-797/2008 ir kt.). Taigi, vien tik paminėtų 4 paskolos sutarčių turinio analizės duomenų tiek Tarnybai, tiek teismui visiškai pakanka išvadai, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui reikalinga civilinėje byloje, kurioje reiškiamas reikalavimas, tiesiogiai susijęs su pareiškėjo ūkine - komercine veikla (ABTĮ 57 str.). Aplinkybė, jog pareiškėjui nebuvo išduotas verslo liudijimas, jo vykdoma veikla niekur nebuvo registruota, ginčijamo Tarnybos sprendimo teisėtumui (neteisėtumui) jokios teisinės reikšmės neturi. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2001 metais pareiškėjas atliko veiksmus, kuriuos galima įvardinti kaip ūkinę-komercinę veiklą, o šios veiklos teisėtumas (atitikimas teisės aktų reikalavimams) – ne šios bylos ginčo dalykas. To pasėkoje teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai skundžiamu sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, remiantis Įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. Skundžiamas sprendimas neprieštarauja jokioms Įstatymo nuostatoms, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jokie procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra juridinio pagrindo. Dėl to išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovą teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antriną teisinę pagalbą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.). Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjui išlieka teisė savarankiškai kreiptis į teismą ir ginti savo teises bei teisėtus interesus (ABTĮ 10 str.). Atsižvelgiant į pareiškėjo užvestų bylų skaičių, jo ilgametę patirtį, atsiradusią dalyvaujant begalėje teisminių procesų, tai jam padaryti bus visiškai nesunku. Be to, jo interesams atstovauti paskirtas advokatas Tarnybą informavo (b.l. 73), kad pareiškėjas procesinius dokumentus rengia pats ir nebendradarbiauja su Tarnybos paskirtu advokatu.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. -87 str., 88 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.