Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-02-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-2579-328/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
2YT-2579-328/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00859-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Dalė Žukauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2579-328/2020(Proceso Nr. 2-06-3-00859-2020-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. (A. J.) skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2020 m. sausio 13 d. skundu prašo antstolės paaiškinti, kodėl pareiškėjui nebuvo grąžinti visi pinigai ir priimtas naujas patvarkymas. Nurodė, jog skolininkui buvo pervesta 150 Eur suma, tačiau antstolė jam visų pinigų negrąžino. Nors gavo iš antstolės patvarkymą dėl 2019 m. gruodžio 12 d. skundo, kuriuo antstolė pripažino, kad neteisėtai išskaičiavo lėšas ir nurodė, kad grąžins visas lėšas, tačiau jos visos grąžintos nebuvo. Vėl priėmė patvarkymą nenurodydama už ką jam yra išskaičiuotos lėšos.

Žemesnės instancijos teismas

Suinteresuotas asmuo antstolė L. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmai). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino nurodė, jog 2019 m. gruodžio 12 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl 2019 m. spalio 23 d. patvarkymo panaikinimo ir lėšų grąžinimo. Vykdomojoje byloje laisvės atėmimo vietos įstaiga į antstolės depozitinę sąskaitą pagal 2019 m. spalio 23 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pervedė 81,50 Eur. 2019 m. gruodžio 19 d. patvarkymu dėl pareiškėjo skundo antstolė panaikino 2019 m. spalio 23 d. patvarkymą bei grąžino dalį (65,20 Eur) pervestų lėšų. Nurodė, jog skolininkui į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui taikomos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojamos CPK LI skyriaus nuostatos, įskaitant CPK 736 straipsnį, reglamentuojantį išskaitų dydžius, todėl 2019 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas naujas patvarkymas. Antstolė nuo jai pervestų lėšų išskaičiavo 20 proc. ir likusias lėšas, t. y. 65,20 Eur, grąžino skolininkui. Papildomai nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei apskaičiuotos vykdymo išlaidos 161,61 Eur. 2019 m. spalio 23 d. patvarkyme nurodyta, kad iš skolininko reikia išieškoti 86 Eur skolos ir 161,61 Eur vykdymo išlaidų, kas ir sudaro 247,61 Eur sumą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, jog nenustatė, kad antstolė viršijo įstatymo jai suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundą laiko nepagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolė L. P. vykdo 2015 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 86 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos VMI prie FM naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis Nr. (duomenys neskelbtini)) (v. b. l. 4). Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė 2019 m. spalio 23 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-19-109-40151, kuriuo areštavo 86 Eur skolos ir 161,61 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 247,61 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 28) bei priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, apskaičiavo vykdymo išlaidas 161,61 Eur sumai (v. b. l. 25-27). Antstolės kontoroje 2019 m. gruodžio 12 d. gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolės patvarkymą ir grąžinti lėšas (v. b. l. 30-34). 2019 m. gruodžio 13 d. į antstolės depozitinę sąskaitą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos perversta 81,50 Eur (v. b. l. 41). Vykdomojoje byloje pateikti duomenys iš laisvės atėmimo vietos įstaigos apie skolininko gautas pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d., nurodoma, jog pareiškėjui leidžiama naudotis 76 Eur suma, todėl visos lėšos, viršijančios šią sumą buvo paskirstytos antstoliams, antstolei L. P. pervesta 81,50 Eur (v. b. l. 44). Antstolė 2019 m. gruodžio 19 d. patvarkymu dėl 2019 m. gruodžio 6 d. skundo pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino 2019 m. spalio 23 d. patvarkymą Nr. Nr. S-19-109-40151 (v. b. l. 45). 2019 m. gruodžio 20 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-19-109-49875, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį atlikti išskaitas CPK nustatyta tvarka (v. b. l. 46). 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymu dėl vykdymo atšaukimo antstolė laisvės atėmimo vietos įstaigai patvarkė 2019 m. spalio 23 d. patvarkymo vykdymą nutraukti (v. b. l.47). Antstolė pareiškėjui grąžino 65,20 Eur (v. b. l. 50).

Pareiškėjas pateikė 2020 m. sausio 13 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo paaiškinti, kodėl jam nebuvo grąžintos visos nurašytos lėšos.

Pagal CPK 664 straipsnio 2 dalį išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. CPK 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis, o taip pat į pinigines sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Tačiau vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija) 93 punktas išsamiai nurodo turtą, iš kurio negalima išieškoti.

Plėtodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigose atidarytose sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos, įskaitant Civilinio proceso kodekso 736 straipsnį, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

CPK 739 straipsnio 9 punktas numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog į antstolės depozitinę sąskaitą pagal 2019 m. spalio 23 d. patvarkymą iki jo panaikinimo buvo pervesta 81,50 Eur suma. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog piniginės lėšos pervestos iš laisvės atėmimo vietos įstaigos šiai įstaigai paskirsčius skolininko lėšas, viršijančias pareiškėjui nustatytą leidžiamą panaudoti piniginių lėšų sumą pagal BVK 92 straipsnio 2 dalį. Byloje pateikti duomenys, jog skolininko pajamas sudarė darbo užmokestis ir lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų, pervestos laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., ir kurios neviršijo minimalios mėnesio algos dydžio. 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. Nr. S-19-109-49875 antstolė pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį atlikti išskaitas CPK nustatyta tvarka.

CPK 736 straipsnio 1 dalis numato, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų.

Vykdomosios bylos duomenimis, antstolė iš gautų 81,50 Eur atliko 20 proc. dydžio išskaitą, skolininkui grąžino 65,20 Eur. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas bei kasacinio teismo praktiką aktualiu klausimu, pripažinti, jog antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, jog teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas, o išieškotojai ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Nagrinėjamu atveju antstolei yra perduotas vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarimas, kuriuo A. J. buvo paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda. Skolininkas gera valia baudos nesumokėjo, teismo procesinio sprendimo (nutarimo) nevykdė, todėl antstolė pradėjo priverstinius išieškojimo iš skolininko turto veiksmus (CPK 624 straipsnio 1 dalis), dėl kurių skolininkas patiria realius teisinius ir turtinius apribojimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog iš antstolei pervestų lėšų buvo atlikta išskaita CPK nustatyta tvarka, o kita piniginių lėšų dalis pareiškėjui grąžinta, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjui nebuvo grąžintos visos jam priklausančios lėšos (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog antstolė nenurodė, kodėl jo įsiskolinimas padidėjo, įvertinus bylos medžiagą, vertintini kritiškai. Vykdomosios bylos duomenimis, antstolė 2019 m. spalio 23 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuo patvarkė išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, apskaičiavo vykdymo išlaidas, šiuos patvarkymus išsiuntė skolininkui registruota pašto korespondencija; skolininkui antstolės korespondencija įteikta (v. b. l. 29). Be to, 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų antstolė atskirai nurodė pagrindinės skolos dydį bei išieškotinų vykdymo išlaidų sumą (v. b. l. 46). Tokiu būdu skolininkui negalėjo būti nežinomas teisinis bendros padidėjusios įsiskolinimo sumos pagrindas (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis), teismas neturi pagrindo pripažinti, jog priimdama patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (CPK 185 straipsnis). Apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžiai (jų pagrįstumas) nėra šios civilinės bylos dalykas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė atlikdama vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. J. (A. J.) skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei L. P..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė