Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei ir Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, išteisintajam A. U., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, specialistei R. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Danutės Baltrušaitytės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pagal LR BK 202 str. 1 d. ir LR BK 178 str. 3 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Civilinių ieškovų: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Panevėžio apygardos Vyriausiojo prokuroro civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išteisintasis A. U. pagal LR BK 202 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2008-02-29, nuo 1999-12-16 nuosavybės teise jam priklausančiame sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., tyčia, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neteisėtu būdu bei neturėdamas leidimo ir pažeisdamas 1995-07-05 Nr. I-1034 LR „Žemės gelmių įstatymo“ (2004-11-02 įstatymo redakcija Nr. IX-2516) 2 str., kuris numato, kad žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė ir teisę jas naudoti gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, 12 str. 1d., kuri numato, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius gali naudoti juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis gavę leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutartį, 12 str. 4d., kuri numato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius; 13 str. 3d., kuri numato, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius; 13 str. 5 d., kuri numato, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius turi būti registruojami nustatyta tvarka juos išduodančioje institucijoje, „Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių“ patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. vasario 11d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija) 5 str., kuris numato, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išduoda leidimus ir sudaro sutartis su juridiniais asmenimis ar šių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartis, t.y., neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius – smėlį, žvyrą, gruntsmėlį (smėlingą gruntą) ir gruntą, kuris yra būtinas norint vykdyti šių naudingųjų iškasenų kasybos darbus, o pasinaudodamas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2003-01-15 išduotu statybos leidimu Nr. 45.20030003 A. U. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kasti 4800 m³, 120 m bendrojo ilgio ir 40 m skersmens kūdrą, 2006-05-22 sudarydamas paslaugų teikimo sutartį Nr. 2006-01 su UAB „G.“, atstovaujama UAB „G.“ komercijos direktoriaus S. G., kurioje nurodoma, kad smėlis ir žvyras už atliktas paslaugas yra pateikiamas paslaugos teikėjui, 2007-05-06 sudarydamas transporto priemonių paslaugų teikimo sutartį UAB „J.“, kurioms pagal sudarytas sutartis panaudojus savo techniką bei darbo jėgą ir kasimo būdu iškasus valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 987 m³ žvyro, 10895 m³ smėlio, 42139,58 m³ gruntsmėlio ir 11174 m³ grunto - jis juos pardavė už 1027853,68 Lt:

- pagal 2006-04-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)- 86 m³ žvyro ir 180 m³ smėlio už 3646,2 Lt;

- pagal 2006-07-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 113 m³ žvyro ir 296 m³ smėlio už 5492,90 Lt;

- pagal 2006-08-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 438 m³ smėlio-žvyro mišinio ir 900 m³ grunto už 7582,68 Lt;

- pagal 2006-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 3964 m³ smėlio, 133 m³ žvyro ir 12 m³ grunto už 76113,54 Lt;

- pagal 2006-10-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) -1107 m³ smėlio, 7 m³ žvyro ir 5092 m³ grunto už 51501,10 Lt;

- pagal 2006-11-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 1826 m³ smėlio už 36614,22 Lt;

- pagal 2006-12-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 974 m³ smėlio ir 30 m³ grunto už 23079,62 Lt;

- pagal 2007-01-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1401 m³ gruntsmėlio už 28050,96 Lt;

- pagal 2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2097 m³ gruntsmėlio už 21546,80 Lt;

- pagal 2007-02-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2045,58 gruntsmėlio už 43448,12Lt;

- pagal 2007-03-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1656 m³ gruntsmėlio už 39081,60 Lt;

- pagal 2007-03-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1000 m³ gruntsmėlio, 80 m³ smėlio ir 75 m³ žvyro už 27700,50 Lt;

- pagal 2007-04-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2572 m³ gruntsmėlio ir 98 m³ smėlio už 63012,00 Lt;

- pagal 2007-04-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2000 m³ gruntsmėlio už 47200,00 Lt;

- pagal 2007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) -260 m³ gruntsmėlio ir 60 m³ smėlio už 38232,00 Lt;

- pagal 2007-05-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2446 m³ gruntsmėlio už 34635,36 Lt;

- pagal 2007-06-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1426 m³ gruntsmėlio ir 90 m³ smėlio už 21466,56 Lt;

- pagal 2007-06-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1370 m³ gruntsmėlio ir 50 m³ smėlio už 20107,20 Lt;

- pagal 2007-07-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1646 m³ gruntsmėlio, 168 m³ smėlio ir 36 m³ žvyro už 26196,00Lt;

- pagal 2007-07-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 1600 m³ gruntsmėlio už 22656,00 Lt;

- pagal 2007-08-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1324 m³ gruntsmėlio 410 m³ smėlio ir 170 m³ žvyro už 26960,64 Lt;

- pagal 2007-08-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1700 m³ gruntsmėlio už 24072,00 Lt;

- pagal 2007-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1612 m³ gruntsmėlio ir 378 m³ smėlio už 28178,40 Lt;

- pagal 2007-09-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 1678 m³ gruntsmėlio už 23760,48 Lt;

- pagal 2007-10-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 297 m³ žvyro, 662 m³ gruntsmėlio, 380 m³ smėlio ir 5140 m³ grunto už 37155,84 Lt;

- pagal 2007-10-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 1200 m³ gruntsmėlio už 16992 Lt;

- pagal 2007-11-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1390 m³ gruntsmėlio ir 270 m³ smėlio už 23505,60 Lt;

- pagal 2007-11-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1606 m³ gruntsmėlio už 22740,96 Lt;

- pagal 2007-12-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 812 m³ gruntsmėlio, 126 m³ smėlio ir 42 m³ žvyro už 13876,80 Lt;

- pagal 2007-12-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 668 m³ gruntsmėlio už 9458,88 Lt;

- pagal 2008-01-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 602 m³ gruntsmėlio ir 28 m³ žvyro už 8920,80 Lt;

- pagal 2008-02-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 224 m³ gruntsmėlio už 3171,84Lt

ir UAB „J.“ pagal 6 PVM sąskaitas- faktūras už 151696,08 Lt:

- pagal 2007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1311 m³ gruntsmėlio už 27845,64 Lt;

- pagal 2007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1534 m³ gruntsmėlio už 32582,16 Lt;

- pagal 2007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1130 m³ gruntsmėlio už 24001,20 Lt;

- pagal 2007-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1400 m³ gruntsmėlio už 29736,00 Lt;

- pagal 2007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 539 m³ gruntsmėlio už 11448,36 Lt;

- pagal 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1228 m³ gruntsmėlio už 26082,72 Lt.

Išteisintasis A. U. pagal LR BK 178 str. 3 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006-04-13 iki 2008-02-29, iš jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantys žemės gelmių ištekliai pagal 1995-07-05 LR „Žemės gelmių įstatymo“ Nr. I-1034 2 str., kaip viena iš sudėtinių žemės gelmių sausumoje dalis yra išimtinė valstybės nuosavybė, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos jam suteiktos teisės naudoti jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius, pažeisdamas to paties įstatymo 12 str. 1d., neturėdamas leidimo naudoti jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius ir nesudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutarties, iškasdamas, išveždamas ir už 1027853,68 Lt parduodamas UAB „G.“ ir UAB „J.“ jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius, pagrobė didelės vertės svetimą - Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 987 m³ žvyro, kurio vertė 7017,76 Lt, 10895 m³ smėlio, kurio vertė 75684,41 Lt, 42139,58 m³ gruntsmėlio, kurio vertė 301407,88 Lt ir 11174 m³ grunto, kurio vertė 79175,9 Lt, tuo padarydamas 463285,95 Lt žalą Lietuvos Respublikos valstybei.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis bei pastarojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius teismo išvadą, jog išteisintasis A. U. nepadarė jam inkriminuotų veikų, numatytų LR BK 202 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti teismo padarytų išvadų, su jomis sutinka.

LR BK 202 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stabiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nustatytą verslo tvarką. Valstybė, nustatydama verslo tvarką, įgyvendina savo konstitucinę pareigą` reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnis). Aiškinant verslo tvarką kaip baudžiamųjų įstatymų saugomą vertybę, atsižvelgtina į tai, kad už įvairius verslo tvarkos pažeidimus nustatyta ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi komercine veikla yra numatyta tik tada, kai tai daroma neturint leidimo ir versliškai arba stambiu mastu. Versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad neteisėta komercine veikla užsiimama sistemingai ar nuolat ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas kaltinamojo pajamų šaltinis. Be to, turi būti konstatuotas ir tyčinis nusikalstamos veikos pobūdis – kad tai daroma suvokiant ekonominės veikos neteisėtumą ir norint taip veikti, t. y. veikiama tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-388/2009).

Žemės gelmių išteklių naudojimo tvarką nustato 1995-07-05 LR žemės gelmių įstatymas Nr. I-1034 (toliau – žemės gelmių įstatymas) ir 2002-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 198 patvirtintos leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklės (toliau – leidimų išdavimo taisyklės). LR žemės gelmių įstatymo 3 str. 2 d. 10 p., žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas apibrėžiamas kaip veikla, kurios tikslas yra gauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas. Veikla, kuria neteisėtai naudojamos žemės gelmės, laikoma nusikalstama tik tada, kai tai daroma tyčia, suvokiant, jog veikiama neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, norint taip veikti ir siekiant gauti iš šios veiklos pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-25/2009). Remiantis minėtais teisės aktais, smėlis, žvyras, smėlingas gruntas ir gruntas yra naudingosios iškasenos ir yra išimtinė valstybės nuosavybė. Žemės gelmių įstatymo 12 str. 8 d. nurodyta, kad žemės savininkas žemės gelmių išteklius, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, gali naudoti savo reikmėms. Tačiau žemės gelmių įstatymo 12 str. 1 d. nurodyta, kad teisę naudoti žemės gelmių išteklius turi juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą leidimą. Leidimo išdavimo taisyklių 5 p. nurodoma, kad leidimus juridiniams asmenims ir šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, išduoda Lietuvos geologijos tarnyba prie LR aplinkos ministerijos. Taigi, pagal teisės aktų reikalavimus leidimą naudoti žemės gelmių išteklius turi gauti ne žemės savininkas, o tas juridinis asmuo, kuris atlieka jų kasimo, t. y. išgavimo, darbus.

Prokuroras, nesutikdamas su teismo sprendimu išteisinti A. U. jam nepadarius veikos, numatytos LR BK 202 str. 1 d., skunde pakartoja iš esmės nuosprendyje jau įvertintus išteisintojo veiksmus (tai, kad jis sudarinėjo ne kūdros kasimo, o iškasenų pirkimo pardavimo sutartis, kad už parduotas naudingas iškasenas gavo pajamų ir pan.) ir teigia, kad tokie išteisintojo veiksmai buvo nukreipti į naudos gavimą iš neteisėtos veikos ir rodo jį padarius BK 202 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Tačiau, kolegijos manymu, byloje esančių įrodymų visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad kūdros kasimas buvo tik priedanga kitai veiklai, siekiant gauti pajamų. Išteisintasis A. U. viso tyrimo metu tvirtino tik turėjęs tikslą savo žemėje išsikasti kūdrą, kurią kasti leidimą jis turėjo, o ne išgauti naudingąsias iškasenas. Kūdros iškasimui nebuvo reikalinga licencija, iškasto grunto panaudojimui neturėjo būti išduotas geologijos tarnybos leidimas. Iškastus išteklius jis turėjo teisę naudoti savo reikmėms. Kaip parodė pats išteisintasis, liudytojai J. G. (UAB „G.“ direktorius), R. K. (UAB „J.“ buvęs vienintelis šios bendrovės akcininkas ir direktorius) ir kita rašytinė bylos medžiaga, kasimo darbus A. U. priklausančioje žemėje tiesiogiai vykdė juridiniai asmenys – UAB „G.“ ir UAB „J.“, todėl leidimas kasti naudingas iškasenas turėjo būti išduotas šioms įmonėms. Be to, šios įmonės vykdė ne tik kasimo darbus, tačiau naudingąsias iškasenas toliau naudojo ir savo ūkinėje – komercinėje veikloje, iš to vykdydamos savo veiklą ir gaudamos pelną. Kadangi pagal teisės aktų reikalavimus, už įstatymų ir kitų aktų reikalavimų laikymąsi verčiantis žemės gelmių išteklių naudojimusi atsako šią veiklą tiesiogiai vykdantis asmuo, tai išteisintasis, nors ir yra žemės sklypo, kuriame buvo atliekami naudingųjų iškasenų kasimo darbai, savininkas, šio leidimo gauti neturėjo. Tai matyti ir iš Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos 2008-07-08 rašto Nr. 1.7-1838, kuriame nurodyta, kad fiziniams asmenims leidimų naudoti žemės gelmių išteklius tarnyba neišduota, tą teisme patvirtino ir liudytojas R. K., nurodydamas, kad jis kartu su žemės sklypo savininku A. U. vyko į Lietuvos geologijos tarnybą prie LR aplinkos ministerijos, norėdamas gauti licenciją, tarnybai teikė prašymą, jo parodymus teisme patvirtino ir Geologijos tarnybos atstovas G. G..

Kaip parodė pats išteisintasis, jis su rangovais sudarė sutartis ir numatė atsiskaitymo tvarką mainais, t. y. už kūdros kasimo darbus atsiskaityti iškastu gruntu. Jokio susitarimo apie grunto pirkimą ar pardavimą su rangovais nebuvo. Kūdros ribas pažymėjo pagal plane nurodytus matmenis, prižiūrėjo, kad nebūtų kasama už ribų. Išteisintojo teigimu, jis naudingųjų iškasenų nepardavinėjo ir jokių pajamų negavo. Sąskaitų faktūrų reikėjo rangovams, todėl jie jas ir rašė, pats jų nepildė. Nuo 2003 m. deklaruoja pajamas kaip ūkininkas. Prasidėjus tyrimui jis deklaravo paslaugas, o ne pajamas, nes jokių pajamų negavo. Tokius jo parodymus patvirtino liudytojai J. G. ir R. K. nurodydami, kad už kūdros kasimo darbus buvo atsiskaitoma mainais iškastu gruntu. A. U. jokie pinigai nebuvo mokami. Kūdrą kasė pagal A. U. pažymėtas ribas. Rašė sąskaitas faktūras, nes sutartyje nurodyti mainai bendrovių buhalterijoms netiko. Paskaičiuodavo ir įvertindavo iškasto grunto kiekį bei kainą iš „akies“. Tiek išteisintojo, tiek ir liudytojų tokius parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai. Kad nebuvo mokėta per banką, grynaisiais pinigais, o buvo daromi užskaitymai, apeliacinės instancijos teisme parodė ir specialistė R. P.. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas S. Ž. P. parodė, kad įstatymai leidžia išsikasti kūdrą iki 0,5 ha, tokio dydžio kūdrą jis projektavo ir A. U.. Iš jam pateikto brėžinio mato, kad grafiškai neatitinka užrašai, leistinos kasti kūdros plotas nurodytas didesnis. Negali pasakyti, kas plane atliko pataisymus. Pastarojo liudytojo teigimu, praktikoje taip daroma, kad už kasimą atsiskaitoma tuo pačiu iškastu gruntu. Pagal UAB „K.“ kūdros darbo projektą, iškastas gruntas turėjo būti panaudojamas privažiavimo kelio paaukštinimui, bet ne pardavimui. Išteisintojo bei liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad dalis iškasto grunto buvo panaudojama kelio tiesimui, dalis – pagal sudarytas sutartis atsiskaitymui su rangovais. Taigi, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad A. U. veiksmai buvo vienkartiniai – išsikasti kūdrą, kurią naudotų savo reikmėms, o ne išgauti išteklius. Byloje nėra duomenų, kad kaltinime nurodyta veikla A. U. būtų vertęsis nuolat ir kad tai būtų nuolatinis pagrindinis ar papildomas išteisintojo pajamų šaltinis. Kaip tik byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. U. už iškastas naudingąsias iškasenas jokių pajamų negavo. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas padarė teisingą išvadą, kad A. U. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip versliški. Rangos sutartys, kuriose buvo numatyta atsiskaitymo tvarka mainais suteikiant teisę išsivežti iškastą gruntą, pagal Civilinio kodekso normas skiriasi nuo pirkimo – pardavimo sandorio. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad atsiskaitymas su rangovais už atliktus darbus negali būti kvalifikuojamas nei kaip ūkinė – komercinė veikla, nei kaip žemės gelmių pardavimas. Veiklai, kurią vykdė A. U., t. y. kūdros kasimui, jis turėjo leidimą, o už kūdrą kasusių rangovų veiksmus jis atsakyti negali. Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad A. U. savo žemėje kasė ne kūdrą ir kad jis vertėsi neteisėta žemės gelmių išteklių išgavimo veikla. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. U. iš kaltinimo pagal LR BK 202 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išteisintas pagrįstai.

Vagystė gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad veikia prieš turto savininko valią, kad grobia svetimą turtą, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori (teismų praktika Nr. 23, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 52). Kolegijos nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kad išteisintasis būtų grobęs svetimą turtą. A. U. buvo išduotas leidimas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kasti kūdrą ir iškastus išteklius jis turėjo teisę naudoti savo reikmėms, pardavinėti grunto jis negalėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. U. dalį iškasto grunto panaudojo kelio tiesimui, tai buvo numatyta ir projekte, likusį iškastą gruntą išsivežė rangovai pagal jų ir A. U. sudarytas sutartis, kuriose buvo numatyta atsiskaitymo tvarka mainais. Jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad A. U. būtų pardavinėjęs naudingąsias iškasenas ir už tai gavęs kokias nors pajamas. Tam, kad A. U. veiką kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 3 d., kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimą, be kitų požymių būtina nustatyti ir turto vertę. Byloje turi būti įrodomas išvežto grunto kiekis ir tik pagal išvežtą kiekį gali būti paskaičiuojama vertė. Kaip matyti iš paties įtariamojo, liudytojų R. K. ir J. G. parodymų, jie paskaičiuodavo ir įvertindavo iškasto grunto kiekį bei kainą iš „akies“. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė R. P. paaiškino paskaičiavimus dariusi pagal jai pateiktus dokumentus (sąskaitas faktūras), išvadoje rašiusi taip, kaip buvo nurodyta pateiktuose dokumentuose. Paskaičiavimus dariusi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. kovo 21 d. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymą bei jo 2006 m. gegužės 25 d. Mokesčius už gamtos išteklių įstatymo pakeitimo įstatymą. Specialistės teigimu, pagal tą įstatymą iškasto ir išvežto grunto vertės negalima paskaičiuoti, kalbama tik apie patį mokestį, kuris skaičiuojamas nuo iškasenos kiekio. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo nustatytas tikras paimto valstybei priklausančio turto kiekis ir jo vertė, o tariamai pagrobto turto vertė tapatinama tik su rangos sutartyje numatyta darbų kaina. Be to, jau kaip buvo minėta, už grunto išvežimo teisėtumą turėtų atsakyti tiesiogiai šią veiklą vykdę juridiniai asmenys, o ne išteisintasis. Taigi, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad A. U. pagrobė didelės vertės svetimą – Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – žemės gelmes, todėl jis iš kaltinimo pagal LR BK 178 str. 3 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat išteisintas pagrįstai.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Išteisinamasis nuosprendis grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį grindė teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Prokuroro skunde pateikiami tik fragmentiški išteisintojo veiksmai ir jų teisinis vertinimas, nesusietas su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra iš esmės deklaratyvus ir nepaneigia aptartų teismo padarytų išvadų dėl A. U. išteisinimo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Danutės Baltrušaitytės apeliacinį skundą atmesti.