Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant ieškovei R. M. - B., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. - B. ieškinį atsakovui M. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, nes tai geriausiai atitinka mažamečio Rafaelio interesus (CK 3.174 str.), ginčo tarp šalių dėl to nėra. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė A. K., atsižvelgdama į vaiko amžių, prieraišumą prie motinos, faktiškai susiklosčiusius santykius (jau kurį laiką gyvena Lietuvoje, čia lanko darželį, registruotas gydymo įstaigoje), teikdama išvadą posėdžio metu dėl vaiko gyvenamosios nustatymo su motina pritarė, nes tai neprieštarauja ir šalių sūnaus norui bei interesams. Bylos duomenimis spręstina, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, kas beje matyti ir iš atsakovo raštiško pareiškimo, todėl ji nustatytina kartu su motina.

Dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo tarp šalių ginčo nėra. J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys).

J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Taigi nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, turimas santaupas, nekilnojamąjį turtą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose - abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1-2 dalys). Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką reglamentuoja CK 3.192 str. nuostatos. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei galimybei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą nepilnamečiui R. B. privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį bei faktiškai patirtas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė duomenų (išlaidų, mokėjimo kvitų ir pan.), patvirtinančių vaiko elementariesiems poreikiams išleidžiamų išlaidų dydį pagrįsti, teismui nepateikė, teismo posėdyje apsiribodama paaiškinimu, kad sūnaus poreikiams per mėnesį ji išleidžia apie 1400 Lt. Duomenų, pagrindžiančių atsakovo gaunamas pajamas 70000 Lt sumai per mėnesį ji teismui taip pat nepateikė. Įrodymų kaip, kad nurodė ieškovė teismo posėdyje, atsakovo sudarytas kontraktas yra pratęstas trejų metų laikotarpiui, byloje taip pat nėra. Ieškovė yra jauno ir darbingo amžiaus, įgijusi specialybę, tačiau šiuo metu nedirba, gauna apie 650 Lt nedarbo draudimo išmoką ir 90 Lt išmoką už vaiką. Šalių sūnus ekstraordinarių poreikių neturi, papildomų būrelių, kitų ugdymo įstaigų, už kurias reikėtų papildomai mokėti, nelanko, diagnozuotų ligų nėra nustatyta, už ikimokyklinio ugdymo įstaigą ieškovei mokėti pastaruoju metu nereikia. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Be to, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi vadovautis ir tėvų galimybių skirti tam tikrą išlaikymą vaikui ir jo poreikių proporcingumu. Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. Teismas, vertindamas ieškovės mažamečiui vaikui prašomo priteisti išlaikymui skirtų išlaidų dydžio pagrįstumą, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir interesus, sveikatos būklę, valstybės ieškovei teikiamą paramą (socialinių išmokų vaikui dydį, kompensaciją už buto šildymą, darželį) sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra neadekvati tokio amžiaus vaiko poreikiams. Ieškovės pateiktų sąskaitų išrašais matyti, kad atsakovas pervesdavo ieškovei anksčiau ir didesnes pinigų sumas, vienok, tokie išrašai neįrodo aplinkybių, kad minėtos sumos buvo skirtos vien tik šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti, o ne ir kitų šalių sulygtų poreikių tenkinimui. Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Ieškovės paaiškinimais matyti, kad atsakovas neteikia išlaikymo sūnui nuo 2012 m. kovo mėn. Duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas teismui nepateikė, prieštaravimų nepareiškė, todėl aukščiau aptartos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia teikti vaikui išlaikymą, didesnį nei pusė minimalios algos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. numato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims - seneliams, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Teismų praktikoje yra pripažįstamas orientacinis minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus. Kadangi vaikas turi teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų, todėl, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, į patvirtintą nuo š.m. sausio 1 d. minimalią mėnesinę algą, kuri yra 1000 Lt ir, kurią padalijus abiems tėvams po lygiai kiekvienam iš jų tektų po 500 Lt išlaidų, imant domėn, kad ieškovės turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo, nes ji nedirba, o atsakovas neįrodė priešingai, t.y., jog išlaikymą teikė iki šiol, kaip matyti bylos duomenimis jis yra jauno ir darbingo amžiaus, turi verslą, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas negali teikti išlaikymo sūnui dėl objektyvių priežasčių - dėl savo turtinės padėties ar, kad dėl sveikatos jis negalėtų pilna apimtimi dirbti arba, kad jam pačiam reikalingas išlaikymas, todėl iš atsakovo priteistina po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šalių sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise vaikams i skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę (CK 3.192, 3.194, 3.196 str.), nes pagal bylos duomenų visetą, teismo manymu, toks dydis bus proporcingas mažamečio vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei neprieštaraus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 3 str. 1 d.). Dalyje dėl didesnio nei 700 Lt išlaikymo ieškinys atmestinas.

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.1 p.).

Ieškinį patenkinus iš dalies proporcingai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis ieškovei už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, ir iš dalies patenkintą reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 str.), o taip pat išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės R. M. – B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2008 m. birželio 13 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 860, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovei santuokinę M. - B. pavardę.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo A. M. B. nepilnamečio vaiko R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise vaikams i skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. M. B. ieškovei R. M. – B. jos sumokėto 136 Lt žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą.

Priteisti iš atsakovo A. M. B. valstybei 252 Lt už proporcingai patenkintą ieškinio reikalavimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei 52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso 304 Lt išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Prienų rajono apylinkės teismą.