Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2481-584/2016 pagal ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį, pareikštą atsakovui S. M. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad užmokestis už teisines paslaugas turi būti proporcingas atliktam darbui bei atitikti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovė advokatė parengė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo bei atsiliepimą į ieškinį, tačiau byloje nevyko teismo posėdžiai, ieškinio buvo atsisakyta iki parengiamojo posėdžio. Pažymi, kad prieštaravimus sudarė 7 lapai, tačiau jie nebuvo sudėtingi teisine prasme. Didžioji dalis dokumento sudaryta iš teismų praktikos, išvardinamos faktinės aplinkybės, tačiau individualios argumentacijos, intelektinio darbo yra įdėta minimaliai. Atsiliepimas yra 9 lapų, tačiau tai yra iš esmės pakartoti tie patys prieštaravimo argumentai, tik papildyti ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad du procesiniai dokumentai nėra sudėtingi, daug teisinių teorinių ir praktinių žinių nereikalaujantys. Apelianto vertinimu, teismo skundžiama nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės atliktam darbui, todėl turi būti mažinamos. Apie ieškovo pateiktą teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo/atsisakymo atsakovo advokatė buvo informuota, galėjo į teismo posėdį nevykti, o savo nuomonę teismui pateikti raštu. Apelianto vertinimu, teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas neįvertino visų paminėtų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas yra tik dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas V. M. 2015 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko S. M.. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko S. M. kreditoriaus V. M. naudai 22 667,72 Eur skolos, 5 666,93 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (28 334,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-10-23) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 213,00 Eur žyminio mokesčio, 230,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 73,26 Eur išlaidų už vertimus. Tos pačios dienos nutartimi teismas kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas (civ. byla Nr. L2-26887-584/2015). Atsakovas S. M. 2015 m. lapkričio 4 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kuriuose nurodė, kad skolos nėra ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat nurodė, kad vertimuose yra padaryta klaida. Prieštaravimuose atsakovas atkreipė dėmesį, kad kreditorius nuo 1998 metų, kai šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, į skolininką nei raštu, nei žodžiu, nesikreipė. Prieš pateikdamas teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo su atsakovui net nebandė susisiekti ir išsiaiškinti situacijos. Atsakovas 2015 m. lapkričio 4 d. taip pat pateikė teismui atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovo atstovė advokatė A. Ž. 2015 m. lapkričio 3 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą AZ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad už prieštaravimų dėl teismo įsakymo ir atskirojo skundo parengimą atsakovas turi iš viso sumokėti 484,00 Eur (1 t., b. l. 77). Tos pačios datos pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas savo advokatei sumokėjo 302,00 Eur (1 t., b. l. 76). Pinigų priėmimo kitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas papildomai 2015 m. lapkričio 3 d. savo atstovei sumokėjo 181,50 Eur (1 t., b. l. 128).

Ieškovas, gavęs atsakovo prieštaravimus, 2015 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 12 868,05 Eur įsiskolinimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo beveik 10 tūkst. eurų mažesnę skolą, nei pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau ieškinį grindė tais pačiais įrodymais, kuriuos buvo pateikęs prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo. Be to, ieškinyje nenurodė, kodėl ženkliai sumažino prašomą priteisti iš atsakovo sumą. Atsakovas 2016 m. sausio 11 d. pateikė teismui atsiliepimą į minėtą ieškinį (1 t., b. l. 102–110). Atsakovo atstovė advokatė A. Ž. 2016 m. sausio 8 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą AZ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovas turi iš viso sumokėti 423,50 Eur (1 t., b. l. 113). Tos pačios datos pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas savo advokatei sumokėjo 423,50 Eur (1 t., b. l. 112).

Teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, 2016 m. sausio 25 d. rezoliucija paskyrė parengiamąjį posėdį 2016 m. kovo 3 d. 9.10 val. Ieškovo atstovė advokatė K. Č. 2016 m. kovo 2 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo/atsisakymo, kadangi iš vertimų biuro gavo patvirtinimą apie vertimuose padarytas klaidas, dėl kurių buvo neteisingai apskaičiuotas atsakovo įsiskolinimas (1 t., b. l. 121–122). Likus dienai iki paskirto parengiamojo posėdžio atsakovas savo atstovei už pasiruošimą posėdžiui ir atsakovo interesų atstovavimą 2016 m. kovo 3 d. posėdyje sumokėjo 121,00 Eur (1 t., b. l. 131–132). Taigi, nustatyta, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas turėjo 1028,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 42 straipsnis įtvirtina ieškovo teisę atsisakyti ieškinio, t. y. teisę atsisakyti pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. Atsisakyti ieškinio ieškovas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punkte įstatymo leidėjas įtvirtino procesinį ieškinio atsisakymo rezultatą – proceso nutraukimą teismo nutartimi, kuria patvirtinama proceso šalies valia atsisakyti ieškinio. Taigi teismo sprendimas dėl ginčo esmės nepriimamas. Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovas po ieškinio teismui pateikimo išsiaiškino, jog atsakovas ieškovui nėra skolingas, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus teismo sprendimą. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-473/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas materialiuoju teisiniu požiūriu laimėjo bylą, todėl nagrinėjamoje byloje pagrįstai buvo sprendžiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš ieškovo atsakovui priteisė neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo elgesys nagrinėjant šią bylą nebuvo tinkamas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad atsakovas apie savo įsiskolinimo ieškovui nebuvimo nurodė prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, tačiau ieškovas ir jo atstovė šių aplinkybių nesiaiškino, neįvertino. Priešingai, pateikė teismui ieškinį, tokiais savo veiksmais ieškovas sąmoningai didino atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas buvo priverstas gintis nuo jam pareikštų reikalavimų – teikė atsiliepimą į ieškinį, samdė advokatą. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos ieškovas būtų siekęs bendradarbiauti su atsakovu, informavo jį apie galimai paaiškėjusią atsakovo skolą, nebandė šios aplinkybės pasiaiškinti su atsakovu iki paduodant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Taigi, nustatyta, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą dienos nebendradarbiavo, nesiekė kuo greičiau išspręsti ginčo, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos vien tik apelianto veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Rekomendacijų redakcijos, galiojančios nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį parengimą priteistina maksimali advokato užmokesčio suma 1837,75 Eur (735,10 Eur x 2,5). Atsakovas už atsiliepimo į ieškinį parengimą prašė priteisti 423,50 Eur, kuri neviršija minėtų rekomendacijų 8.2 punkto. Pagal Rekomendacijų 8.7 punktą už skolininko prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo priteistina maksimali advokato užmokesčio suma 183,77 Eur (735,10 Eur x 0,25). Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirojo skundo parengimą priteistina maksimali advokato užmokesčio suma 294,04 Eur (735,10 Eur x 0,4). Atsakovo prašoma priteisti iš ieškovo 484,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma už prieš tai minėtų procesinių dokumentų parengimą viršija tik 7,00 Eur (183,77 Eur + 294,04 Eur – 484,00 Eur). Atsakovas už savo atstovės advokatės dalyvavimą parengiamajame posėdyje prašė priteisti 121,00 Eur, kuri apima pasiruošimą bylos nagrinėjimui 2 val. ir dalyvavimą posėdyje. Teismo vertinimu, pagal Rekomendacijų 9, 10 punktus prašoma priteisti suma neviršija maksimalių dydžių.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos taikyti CPK 94 straipsnio 1 dalį, bendra atsakovo prašoma priteisti 1028,50 Eur išlaidų suma neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino visiškai.

Apeliantas savo atskirajame skunde prašo teismo grąžinti jam 75 procentus žyminio mokesčio, tačiau šis atskirojo skundo prašymas jau yra išspręstas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi (1 t., b. l. 165). Ši nutartis yra neskundžiama, todėl ji įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išnyko ieškovo atskirojo skundo dalyje dėl 75 procentų žyminio mokesčio grąžinimo nagrinėjimo objektas, todėl apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Atsakovas savo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti 5792,00 Eur dydžio baudą, kadangi ieškovas pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą.

CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju ieškovo klaidingas suvokimas apie neva egzistavusį jo teisių pažeidimą, kuris paaiškėjo po to, kai vertimų biuras patvirtino esant vertimuose klaidai ir šių aplinkybių nulemtas ieškinio pateikimas, negali būti vertinimas sąmoningu naudojimosi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį (piktnaudžiavimu). Be to, CPK nuostatos šalims suteikia teisę į apeliaciją, todėl tai, kad ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą, taip pat nelaikytina piktnaudžiavimu procesu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas spendžia, kad bauda apeliantui neskirtina.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iš ieškovo atsakovui priteisdamas visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė procesinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.