Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

tretiesiems asmenims V. P., Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarei Neringai Bartkuvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui T. P., tretieji asmenys Kredito unija „Gargždų taupa“, UAB „MCB Finance“, V. P., Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė, institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, santuokos metu įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei atsakovo T. P. priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo bei žemės sklypų pripažinimo jo asmenine nuosavybe ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti tarp jos ir atsakovo 2004-12-11 Klaipėdos r. civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 237) dėl atsakovo kaltės, palikti jai P, o atsakovui Ppavardę, nustatyti 2005-01-07 gimusio sūnaus Deivydo gyvenamąją vietą pas motiną (ieškovę), priteisiant iš atsakovo vaiko išlaikymui periodines 500 Lt dydžio išmokas kas mėnesį iki jo pilnametystės. Santuokoje įgytą turtą prašo padalinti , jai asmeninės nuosavybės teise priteisiant žemės sklypą, unikalus N r(duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r.sav., Dauparų-Kvietinių sen., Šatrių k., kurio vidutinė rinkos vertė 3 890 Lt; lengvąjį automobilį RENAULT,5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitą kilnojamąjį turtą - nešiojamąjį kompiuterį HP, išskleidžiamą stalą, virtuvinį komplektą, garų surinktuvą, mikrobangų krosnelę, dujinę viryklę „Indesit", baro stalą, odinę sofą-lovą „Florida", televizorių, jo staliuką, šaldytuvą, drabužių spintą, lovą, iš viso turto už 10250,00 Lt. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r.sav., Dauparų-Kvietinių sen., Šatrių k., vidutinė rinkos vertė 5 720,00 Lt; su šiame žemės sklype esančiu mūriniu gyvenamuoju namu, kurio vertė sudaro 40 000 Lt; lengvąjį automobilį, AUDI, A6 AVANT 2,5 TDĮ Qatro, garinę dušo kabiną „Elektrolux", skalbimo mašiną „Samsung", vandens siurblį VJ10A-60H, suvirinimo aparatą, oro kompresorių, generatorių, žoliapjovę, benzininį pjūklą, plovimo aparatą Karcher K520, transporto priemonių keltuvą, metalinį garažą, iš viso turto už 62 300,00 Lt. Ieškovei iš atsakovo priteisti 26 025 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Pripažinti, kad ieškovė L. P. ir atsakovas T. P., kaip solidarūs skolininkai atsako kreditoriui Kredito unija „Gargždų taupa", pagal paskolos sutartis.

Savo reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas, jis nuo pat santuokos pradžios elgėsi egoistiškai, nepaisė šeimos interesų, šeima nesirūpino, neišlaikė nepilnamečio sūnaus, vartojo alkoholį, o išgėręs tapdavo agresyvus. Sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio, iš naujo pradėti gyventi kartu neketina, todėl prašo santuoką nutraukti. Nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti pas ieškovę, nes tarp jos ir sūnaus yra glaudus emocinis ryšys. Vaiko išlaikymui prašo priteisti po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, nes sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 1000 Lt suma, t.y. 500 Lt sudaro maistas, 100 Lt vaistai ir vitaminai, 150 Lt mokymosi reikmenys ir priemonės, muzikos mokyklos lankymas, 50 Lt laisvalaikis, pramogos, žaislai ir kt. pramogos ir 200 Lt apranga. Nurodė, kad jų santuokoje įgyto viso kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė yra 72 550,00 Lt, o bendros skolos 29 753,38 Lt, todėl mano, kad dalintino turto vertė yra 42 796,62 Lt. Ieškovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 10 250,00 Lt, o atsakovui turto už 62 300,00 Lt, ieškovei iš atsakovo priteisti 26025 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, tokiu būdu abiems sutuoktiniams tektų santuokoje įgyto turto po lygiai, t.y. po 36 275 Lt. Nurodė, kad su atsakovu turi kreditorių - kredito unija „Gargždų taupa“, kreditorinis įsipareigojimas 29 753,38 Lt. Ji pageidauja, kad teismas pripažintų, kad ieškovė ir atsakovas kaip solidarūs skolininkai atsako kreditoriui Kredito unija „Gargždų taupa“, pagal paskolos sutartį Nr.10-00115.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta yra ieškovė, o ne jis, nes ieškovė buvo neištikima, ji paliko šeimą ir 2012 m. rugsėjo mėnesį persikėlė gyventi pas kitą vyrą, su kuriuo gyvena ir dabar, jie susilaukė bendro vaiko. Nurodė, kad šiuo metu jis neprieštarauja, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau prašo įvertinti, kad vaikas savaitgaliais ir per atostogas būna pas jį ir tada yra jo visiškai išlaikomas, jam nuperkama reikalingų daiktų. Sūnaus išlaikymui jis sutinka mokėti po 400 Lt per mėnesį, nes jo mėnesinės pajamos per mėnesį sudaro 1500 Lt, be to jis turi mokėti kreditą ir sūnui viešint pas jį, jis pilnai išlaiko vaiką. Nurodė, kad žemės sklypai yra ne bendroji, o jo asmeninė nuosavybė. Taip pat jis nesutinka dėl kilnojamųjų daiktų vertės, nurodė, kad dalis viryklė „Indesit“ yra pirkta prieš 8 metus už 500 Lt, dabar jos vertė 300 Lt, skalbimo mašinos vertė 300 Lt, odinės sofos-lovos vertė 600 Lt, drabužių spintos vertė 300 Lt, benzininis pjūklas 1000 Lt, generatorius ir transporto priemonių keltuvo vertė po 500 Lt, automobilio AUDI A6 vertė ne daugiau 5000 Lt. Be to, ieškovė į turto balansą neįtraukė to turto, kurį išsivežė, t.y. televizoriaus Philips 3400 Lt vertės, vandens valymo įrenginio, kurio vertė 4000 Lt, žieminių ratų komplekto 3000 Lt vertės, fotoaparato 300 Lt vertės, nuotraukų spausdintuvo, kurio vertė 800 Lt, virtuvinio kombaino 200 Lt vertės. Be to, nurodė, kad ieškovė pasiėmė automobilį „ŠKODA FABIA“, kurio vertė 9000 Lt, kurį pardavė, todėl jam turi kompensuoti pusę jo vertės. Iš siūlomų jam daiktų, jis dar pageidautų dujinės viryklės, mikrobangų krosnelės, odinės sofos-lovos ir drabužių spintos, o ieškovei papildomai turėtų būti priteisti tie daiktai, kuriuos ji išsivežė. Nurodė, kad ieškovė į dalintiną turtą įtraukė metalinį garažą ir mūrinį namą, tačiau metalinis garažas nėra jų bendra nuosavybė, nes jį jam padovanojo močiutės sesuo, kuri jam padovanojo ir žemės sklypus. Garažo vertė ne 1000 Lt, o 300 Lt. Nurodė, kad namas yra pastatytas be projektinės dokumentacijos, be leidimo, todėl jis gali būti dalijamas tik kaip statybinės medžiagos, kurių vertė šiai dienai gali būti ne daugiau kaip 30 000 Lt. Nurodė, kad jų bendras skolas sudaro: skola kredito unijai „Gargždų taupa“, kurios likutis pagal paskolos sutartį Nr.10-00115 sudaro 29 753,38 Lt. Skola kredito unijai „Gargždų taupa“ pagal kredito sutartį Nr.10-00124 – 9 000 Lt, už šią paskolą buvo nupirktas automobilis „Š. F.“. Be to, bendroms reikmėms buvo paimta 10 000 Lt paskola iš kredito unijos „Gargždų taupa“ pagal 2009-03-27 kredito sutartį ir paskola iš „Credit24“.

Atsakovas teismui pateikė priešieškinį (I t., 121-124 b.l., II t., 157-158 b.l.), kuriuo pareiškė reikalavimus: pripažinti jo asmenine nuosavybe žemės sklypą Klaipėdos raj., Šatrių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5470 Lt vertės, įgytą 2005 04 29 sudarytos su P. G. apsimestinės pirkimo-pardavimo sutarties, dengiančios dovanojimo sandorį, pagrindu; pripažinti jo asmenine nuosavybe žemės sklypą Klaipėdos raj., Šatrių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3740 Lt vertes, įgytą 2005 04 29 sudarytos su P. G. apsimestinės pirkimo-pardavimo sutarties, dengiančios dovanojimo sandorį, pagrindu; priteisti ieškovei televizorių Philips- 3400 Lt vertės, vandens valymo įrenginį - 4000 Lt, žieminių ratų komplektą - 3000 Lt, fotoaparatą - 300 Lt, nuotraukų spausdintuvą - 800 Lt, virtuvinį kombainą - 200 Lt, iš viso turto už 11 700 Lt, o jam iš atsakovės – 5 850 Lt piniginę kompensaciją; priteisti jam iš ieškovės L. P. 4 000 Lt už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą / parduotą automobilį ŠKODA FABIA; pripažinti jo ir ieškovės solidaria prievole paskolą pagal 2012 10 22 paskolos sutartį su UAB „MCB FINANCE" ir jam priteisti 700 Lt, ½ dalį grąžintos paskolos iš L. P.; pripažint jo ir ieškovės solidaria prievole paskolą kredito unijai „Gargždų taupa“ pagal 2010 10 15 paskolos sutartį Nr. 10-00124; priteisti jam iš atsakovės 3703,66 Eur sumokėtos už ją solidarios prievolės kredito unijai „Gargždų taupa“.

Reikalavimus grindė tuo, kad ieškinyje nurodyti žemės sklypai priklausė P. G. ir jo žmonai, jo močiutės seseriai. Šie žmonės atsakovą užaugino kaip savo sūnų. Kai jie su ieškove susituokė, jie nusprendė jam padovanoti žemės, kad galėtų kurti savo namus. Notarė paaiškino, kad pigiau bus įforminti ne dovanojimo sutartį, o pirkimo-pardavimo sandorį, todėl taip ir įformino, nurodydami simbolinę kainą, tačiau jie už žemės sklypus nemokėjo P. G., žemė jam buvo padovanota. Ieškovė žino šią aplinkybę ir nepagristai siekia padalinti tuos žemės sklypus. Nurodė, kad žemės sklypų pardavėjai /dovanotojai/ yra mirę. Šiuo metu žemės sklypų rinkos vertė yra 3740 Lt ir 5470 Lt. Nurodė, kad ieškovė į bendro turto balansą neįtraukė to turto, kurį jau išsivežė, kuriuos jis išvardijo atsiliepime, todėl tą turtą jis įtraukė į bendrą balansą. Nurodė, kad jų bendro turto balansą sudaro: statybinės medžiagos (neįteisintas namas) - 30000 Lt; automobilis Renault 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1990 m., 760 Lt; automobilis AUDI A6 AVANT, valst.Nr. (duomenys neskelbtini)1997 m., 5000 Lt; nešiojamasis kompiuteris - 500 Lt; garinė dušo kabina „Elektrolux " - 1000 Lt; skalbimo mašina-300 Lt; vandens siurblys-500 Lt; stalas knyga-200 Lt; virtuvinis komplektas -700 Lt; garų surinktuvas - 100 Lt; mikrobangų krosnelė-100 Lt; dujinė viryklė „Indesit“ - 300 Lt; baro stalas - 300 Lt; odinė sofa-lova „Florida“ - 600 Lt; televizorius-500 Lt; televizoriaus staliukas-150 Lt; šaldytuvas-700 Lt; drabužių spinta-300 Lt; balta odinė miegamojo lova - 800 Lt; suvirinimo aparatas-1000 Lt; oro kompresorius - 1000 Lt; generatorius - 500 Lt; žoliapjovė - 500 Lt; benzininis pjūklas-1000 Lt; plovimo aparatas-200 Lt; transporto priemonių keltuvas-500 Lt; televizorius Philips - 3400 Lt; vandens valymo įrenginys - 4000 Lt; žieminių padangų komplektas-3000 Lt; fotoaparatas-300 Lt; nuotraukų darymo aparatas-800 Lt; virtuvinis kombainas-200 Lt; iš viso turto už 59 210 Lt. Nurodė, kad pagal jo pasiūlymą dėl turto padalinimo, jam atitektų turto už 42 800 Lt, o ieškovei už 16 410 Lt, už jam tenkančią didesnę turto dalį jis turėtų ieškovei sumokėti 13195 Lt kompensaciją. Nurodė, kad jis paėmė 2 000 Lt kreditą iš kredito bendrovės „Credit24“, už kuriuos pirko medieną ir padarė laiptus, t.y. panaudojo statybinėms medžiagoms, kurios yra dalijamos. Grąžinta yra 1 400 Lt, todėl ieškovė jam turi kompensuoti 700 Lt. Be to, ieškovė jam turi grąžinti pusę automobilio ŠKODA FABIA vertės, t.y.4000 Lt, nes automobilio vertė yra 8000 Lt. Nurodė, kad visos skolos kredito unijai „Gargždų taupa“ ir „Credit24“ yra jų solidarios.

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (I t.,144-145 b.l., II t. 168 b.l.) nurodė, kad su juo nesutinka, žemės sklypai buvo įgyjami ne atsakovo asmeninei nuosavybei, bet šeimos interesų tenkinimui, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė, kas yra pažymėta ir pirkimo - pardavimo sutartyse. Ant vieno žemės sklypo buvo pastatytas gyvenamasis namas, kuriame planavo gyventi šeima. Nurodė, kad prieš įsigyjant žemės sklypus abu sutuoktiniai tarėsi, kad įgis žemės sklypus tam, kad jų šeima turėtų galimybę pasistatyti gyvenamąjį namą, o ne tam, kad juos įsigytų vienas atsakovas savo asmeninei nuosavybei, be to, pas notarą buvo perskaityta sutartis ir jis su ja sutiko. Metalinis garažas yra įgytas santuokos metu ir jis yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, jokių įrodymų, kad garažas yra dovana asmeniškai atsakovui, jis nepateikė. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo metu televizoriaus Philips vertė yra 3 400 Lt, vandens valymo įrenginio vertė 4 000 Lt, žieminių ratų komplekto vertė 3 000 Lt, jo reikalavime visai nėra pasisakyta apie statybinių medžiagų, panaudotų gyvenamojo namo statybai, priteisimą. Nurodė, kad ieškovė nuo 2012 m. rugsėjo mėn., gyvena skyrium su atsakovu, todėl nesutinka, kad atsakovo prievolė pagal 2012-10-22 paskolos sutartį su UAB „MCB FINANCE“ būtų pripažinta solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad pagal šią kredito sutartį gauti pinigai buvo investuoti į gyvenamojo namo statybos darbus. Jie šiuo metu turi tik vieną prievolę kredito unijai „Gargždų taupa“ pagal sutartį Nr.10-00115, o apie kitas prievoles atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Už transporto priemonę ŠKODA FABIA ieškovė paskolą padengė savo asmeninėmis lėšomis, todėl ji šį automobilį laiko savo asmenine nuosavybe. Jis buvo parduotas ieškovės mamai, siekiant išvengti areštavimo. Atsakovas neįrodė, kad šios transporto priemonės vertė yra 8000 Lt. Be to, ieškovė nesutinka su reikalavimu dėl kompensacijos už dalį sumokėto kredito priteisimo, nes nepateikti duomenys, kad ši prievolė yra įvykdyta, todėl jis neturi teisės į regresą.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Puplesių šeima niekada nebuvo ir nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2012 m. šalys žinomos skyriui, nes nesutardavo dėl bendravimo su vaiku. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio Deivido, gim. 2005-01-07, gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su mama L. P., ir kad iš atsakovo būtų priteistas ieškovės prašomas 500 Lt išlaikymo dydis nepilnamečio sūnaus išlaikymui.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį prašė atmesti atsiliepimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas namais ir šeima nesirūpino, pinigus skirdavo tik sau ir automobiliams, dirbdavo mažai, o ji dirbo visą laiką, beveik viena išlaikė šeimą, mokėjo komunalinius mokesčius. Atsakovas mėgdavo išgėrinėti su draugais. Kai jų santykiai visiškai pašlijo, ji su sūnum išėjo iš namų, nuomojosi butą Gargžduose, po to persikėlė arčiau ir tik po pusės metų susirado kitą vyrą. Dukra gimė 2014-01-14, jau seniai jiems su atsakovu gyvenant skyrium. Nurodė, kad dėl sūnaus bendravimo su tėvu ginčo tarp jų nėra. Prašo sūnaus išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 500 Lt, atsižvelgti į sunkią jos materialinę padėtį, nes visos jos gaunamos pajamos yra 600 Lt pašalpa, gaunama auginant dukrą. Pripažįsta, kad ir atsakovas skiria pinigų vaikui, kai pasiima pas save, apmoka jo telefono sąskaitą, 2013 metais supirko vaikui mokyklai reikmenis, 100 Lt mokėjo mokyklos rinkliavai, todėl prašo išlaikymą sūnui iš tėvo priteisti ne nuo ieškinio padavimo dienos, o nuo 2013-12-01, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Paaiškino, kad abu žemės sklypus atsakovas pirko iš G už šeimos pinigus, už 2 000 Lt, o po 100 Lt sutartyse įrašyta todėl, kad reikėtų mažiau mokėti notarui. Ji tuo metu buvo gavusi motinystės išmoką, iš tų pinigų ir sumokėjo G už sklypus. Viename sklype jie statėsi namą, jame iš šeimos pinigų atlikti geodeziniai matavimai, įvestas vanduo, elektra, kanalizacija, įkurta ūkininko sodyba, ji ir rūpinosi visais šiais formalumais, ir skyrė tam lėšų, o tai padidino sklypo vertę, kuri su statiniais pakilo iki 80 000 Lt. Metalinis garažas stovėjo viename sklype, kai jie jį įsigijo. Paaiškino, kad automobilį ŠKODA FABIA ji nusipirko, asmeniškai paėmusi 10 000 Lt kreditą, kuriam laidavimo nereikėjo. Išėjusi atskirai gyventi ir neturėdama kito turto, ji bijojo, kad „Gargždų taupa“ nekonfiskuotų automobilio už delspinigius, todėl jį perrašė mamai ir pati toliau juo naudojasi. Dabartinė jo vertė 3 000 – 4 000 Lt. 2012-10-22 su atsakovu ji nebegyveno ir jo paimta paskola nebeturi būti bendra, ji yra jo asmeninė, nes ji net nežinojo, kad jis tą paskolą ėmė ir kur panaudojo, todėl nesutinka jos kompensuoti. Taip pat ji mano, kad skola kredito unijai „Gargždų taupa“ buvo vyro asmeninė prievolė, nes jis pirko automobilį, kuriuo pats ir naudojosi. Paaiškino, kad namo statybai ir įrengimui jie bendrai yra paėmę 10 000 Lt, 20 000 Lt ir 50 000 Lt kreditus, kuriuos ji pripažįsta bendrais. Nurodė, kad ji iš esmės mokėjo paskolą, atsakovas retai kada prisidėdavo, nes dirbdavo nepastoviai ir neilgais laikotarpiais: 2004-12-11 jiems sudarius santuoką, atsakovas nedirbo, tik padėjo ūkyje G ; 2005 -2006 m. jis papildomai uždarbiaudavo pas kaimynus, 2011 m. ji pirko jam kas mėnesį verslo liudijimus, jis remontuodavo automobilius, tačiau dėl traumos pusmetį buvo nedarbingas, tada ji viena mokėjo paskolą ir išlaikė visą šeimą. Užsiimdamas automobilių remontu,, jis dažnai remontuodavo juos draugams nemokamai, buvo atvejų, kai ir sugadindavo automobilius, yra tekę mokėti net baudas. Paaiškino, kad ji dirbo pardavėja, gaudavo 1000 – 1500 Lt atlyginimą, du mėnesius yra gavusi ir po 3000 Lt. Ji sutinka automobilius dalinti, kiekvienam paliekant tą, kuriuo naudojasi. Pripažįsta, kad televizorių ir valymo įrenginius ji pasiėmė, tačiau ir lizingą už juos viena išmokėjo per 2 metus, ir eksploatacines išlaidas padengė, prašė į tai atsižvelgti. Nurodė, kad name jai išsikeliant jau buvo laiptai, todėl laiko neįrodytu teiginį, kad jų įrengimui atsakovas skyrė 1400 Lt kredito lėšų. Automobilio vertė jai išeinant buvo 5000 Lt, jo žieminių ratų komplekto – 500 Lt, fotoaparato-50 Lt, nes jis buvo apgadintas, virtuvinio kombaino vertė naujo buvo 200 Lt, t.y. tiek ji primokėjo, pirkdama už lipdukus, o šiuo metu jis irgi nebenaujas.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, o priešieškinį prašė tenkinti priešieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas papildomai paaiškino, kad jis remontavo automobilius, dirbo ir įmonėse, stengėsi dėl šeimos, o iš darbo jo niekada nebuvo išmetę.Nuo 2005 m. iki 2006 m. jis dirbo „Soljeris ir Ko“, po to 6 mėn. dirbo Gargždų servise, išėjo iš ten, nes susižalojo akį, gydėsi 3 mėn., po to 4-7 mėn. dirbo Kvietiniuose servise. Į darbo biržą jo nepriėmė, nes jis buvo ūkininkas, bet iš ūkio pajamų turėjo tik santuokos pradžioje. Gyvenant santuokoje jie lėšas skyrė bendrai, kas kiek galėjo, laikė ir gyvulių, tai davė papildomų pajamų, jis dirbo pas žmones, nuomojo papildomai žemės. Mano, kad sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama, o vėliau galės pats rinktis su kuo gyventi. Sūnus ir dabar dažnai savaitgaliais būna pas jį, atvažiuoja per atostogas. Sutinka mokėti sūnaus išlaikymui per mėnesį po 400 Lt, nes šiuo metu jo darbines pajamas sudaro 1550 Lt darbo užmokestis, kitų pajamų jis neturi, be to, kai sūnus būna pas jį, jis jį apiperka ir išlaiko. Palaiko savo reikalavimą dėl žemės sklypų pripažinimo jo asmenine nuosavybe. Paaiškino, kad jis nuo mažens gyveno pas G, todėl jie jį laikė savo sūnumi. Kadangi už dovanojimą buvo didelis mokestis, fiktyviai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ieškovės neiformavo, kad įgyja šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Pripažįsta, kad sklypas buvo pagerintas ir sutinka ieškovei už tai mokėti kompensaciją. Statyboms buvo panaudota apie 30 000 Lt, kreditas 40 000 Lt, sutinka, kad vertė yra 40 000 Lt, sutinka nuo tos sumos mokėti kompensaciją ieškovei, nes paskola buvo mokama. Už 2012 m. spalio mėn. paskolą buvo sumontuoti laiptai. 2010 m. paskola sumokėta tik 2014 m. gruodžio mėn.-už atsakovo automobilį, o už ieškovės automobilį buvo išmokėta paskola anksčiau, todėl abi prievolės yra bendros, solidarios. A. Š. yra 2001 m., o Audi 1997 m. gamybos, todėl jų vertė skirtinga, mano, kad 4000 Lt yra automobilio Škoda pusė vertės. Mano, kad kai kurios daiktų vertės ieškovės yra nurodytos per didelės. Šiuo metu yra padengęs kredito unijai „Gargždų taupa“ 8 076,01 Lt savo vardu paimtos paskolos likutį ir 17 500,00 Lt L. P. paskolos likutį, iš UAB Credit24 paimta 2 000 Lt yra padengta, o likusi nepadengta paskola turi išlikti jų solidari prievolė.Laiptai yra investuoti į namą, kurio vertę šalys dalijasi todėl ieškovė turi padengti jam pusę jų įrengimo kainos ( 700 Lt). Paaiškino, kad automobiliui Škoda buvo nupirktos atskiras žieminių ratų komplektas su lietais ratlankiais ir prašo jam už tai kompensuoti. Atsakovas pripažino, kad 2004 m. ir 2013 m. jam buvo atimta teisė vairuoti už vairavimą neblaiviam.

Trečiasis asmuo notarė N. Bartkuvienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad klientams, kurie kreipiasi dėl sandorio sudarymo, yra paaiškinama pageidaujamo sudaryti sandorio esmė ir mokesčiai, keisti sandorio esmę dėl mažesnių išlaidų ji niekada nesiūlo. Nors mokesčiai už dovanojimo sandorį yra mažesni, šiuo atveju žemės sklypų vertės buvo labai mažos ir pirkimo-pardavimo sandoris nebūtų buvęs apmokestinamas, todėl nėra jokio pagrindo niekam tvirtinti, kad ji pasiūlė būtent dovanoti ir būtent dėl mažesnės kainos. Dėl pinigų sumokėjimo iki 5000 Lt ji nereikalauja įrodymų, bet žmonės patvirtino, kad atsiskaitė, nurodė, kad ruošiasi statyti gyvenamąjį namą. Nebuvo privaloma abiems dalyvauti perkant, bet vis tiek sandoris sudarytas santuokos metu, todėl sudarant sutartį išaiškinama, kad turtas taps bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

Trečiasis asmuo V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra jos anūkas, jį augino jos sesuo L. G., kuri jam perleido 3 ha žemės, o jis ten ir dirbo. Sesuo buvo aiškaus proto, ji norėjo žemę padovanoti T , o kokį iš tikrųjų sandorį sudarė, V. P. sužinojo tik dabar. Sesuo turėjo ir garažą, jį taip pat atidavė T . Ji viską jam atiduodavo, ne parduodavo, nes laikė jį savo vaiku, kol mirė 2013-12-14.

L. S. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Tomas yra jos brolio sūnus. Teta turėjo žemės sklypų. Sužinojusi, kad dovanojimas yra brangiai apmokestinamas, teta pardavė T žemę, o iš esmės norėjo padovanoti. Notarinį mokestį notarei G sumokėjo patys. Tomas dirbo namuose ir autoservisuose, buvo nagingas.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad šeima institucijai nebuvo žinoma, lankytasi tik teismo pavedimu. Gyvenimo sąlygos vaikui sudarytos tinkamos, todėl jie siūlo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti pas mamą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės: iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2004-12-13, jų santuoka įregistruota Klaipėdos r. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 237 (I t. 11 b.l.). Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad šalims 2005-01-07 gimė sūnus D. P. (I t. 12 b.l.). Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad 2014-01-14 gimė dukra E. P., tačiau 2014-06-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovas T. P. tėvystė jos atžvilgiu nuginčyta (I t.64, 219-220 b.l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Šatrių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r., pagal 2005-04-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.NB2-2388, kurio vertė 5720 Lt., ir žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2005-04-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.NB2-2386, kurio vertė 3890 Lt adresu Šatrių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r., nuosavybės teisėmis įregistruoti atsakovo T. P. vardu (I t. 16-21 b.l.). Iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovės L. P. vardu nuo 2003-05-07 įregistruotas automobilis RENAULT,5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2013-11mėn.vidutinė rinkos kaina 760 Lt, o atsakovo vardu nuo 2011-04-22 įregistruotas automobilis AUDI A6 AVANT, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurio VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2013-11mėn.vidutinė rinkos kaina 7580 Lt (I t.22-25 b.l., II t. 173 b.l.). Iš 2010-09-29 paskolos sutarties Nr.10-00115 nustatyta, kad kredito unija “Gargždų taupa“ L. P. suteikė 40000,00 Lt paskolą būsto remontui, paskolos grąžinimo terminas 2015-10-15 (I t.,26-27 b.l.), o T. P. 2010-09-29 laidavimo sutartimi Nr.10-00089 užtikrino šios paskolos grąžinimą (I t.,28-29 b.l.). Iš 2009-03-27 paskolos sutarties Nr.09-00023 nustatyta, kad kredito unija “Gargždų taupa“ L. P. suteikė 10000,00 Lt paskolą būsto remontui, paskolos grąžinimo terminas 2011-04-15 (I t., 30-31 b.l.), o T. P. 2009-03-27 laidavimo sutartimi Nr.09-00024 užtikrino prievolės įvykdymą (I t.,32-33 b.l.). Kredito unija “Gargždų taupa“ patvirtino, kad 2013-06-05 L. P. skola sudarė 10 246,62 Lt (I t., 34-35 b.l.). I. B. ind.įmonė pažymoje nurodyta, kad L. P. mėnesinė alga 2012 metais sudarė 1391,22 Lt (I t.,36 b.l.). Sodros duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-11-23 iki 2013-06-05 T. P. dirbo UAB „Kelias“, o nuo 2013-06-06 dirbo UAB „NT valdos“, šiuo laikotarpiu jo vidutinis darbo užmokestis buvo per mėnesį apie 800 Lt (I t.,49-50 b.l.). Iš 2010-10-15 paskolos sutarties Nr.10-00124 nustatyta, kad kredito unija “Gargždų taupa“ T. P. suteikė 9000,00 Lt paskolą būsto remontui, paskolos grąžinimo terminas 2015-10-15 (I t., 56-59 b.l.). AB „MCB Finance“ atsakovui T. P. 2012-10-22 suteikė 2000 Lt paskolą, paskolos grąžinimo terminas 2014-03-16 (I t., 60 b.l.). Iš UAB „NTV valdos“ pažymos apie darbo užmokestį ir kitas išmokas nustatyta, kad atsakovo T. P. darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2013-10 iki 2013-12 mėn. buvo 1 593 Lt (I t., 61 b.l.). Iš ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo,VĮ žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pranešimo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-09 įsakymo nustatyta, kad T. P. 2005-05-26 įregistravo ūkininko ūkį, adresu Šatrių k., Klaipėdos r.(I t.,71-73 b.l.). Iš Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2005-04-29 sudarytų sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų nustatyta, kad pardavėjas G. P. pardavė pirkėjui P. T. 0,4100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 100,00 Lt ir 0,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 100 Lt, esančius adresu Šatrių k., Klaipėdos r., Iš sutarties turinio nustatyta, kad pirkėjui buvo išaiškintas LR CK 3.88 str. turinys, kad daiktas įgytas po santuokos sudarymo, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (I t., 74-79 b.l.). Fotonuotraukose užfiksuotas žemės sklypas, jame stovintis pradėtas statyti gyvenamasis namas ir metalinis garažas (I t., 98-104 b.l.). Iš VĮ Registrų centras pateiktų vidutinės rinkos verčių nustatymo pažymų nustatyta, kad žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)vidutinė rinkos vertė yra 3740 Lt, o žemės klypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)vidutinė rinkos vertė yra 5 470 Lt (I t.,125-126 b.l.). Iš atsakovo pateiktų PERLO įmokų kvitų nustatyta, kad atsakovas kreditoriui CREDIT24 mokėjo 2014-06-13-300 Lt, 2014-02-17-300 Lt ir 2014-03-31- 300 Lt (I t.,128 b.l.). Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad 2012-10-24 ieškovė L. P. pardavė I. P. automobilį „S. F.“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) už 1000,00 Lt (I t.,129, 140-142 b.l.). Iš UAB „MCB Finance“ pranešimo nustatyta, kad 2012-10-22 T. P. buvo suteikta Credit24 2000 Lt paskola 510 dienų terminui. Paskolos likutis 2014-06-04 dienai sudaro 712,81 Lt (I t.,131 b.l.). Nustatyta, kad 2010-12-21 L. P. sudarė su UAB Snoro lizingas vartojimo kredito sutartį Nr. VGK01221LHPA, jai buvo suteiktas 1300 Lt kreditas iki 2014-12-31, ieškovės pateikti Perlo terminalo kvitai patvirtina, kad ieškovė yra išmokėjusi šį kreditą laikotarpiu nuo 2012-01-14 iki 2013-01-18 (I t., 158-162 b.l.). 2012-03-31 L. P. su UAB Ūkio banko lizingas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.C203226593 dėl 1538,32 Lt kredito suteikimo 3,499 Lt vertės televizoriaus Philips 47PFL7606 pirkimui. Kreditas suteiktas iki 2013-09-30. Ieškovės pateikti Perlo terminalo kvitai patvirtina, kad ieškovė yra išmokėjusi šį kreditą laikotarpiu nuo 2012-04-26 iki 2013-06-03(I t.,164 -171 b.l.). Pagal 2011-12-15 vartojimo kredito sutartį Nr. C-351-202806 UAB “Šiaulių banko lizingas“ L. P. suteikė 3300,00 Lt paskolą vandens valymo sistemos ROP SPURE, kurios vertė 3800,00 Lt, pirkimui. Pinigų priėmimo kvitas ir terminalo Perlas kvitai patvirtina, kad ieškovė išmokėjo šią paskolą: 2011-12-15(avansas), ir laikotarpiu nuo 2012-01-22 iki 2013-11-28 (I t., 172-179 b.l.). Kredito unijos „Gargždų taupa“ kvitas patvirtina, kad ieškovė L. P. 2013-09-16 į unijos kasą įmokėjo 812,00 Lt (I t., 180 b.l.). Kredito unija “Gargždų taupa“ 2014-10-09 raštu patvirtino, kad jos nariai yra L. P. ir T. P.. L. P. skolos likutis 2014-10-09 yra 34 958,81 Lt, o T. P. skolos likutis 2014-10-09 yra 8 076,01 Lt (I t., 215 b.l.). Iš pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. pažymų, prašymo, PVM sąskaitos-faktūros sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, garantinės pažymos nustatyta, kad ieškovė iš UAB „Omnitel“ įsigijo asmeninį kompiuterį su prieiga prie interneto (2007 m., 2008 m.) ir mobilųjį telefoną, pasirašius sutartį jai buvo suteiktas GSM abonentas su prieiga prie interneto (II t., 10-15 b.l.). Iš pateiktų kvitų nustatyta, kad ieškovei kredito unija „Gargždų taupa“ išmokėjo 30 000,00 Lt paskolą, ieškovė vykdė dalinius įmokėjimus į kredito unijos kasą (II t.,16-24 b.l.). Iš ieškovės pateiktų mokėjimo čekių, pirkimo-pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, paraiškų nustatyta, kad ieškovė įsigijo statybinių ir apdailos medžiagų, kieto kuro katilą LOGANO ir kitų gyvenamojo namo statybai medžiagų, vandens valymo sistemą ROP-SPURE su siurbliu, televizorių Philips, garų surinktuvą, mikrobangų krosnelę (II t., 15-35, 42-71 b.l.). Nustatyta, kad 2004-10-24 tarp UAB Ūkio banko lizingas ir ieškovės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis dėl dujinės viryklės Indesit K 342 MWEU pirkimo, vertė 898,99 Lt (II t., 37-38 b.l.); 2011-03-07 ieškovė su „Gintaro baldai“ sudarė baldų pirkimo-pardavimo sutartį dėl spintos pirkimo, kvitai patvirtina, kad ji už spintą yra atsiskaičiusi (II., 39-41 b.l.). 2009-08-22 tarp Snoro lizingas ir ieškovės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis dėl suvirinimo aparato pirkimo, kredito suma 2521,54 Lt; 2005-06-13 tarp tų pačių šalių sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis dėl plovimo įrengimo „Karcher“ K520 pirkimo, kredito suma 1037,02 Lt; 2007-09-12 tarp ieškovės ir UAB „Ūkio banko lizingas“ sudaryta išperkamosios nuomos sutartis dėl siurblio VJ10A-60H pirkimo, kredito suma 991,95 Lt; 2009-01-02 tarp ieškovės ir Snoro lizingo sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis dėl kompresoriaus pirkimo, kredito suma 2538,22 Lt; baldų pirkimo-pardavimo sutartys patvirtina, kad 2012-01-13 ieškovė iš Gintaro baldai pirko sofą-lovą Florida, kurios vertė 869 Lt, 2011-07-28 pirko virtuvinių baldų komplektą „Fala“, kurių vertė 950 Lt; 2009-06-10 tarp ieškovės ir UAB „Ūkio banko lizingas“ sudaryta išperkamosios nuomos sutartis dėl generatoriaus Promax 3500 A pirkimo, kredito suma 2750,63 Lt;

Pateiktuose skelbimuose iš internetinio puslapio www.skelbiu.lt nurodyta įvairių daiktų, analogiškų šalių dalinamiems, pardavimo kaina (II t.72-149 b.l.).

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

Šioje byloje buvo nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio. Ieškovė įrodinėjo, kad tuo metu išsikraustė gyventi atskirai nuo atsakovo, nes nebesutarė ir nebenorėjo kartu gyventi dėl atsakovo išgėrinėjimo, nesirūpinimo šeima bei per didelės jai tekusios naštos viskuo rūpinantis, o atsakovas tvirtino, kad ji iškart išsikėlė gyventi pas kitą vyrą, su kuriuo 2014 m. pradžioje susilaukė dukters, tokiu būdu būdama jam neištikima ir todėl – kalta dėl santuokos iširimo. Kitų ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo pagrindų jis nenurodė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje surinktą medžiagą, konstatuotina, šalių santuokiniai ryšiai nutrūko dėl jų abiejų kaltės. Tai, kad ieškovė dar santuokos gyvavimo metu būtų buvusi atsakovui neištikima, byloje nebuvo nustatyta ir įrodyta pakankamais įrodymais, o tai, kad ji, ryšiams nutrūkus, išsikėlė gyventi atskirai ir po kiek laiko pradėjo gyventi su kitu vyru, neįrodo besąlyginės jos kaltės dėl santuokos nutrūkimo. Teismui privalu įvertinti ir tas aplinkybes, kurios privedė ieškovę prie jausmų atsakovui atšalimo ir jų santuokinių saitų nutrūkimo, ir čia byloje nustatyta, kad atsakovo pasirinktas gyvenimo būdas, mažas dėmesio šeimai skyrimas, pastovių pajamų neužtikrinimas ir polinkis į alkoholį, fiksuotas ir administracinėmis nuobaudomis, turėjo esminės reikšmės šios, jau antros atsakovui, santuokos iširimui. Ieškovė taip pat neįrodė dėjusi visas pastangas šeimai išsaugoti, ieškoti bendro sutarimo ir kt., nuo ko priklauso santuokos sėkmė. Todėl darytina išvada, kad dar gyvendamos kartu abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir todėl jų bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažintina, kad santuoka iširo (nutraukiama) dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2d.).

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių, nutraukus santuoką.

Šioje bylos dalyje ginčo nėra, todėl ieškovei L. P. nutraukus santuoką paliekama pavardė – P , atsakovui T. P. - ,P .

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Kadangi reikalavimo šalys dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nereiškia, klausimas dėl tarpusavio išlaikymo nesprendžiamas (Lietuvos Respublikos CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos 3.169 str. 1 d. ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnamečio sūnaus Deivydo gyvenamąją vietą su mama (ieškove) bus užtikrinti nepilnamečio interesai, todėl nepilnamečio D. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams, be to, tėvų teikiamas išlaikymas turi būtį vykdomas nuolat ir pastoviai (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 str., 11-14 str., 18 str.).

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą prašė priteisti nuo 2012-09-01, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė šį reikalavimą patikslino, prašydama išlaikymą sūnui iš atsakovo priteisti nuo 2013-12-11, t.y. nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu teikia sūnaus išlaikymui po 400 Lt. Prašė atsižvelgti į jos sunkią materialinę padėtį, nes jos pajamos per mėnesį sudaro tik atsakovo 400 Lt teikiamas išlaikymas ir 600 Lt pašalpa už dukrą. Ji kitų pajamų neturi, nekilnojamojo turto jos vardu nėra įregistruoto. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga 1000 Lt suma per mėnesį. Atsakovas sūnaus išlaikymui sutiko mokėti 400 Lt per mėnesį motyvuodamas tuo, kad jis dažnai sūnų pasiima pas save, jam taip pat tuo metu tenka sūnų išlaikyti, jis sumoka sūnui už telefono sąskaitas, apiperka. Nurodė, kad jo materialinė padėtis šiuo metu taip pat sunki, jo pajamos per mėnesį sudaro 1550 Lt, iš kurių reikia išgyventi, išlaikyti namą ir sūnų.

Pri­tei­siant vai­kui iš­lai­ky­mą, jo bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas Lietuvos Auščiausiojo teismo praktikoje pripažįstamas būtinu. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 300,00 Eur. Nustatyta, kad šalių sūnus šiuo metu yra 10 metų amžiaus, jis dažnai svečiuojasi pas tėvą (savaitgaliais ir vasaros metu), atsakovas sūnų tuo metu išlaiko, nuperka rūbų, moka už telefono sąskaitas, pakaitom su ieškove apiperka vaiką mokyklai; ieškovė šių aplinkybių nepaneigė, vadinasi, byloje nustatyta, kad dalį išlaikymo atsakovas sūnui tokiu būdu teikia pats, greta ieškovės disponavimui paskirtos pinigų sumos. Nenustatyta ir neįrodyta, kad šis vaikas turėtų specialiųjų poreikių. Šalių turtinė padėtis laikytina apylyge, kadangi ieškovės šeimą sudaro ne tik ji ir du nepilnamečiai vaikai, bet ir dukters tėvas, kuris turi prisidėti prie jos ir visos šeimos išlaikymo, o atsakovas gyvena vienas. Abu yra sveiki ir darbingi, ieškovės nedarbingumas auginant kūdikį ir su tuo susijęs pajamų sumažėjimas yra laikinas. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad iš atsakovo sūnaus D išlaikymui priteistina 400 Lt (116 Eur)suma, mokama periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant sūnui, jo poreikiams, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 3 d.).

Ieškovė paskirtina nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str.-3.186 str.).

Išaiškinti ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.165 str. 3 d. numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl žemės sklypų pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe.

Atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimus pripažinti jo asmenine nuosavybe žemės sklypą Klaipėdos raj., Šatrių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5470 Lt vertės, įgytą 2005 04 29 sudarytos su P. G. apsimestinės pirkimo-pardavimo sutarties, dengiančios dovanojimo sandorį, pagrindu; pripažinti jo asmenine nuosavybe žemės sklypą Klaipėdos raj., Šatrių k., unikalus Nr.4400-0280-4408, 3740 Lt vertes, įgytą 2005 04 29 sudarytos su P. G. apsimestinės pirkimo-pardavimo sutarties, dengiančios dovanojimo sandorį, pagrindu.

Ieškovas teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad sandoriai dėl žemės sklypo pardavimo buvo sudaryti tam, kad pridengti dovanojimo sandorį. Įrodinėjo, kad šie žemės sklypai yra ne sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o jo asmeninė nuosavybė, kadangi buvo perleisti jam giminaičių, faktiškai jį užauginusių, tam, kad jis galėtų statytis savo namus, vadovaujantis notarės patarimu ir nemokant už žemę išvis jokių pinigų. Atsakovo versiją patvirtino V. P. ir S. N., tačiau jų kaip artimų atsakovo giminaičių parodymai yra vertinami kritiškai, juolab kad nei viena iš tikrųjų nedalyvavo šiuose sandoriuose ir nežino visų jų aplinkybių. Tuo tarpu notarės N.Bartkuvienės parodymai vertinami kaip objektyvūs, atskleidžiantys sandorio sudarymo aplinkybes – kad jo dalyviams buvo paaiškinti dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorių skirtumai, turto tapimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe sąlyga, paskaičiuoti nedideli ir tarpusavyje ženkliai nesiskiriantys mokesčiai, susiję su šių sandorių sudarymu. Ieškovė su šiuo priešieškinio reikalavimu kategoriškai nesutiko ir patvirtino, kad žemės sklypai buvo pirkti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi jie norėjo statytis gyvenamąjį namą, ji pati sumokėjo G už juos po 1000 Lt, gavusi motinystės išmoką už vaiką, o ta aplinkybė, kad žemės sklypų vertė pirkimo-pardavimo sandoriuose nurodyta tik 100 Lt, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sandoriai yra apsimestiniai. Tuo metu jų vertė ir buvo nedidelė, o kadangi pagal sandorių vertę reikia mokėti notarui, todėl ir buvo nurodytos tokios žemės sklypų vertės. Galiausiai pažymėjo, kad pritaikant vieną iš sklypų namo statybai ir ūkininko ūkiui, jų šeima patyrė nemažų išlaidų, atliekant geodezinius matavimus, įvedant komunikacijas ir kt., kurias iš esmės padengė ieškovė, turėjusi stabilias darbines pajamas.

Byloje pateiktų įrodymų vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypų pripažinimo jo asmenine nuosavybe yra nepagrįstas. Civiliniai teisiniai santykiai yra pagrįsti sutarčių laisvės principu, suteikiant jų dalyviams teisę susitarti dėl bet kokių veiksmų, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Atsakovas reikalavimą reiškė tuo pagrindu, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai yra apsimestiniai, tačiau šio sandorio negaliojimo pagrindo jis neįrodė nei liudytojų parodymais, nei surinktais rašytiniais įrodymais, nei šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu.

Apsimestinio sandorio sudarymą ir jo pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 1.86 ir 1.87 straipsnių nuostatos. Sandoris, kurį sudarydamos šalys siekia įgyti ne tas teises ir prisiimti ne tas pareigas, kurios yra sandorio objektas, bet kitas, vertintinas kaip apsimestinis sandoris. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestiniu sandoriu dengiamas kitas sandoris, kurio padarinių šalys siekia. Apsimestinis sandoris pripažintinas negaliojančiu (niekiniu), nes jame išreikšta sandorio dalyvių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų ir siekiamų tikslų. Ieškovui (šiuo atveju atsakovui), ginčijančiam sutartį minėtu pagrindu, tenka pareiga įrodyti, jog tokia sutartis ir buvo sudaryta, nes Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi nustatyti tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (LAT 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012).

Iš šioje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad T. P. abu ginčo žemės sklypus įsigijo santuokos su ieškove metu, o sandorių sudarymo metu jam buvo išaiškinta, kad dėl to šis turtas tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktiniai ketino šiuose sklypuose statytis savo šeimos namus ir įkurti ūkininko ūkį ir šiuos tikslus įgyvendino, tokiu būdu panaudodami žemę šeimos reikmėms. Nors atsakovą ir sklypų perleidėjus iš tiesų siejo gan tolimas giminystės ryšys, galimai sustiprintas socialinių aplinkybių, o ginčijamose sutartyse nurodyta išties nedidelė abiejų sklypų kaina, vargu ar atitinkanti tikrovę, draudimo tokiomis sąlygomis ir taip susijusiems asmenims sudaryti būtent pirkimo-pardavimo sandorį nėra ir praktikoje neretai dirbtinai sumažinta kaina nurodoma vien tik siekiant sumažinti sandorių mokesčius, ką šiuo atveju pripažino visi bylos dalyviai. Todėl vien šių formalių aplinkybių egzistavimas neleidžia vertinti sudarytų sandorių kaip apsimestinių. Duomenų, kad sklypus atsakovas būtų įsigijęs savo asmeninėn nuosavybėn, vienas inicijavęs jų įsigijimą ir apsprendęs jų naudojimo paskirtį, rūpinęsis statybomis, ūkio steigimu ir kt., byloje nėra. Priešingai – joje surinkti įrodymai patvirtina, kad šalys po šių sklypų įsigijimo dar kelis metus gyveno santuokoje, ėmė kreditus ir investavo juos ir į pačių sklypų infrastruktūrą, ir į namo viename jų statybą. Tokiu būdu atsakovas, net jei manė, kad sklypai yra dovanoti jam, priimdamas ieškovės finansinį ir organizacinį indėlį į jų pagerinimą, dar kartą patvirtino, jog pripažįsta juos bendrąja jungtine jų kaip sutuoktinių nuosavybe ir greičiausiai niekada nebūtų šių sandorių ginčijęs, jei jo santuoka su ieškove nebūtų nutrūkusi. Visa tai rodo, kad sandorių sudarymo metu ir buvo siekiama to tikslo, kuris užfiksuotas sutartyse – įgyti turto šeimos nuosavybėn ir jos poreikiams, ir nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai buvo apsimestiniai, siekiant pridengti dovanojimo sutartis.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Nutraukiant santuoką, teismas turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (Lietuvos Respublikos CK 3.59 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.87 ir 3.88 str. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Lietuvos Respublikos CK 3.123 str. numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d. ir 2 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, likusių neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų dydis, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priteistinų turto dalių ir kompensacijų (Lietuvos Respublikos CK 3.118-3.119 str.). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos CK 3.119 str.), tačiau teismas pats šalių turto vertės nenustatinėja, remiasi šalių pateiktais įrodymais ar orientaciniais duomenimis, kadangi tikslesnio įvertinimo nebuvo pateikta ir teismas šioje srityje nėra aktyvus.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys gyvendami santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Šatrių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r., kurio vertė 5 720 Lt., ir žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 890 Lt, adresu Šatrių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. Dėl šių sklypų vertės tarp šalių ginčo nebuvo. Taip pat šalys santuokoje įgijo kilnojamąjį turtą: automobilį RENAULT,5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 760 Lt; nešiojamąjį kompiuterį HP- 500 Lt; garinę dušo kabiną „Elektrolux " - 1000 Lt; skalbimo mašiną „Samsung“ -500 Lt; vandens siurblį VJ10A-60H-500 Lt; stalą knyga-250 Lt; virtuvinį komplektą -700 Lt; garų surinktuvą - 100 Lt; mikrobangų krosnelę-100 Lt; dujinę „Indesit“ - 500 Lt; baro stalą - 300 Lt; odinę sofą-lovą „Florida“ - 700 Lt; televizorių-500 Lt; televizoriaus staliuką-150 Lt; šaldytuvą-700 Lt; drabužių spintą-500 Lt; baltą odinę miegamojo lovą - 800 Lt; oro kompresorių - 1000 Lt; generatorių - 1000 Lt; žoliapjovę - 500 Lt; benzininį pjūklą-1500 Lt; plovimo aparatą Karcher K520-500 Lt; transporto priemonių keltuvą-1000 Lt. Dėl šių daiktų rinkos vertės šiuo metu tarp šalių ginčo ( aiškiai ir motyvuotai išreikštų prieštaravimų, pagrįstų kitokiu turto įvertinimu) nebuvo, todėl šios kainos ir laikytinos dabartine šio turto verte, į kurią atsižvelgiama dalijant. Kito turto – automobilių, suvirinimo aparato, atžvilgiu įvertinus šalių pateiktus skirtingus duomenis apie jų rinkos vertę, nustatomas šios vertės vidurkis. Tokiu būdu automobilio AUDI A6 AVANT, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) rinkos verte laikoma 5780 Lt suma ( ieškovė tvirtino, kad ji sudaro 7 580 Lt, atsakovas pateikė internetinius analogiškų automobilių pardavimo pasiūlymus, iš kurių matyti, kad analogiško automobilio vertė yra 5000-6560 Lt, šių kainų vidurkis yra 5780 Lt); suvirinimo aparato vertė – 875 Lt ( ieškovės nurodymu, 1000 Lt, pagal internetinių skelbimų pasiūlymus, nuo 550 iki 1200 Lt, vidurkis – 875 Lt).

Taip pat byloje nustatyta, kad gyvendamos santuokoje šalys žemės sklype unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pasistatė gyvenamąjį namą, kuris iki šiol nėra įteisintas. Vadovaujantis teismų formuojama praktika ir statybą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimais, nekilnojamojo turto objektu šis statinys nelaikomas, o tarp sutuoktinių dalijama tik jam pastatyti panaudotų statybinių medžiagų vertė. Ieškovė tvirtino, kad ši vertė yra 40 000 Lt, atsakovas – kad 30 000 Lt, įrodymų savo teiginiams pagrįsti nei viena šalis nepateikė, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, vidutine šio turto rinkos verte laiko šių dviejų verčių vidurkį – 35 000 Lt.

Taip pat byloje nustatyta, kad santuokoje šalys išsimokėtinai įgijo televizorių Philips, kurio vertė įsigijimo metu buvo 3500 Lt; laikotarpiu nuo 2012-04-26 iki 2013-06-03 šią sumą su palūkanomis išmokėjo ieškovė, jo rinkos vertė pagal byloje pateiktus duomenis yra apie 700 Lt. Išsimokėtinai šalys įsigijo ir vandens valymo įrenginį ROP SPURE, kurio vertė įsigijimo metu buvo 3800 Lt, 500 Lt avansas buvo sumokėtas iškart 2011-12-15, o likusią kainą ieškovė išmokėjo dalimis laikotarpiu nuo 2012-01-22 iki 2013-11-28 (I t., 172-179 b.l.). Duomenų apie šio daikto rinkos vertę šiuo metu nepateikta, vadovaujantis protingumo principu ir analogija su kitų daiktų nuvertėjimu, jo rinkos verte laikytina 700,00 Lt. Kadangi ieškovė, jau gyvendama skyrium nuo atsakovo, išmokėjo didžiąją dalį šių daiktų kainos, o jų vertė iki santuokos nutraukimo yra ženkliai sumažėjusi, į dalinamo turto balansą įtraukiama tik proporcinga santuokoje įgytai šių daiktų daliai jų vertės dalis – po 200,00 Lt.

Taip pat teismui nepateikta duomenų apie žieminių padangų komplekto galimą dabartinę rinkos vertę, ieškovė nurodė, kad tai yra 500 Lt, atsakovas – kad 3 000 Lt, nesant įrodymų, jų vertė laikytina šių kainų vidurkiu- 1750,00 Lt. Taip pat nustatoma fotoaparato vertė; atsakovo nurodymu, jis buvo vertas 300 Lt, ieškovės – 50 lt, vidutine jo kaina laikytina 175 Lt. Virtuvinio kombaino, įsigijimo metu kainavusio sutuoktiniams 200 Lt, vidutine rinkos verte praėjus keliems metams po įsigijimo laikytina 100 Lt, fotografijų gamybos aparato įsigijimas ir vertė išvis jokiais įrodymais nepagrįstas, todėl šis daiktas į santuokoje įgyto turto balansą neįtraukiamas.

Dėl 1000 Lt vertės metalinio garažo, ieškovės nurodomo kaip įsigyto kartu su žemės sklypais, pasakytina, kad byloje nėra jokių jo įsigijimą patvirtinančių įrodymų, todėl nenustatyta, kad šalys būtų šį daiktą įsigijusios. Pati ieškovė pripažino, kad jis stovėjo viename iš sklypų, kuriuos atsakovas nupirko iš P. G., tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodytas. Atskirai įsigytas jis irgi nebuvo, laikyti šio atskiriamo nuo žemės sklypo daikto sklypo priklausiniu taip pat nėra teisinio pagrindo, todėl šis daiktas į dalintino tarp šalių turto sąrašą neįtraukiamas.

Dėl automobilio Š. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nustatyta, kad šį turtą šalys buvo įsigijusios santuokos metu, ieškovė jį pasiėmė, išsikeldama gyventi atskirai, o vėliau be atsakovo sutikimo pardavė savo motinai. Kadangi perleidžiant turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, būtinas visų bendraturčių sutikimas ( Lietuvos Respublikos CK 4.88 str.), šio automobilio perleidimas trečiajam asmeniui be atsakovo sutikimo iki santuokos nutraukimo yra neteisėtas, todėl atsakovas pagrįstai prašo grąžinti šį turtą į santuokoje įgyto turto balansą ir, paliekant jį ieškovės asmenine nuosavybe, priteisti jam kompensaciją ( Lietuvos Respublikos CK 1.80 str., 6.145 str.). Grąžinus šį turtą į dalintino santuokinio turto balansą, tampa svarbu nustatyti jo vertę. Ieškovė jokių įrodymų dėl šios transporto priemonės vertės nėra pateikusi, nurodo, kad jos vertė šiuo metu yra 3000-4000 Lt, byloje yra tik jos pardavimo už 1000 Lt sutartis. Atsakovas reikalauja priteisti jam 4000 Lt kompensaciją kaip pusę šio automobilio vertės ir yra pateikęs internetinių skelbimų, kuriuose analogiški automobiliai siūlomi pirkti už 6560 – 9495 Lt. Byloje esančiais duomenimis, šis automobilis ieškovės buvo įgytas už 2900 Eur, kas atitinka 10 000 Lt, sumą. Dalinti šį turtą natūra, nustatant šalims po ½ nuosavybės dalį į šį automobilį, įvertinant konfliktiškus šalių tarpusavio santykius ir automobilių bendro naudojimo sudėtingumą, netikslinga, su tuo sutiko ir atsakovas, kuriam liko naudotis kitas santuokos metu įgytas automobilis, todėl šalių interesus labiau atitiktų kompensacijos šio turto netekusiam atsakovui priteisimas. Nustatant šios kompensacijos dydį, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proceso koncentruotumo principais, atsižvelgia į anksčiau nurodytą šio automobilio vertę įsigijimo metu, atsakovo pateiktus duomenis apie galimą jo rinkos kainą ir į visuotinai žinomą naudojamų transporto priemonių nusidėvėjimą ir daro išvadą, kad šio automobilio rinkos vertė yra 6500 Lt, nuo kurios ir bus skaičiuojama ½ kompensacijos atsakovui (Lietuvos Respublikos CK 3,123 str. 1d., 3.127 str. 3d.).

Atsižvelgiant į aptartą dalintino turto masę ir vertę bei šalių poziciją dėl šio turto pasidalijimo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,4100 ha bendro ploto, esantis Klaipėdos r.sav., Dauparų-Kvietinių sen., Šatrių k., kurio vidutinė rinkos vertė 3890 Lt; lengvasis automobilis RENAULT 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1990 metų gamybos, vertė 760,00 Lt; nešiojamasis kompiuteris HP, vertė 500,00 Lt; stalas, vertė 250,00 Lt; virtuvinis komplektas, vertė 700,00 Lt; garų surinktuvas, vertė 100,00 Lt; baro stalas, vertė 300,00 Lt; televizorius, vertė 500,00 Lt; televizoriaus staliukas, vertė 150,00 Lt; šaldytuvas, vertė 700,00 Lt; odinė miegamojo lova, vertė 800,00 Lt; televizoriaus Philips, vertės dalis - 200,00 Lt; vandens valymo įrenginio vertės dalis - 200 Lt; žieminių ratų komplektas, vertė 1750; fotoaparatas, vertė – 175 Lt; virtuvinis kombainas, vertė 100 Lt

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos r.sav., Dauparų-Kvietinių sen., Šatrių k., vidutinė rinkos vertė 5720,00 Lt, šiame žemės sklype esantis mūrinis gyvenamasis namas, kurio vertė 35 000 Lt; lengvasis automobilis, AUDI, A6 AVANT 2,5 TDĮ Qatro, 1997 metų gamybos, vertė 5 780,00 Lt; garinė dušo kabina „Elektrolux", vertė 1000,00 Lt; skalbimo mašina „Samsung", vertė 500,00 Lt; vandens siurblys VJ10A-60H, vertė 500,00 Lt; suvirinimo aparatas, vertė 875,00 Lt; oro kompresorius, vertė 1000,00 Lt; generatorius, vertė 1000,00 Lt; žoliapjovė, vertė 500,00 Lt; benzininis pjūklas, vertė 1000,00 Lt; plovimo aparatas Karcher K520, vertė 500,00 Lt; transporto priemonių keltuvas, vertė 1000,00 Lt.

Nors ieškovė prašė jai priteisti dujinę viryklę, kurios vertė 500 Lt, 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 700 Lt vertės odinę sofą-lovą ir 300 Lt vertės drabužių spintą, šie daiktai yra likę pas atsakovą, jis jais naudojasi kasdienėje buityje ir atvykus sūnui, prašo juos priteisti jam, todėl tikslingiau šiuos daiktus priteisti atsakovui.

Tokiu būdu ieškovei priteisiamo turto vertė sudaro 11 075 Lt, o atsakovui priteisiamo turto vertė – 54 350 Lt. Už 43 275,00 Lt sudarantį turto dalių skirtumą atsakovas ieškovei turėtų mokėti 21 637,50 Lt dydžio kompensaciją, kuri mažintina 3250 Lt (automobilio Š. F. vertės dalis, tenkanti atsakovui) iki 18 387,50 Lt, kas atitinka 5 325, 40 Eur (Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d., 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).

Dėl prievolės vykdymo kredito unijai „Gargždų taupa“.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2010-09-29 tarp kredito unijos „Gargždų taupa“ (kredito davėjas) ir ieškovės (kredito gavėjos) buvo sudaryta paskolos sutartis Nr.10-00115, kurios pagrindu kreditorius suteikė ieškovei 40 000,00 Lt kreditą būsto remontui., o atsakovas laidavo už šios sutarties įvykdymą laidavimo sutartimi Nr.10-00089. Taip pat nustatyta, kad 2009-03-27 paskolos sutartimi Nr. 09-00023 tas pats kreditorius suteikė ieškovei 10 000 Lt paskolą būsto remontui, o atsakovas 2009-03-27 laidavimo sutartimi Nr. 09-00024 užtikrino šios prievolės įvykdymą. Kreditai ieškovei buvo suteiktas gyvenant santuokoje su atsakovu. Kredito unija “Gargždų taupa“ 2014-10-09 raštu patvirtino, kad L. P. skolų likutis 2014-10-09 yra 34 958,81. Šalys teismo posėdžio metu neginčijo, kad jie abu yra solidarūs skolininkai pagal šias prievoles, todėl po santuokos nutraukimo likusi neįvykdyta prievolė pripažintina jų abiejų solidaria prievole (Lietuvos Respublikos CK 3.109 str.).

2015-01-14 pareiškimu dėl priešieškinio dalyko papildymo atsakovas nurodė ir pateikė patvirtinančius dokumentus, kad 2014-12-19 padengė 17 500 Lt šios skolos likutį. Taip pat byloje nustatyta, kad 2010-10-15 paskolos sutartimi Nr.10-00124 kredito unija “Gargždų taupa“ T. P. buvo suteikusi 9000,00 Lt paskolą būsto remontui, 8 076,01 Lt šios paskolos dalį atsakovas asmeniškai atidavė 2014-12-19. Abi šios skolos grąžintos iš asmeninių atsakovo lėšų, šalims jau nebevedant bendro ūkio, todėl atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės pusę šiuo būdu sumokėtų paskolų pripažįstamas pagrįstu regresiniu reikalavimu. Šiuo pagrindu ieškovė turėtų jam grąžinti 12 788 Lt, kas atitinka 3703,33 Eur. Tai, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs visų prievolių šiam kreditoriui, kurios buvo prisiimtos solidariai su ieškove, gyvenant santuokoje, teismo nepripažįstama pagrindu atsisakyti priteisti jam proporcingą ieškovės įsipareigojimams dalį, kadangi santuokos nutraukimo metu būtina išspręsti visus su turto ir įsipareigojimų padalijimu susijusius klausimus, siekiant užkirsti kelią šalių konfliktams dėl to ateityje, o toks išsprendimas neturės jokios įtakos likusios prievolių dalies įvykdymui.

Dėl prievolės vykdymo kreditoriui UAB „MCB Finance“

Byloje nustatyta, kad 2012-10-22 atsakovui T. P. buvo išduota 2 000 Lt 510 dienų termino Credit 24 paskola, sutarties Nr.890905. Atsakovas T. P. prašo šią prievolę kreditoriui pripažinti solidaria, nes gautus pinigus jis panaudojo gyvenamojo namo statybos darbams, t.y. pirko statybines medžiagas ir padarė laiptus, t.y. pinigai panaudoti statybinėms medžiagoms, kurios yra dalijamos. Ieškovė nesutinka, kad ši atsakovo prievolė kreditoriui UAB „MCB Finance“ būtų pripažinta solidaria, nes ji su atsakovu nuo 2012 m. rugsėjo mėn., gyvena skyrium, todėl ši prievolė negali būti pripažinta solidaria sutuoktinių prievole. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pagal šią sutartį gauti pinigai buvo panaudoti statybinėms medžiagoms pirkti, kurios buvo investuotos į gyvenamojo namo statybos darbus.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys abi teismo posėdžio metu pripažino, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėn. gyvena skyrium, į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pagal 2012-10-22 sudarytą kredito sutartį su UAB „MCB Finance“ gautas 2000 Lt kreditas buvo panaudotas pirkti statybinėms medžiagoms, kurios buvo panaudotos gyvenamojo namo darbams atlikti, nėra pagrindo pripažinti šią prievolę solidaria. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ši prievolė pripažįstama atsakovo asmenine, nustatant, kad po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą UAB „MCB Finance“ pagal 2012-10-22 paskolos sutartį su UAB „MCB Finance“ ir toliau vykdys kredito gavėjas - atsakovas (Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal šią taisyklę priteisiamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei ( žyminis mokestis ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos) ir advokatų pagalbos apmokėjimo išlaidos ieškovei ( tsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo turėtas atstovavimo išlaidas).

Ieškovei prašant, 2013-12-12 nutartimi buvo nutarta iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., gim.2005-01-07, mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2013-12-11 iki teismo sprendimo priėmimo, kurios priėmus sprendimą naikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 150 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2004-12-11 Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 237, tarp L. P. (iki santuokos sudarymo G ), a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. P. palikti P pavardę, T. P. palikti P pavardę.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama L. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 116,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2013-12-11 iki D. P. pilnametystės.

Paskirti L. P. nepilnamečio D. P. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. P. asmeninės nuosavybės teise priteisiamas turtas:

žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,4100 ha bendro ploto, esantis Klaipėdos r.sav., Dauparų-Kvietinių sen., Šatrių k., kurio vidutinė rinkos vertė 3890 Lt; lengvasis automobilis RENAULT,5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1990 metų gamybos, vertė 760,00 Lt; nešiojamasis kompiuteris HP, vertė 500,00 Lt; stalas, vertė 250,00 Lt; virtuvinis komplektas, vertė 700,00 Lt; garų surinktuvas, vertė 100,00 Lt; baro stalas, vertė 300,00 Lt; televizorius, vertė 500,00 Lt; televizoriaus staliukas, vertė 150,00 Lt; šaldytuvas, vertė 700,00 Lt; drabužių spinta, vertė 300,00 Lt; odinė miegamojo lova, vertė 800,00 Lt; televizoriaus Philips, vertės dalis - 200,00 Lt; vandens valymo įrenginio vertės dalis - 200 Lt; žieminių ratų komplektas, vertė 1750; fotoaparatas, vertė – 175 Lt; virtuvinis kombainas, vertė 100 Lt, iš viso turto už 11075 Lt ( 3 207,54 Eur).

Po santuokos nutraukimo atsakovui T. P. asmeninės nuosavybės teise priteisiamas turtas:

žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos r.sav., Dauparų-Kvietinių sen., Šatrių k., vidutinė rinkos vertė 5 720,00 Lt, statybinės medžiagos (neįteisintas gyvenamasis namas), kurių vertė 35 000 Lt; lengvasis automobilis, AUDI, A6 A V ANT 2,5 TDĮ Qatro, 1997 metų gamybos, vertė 5 780,00 Lt; garinė dušo kabina „Elektrolux", vertė 1000,00 Lt; skalbimo mašina „Samsung", vertė 500,00 Lt; vandens siurblys VJ10A-60H, vertė 500,00 Lt; suvirinimo aparatas, vertė 875,00 Lt; oro kompresorius, vertė 1000,00 Lt; generatorius, vertė 1000,00 Lt; žoliapjovė, vertė 500,00 Lt; benzininis pjūklas, vertė 1000,00 Lt; plovimo aparatas Karcher K520, vertė 500,00 Lt; transporto priemonių keltuvas, vertė 1000,00 Lt, mikrobangų krosnelė, vertė 100,00 Lt; dujinė viryklė „Indesit", vertė 500,00 Lt; odinė sofa-lova „Florida", vertė 700,00 Lt; drabužių spinta, vertė 300,00 Lt, iš viso turto už 54 350 Lt ( 15 740,85 Eur).

Už didesnę santuokoje įgyto turto vertės dalį priteisti ieškovei L. P. iš atsakovo T. P. 5 325,40 Eur (18 387,50 Lt) kompensaciją.

Priteisti atsakovui T. P. iš ieškovės L. P. 3 703,66 Eur dydžio kreditoriui Kredito unijai „Gargždų Taupa“ išmokėtos solidarios L. P. ir T. P. prievolės dalį.

Likusias neįvykdytas prievoles pagal 2010-09-29 tarp kredito unijos „Gargždų taupa“ ir L. P. sudarytą paskolos sutartį Nr.10-00115 ir 2009-03-27 tarp kredito unijos „Gargždų Taupa“ ir L. P. sudarytą paskolos sutartį Nr, 09-00023, po santuokos nutraukimo palikti ieškovės L. P. ir atsakovo T. P. solidariosiomis prievolėmis.

P. T. P. prievolę kreditoriui UAB „MBC Finance“ pagal 2012-10-22 paskolos sutartį Nr.890905 jo asmenine prievole.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

2013-12-12 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo T. P. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Priteisti iš ieškovės L. P. 254,33 Eur žyminio mokesčio ir 10 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 264,33 Eur ( du šimtus šešiasdešimt keturis Eur), valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo T. P. 422,20 Eur žyminio mokesčio ir 12,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 434,44 Eur( keturis šimtus trisdešimt keturis Eur 44 cnt) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo T. P. 800 Eur (aštuonis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisinę pagalbą) ieškovei L. P..

Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per tris dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.