- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-238-755/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24515-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-238-755/2017
teisėja Ona Valentukevičiūtė Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24515-2015-5
2017 m. balandžio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016-10-27 nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1383-717/2016, kuria patvirtintas bankrutuojančio asmens M. P. 2016-09-20 patikslintas mokumo planas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
M. P. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti 2016-10 10 kreditorių susirinkime pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą (toliau- planas). Nurodė, jog pirmojo kreditorių susirinkimo metu, kuris vyko 2016-08-03, bankrutuojančio fizinio asmens pateiktas mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas, kadangi kreditoriai balsavo „prieš“. Bankroto administratorius sušaukė antrąjį kreditorių susirinkimą, kuris įvyko 2016-09-15, ir šio kreditorių susirinkimo metu patikslintas mokumo atkūrimo planas, tačiau, kreditoriams balsavus „prieš“, jis nebuvo patvirtintas, kreditoriams nepritarus bankroto administravimo išlaidų sąmatai. 2016-10-10 buvo sušauktas trečiasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo pateiktas mokumo atkūrimo planas su patikslinta bankroto administravimo sąmata, tačiau kreditoriai nepritarė ir šiam mokumo atkūrimo plano projektui. Administratorius nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl administravimo išlaidų dydžio. Nurodė, jog pareiškėjo pateiktame tvirtinti patikslintame plane, numatyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimas sudarys bendrą 2092,40 Eur sumą, į kurią įskaičiuotos ir administratoriaus veikloje patiriamos sąnaudos – telekomunikacinės paslaugos, kopijavimo paslaugos, dokumentų rengimo paslaugos.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo 2016-10-27 nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens M. P. patikslintas mokumo atkūrimo planas. Teismas nustatė, kad 2016-10-10 kreditorius AB SEB bankas nepritarė pateiktam fizinio asmens 2016-09-20 patikslintam mokumo atkūrimo planui. Ginčas kilęs dėl M. P. mokumo atkūrimo plano, o tiksliau dėl bankroto administravimo išlaidų dydžio. Kreditorius AB SEB bankas nurodė, kad nesutinka su mokumo atkūrimo plane numatyta administravimo išlaidų sąmata. Banko nuomone, plane pateikta administravimo išlaidų sąmata yra neadekvati atliekamų darbų apimtims ir bylos sudėtingumui. Be to, nepateikta duomenų, patvirtinančių minėtos sumos dydį. Bankas siūlo nustatyti bendrą 1440 Eur (įskaitant ir mokėtinus mokesčius) administravimo išlaidų sąmatą visam trejų metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui administratoriaus veiksmams atlikti bei bankroto administratoriaus atlyginimui sumokėti 40 Eur mėnesiui. Prašė plano netvirtinti, nes prioritetas turi būti skiriamas patenkinti kreditorių reikalavimus, o ne administratoriaus interesų tenkinimas. Administratorius nurodė, kad kreditoriaus AB SEB banko siūlomos 1440 Eur administravimo išlaidos trijų metų laikotarpiui yra nepagrįstai mažos, neatitinka atliekamų darbų apimties. Teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, visų pirma, įvertino, kad kreditorius AB SEB bankas, siūlydamas bankroto administravimo išlaidas, nenurodė motyvų, dėl kurių nesutinka su mokumo atkūrimo plane nurodyta suma. Teismas įvertino, kad bankroto administratoriui įstatymas nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos bei nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos nustato tam tikras pareigas, todėl turi būti skiriamos ir išlaidos šioms procedūroms atlikti (Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 12 straipsnio 1, 2 dalys, 22 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė, kad mokėjimo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti būtų neproporcingai per didelės, tokių duomenų nepateikė ir kreditorius. Teismas, atsižvelgdamas į bankroto administratoriui įstatymo keliamus reikalavimus, teises ir pareigas, atsakomybę bei įvertinęs plane nurodytas planuojamas administravimo išlaidas, sprendė, jog pasiūlytas administravimo išlaidų kiekis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos didelėmis. Teismas pripažino, kad bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančio M. P. mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, kreditoriaus teisių nepažeidžia ir mokumo atkūrimo planą patvirtino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius AB SEB bankas prašo Kauno apylinkės teismo 2016-10-27 nutartį panaikinti ir bankroto administratoriaus prašymo dėl M. P. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo netenkinti. Kreditorius teigia, kad teismas skundžiamojoje nutartyje apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir netyrė, kokius konkrečius veiksmus bankroto administratorius atliks, ypač kai nėra jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį reikėtų realizuoti, bankrutuojantis asmuo neturi skolininkų, nevykdo individualios veiklos, nėra sudaryta ginčytinų sandorių, o bankroto administratoriaus veikla apsiribos tik depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų paskirstymu bei jos administravimu bei periodinių ataskaitų apie vykdymą pateikimu kreditoriams. Pažymi, kad bankroto administratoriui teko įrodinėjimo našta pagrįsti administravimo išlaidas, tačiau jis jokių dokumentų nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje visi dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu, dėl ko pašto išlaidos būtų minimalios. Kreditorius nurodo, kad bankroto administratoriui būtų skiriama po 63 Eur per mėnesį trejus metus, tuo tarpu kreditorių reikalavimams tenkinti – 75 Eur per mėnesį trejus metus. Taigi, administravimo išlaidoms dengti suma yra tapati kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriamai sumai, todėl tvirtina, kad prioritetas turėtų būti skiriamas kreditoriaus, bet ne administratoriaus interesų patenkinimuiApibendrindamas kreditorius nurodo, kad M. P. mokumo atkūrimo planu yra iškraipoma kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyra, neatsižvelgta į tai, kad bankroto administratoriaus veikla bus minimali, nereikalaujanti didelių laiko ir darbo sąnaudų. Be to, teigia, kad nebuvo įvertinta, jog nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių bankroto administravimo išlaidų sumą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepaduotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Atskirasis skundas grindžiamas argumentais dėl administravimo išlaidų sąmatos nepagrįstumo. Kreditorius nesutinka su visu mokumo atkūrimo planu iš esmės nurodydamas, kad administravimui skiriama suma per mėnesį yra neproporcingai didelė, iš esmės tapati su suma, kuri bus skiriama kreditorių reikalavimų tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto administratoriui įstatymas numato nemažai pareigų ir atsakomybės. FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako ne tik fizinis asmuo, bet ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją, o FABĮ 12 straipsnis numato daugelį bankroto administratoriaus pareigų, kas atitinkamai sąlygoja ir administravimo išlaidas. Skundžiamos teismo nutarties turinys patvirtina, kad bylą nagrinėjęs teismas vertino planuojamą administravimo išlaidų sumą, pripažino, jog ji iš esmės atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir nelaikė jų didelėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad administravimo išlaidų sąmatos vykdymas yra kontroliuojamas kreditorių, todėl administratorius neturi galimybės nepagrįstai naudoti administravimo išlaidas (FABĮ 22 straipsnio 1, 2, 5 dalys, 26 straipsnis). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės ( šiuo atveju fizinio asmens) kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).Pastebima, jog nagrinėjamu atveju administravimo išlaidos sudaro 2292,40 Eur suma, kuri yra didesnė, nei vertino teismas, nurodydamas 2092,40 Eur sumą. Tačiau tai teismo išvadų pagrįstumo nagrinėjamu klausimu nekeičia. Nors kreditorius nesutinka su bankroto administravimo išlaidų dydžiu, tačiau konkrečių rašytinių įrodymų dėl konkrečių išlaidų dydžių nepateikia, o iš skundo turinio matyti, kad pačių administravimo išlaidų būtinumas pareiškėjui abejonių nekelia. Tuo tarpu administratorius pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad į 2092,40 Eur sumą patenka bankroto administratoriaus atlyginimas ir jo veikloje patiriamos sąnaudos. Šie paaiškinimai yra laikytini įrodymais sprendžiamu klausimu ir remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju bankroto administravimo išlaidas patvirtinti. Pažymėtina, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad planas tvirtinamas atsižvelgiant ir įvertinant fizinio asmens ir jo kreditorių teisėtus interesus. Taigi, kreditorių teisių gynyba nėra prioritetinis tikslas. Tai, jog bankroto administravimo suma panaši kaip ir kas mėnesį skiriama suma kreditoriams, nėra pakankama išvadai apie kreditorių teisių ir jų pusiausvyros pažeidimą. Nepatvirtinus plano, nebus galimos fizinio asmens bankroto procedūros, taigi ir nepasiekti įstatymo tikslai, neginami nė kreditorių interesai. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad skunde nepakankama nuoroda į Kauno teismo 2015-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-859-413/2015, nes teismų praktiką formuoja kasacinis teismas ( CPK 4 straipsnis).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros, todėl jis patvirtintinas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir, nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat numato mokumo atkūrimo plano keitimo procesą (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Taigi, kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.