Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties E. B. administracinio nusižengimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. B., Marijampolės savivaldybės administracijos skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo P. Č. 2019 m. rugpjūčio 27 d. priimtu nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-18-ANR_N-97-2019, buvo skirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 2 dalį. Nutarime nurodyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" (direktorius E. B.) nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra nenušienautas. ANK 366 straipsnio 2 dalis užtraukia atsakomybę už pakartotinį Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Konkrečiu atveju pažeista Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Marijampolės savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 1-164 „Dėl Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 6.2 punktas.

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, E. B. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, kurie 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. E. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino ir ištyrė bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepasisakė dėl non bis in idem principo pažeidimo. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant tiek skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek ir Institucijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, spręstina, kad analizuojamu atveju visos aplinkybės, turinčios reikšmės E. B. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant jo kaltę ANK 366 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padaryme. Nesutikti su tokiomis apylinkės teismo bei Institucijos išvadomis ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis vien tik E. B. apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie analizuojamo įvykio aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

12. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 14–15), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo teritorija yra neprižiūrima, žolė nenušienauta, todėl tiek Institucijos pareigūnai, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra pareiškėjas, neprižiūrėdama jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, pažeidė Taisyklių 6.2 punkto reikalavimus. Pažymėtina, jog ir pats minėtos bendrovės direktorius E. B. neginčija aplinkybių, jog minėtas sklypas patikrinimų metu tiek 2019 m. birželio 18 d., tiek 2019 m. liepos 19 d. buvo nenušienautas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog Taisyklėse pareiga rūpintis aplinka ir tvarkyti teritoriją yra įtvirtinta imperatyviai ir suformuluota itin griežtai, todėl privalo būti taikoma visiems asmenims, išimtys teisės akte nenumatytos, konstatuoja, jog Institucija pagrįstai nustatė Taisyklių 6.2. punktų reikalavimų pažeidimą bei skyrė E. B. administracinę nuobaudą, numatytą ANK 366 straipsnio 2 dalyje.

13. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, dėl trunkamo nusižengimo nagrinėjamu atveju, teigiant jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenušienaudama sklypo iki 2019 m. gegužės 31 d. tik pradėjo daryti administracinį teisės nusižengimą, dėl kurio 2019 m. liepos 2 d. buvo surašytas nutarimas, o pažeidimas buvo nutrauktas po 2019 m. liepos 15 d., kuomet sklypas buvo nušienautas, teisiškai nepagrįsti ir nekeičia tinkamo pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo. Pažymėtina, jog tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Nagrinėjamu atveju abu kartus Institucijos pareigūnams užfiksavus nenušienautą sklypą (pažeidimai buvo fiksuoti du kartus, t. y. 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. liepos 19 d.) po Taisyklėse imperatyviai nurodytų atskirų datų, fiksuoti teisės pažeidimai, už kuriuos yra baudžiama administracine tvarka. Analogiškos veiklos vykdymas po nubaudimo traktuotinas ne kaip trunkamas teisės pažeidimas, o kaip tyčios atsinaujinimas bei naujo administracinio nusižengimo padarymas.

14. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog buvo pažeistas non bis in idem principas, kadangi už tą pačią veiką pareiškėjas buvo nubaustas du kartus.

14.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijoje įtvirtintą teisės principą, ne kartą pasisakė (Konstitucinio Teismo 2001-05-07, 2001-10-02, 2005-11-10, 2008-01-21, 2009-06-08 nutarimai), pažymėdamas, kad jis reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau principas non bis in idem negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nubaudimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant, keli elgesio epizodai laiko atžvilgiu nėra vienodi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai, ypač kai priešingos teisei veikos padaromos nesilaikant teisės aktuose numatytos pareigos. Institucijoms nutraukus trunkamą priešingą teisei veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują priešingą teisei veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas priešingas teisei elgesys. Priešingas požiūris lemtų išvadą, kad, kartą patraukus atsakomybėn asmenį už atitinkamos pareigos nevykdymą, jis būtų besąlygiškai atleidžiamas nuo tolesnio jos vykdymo. Tokia išvada prieštarautų ANK 41 straipsniui, numatančiam, jog administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo.

14.2. Kaip jau buvo minėta, Taisyklų 6.2 punktas įpareigoja žemės sklypų savininkus šienauti visus žaliuosius plotus (pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė ar piktžolės) pagal poreikį (per metus ne rečiau 3 kartus: pirmą kartą nušienauti iki gegužės 31 d., antrą kartą iki liepos 15 d. ir trečią kartą iki rugsėjo 1 d.). Taisyklių nuostatų analizė suponuoja išvadą, jog šienavimas nėra vienkartinio pobūdžio, šiame teisės akte imperatyviai nurodytos trys konkrečios datos, kadangi šienauti reikalinga ne rečiau 3 kartus, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nuolat nevykdo pareigų, numatytų Taisyklėse. Pažymėtina, kad pareiga vykdyti Taisyklėse nustatytas pareigas neišnyko nei vykstant procesui dėl nuobaudos skyrimo, nei ją paskyrus. Po administracinės nuobaudos - įspėjimo skyrimo (už 2019 m. birželio 18 d. fiksuotą teisės pažeidimą), pareiškėjas ir toliau nevykdė Taisyklėse nustatytų pareigų dėl sklypo šienavimo. Nors už neveikimą pareiškėjas jau buvo baustas, jo elgesys nepasikeitė, todėl 2019 m. liepos 19 d. fiksavus antrąjį pažeidimą, kitu Taisyklėse nurodytu laikotarpiu ir nesant įrodymų, galinčių pateisinti tokį elgesį, Institucija pagrįstai 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu pareiškėją nubaudė, skirdamas jam administracinę nuobaudą - baudą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuoti, jog pareiškėjas buvo nubaustas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą, nėra jokio pagrindo.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.