Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Romai Timofejavienei, atsakovui A. B., atsakovo atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui, trečiojo asmens neveiksnia pripažintos R. B. atstovei pagal įstatymą A. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio R. B. interesus, patikslintą ieškinį dėl R. B. ir A. B. santuokos, sudarytos 2011-04-23, pripažinimo negaliojančia, atsakovui A. B., trečiajam asmeniui R. B., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą A. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo atstovė patikslintą ieškinį (47–50 b. l.) palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama pripažinti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 23 d. sudarytą santuoką, santuokos sudarymo įrašas Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2011 m. balandžio 23 d. Nr. 19, negaliojančia. Paaiškino, kad santuoka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.7 str. 1 d. santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Kad santuoka galiotų, ją sudarantis asmuo turi suvokti tikrąją savo veiksmų prasmę. Bet kokie šalių valios trūkumai, leidžiantys abejoti susitarimo savanoriškumu, yra pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia CK 3.13 ir 3.40 str. pagrindu. Pagal CK 3.13 str. 2 d. santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jei yra asmens valios trūkumas sudaryti santuoką. Asmens valios trūkumas yra ir tada, kai asmuo, nors teismo sprendimu ir nepripažintas neveiksniu, dėl tam tikrų priežasčių nesuprato savo veiksmų prasmės ir negalėjo jų valdyti. R. M. ir A. B. santuoką sudarė 2011-04-23 ir R. M. pasirinko B. pavardę. Iš sveikatos istorijos, pildomos Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, matyti, kad R. B. nuo 1997-01-22 nustatytas lengvas protinis atsilikimas, 2004-10-13 nustatyta diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su adaptacijos sutrikimu, 2006-11-07 – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, 2006-11-24 - lengvas protinis atsilikimas su elgesio ir emocijų sutrikimu. 2011-10-19 psichologo išvadoje nurodyta, kad R. B. neišlavėjusi vizualinė motorinė koordinacija, ji neadekvačiai suvokia ar visai nesuvokia reiškinių priežasties, pasekmės ryšių, todėl jos sprendimai klaidingi arba atsitiktiniai. 2010-11-04 siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, nurodyta, kad R. B. psichomotorinė raida sutrikusi nuo ankstyvos vaikystės, nuo vaikystės stebimas elgesio sutrikimas, yra labai nesavarankiška, viena gyventi nepajėgi, jos mąstymas neproduktyvus, žodynas menkas, mokyklinės žinios skurdžios, socialinė orientacija silpna, intelektas defektinis, dėmesys, atmintis nukentėję, emocijos nebrandžios, asmenybė nesavarankiška, ji emociškai nestabili, greitai sudirgsta. Psichologo nurodyta, kad R. B. yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas, atminties, dėmesio sutrikimo lygis vidutinis (visi parametrai nukentėję), sunkiai kontroliuoja emocijas. 2010-11-09 Darbingumo lygio vertinimo aktu R. B. laikotarpiu nuo 2010-11-08 iki 2012-11-07 nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. 2012-10-30 siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nurodyta, kad R. B. protinis atsilikimas diagnozuotas nuo vaikystės, mokėsi spec. mokykloje, yra labai trumpai dirbusi, tačiau savarankiškumo neįgijo, socialinė orientacija bloga, visą laiką prižiūrima giminaičių, dažnai lankosi psichikos centre dėl socialinių problemų. Diagnozė nurodyta vidutinis protinis atsilikimas su emocijų ir elgesio sutrikimu. 2012-11-05 Darbingumo lygio vertinimo aktu nustatytas 55 procentų netektas darbingumas iki 2014-11-04. Civilinėje byloje, nagrinėjamoje Šiaulių apylinkės teisme dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. 2012-11-05 ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metu R. B. stebėtas labai skurdus žodynas, konkretus, nenuoseklus, neproduktyvus mąstymas, neproduktyvus ir nepilnavertis kontaktas, ribota kalbos raiška ir kalbos suvokimas, ryškiai defektinis intelektas, visiškas socialinės orientacijos neturėjimas, labai skurdi buitinė kasdienė orientacija, žymus emocijų ir valios nebrandumas, neišsivysčiusi pažintinė veikla, labai silpna atmintis, visiškas savo teisų, pareigų, juridinės situacijos, turtinės nuosavybės, savo vaidmens sudarytuose sandoriuose, savo socialinio statuso nesuvokimas. Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad tiriamosios intelektiniai gebėjimai sutrikę tolygiai, intelekto defektas atitinka vidutinio protinio atsilikimo simptomatiką, asmenybei būdingas išreikštas infantilumas, įtaigumas ir naivumas, nesugebėjimas adekvačiai vertinti situaciją, apmąstyti neigiamą patyrimą. Nustatyta, kad R. B. iki dabar serga lėtiniu psichikos sutrikimu - įgimta silpnaprotyste – vidutiniu protiniu atsilikimu su žymiu emocijų ir valios sferos sutrikimu, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų prasmės, jų valdyti, negali ginti savo interesų. R. B. laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 negalėjo priimti savarankiškų sprendimų, negalėjo valdyti savo veiksmų ir jų suprasti. 2013-03-21 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu R. B. pripažinta neveiksnia, jai nustatyta globa ir globėja paskirta A. U. Dėl psichinės ligos R. B. sudarydama santuoką negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti, todėl negalėjo suprasti tikrosios savo veiksmų valios. Ekspertizės akte nurodyta, kad eksperto paprašyta įvertinti santuokos faktą, R. B. savo nuomonės išsakyti nesugebėjo, atsakydama, kad nelabai supranta. Todėl santuoka, sudaryta 2011-04-23 R. B. ir A. B. turi būti pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, nes buvo pažeistos jos sudarymo sąlygos, t. y. R. B. negalėjo išsakyti savo valios dėl santuokos sudarymo, nes tuo laikotarpiu ji nesuprato savo veiksmų prasmės ir negalėjo jų valdyti. Santuokos metu R. ir A. B. bendro turto neįgijo, santuokoje vaikų negimė, kreditoriai nurodyti ieškinyje, tačiau paimtos paskolos buvo panaudotos A. B. asmeniniams poreikiams tenkinti. Nagrinėjant kitą bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, gavus ekspertizės aktą nustatyta, kad R. B. nesupranta savo veiksmų, negali jų valdyti, todėl prokuroras savo iniciatyva kreipėsi dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Atsakovo buvo pasinaudota R. B., jos socialinių įgūdžių neturėjimu, nes atsakovas neturi kur gyventi, neturi pajamų pragyvenimui, piktnaudžiauja alkoholiu, pragyveno iš R. B. gaunamos socialinės išmokos, darbo neieškojo, darbo biržoje neregistruotas. Iki pripažinimo neveiksnia R. B. pati nedisponavo savo pajamomis, jos piniginius reikalus tvarkydavo tie asmenys, pas kuriuos R. B. tuo metu gyvendavo.

Trečiojo asmens neveiksnia pripažintos R. B. atstovė pagal įstatymą A. U. nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, teismo posėdyje palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2011 m. birželio mėn. kreipėsi į policiją, nes nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) nerado R. R. B. yra jos vyro pusseserė, pažįsta ją nuo vaikystės. R. B. motina piktnaudžiavo alkoholiu, todėl ji R. B. augino nuo penkerių metų, nuo 1991-1997 m. buvo jos globėja. Po to, R. B. grįžo pas motiną. Ji dirba „Sodroje“, gavus skundą, kad R. B. nelegaliai yra mokama pensija, pakėlė jos bylą ir pamatė, kad R. yra ištekėjusi. Nuvažiavo į kaimą pas A. B. pažiūrėti, kaip ir kur ji gyvena. Gyvenimo sąlygos buvo labai baisios. A. B. siūlė gydytis nuo alkoholizmo, šis iš pradžių sutiko, bet nesigydė. R. B. buvo labai sublogusi. Kai R. B. gaudavo pensiją, atvažiuodavo, nupirkdavo jiems valgyti, sumokėjo skolas už butą. Manė, kad A. B. pasitaisys, bet jis piktybiškai nesikeičia. Atsakovas nedirba, per tuos du metus dirbo tik viešus darbus ir vieną kartą buvo įsidarbinęs, bet išdirbo tik kelias dienas. Buvo paėmęs paskolą R. B. vardu, pats turi 3 ar 4 paskolas pasiėmęs. R. B. sakė, kad pas atsakovą ją atvežė P., ji norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), bet P. jai pasakė, kad priprasi. Jai neatrodė, kad R. B. gali būti tokia patikli.

Atsakovas A. B. nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, teismo posėdyje nepalaikė patikslinto ieškinio, tačiau bylos nagrinėjimu metu pakeitė nuomonę, patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su R. susipažino 2009 m. pas P. Jis gyveno vienas, P. pasakė, kad gali atvežti jam draugę. Žiemą atvežė pas jį R. ir paliko. Iki tol R. buvo matęs du kartus pas P. Gyventi kartu nusprendė patys. Ji atvažiavo be daiktų ir pas jį išbuvo iki balandžio 23 d. R. važiuodavo su P. po truputį atsivežti daiktų. Apie kovo mėnesį P. ėmė siūlyti jiems tuoktis. Jie su R. nutarė tuoktis. P. atvežė juos į civilinės metrikacijos skyrių, pateikė prašymą. Prašymą vietoj jo pildė R. P. Tėvas davė apie 3000 Lt vestuvėms. Jis su R. rūpinosi vestuvėmis. Su R. gyveno kaip sutuoktiniai. Paskolą ėmė kartu su R., pinigus išleido pragyvenimui, maistui. R. gaudavo apie 700,00 Lt per mėnesį, jis padėdavo jai paimti pinigus iš bankomato. Pripažįsta, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Apie R. sveikatos būklę nežinojo, tik P. vadindavo ją „debile“. Iš R. sužinojo, kad ši gauna išmokas, nes yra našlaitė ir turi trečią invalidumo grupę nuo gimimo. Nesidomėjo kokia jos sveikata, CMS nesiūlė pasitikrinti sveikatos. Jam R. patiko, todėl ir tuokėsi. Iš karto neplanavo turėti vaikų, saugojosi. Jam nekilo įtarimų dėl R. psichikos, nors ši yra „karštų“ nervų, tuoj pradeda šaukti, sakydavo, kad užeina depresija. R. gamindavo valgį, tvarkydavo namus. Pinigai buvo bendri. Nueidavo R. pati nusipirkti produktų į autoparduotuvę. Su žmona negyvena nuo 2013 m. gegužės mėn., nes U. ją išsivežė į Šiaulius. Nenorėjo, kad būtų santuoka anuliuota dėl buto ir dėl to, kad myli savo žmoną.

Liudytoja R. P. parodė, kad R. B. yra buvusio vyro sesuo, o A. B. jos esamo draugo draugas. Jos draugas R. P. kartu su A. B. važinėdavo į Vokietiją ir A. B. pasilikdavo pas juos nakvoti. Pas juos A. B. susipažino su R., nes ši pas juos gyveno. R., jos nuomone, yra veiksni, nes viena pati apsiperka parduotuvėje, jai palikdavo prižiūrėti savo mažą vaiką. R. sakė, kad gauna našlaičio pensiją, o apie jos neįgalumą nežinojo. R. paprašė R. P. nuvežti pas A. B. Jie nuvežė, planavo visi pabūti, bet buvo žiema, užėjo pūga ir jie norėjo grįžti, o R. pasiliko pas A. B. R. su A. B. patys nusprendė susituokti. Ji nedalyvavo B. paduodant pareiškimus metrikacijos skyriuje, nes su vaiku liko automobilyje. Prašė juos būti liudininkais, bet jie turėjo važiuoti į Vokietiją. Jie atvažiavo tik pasveikinti B. vestuvių dieną ir pavalgė pietus. Vestuves organizavo patys B. Iki santuokos sudarymo R. B. su A. B. buvo pažįstami apie metus laiko. Registruojant santuoką, ji metrikacijos skyriuje nebuvo. Jai R. sakė, kad yra apsisprendusi tekėti.

Liudytojas R. P. parodė, kad atsakovą pažįsta nuo vaikystės, o R. B. yra jo žmonos buvusio vyro sesuo. Atsakovas važinėdavo su juo į Vokietiją apie metus laiko ir pas juos susipažino su R., nes ši gyveno tame pačiame name. R. paprašė nuvežti pas A. B. Užėjo pūga ir jis su R. P. grįžo namo, o R. pasiliko pas atsakovą. R. su A. B. patys nusprendė susituokti. Paduodant pareiškimus metrikacijos skyriuje, jis juos nuvežė į Joniškį. Nepamena, ar jis pildė pareiškimus. Per vestuves buvo atvažiavęs pasveikinti.

Liudytoja J. C. parodė, kad dirba Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja apie 30 metų. Asmenys norėdami registruoti santuoką turi turėti asmens dokumentą, gimimo liudijimą, pildo prašymą santuokai sudaryti, supažindinami su santuokos sudarymo sąlygomis ir tvarka, įspėjami apie atsakomybę dėl melagingų duomenų pateikimo. Aptaria santuokos sudarymo datą, vietą. Prieš dvi savaites skelbiama metrikacijos skyriaus skelbimų lentoje santuokų grafikas. Registruojant santuoką reikia turėti asmens dokumentus ir turi dalyvauti du liudininkai. Pareiškėjai prašymą santuokai sudaryti pildo laukiamajame, tačiau skyriaus darbuotojai visada pabendrauja su pareiškėjais, juos konsultuoja. Prieš sudarant santuoką pasiūlo asmenims pasitikrinti sveikatą, bet asmenys neprivalo pristatyti pažymos apie sveikatą. Besituokiančių asmenų valią išsiaiškina visos palydos akivaizdoje, klausdami ar sutinka sudaryti santuoką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo atstovės, atsakovo, atsakovo atstovo, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011-04-23 Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje A. B. ir R. M. sudarė santuoką. Po santuokos sudarymo R. M. pasirinko B. pavardę (72, 81 b. l.). 2010-11-09 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3009 R. M. laikotarpiu nuo 2010-11-08 iki 2012-11-07 nustatytas 50 proc. netektas darbingumas (7–9 b. l.). 2012-11-05 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3915, Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0706676 R. B. nustatytas 55 proc. netektas darbingumas nuo 2012-11-05 iki 2014-11-04 (13, 14–16 b. l.). 2012-11-05 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 86 TPK-180/2012 nustatyta, kad R. B. (M.) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – įgimta silpnaprotyste, negalėjo suprasti veiksmų reikšmės ir negalėjo tuo laikotarpiu juos valdyti. R. B. (M.) negalėjo minėtu laikotarpiu priimti savarankiškus sprendimus, dėl įgimtos silpnaprotystės – vidutinio protinio atsilikimo su žymiu emocijų ir valios sferos sutrikimu – jai trūksta iniciatyvos, savarankiškumo, ir ji yra imli įtaigai (62–67 b. l.). Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-311-457/2013 m. R. B. pripažinta neveiksnia (114–116 b. l.). Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-427-457/2013 m. R. B. nustatyta globa, jos globėja ir turto administratore paskirta A. U. (51 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.13 str. 1 d. nustatyta, kad santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia, o 2 dalyje nurodyta, kad bet koks grasinimas, prievarta, apgaulė ar kitokie valios trūkumai yra pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia. Todėl tam, kad santuoka galiotų, ją sudarantis asmuo būtinai turi suvokti tikrąją savo veiksmų prasmę. Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių ar subjektyvių priežasčių nesuprato savo veiksmų prasmės ir negalėjo jų valdyti, nors santuokos sudarymo metu ir nebuvo pripažintas neveiksniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai pažymėta, jog bet kokie šalių valios trūkumai, leidžiantys abejoti susitarimo savanoriškumu, yra pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia CK 3.13, 3.40 straipsnių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2008).

Byloje nustatyta, kad R. B. laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – įgimta silpnaprotyste, negalėjo suprasti veiksmų reikšmės ir negalėjo tuo laikotarpiu juos valdyti, negalėjo priimti savarankiškus sprendimus, dėl įgimtos silpnaprotystės – vidutinio protinio atsilikimo su žymiu emocijų ir valios sferos sutrikimu – jai trūksta iniciatyvos, savarankiškumo, ir ji yra imli įtaigai. Iš trečiojo asmens R. B., atsakovo A. B. nurodytų aplinkybių matyti, kad iniciatyva sudaryti santuoką buvo liudytojų Ramunės ir R. P., o ne B. Prašymą įregistruoti santuoką pildė taip pat ne B. R. B. teigia santuoką supratusi tik kaip pavardės pakeitimą. Tai patvirtina, kad R. B., sudarydama santuoką, nesuvokė jos esmės, teisinių padarinių, nes tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti, todėl dėl psichinės ligos ji negalėjo suprasti tikrosios savo veiksmų valios. Atsižvelgiant į tai, santuoka tarp R. B. ir A. B. sudaryta Joniškio rajono savivaldybės administracijos skyriuje, akto įrašo Nr. 19, pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento, nes buvo pažeistos jos sudarymo sąlygos, t. y. R. B. negalėjo išsakyti savo valios dėl santuokos sudarymo, nes tuo laikotarpiu ji nesuprato savo veiksmų prasmės ir negalėjo jų valdyti. (CK 3.13 str., 3.37 str., 3.38 str. 4 d., 3.40 str. 1 d., CPK 385 str.).

Sutuoktiniai santuokoje bendro dalintino turto neįgijo, santuokoje vaikų negimė. Atsakovo kreditoriai yra tinkamai informuoti apie bylos iškėlimą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo jo nuorašas siųstinas Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriui dėl santuokos įrašo anuliavimo (CK 3.37 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str. 1 d., 385 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti santuoką, sudarytą 2011 m. balandžio 23 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 19, tarp A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B. (iki santuokos M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją siųsti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriui santuokos įrašo anuliavimui.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.