Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-01-19 · Civilinė byla Nr. 2S-98-198/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-19
Bylos Nr.
2S-98-198/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08049-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
B. P.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-98-198/2016

Vygantas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08049-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties sprendžiant ieškovo A. P. ieškinio dėl iškeldinimo atsakovei B. P. priėmimo klausimą civilinėje byloje Nr. 2-9279-828/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė iškeldinti atsakovę iš jam priklausančio gyvenamojo būsto. Nurodė, kad teismo 2015-05-28 patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė išsikraustys iš būsto iki 2015-09-01. Šios savo pareigos atsakovė nevykdo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Grąžino ieškovui A. P. jo 2015-10-20 UAB „Medicinos bankas“ sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad ieškovas kelia ginčą tapatų įsiteisėjusiai taikos sutarčiai. Teismas pažymėjo, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, įstatymas draudžia šalims iš naujo kelti tapačius reikalavimus teisme.

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad priimta nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, priimta pažeidžiant materialinės teisės normas. Ieškovas nurodo, kad kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal įsiteisėjusią teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1309-956/2015. Teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7811-452/2015 nutarė atsisakyti išduoti ieškovui vykdomąjį raštą dėl atsakovės iškeldinimo. Teismas nurodė, kad fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus (LR CK 6.610 str.). Taip pat nurodė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1309-956/2015 teismas nėra priėmęs sprendimo dėl asmens iškeldinimo ir teismas neturi teisės keisti šalių susitarimo esmės. Taikos sutartimi šalys nebuvo sutarę, kad A. P. turi teisę į reikalavimą dėl B. P. iškraustymo. Teismas konstatavo, kad ieškovas A. P. turi teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl asmens iškeldinimo ieškininės teisenos tvarka. Kreipimasis į teismą dėl iškeldinimo reiškia, jog ginčo šalys išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl atsakovės iškeldinimo.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys N. P. ir V. P. atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas nemotyvuotai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nes atsakovė iš gyvenamojo namo turėjo išsikelti iki 2015-09-01. Iškeldinimo klausimas taikos sutartyje nebuvo aptartas, todėl teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovo ieškinio reikalavimas yra tapatus patvirtinti taikos sutarčiai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tame tarpe – ir pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 4 p., nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisinių padarinių šalims, keliant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto A. P. ieškinį dėl iškeldinimo atsakovei B. P., kaip tapatų jau išnagrinėtam kitoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį. Su atskirojo skundo argumentais sutiktina.

Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį. Toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5str. 1 d.). Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-146/2014). Teisėjas priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo klausimu, yra išaiškinęs, kad šia norma įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-123/2011). Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-602/2013).

Įsitikinimui, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, įprastai nepakanka nustatyti atskirų ieškinių elementų lingvistinių formuluočių tapatumo. Turi būti vertinama jau išnagrinėtos bei norimos iškelti bylos dalykų, apimančių siekiamas nustatyti faktines aplinkybes bei teisinius santykius, visuma. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137/2013). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Pažymėtina, kad pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Byloje nustatyta, kad 2015-05-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria A. P. ir B. P. susitarė baigti civilinę bylą dėl skolos priteisimo tokiomis sąlygomis: 1. Atsakovė B. P. parduoda ieškovui A. P. 1/2 žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 0.1266 ha ploto ir ½ pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), už 23 500,00 Eur; 2. Ieškovas A. P. iki 2015 m. birželio 15 d. sumoka B. P. už jam atitenkančią atsakovės nuosavybės dalį 23 500 Eur; Ieškovui A. P. pažeidus šią sutarties sąlygą, A. P. sumoka atsakovei B. P. 7000,00 Eur dydžio baudą; 3. Pirkimo-pardavimo sandorį Šalys įsipareigoja sudaryti iki 2015 m. birželio 30 d. bet kurioje notarinėje kontoroje. Šalims pažeidus šią susitarimo sąlygą, kalta šalis sumoka kitai šaliai 7000,00 Eur baudą; 4. Ieškovas A. P. su šalių pilnamečiais vaikais (N. P., gim. 1980-01-31, ir V. V., gim. 1982-12-22) įsipareigoja padėti atsakovei B. P. įsigyti naują būstą ir persikraustyti, o B. P. įsipareigoja apmokėti už įsigyjamą naują būstą ir išsikraustyti iki 2015 m. rugsėjo 1 d; 5. Civilinėje byloje Nr. 2-1309-956/2015 nagrinėjamoje Panevėžio miesto apylinkės teisme ieškovas A. P. atsisako visų reikalavimų atsakovei B. P. dėl skolų priteisimo;6. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas byloje apmoka ieškovas A. P.. Bylinėjimosi išlaidos lieka šalims.

Pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas atsakovė B. P. įsipareigojo parduoti ieškovui A. P. 1/2 žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, 0.1266 ha ploto ir ½ pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini),, už 23 500,00 Eur, o ieškovas A. P. iki 2015 m. birželio 15 d. sumokėti B. P. už jam atitenkančią atsakovės nuosavybės dalį 23 500 Eur bei aptarė šio mokėjimo vėlavimo pasekmes. Pirkimo-pardavimo sandorį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2015 m. birželio 30 d. bet kurioje notarinėje kontoroje bei aptarė sutarties sudarymo vėlavimo pasekmes. Ieškovas su šalių pilnamečiais vaikais (N. P., gim. 1980-01-31, ir V. V., gim. 1982-12-22) įsipareigojo padėti atsakovei B. P. įsigyti naują būstą ir persikraustyti, o B. P. įsipareigojo apmokėti už įsigyjamą naują būstą ir išsikraustyti iki 2015 m. rugsėjo 1 d;

Ieškinyje, kurį skundžiama teismo nutartimi atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, apeliantas buvo išdėstęs tokius reikalavimus: iškeldinti atsakovę B. P. iš gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Reiškiamus reikalavimus apeliantas grindė taikos sutarties sąlygų įvykdymu bei nurodė faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės nevykdomais įsipareigojimais, dėl ko apeliantas sprendė turintis teisę taikos sutartyje nurodytos sąlygos pagrindu kreiptis į teismą dėl asmens iškeldinimo ieškinine teisenos tvarka.

Palyginus aptartus procesinius dokumentus pagal prieš tai išskirtus bylų (ieškinių) tapatumo nustatymo kriterijus, matyti, kad pirmosios instancijos teismo padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas siekia pakartotinai užvesti bylą dėl to paties ginčo, t. y. de jure pakeisti kitos bylos išnagrinėjimo procesinį rezultatą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1309-956/2015 teismas nėra priėmęs sprendimo dėl asmens iškeldinimo ir teismas neturi teisės keisti šalių susitarimo esmės. Taikos sutartimi šalys nėra sutarę, kad A. P. turi teisę į reikalavimą dėl B. P. iškraustymo, iškeldinimo klausimas patvirtintoje taikos sutartyje neaptartas. Pagal minėtos taikos sutarties 4 punktą ieškovas su nepilnamečiais vaikais įsipareigojo padėti B. P. įsigyti ir persikraustyti, o pastaroji apmokėti už įsigytą būstą ir išsikraustyti iki 2015 m. rugsėjo 1d. Apeliantas neginčija taikos sutarties sąlygų, šios sutarties 4 p. nurodytos sąlygos pagrindu kreipėsi į teismą su nauju reikalavimu, t. y. ieškinio dalykas yra asmens iškeldinimas, o pateiktas ieškinys, preliminariai vertinant, nėra tapatus anksčiau nagrinėtam prašymui dėl taikos sutarties patvirtinimo, kurį teismas tenkino ir taikos sutartį patvirtino. Pažymėtina, kad fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus (LR CK 6.610 str.). Taikos sutartyje 4 punkte nurodytos sąlygos pagrindu A. P. turi teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl asmens iškeldinimo ieškinine teisenos tvarka.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs neteisingą išvadą dėl civilinio ginčo tapatumo ir dėl šios priežasties atsisakydamas priimti apelianto ieškinį, neužtikrino jo teisės į teisminę gynybą bei laisvės pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Todėl Panevėžio miesto teismo 2015-10-23 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir A. P. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Birutė Jonaitienė