- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-1733-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10027-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- Kauno technologijos universiteto
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno technologijos universiteto atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždarosios akcinės bendrovės „Mega Service & Co“ atžvilgiu iki ieškinio padavimo dienos atmestas, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-13788-775/2013.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas iki ieškinio padavimo prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti UAB „Mega Service & Co“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises 5 702,07 Lt sumai. Prašyme nurodė, jog UAB „Mega Service & Co“ sumas už nuomos, energijos ir komunalines paslaugas mokėjo nereguliariai, nuolat pažeidinėjo sutarties sąlygas bei nesilaikė įsipareigojimų. UAB „Mega Service & Co“ buvo ne kartą įspėtas dėl įsiskolinimų, tačiau skolos nesumokėjo. Pareiškėjas mano, kad UAB „Mega Service & Co“ iki ieškinio padavimo dienos gali imtis nesąžiningų priemonių, dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi prašymo netenkino.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl ko ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad skolos nesumokėjimo faktas nesudaro pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu. Vien tai, kad atsakovas nesumoka skolos yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo turtui, turtinėms teisėms ar piniginėms lėšoms. Byloje duomenų, kad atsakovas neturi piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovui grėstų bankroto bylos iškėlimas ar atsakovas būtų skolingas ne vienam skolininkui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti išnagrinėtas per tris dienas nuo jo gavimo, bei į tai, kad ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, terminas ieškiniui pareikšti negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, terminas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos trūkumams šalinti netaikytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Mega Service & Co“ atžvilgiu (b. l. 17-18). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl viešojo intereso. Teismas neįvertino visuotinai žinomų aplinkybių, jog pareiškėjas yra valstybinis universitetas ir viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 str. 2 d.). Ieškovo nuomojamas turtas, už kurio nuomą susidarė skola, nuosavybės teise priklauso valstybei. Ieškovas prašyme nurodė, jog skola susidarė pagal Valstybinio materialiojo turto nuomos sutartį. Nurodytos aplinkybės reiškia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo ir yra susijęs ne tik su ieškovo interesais, bet ir su valstybės interesais bei viešuoju interesu.
2. Teismas suteikė prioritetą privatiesiems interesams. Teismas netenkindamas prašymo negynė pareiškėjo, valstybės bei viešojo intereso, nesivadovavo CPK 144 str. 2 d. nuostatomis, suteikiančioms taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir teismo iniciatyva. Privataus juridinio asmens UAB „Mega Service & Co“ interesai nusvėrė viešuosius interesus.
3. Teismas netinkamai taikė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Teismas konstatavo, kad prašymas turi trūkumų, tačiau netaikė trūkumų šalinimo procedūros tuo užkirsdamas kelią tolimesnei bylos eigai. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 115 str. 2 d. atimdamas galimybę pareiškėjui pasinaudoti trūkumų šalinimo procedūra.
4. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neištyrė su parašymu pateiktų rašytinių įrodymų. Teismas nesivadovavo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytais argumentais dėl UAB „Mega Service & Co“ įsiskolinimų tiek universitetui, tiek VSDFV. Teismas ignoravo savo teisę naudotis suteiktomis prieigomis prie įvairių duomenų bazių, iš kurių matyti, kad atsakovas daugiau kaip 24 mėnesius nėra pateikęs juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, kas patvirtina jog atsakovas yra nepatikimas, o tai sudaro grėsmes būsimo sprendimo įvykdymui.
5. Teismas nesivadovavo CPK 3 str. 1 d. ir 7 d. nuostatomis aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Sąžiningo pareiškėjo interesus nagrinėjamu atveju nusvėrė vengiančio mokėti skolas, neteikiančio juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, nesąžiningo privataus juridinio asmens interesai, tokiu būdu pažeidžiant šalių interesų pusiausvyrą.
6. Teismas pažeidė proporcingumo principą. Teismo nutartis labiau atitiko privataus juridinio asmens interesus ir buvo priešinga pareiškėjo interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių pagristu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokiu priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi, iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų seka, kad laikinosios apsaugos priemones iki ieškinio padavimo atsakovo atžvilgiu gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, jog egzistuoja tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr.2-1087/2010).
Tais atvejais kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą.
Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas pateikė tik UAB „Mega Service & Co“ skolos išklotinę bei šio juridinio asmens skolos VSDFV duomenis. Pareiškėjas tikėtinai ketina reikšti reikalavimus UAB „Mega Service & Co” dėl skolos priteisimo, tačiau savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos nenurodė net apytikslės būsimo ieškinio reikalavimų apimties ir teisinio jo pagrindo, todėl spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pilna apimtimi ir konstatuoti realią grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prašyme nenurodė visų trijų aplinkybių viseto, suteikiančio teismui teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. neįrodė, jog egzistuoja tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nenurodė priežasčių, pateisinančių ieškinio padavimo atidėjimą, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagrindo tenkinti prašymą nėra.
Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus dėl procesinės teisės normų pažeidimo teismui nenustačius termino prašymo trūkumams pašalinti pažymėdamas, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos iš esmės išsprendė teisingai, todėl pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti nurodytais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina tai, kad iki šiol ieškinys UAB „Mega Service & Co” nėra pareikštas, nors nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos yra praėję daugiau nei keturi mėnesiai.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Mega Service & Co“ turto ir piniginių lėšų atžvilgiu, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.