Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-428-648-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-01
Bylos Nr.
1A-428-648-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Pavelas Frolovas, Audronė Kartanienė
Nuteistasis
A. Š.
Nukentėjusysis
A. Č.
Advokatai
Gintaras Platūkis
Kategorijos

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-428-648/2011

Teisėja Roma Rimkienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.2.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio,

teisėjų Audronės Kartanienės ir Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,nuteistajam A. Š.,nuteistojo A. Š. gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., A. Š. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Be to, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metams.

Nukentėjusiojo A. Č. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš UADB „Ergo Lietuva“ jam priteista 5676,44 Lt turtinės ir 8632 Lt neturtinės žalos atlyginimo – iš viso 14 308,44 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 281 str. 5 d. už tai, kad jis 2010-06-12, apie 11.30 val., kelio Molėtai-Pabradė 11-me kilometre, Molėtų rajone, vairuodamas automobilį „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir netrukdytų eismui bei pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 141.3 punktų reikalavimus, o būtent: lenkdamas automobilį „BMW X5“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. B., neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nekliudys priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei, todėl išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „Suzuki Swift GL“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu Raimundo K. Č., kuris po susidūrimo kliudė automobilį „BMW X5“. Šio eismo įvykio metu R. K. Č. žuvo.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-01-24 nuosprendį ir neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą 2 metams. Teigia, kad jis pripažįsta savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio, tačiau mano, jog teismas nepagrįstai jam skyrė teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą 2 metams. Nurodo, kad jis patyrė didelį sukrėtimą dėl padaryto nusikaltimo. Per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki teismo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2010-06-12 iki 2011-01-24, jis nėra padaręs jokių administracinių ar kitokių teisės pažeidimų, nors iki šiol nuolat vairuoja automobilį. Be to, nuo 2010-10-13 jis užsiima individualia veikla, susijusia su pastatų statyba, jų rekonstrukcija, remontu, statybinių medžiagų pirkimu. Jis vykdo šiuos darbus ne tik Ukmergėje, kur jis gyvena, bet ir už jos ribų. Todėl uždraudus vairuoti transporto priemones, jis nebegalės užsiimti šia veikla, bus priverstas registruotis darbo biržoje ir gyventi iš pašalpos. Taigi, jam paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę, nebus pasiekti jokie Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti tikslai.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. įtvirtinta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Teisės doktrinoje baudžiamoji poveikio priemonė apibūdinama kaip teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Molėtų rajono apylinkės teismas 2011-01-24 nuosprendžiu, atidėdamas A. Š. paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę 2 metams ir 6 mėnesiams, paskyrė nuteistajam teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą 2 metams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vien tai, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga dėl teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos BK 281 str.) baudžiamosiose bylose, Teismų praktika Nr. 30)

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise, t. y., vairuodamas kelių transporto priemonę, šiurkščiai pažeisdamas KET, taip sukeldamas sunkias ir negrįžtamas pasekmes – kito asmens mirtį. Baudžiamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kelyje Molėtai-Pabradė, Molėtų rajone, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, nuteistasis lenkė automobilį „BMW X5“ įkalnėje, t. y. tuo metu, kai kelio matomumas yra blogas, dėl ko susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „Suzuki Swift GL“, vairuojamu R. K. Č., kuris po susidūrimo kliudė automobilį „BMW X5“. Dėl šio eismo įvykio R. K. Č. žuvo. Toks apelianto, turinčio 10 metų vairavimo stažą, elgesys rodo itin didelį jo neatsakingumą ir lengvabūdiškumą vairuojant transporto priemonę. Be to, kaip teisingai pastebėjo Molėtų rajono apylinkės teismas, dėl apelianto neatsargaus elgesio nukentėjo ir kartu su juo važiavusi sutuoktinė R. Š..

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 1 d. 3 p. numatyta viena iš bausmės paskirčių – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Iš pateiktų duomenų apie nuteistojo baustumą administracine tvarka matyti, kad nors jo anksčiau padaryti administraciniai pažeidimai nebegalioja, per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki teismo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2010-06-12 iki 2011-01-24, jis nėra padaręs jokių administracinių ar kitokių teisės pažeidimų, tačiau atsižvelgtina į apelianto anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį – saugaus greičio viršijimą, automobilio nesuvaldymą nepasirinkus saugaus greičio, dėl ko įvyko susidūrimas su lenkiamu automobiliu. Tai leidžia daryti išvadą, kad apelianto KET nesilaikymas, dėl ko žuvo kitas asmuo, nebuvo atsitiktinis KET pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju A. Š. teiginys, kad jis užsiima individualia veikla, susijusia su pastatų statyba, jų rekonstrukcija, remontu, statybinių medžiagų pirkimu, todėl jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nelaikytina pakankamu pagrindu apeliantui neskirti šios baudžiamosios poveikio priemonės. Nei baudžiamasis kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato išimčių, susijusių su asmens profesine veikla, taikant uždraudimą naudotis specialia teise asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. Be to, pastebėtina, kad A. Š. pradėjo užsiimti individualia veikla tik nuo 2010-10-13, t. y. jau po nusikaltimo padarymo.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-01-24 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apylinkės teismas tinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti. Kolegijos pirmininkas Artūras Pažarskis Teisėjai Audronė Kartanienė

Pavelas FrolovasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Artūras Pažarskis