- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2-1080-1120/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00686-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- M. U.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo M. U. prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3303-866/2019, atlyginimo užtikrinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti (šiuo metu – bankrutavusi) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Tibras“ (toliau – ir ieškovė), atstovaujama bankroto administratoriaus V. G., 2019 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui M. U. (toliau – ir atsakovas), prašydama iš atsakovo priteisti 106 940 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 106 940 Eur sumai, o šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant daryti mokėjimus ieškovei.
Šalies argumentai
3. Atsakovas, atstovaujamas advokato padėjėjos S. U., 2019 m. gegužės 20 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties panaikinimo, o jeigu nutartis nebus panaikinta, atsakovas prašė įpareigoti ieškovę ir V. G. per 14 dienų į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 106 940 Eur atsakovo nuostolių, galimų dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo, atlyginimo užtikrinimui arba pateikti banko garantiją 106 940 Eur sumai. Atsakovas paaiškino, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) jis nebegali toliau vykdyti gyvenamojo namo statybų, taip pat nebegali vykdyti savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį (mokėti palūkanų nuo išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos), dėl ko bankas turi teisę pasinaudoti viena ar keliomis banko teisių gynimo priemonėmis (reikalauti atlyginti nuostolius, sumokėti delspinigius, nutraukti kreditavimo sutartį ir kt.). Atsakovo skaičiavimu jo minimalūs nuostoliai gali siekti 317 925,44 Eur, kuriuos sudaro kredito suma, jau sumokėtos palūkanos, pastato ir žemės sklypo, kuriems suteiktas kreditas, rinkos vertė. Atsakovas pastebėjo, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, o bankroto administratorius yra fizinis asmuo, kuris savo veiklą vienam draudiminiam įvykiui yra apdraudęs tik 57 900 Eur suma.
4. Ieškovė 2019 m. gegužės 29 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkinti. Ieškovė nurodė, kad, atsakovas, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nuslėpė jog 2019 m. gegužės 17 d. antstolis R. V. surašė turto aprašą, kuriuo leido skolininkui kiekvieną mėnesį disponuoti 1 744,55 Eur suma, todėl visi atsakovo teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas 2019 m. gegužės 30 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad leidžiama disponuoti pinigų suma yra tikslinės lėšos, t. y. 872 Eur vaiko priežiūros išmoka yra skirta tik atsakovo kūdikio išlaikymui, 40 Eur skirta atsakovo sūnaus M. U. darželio įmokoms, 277,50 Eur skirta atsakovo sūnaus J. U. išlaikymui (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą). Likusi pinigų suma yra skirta minimaliems atsakovo pragyvenimo poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019 buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria atsakovo turto atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl nuostolių užtikrinimo netenkino.
8. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta duomenų apie kredito davėjo realius ketinimus imtis įgyvendinti tam tikras sutartines teises. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nepateikta detalių duomenų apie atsakovui priklausantį turtą, jo vertę, gaunamas pajamas, įsipareigojimus ir kt. Aplinkybė, susijusi su tuo, kad ieškinys pareikštas bankrutuojančios įmonės, juolab tuo atveju, kai ieškinys reiškiamas buvusiam įmonės vadovui dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, negali būti vienareikšmiškai objektyviu pagrindu reikalauti nuostolių užtikrinimo. Tokiu pagrindu negali būti ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovas M. U., atstovaujamas advokato padėjėjos S. U., atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovui laiku nevykdant savo prievolės mokėti bankui nustatyto dydžio palūkanas, bankas gali pripažinti kreditavimo sutarties pažeidimus ir taikyti to pasekmes. Tokios kredito davėjo teisės yra ne tik tikėtinos, bet ir realios. Kreditavimo sutartis jau dabar yra pristabdyta (atsakovas negali gauti iš banko 30 000 Eur), o vėliau gali būti ir nutraukta. Atsakovas prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, kurie patvirtina, kad kredito suma laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu nebus išmokama (banko atsakymas buvo gautas po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateiktas anksčiau).
9.2. Tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, o bankroto administratorius yra su aiškiai apibrėžta civilinės atsakomybės riba, smarkiai apsunkina ir apriboja atsakovo galimybę išieškoti nuostolius dėl galimai nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių bei viso ieškinio. Ieškovė ir bankroto administratorius nepateikia jokių duomenų apie turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
9.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtą. Teismui pateiktas antstolio sudarytas 2019 m. gegužės 13 d. turto apyrašas, kuriame matyti visas atsakovui priklausantis turtas ir jo vertės. Atsižvelgiant į tai, kad tik skundžiamoje nutartyje iškilo klausimas apie atsakovo gaunamas pajamas, atsakovas prašo teismo pridėti prie bylos pažymas apie atsakovo gaunamas pajamas (šiuo metu atsakovas gauna 103,62 Eur per mėnesį).
Žemesnės instancijos teismas
10. 2019 m. birželio 12 d. atsakovas, atstovaujamas advokato padėjėjos S. U., pateikė prašymą priteisti iš ieškovės bankroto administratoriaus V. G. administravimo išlaidų sąmatos atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 300 Eur už advokato padėjėjos pagalbą ruošiant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties panaikinimo.
Atsiliepimas
11. Ieškovė BUAB „Tibras“, atstovaujama bankroto administratoriaus V. G., atsiliepime prašo apeliacinį procesą nutraukti, o šio prašymo netenkinus, atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis draudžia advokato padėjėjo įgaliojimus apeliacinėje instancijoje, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas, nes atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti.
11.2. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra motyvuota, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jos naikinti.
11.3. Byloje proceso šalimi yra ieškovė, o ne jos bankroto administratorius, todėl atsakovo prašymas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės atstovo yra ne tik prieštaraujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatoms, bet ir gerai moralei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės prašymo nutraukti apeliacinį procesą
14. Ieškovės nuomone apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, nes atskirąjį skundą padavė tokios teisės pagal Advokatūros įstatymą neturintis asmuo (advokato padėjėjas).
15. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019 pagal atsakovo, atstovaujamo advokato padėjėjos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo išaiškino, kad šis atskirojo skundo trūkumas (jog jį pateikė advokato padėjėja), esant byloje 2019 m. birželio 13 d. atstovavimo sutarčiai su advokatu, nėra esminis. Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje įspėjo advokato padėjėją ir jos praktikos vadovą laikytis imperatyvios Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos dėl advokato padėjėjo atstovavimo teisių, nes priešingu atveju toks procesinis elgesys bus vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
16. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atsakovo atskirasis skundas buvo pasirašytas ir pateiktas advokato padėjėjos 2019 m. birželio 11 d., t. y. dar iki Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi advokato padėjėjai skirto įspėjimo, apeliacinės instancijos teismas minėto trūkumo šiuo atveju taip pat nevertina, kaip sudarančio pagrindą apeliacinį procesą nutraukti. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad advokato padėjėja S. U. atskirojo skundo pateikimo metu galimai buvo atskirąjį skundą teikiančio atsakovo M. U. sutuoktinė (I t., b. l. 112, 160). CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).
Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo
17. CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Pažymėtina, kad gali būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017, kt.). CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: (1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei (2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo.
18. Pažymėtina, kad CPK 146 straipsnyje įtvirtintas atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra skirtas užtikrinti tik tų nuostolių, kurie yra galimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamoje byloje, jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo atsisakyti taikyti atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019 buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria paties atsakovo turto atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas). Taigi, buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių taikymo atsakovas prašė užtikrinti jo galimų nuostolių atlyginimą. Kadangi atsakovo galimų nuostolių užtikrinimo taikymui būtina sąlyga – galiojančios ir teismo atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-553/2018), nagrinėjamoje byloje išnyko aplinkybės, dėl kurių galėtų būti taikomas atsakovo būsimų nuostolių užtikrinimo institutas.
19. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi yra panaikintos, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
20. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina atsakovui, kad ši nutartis neužkerta jam galimybės kreiptis į teismą dėl realiai patirtų nuostolių (jeigu tokie buvo patirti) atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
21. Atsakovas M. U. prašė teismo priteisti 300 Eur už advokato padėjėjos S. U. pagalbą ruošiant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties panaikinimo.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas turi būti sprendžiamas išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo išsprendimo rezultato.
23. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu dar nėra priimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismas atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.