- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-163-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- J. U.
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1489-860/2013 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui J. U. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. U. 916,85 Lt nuostolių; 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas ir 200 Lt dėl transporto priemonės remonto vertės nustatymo. Nurodė, kad šalių 2013-02-27 sudarytos automobilio nuomos sutarties pagrindu jis išnuomojo automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui, kuris pasibaigus nuomos terminui, automobilio negrąžino, paliko be priežiūros bei telefonu pranešė apie vietą, kurioje automobilis yra paliktas. Atvažiavęs pasiimti automobilio, ieškovas pamatė, kad yra apgadintos durų bei užvedimo spynelės, nėra raktų. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovui automobilis buvo perduotas geros techninės būklės. Pagal CK 6.254 str. atsakovas nuomos laikotarpiu privalėjo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę. Šalių pasirašyta sutartis taip pat įpareigojo atsakovą užtikrinti automobilio apsaugą. Išnuomoto automobilio apgadinimo faktas įrodo, kad atsakovas neįvykdė šių pareigų, todėl yra visos sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ nustatė, kad atsakovo padarytų automobilio gedimų remonto kaina sudaro 716,85 Lt (LR CK 6.254 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas J. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jo netenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 60 Lt automobilio užvedimo spynelės remontui, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka su tuo, jog dėl jo kaltės buvo apgadinta automobilio užvedimo spynelė ir pamesti automobilio raktai, tačiau nesutinka su remonto kaina bei su tuo, kad dėl jo kaltės buvo sugadintos automobilio durų bei užvedimo spynelės. Šios spynelės remontas kainuoja 25 Lt. Nutirpus sniegui, atsakovas rado pamestą automobilio raktą, todėl gali jį grąžinti ieškovui. Ieškovo nurodoma remonto darbų kaina yra aiškiai per didelė, nes internete užvedimo spynelės keitimo kainos yra nuo 40 Lt iki 150 Lt su PVM, o atsižvelgiant į tai, kad automobilis virš 18 metų senumo ir naudojimui buvo pateiktas jau susidėvėjęs, užvedimo spynelės pakeitimo kaina – ne didesnė nei 60 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad automobilio durelių spynelės sugadintos anksčiau, o, atradus raktą, jokia kita žala, išskyrus užvedimo spynelės apgadinimą, nepadaryta. Atsakovas sutinka ieškovui atlyginti tik užvedimo spynelės keitimo (remonto) išlaidas, kurios sudarytų apie 60 Lt. Atsakovas teigia, kad automobilio nuomos sutarties nepasirašinėjo bei mano, kad ieškovas galėjo suklastoti jo parašą ar perkelti jo parašą ant sau palankaus dokumento, ar panaudoti lapą iš sutarties, kurią pasirašė pirmą kartą, nuomodamasis automobilį iš ieškovo. Sutartis neatitinka tikrovės, nes ten kalbama apie automobilio signalizaciją, kurios išnuomotame automobilyje „Mazda“ nebuvo, be to, neteisingai nurodyta jo pavardė „Utocka“. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis nėra tinkamai pasirašyta, ji negali būti vertinama, kaip tinkamas rašytinis įrodymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-09-17 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo J. U. ieškovui V. L. 360 litų žalos atlyginimo; 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-28) iki teismo sprendimo įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo V. L. atsakovui J. U. 91,20 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš ieškovo V. L. valstybei 12,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Teismas nustatė, kad 2013-02-27 automobilio nuomos sutarties pagrindu ieškovas 3 paroms išnuomojo atsakovui automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas dėl automobilio komplektacijos ir būklės pretenzijų nepareiškė. Pasibaigus sutartam laikui, atsakovas automobilį grąžino ieškovui, tačiau sugadintą ir netinkamos komplektacijos, t. y. buvo apgadintos durų ir degimo spynelės, pamestas raktas. Automobilio nuomos sutartyje (1.1 p.) nurodyta, kad nuomininkas gavo automobilį tvarkingą ir geros techninės būklės. Šioje sutartyje atsakovas nepadarė jokie įrašų apie transporto priemonės defektus, tame tarpe dėl sugadintų automobilio užvedimo ir durelių spynelių. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl sutarties suklastojimo, kaip nepagrįstus, nes sutartis pasirašyta, prie parašo nurodytas teisingas vardas ir pavardė. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutartyje jo parašas, be to, atsakovas neginčijo, kad išsinuomojo iš ieškovo automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šalys sutinka, kad atsakovas sugadino automobilio užvedimo spyną, ginčo dėl to nėra. Atsakovas patvirtino, kad į automobilį jis pateko, kai buvo pamestas raktas, pro vairuotojo pusės dureles, kad šių durelių spyna, prieš patenkant į automobilį, buvo nesugadinta, kad prieš patenkant į automobilį, jo pasikviestas autoserviso darbuotojas su atsuktuvu bandė patekti į automobilį pro visas automobilio dureles. Atsižvelgiant į išdėstytą, į UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateiktą kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2130307, į tai, kad atsakovas, nuomos pagrindu pasinaudojęs automobiliu, jo nepridavė, kaip numatyta sutartyje (1.3 p.), o, automobilį palikęs, pasišalino, teismas padarė išvadą, kad atsakovas sugadino minėtas automobilio spyneles ir dėl to yra kaltas. LR CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę kito asmens neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teismas pažymėjo, jog ieškovo teigimu, jis patyrė 916,85 Lt turtinę žalą, kurią sudaro automobilio apgadintų durelių ir užvedimo spynelės remonto išlaidos 716,85 Lt sumai bei nuostolių (žalos) įvertinimo išlaidos (200 Lt). Šiam teiginiui pagrįsti ieškovas pateikė UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2130307 (b.l. 47 - 60). Ši ataskaita atlikta, įvertinus individualiai ieškovo turtui (automobiliui) padarytą žalą, todėl abejoti jos išvadomis nėra pagrindo. Atsakovo į bylą pateiktas www.autotrekas.lt 2013-06-13 skelbimas, kuriame nurodyta, kad užvedimo spynelės remontas arba jos keitimas kainuoja nuo 30 Lt iki 150 Lt, nepaneigia individualaus turto vertinimo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie automobilio durų spynelių remonto ir keitimo kaštus, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog jis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iš viso patyrė 916,85 Lt žalos. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl ieškovui atsiradusios žalos iš esmės yra kaltas ir pats ieškovas: ieškovas davė atsakovui sutikimą, pametus automobilio raktus, patekti į automobilį be jo raktelių, t.y. iš esmės yra ieškovo sutikimas padaryti jo turtui žalos; byloje nėra pateikti įrodymai apie ieškovo pastangas ginčą išspręsti neteismine tvarka, taip nedidinant nuostolių dėl žalos įvertinimo, todėl vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi ir 6.259 straipsniu, yra pagrindas atsakovo atsakomybę sumažinti (iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės), priteisiant ieškovui iš atsakovo 360 Lt turtinei žalai atlyginti (CK 6.246 str. – 6.259 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas V. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-09-17 sprendimą ir patenkinti ieškinį. Nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog byloje yra nustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti sumažinta priteistina iš atsakovo suma. Minėta išvada prieštarauja civilinės atsakomybės instituto principams, todėl naikintina. Ieškovo sutikimas, kad atsakovas patektų į automobilį, nėra tapatus sutikimui gadinti automobilio durų ir degimo spyneles. Nesant ieškovo sutikimo priimti iš atsakovo automobilį be raktų su sugadinta automobilio durų ir užvedimo spynelėmis, pirmos instancijos teismas privalėjo ieškinį tenkinti visiškai. Teismas nebuvo nuoseklus ir kitoje sprendimo dalyje dėl civilinės atsakomybės mažinimo dydžio. Būtent atsakovo veiksmai yra žalos atsiradimo priežastis.
Atsiliepimas
Atsakovas J. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodydamas, jog sutartį suklastojo ieškovas, nes šalys dėl atsakomybės nebuvo sutarę nei žodžiu, nei raštu. Švaraus popieriaus apačioje buvo dvi juostos, kuriose atsakovas parašė savo vardą, pavardę, telefono numerį ir pasirašė, todėl suklastotoje sutartyje netiksliai parašyta atsakovo pavardė. Sutartyje, kurią turėjo atsakovas, nėra ranka įrašyto telefono numerio, jis yra atspausdintas. Automobilis pagal susidėvėjimą buvo neeksploatuotinas ir neremontuotinas. Atsakovas mano, jog užvedimo ir durų spynelė negalėjo kainuoti daugiau nei pats automobilis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Asmuo gali būti iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos (CK 6.253 str. 1 d., 5 d.).
Teismas netenkina atsakovo pareiškimo dėl 2013-02-27 automobilio nuomos sutarties (b.l. 45), sudarytos tarp šalių, suklastojimo, nes atsakovo nurodomas suklastojimo faktas nėra paremtas jokiais įrodymais (CPK 184 str., 185 str.).
Atsakovas 2013-02-27 automobilio nuomos sutarties (b.l. 45), sudarytos tarp šalių, pagrindu laikotarpiu nuo 2013-02-27 iki 2013-02-29 išsinuomojo automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šalys susitarė, kad pagal 2013-02-27 automobilio nuomos sutarties 6.1 p. atsakovas, kaip nuomininkas, yra visiškai atsakingas nuomotojui už automobilio tyčinį arba dėl neapdairumo įvykusį gedimą ar kitų nuostolių atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas davė žodinį sutikimą patekti atsakovui į išsinuomotą automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui pametus mašinos raktelius. Šis žodinis ieškovo sutikimas sudarė teisinį pagrindą iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovo, kaip nukentėjusiojo asmens, veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado nuostoliai. Tai, kad ieškovas davė minėtą žodinį sutikimą, nesudaro teisinio pagrindo visiškai atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba tenkinti ieškinį visiškai. Ta aplinkybė, kad atsakovas pametė išsinuomoto automobilio raktelius, reiškia atsakovo neteisėtus veiksmus, sąlygojusius žalos padarymą ieškovui, nes pagal CK 6.254 straipsnį atsakovas, kaip nuomininkas, nuomos laikotarpiu privalėjo užtikrinti tinkamą transporto priemonės būklę, tame tarpe ir nepamesti automobilio raktelių.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas, kaip automobilio nuomininkas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes pametė automobilio raktelius ir tarp šių neteisėtų veiksmų ir teismo nustatytos žalos dydžio yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ta aplinkybė, kad atsakovas po žiemos rado minėto automobilio raktelius, nesudaro teisinio pagrindo visiškai atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nes raktelių radimas po to, kai buvo padaryta žala ieškovo automobiliui, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė neteisėtus atsakovo veiksmus, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama jam išnuomoto automobilio raktelių apsauga.
Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė žalos buvimo faktą, o pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą žalos dydį 360 Lt sumai, kuris atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, įvertinus tą aplinkybę, kad viso automobilio „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė be PVM 2013-03-04 buvo nustatyta 1580 Lt sumai (b.l. 9-12).
Teismas pažymi, kad priteistos žalos suma 360 Lt dydžiu atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes atsakovas privalo iš dalies atlyginti padarytą žalą. Teismas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti arba didinti nurodytą žalos dydį, arba atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį, nes žala atsirado dėl atsakovo neteisėto neveikimo: atsakovas nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kiek atitinkamose sąlygose buvo būtina. Tai sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atsakovui atlyginti padarytą žalą 360 Lt sumai.
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Ta aplinkybė, kad apeliantui nepatiko pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia galimumo konstatuoti teismo šališkumą, nes ieškovui nebuvo užkirsta galimybė realizuoti apeliacijos teisę ir patikrinti apylinkės teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.253 str. 1 d., 5 d., 6.281 str. 1 d., CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir jis neįgijo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovo naudai, nes byloje nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą nepakeistą.