- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- 2-1489-860/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00797-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- J. U.
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant E. Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovui V. L., atsakovui J. U., vertėjai G.Tijūnėlienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. L. (V. L.) ieškinį atsakovui J. U. (J. U.) dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. L. pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo J. U.: 916,85 Lt nuostolių; 5 proc. procesinių palūkanų; bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2 - 3).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalių 2013-02-27 sudarytos automobilio nuomos sutarties pagrindu jis išnuomojo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui, kuris pasibaigus nuomos terminui - automobilio negrąžino, paliko be priežiūros bei telefonu pranešė apie vietą, kurioje automobilis yra paliktas. Atvažiavęs pasiimti automobilio, pamatė, kad yra apgadintos durų bei degimo spynelės, nėra raktų. Paaiškino, kad atsakovui automobilis buvo perduotas geros techninės būklės. Be to, pagal CK 6.254 str. atsakovas nuomos laikotarpiu privalėjo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę; be to, sutartis įpareigojo atsakovą užtikrinti automobilio apsaugą. Ieškovo nuomone, išnuomoto automobilio apgadinimo faktas įrodo, kad atsakovas neįvykdė šių pareigų, todėl yra visos sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ nustatė, kad atsakovo padarytų automobilio gedimų remonto kaina būtų 716,85 Lt. Ieškovas prašo priteisti šiuos nuostolius bei 200 Lt išlaidas, patirtas transporto priemonės remonto vertei nustatyti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su į ieškiniu sutiko iš dalies (b.l. 37 - 39).
Atsiliepime nurodė, kad sutinka su tuo, jog dėl jo kaltės buvo apgadinta automobilio degimo spynelė ir pamesti automobilio raktai, tačiau nesutinka su tuo, kad dėl jo kaltės buvo sugadinti automobilio durų spynelės bei su remonto kaina. Jo nuomone, degimo spynelės remontas kainuoja 25 Lt. Pažymėjo, kad, nutirpus sniegui, rado pamestą automobilio raktą, todėl gali jį grąžinti. Ieškovo nurodoma remonto darbų kaina esanti aiškiai per didelė, nes internete degimo spynelės keitimo kainos yra nuo 40 Lt iki 150 Lt su PVM, o atsižvelgiant į tai, kad automobilis virš 18 m. senumo ir naudojimui buvo pateiktas jau susidėvėjęs, degimo spynelės pakeitimo kaina – ne didesnė nei 60 Lt. Atsakovas mokėti didesnės ir ieškovo prašomos sumos nesutinka, nes ji esanti aiškiai per didelė. Pažymi, kad automobilio durelių spynelės sugadintos anksčiau, o atradus raktą, jokia kita žala, išskyrus degimo spynelės apgadinimą, nepadaryta. Atsakovas sutinka ieškovui atlyginti tik degimo spynelės keitimo (remonto) išlaidas, kurios sudarytų nedaugiau nei 60 Lt. Atsakovas teigia, kad automobilio nuomos sutarties nepasirašinėjo bei mano, kad ieškovas galėjo suklastoti jo parašą ar perkelti jo parašą ant sau palankaus dokumento ar panaudoti lapą iš sutarties, kurią pasirašė pirmą kartą nuomodamasis automobilį iš ieškovo. Pažymėjo, kad sutartis yra neatitinkanti tikrovės, nes ten kalbama apie automobilio signalizaciją, išnuomotame automobilyje (duomenys neskelbtini) jos nebuvo, be to, neteisingai nurodyta jo pavardė (duomenys neskelbtini). Kadangi pateikta sutartis nėra tinkamai pasirašyta, tai ji byloje neturi būti vertinama kaip tinkamas rašytinis įrodymas. Dėl ieškinyje prašomų 200 Lt žalos įvertinimo išlaidų išieškojimo nesutinka, nes ieškovas nesistengė ginčo išspręsti taikiai, pateikdamas realų atsakovo padarytos žalos įvertinimą. Taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei metines ūkanas, kadangi ieškovas pats dėl savo kaltės neišnaudojo ikiteisminio ginčo sprendimo būdo, nepagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas prisiteisti didesnę žalą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad automobilis, išnuomojant atsakovui, buvo techniškai tvarkingas, atsakovas pretenzijų neturėjo. Po to, kai atsakovas grąžino sugadintą automobilį, jo neremontavo, o pardavė pagal skelbimą tik už 300 Lt, nes jis buvo su defektais (sugadintos automobilio durų ir užvedimo spynelės).
Atsiliepimas
Atsakovas iš dalies su ieškiniu sutiko. Teigė, kad išnuomotas automobilis buvo techniškai netvarkingas: visų durų, išskyrus vairuotojo pusės, spynelės buvo sugedusios, durys neatsidarinėjo, todėl sutinka apmokėti tik degimo spynelės remontą, kuris, jo nuomone, kainuoja ne daugiau nei 100 Lt su PVM. Kadangi raktą grąžino iki teismo posėdžio, tai mano, kad ieškovas dėl jo nuostolių nepatyrė. Pametęs automobilio raktus, jis negalėdamas patekti į automobilį skambino ieškovui, kuris jam leido į automobilį patekti be rakto; pripažino, kad jis buvo pasikvietęs autoserviso darbuotojus, kurie bandė su atsuktuvu atidaryti visas automobilio dureles.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą
CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei atsakomybei atsirasti yra būtinos visos sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).
Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2013-02-27 automobilio nuomos sutarties pagrindu (b.l. 45) ieškovas 3 paroms išnuomojo atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas dėl automobilio komplektacijos ir būklės pretenzijų nepareiškė. Pasibaigus sutartam laikui, atsakovas automobilį grąžino ieškovui, tačiau sugadintą ir netinkamos komplektacijos, t. y. buvo apgadintos durų ir degimo spynelės, pamestas raktas.
Automobilio nuomos sutartyje (1.1 p.) nurodyta, kad nuomininkas gavo automobilį tvarkingą ir geros techninės būklės; šioje sutartyje atsakovo nepadaryti jokie įrašai apie transporto priemonės defektus, tame tarpe dėl automobilio sugadintų užvedimo ir durelių spynelių. Atsakovo argumentai dėl sutarties suklastojimo atmestini kaip nepagrįsti, nes sutartis pasirašyta, prie parašo nurodytas teisingas vardas ir pavardė, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai jo parašas sutartyje, be to, atsakovas neginčija to, kad išsinuomojo iš ieškovo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalys sutinka, kad atsakovas sugadino automobilio užvedimo spyną, ginčo dėl to nėra. Atsakovas taip pat nurodo, kad į automobilį pateko, kai buvo pamestas raktas, pro vairuotojo pusės dureles, taip pat atsakovas nurodo, kad šių durelių spyna prieš patenkant į automobilį buvo sveika. Atsakovas taip pat pripažino, kad prieš patenkant į automobilį, jo pasikviestas autoserviso darbuotojas su atsuktuvu bandė patekti į automobilį pro visas automobilio dureles.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ pateiktą kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 47 - 60), į tai, kad atsakovas nuomos pagrindu pasinaudojęs automobiliu jo nepridavė, taip kaip numatyta sutartyje (1.3 p.), o automobilį palikęs pasišalino, darytina išvada, kad atsakovas sugadino minėtas automobilio spyneles ir dėl to yra kaltas.
LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę kito asmens neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
Ieškovas teigia, kad patyrė 916,85 Lt turtinę žalą, kurią sudaro automobilio apgadintų durelių ir degimo spynelės remonto išlaidos 716,85 Lt sumai bei nuostolių (žalos) įvertinimo išlaidos (200 Lt). Šiam teiginiui pagrįsti ieškovas pateikė UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 47 - 60). Ši ataskaita atlikta įvertinus individualiai ieškovo turtui (automobiliui) padarytą žalą. Todėl teismas abejoti jos išvadomis neturi pagrindo. Atsakovo į bylą pateiktas www.autotrekas.lt 2013-06-13 skelbimas, kuriame nurodyta, kad uždegimo spynelės remontas arba jos keitimas kainuoja nuo 30 Lt iki 150 Lt, nepaneigia individualaus turto vertinimo. Juo labiau, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie automobilio durų spynelių remonto ir keitimo kaštus. Taigi laikytina, kad ieškovas įrodė, kad jis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iš viso patyrė 916,85 Lt žalos.
Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246 – 6.249 str.). Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl ieškovui atsiradusios žalos iš esmės yra kaltas ir pats ieškovas: ieškovas davė atsakovui sutikimą, pametus automobilio raktus, patekti į automobilį be jo raktelių, t.y. iš esmės yra ieškovo sutikimas padaryti jo turtui žalos; byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovo pastangas ginčą išspręsti neteismine tvarka, taip nedidinant nuostolių dėl žalos įvertinimo. Tad šiuo atveju teismas mano, kad, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi ir 6.259 straipsniu, yra pagrindas atsakovo atsakomybę sumažinti (iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės).
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistina 360 Lt turtinei žalai atlyginti.
Dėl palūkanų
Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismui patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos įstatymų nustatyta tvarka, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t.y. atsižvelgiant, kad patenkinta 40 proc. ieškovo reikalavimų (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Į tai atsižvelgtina priteisiant ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei (CPK 96 str.).
Ieškovas sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio (b. l. 1). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 28,80 Lt (CPK 93 str. 2 d.).
Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 200 Lt (b. l. 61) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 120 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).
Minėtas bylinėjimosi išlaidų sumas yra pagrindas įskaityti ir iš viso iš ieškovo atsakovui priteistina 91,20 Lt (120 Lt – 28,80 Lt).
Kadangi ieškinys patenkintinas iš dalies, todėl 20,81 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei paskirstytinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai tarp šalių. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 12,48 Lt (CPK 93 str. 2 d.), o iš atsakovo turėtų būti priteisiama 8,32 Lt, tačiau ši išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. U. (J. U.), a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. L. (V. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) 360 litų (tris šimtus šešiasdešimt litų) žalos atlyginimo; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. L. (V. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. U. (J. U.), a.k. (duomenys neskelbtini) 91,20 Lt (devyniasdešimt vieną litą ir 20 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo V. L. (V. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,48 Lt (dvylika litų ir 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.