Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

dalyvaujant ieškovui D. G., atsakovės UAB „Remautas“ direktorei J. V., atsakovo UAB „Remautas“ atstovui advokatui V. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Remautas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-5085-452/2018 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei UAB „Remautas“, trečiajam asmeniui UAB „G4S Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas, patikslintu reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės 6627,90 Eur žalos, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog 2017 m. gruodžio 22 d. nevažiuojantį automobilį BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė remontuoti UAB „Remautas“, automobilio raktelius atidavė vadybininkui G. R.. Avansas nebuvo paliktas, nes nebuvo aišku, ką reikės remontuoti. Buvo susitarta, kad pirmiausia diagnozuos automobilio gedimus, užsakys reikiamas detales, po to atsiskaitys. Su vadybininku žodžiu sutarė, kad automobilio remontas gali kainuoti apie penkis ar septynis tūkstančius eurų. Norėjo kuo greičiau automobilį susiremontuoti ir ateityje jį parduoti.

3. 2018 m. sausio 10 d. jam telefonu atsakovės vadybininkas pranešė, kad automobilis apvogtas. Buvo išdaužtas dešinės pusės stiklas, pavogtas automobilio vairas, spidometras, multimedijos ekranas, kompiuteris, bėgių perjungimo svirtis, apdaila, multimedijos valymo skydelis. Šių daiktų vertė 7419,78 Eur. Dėl vagystės fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu sustabdytas, nenustačius kaltų asmenų.

4. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybėms, kad vairo pagalvė galimai suveikė eismo įvykio metu ir vagystės metu jos nebuvo, todėl 791,88 Eur suma sumažino prašomą priteisti žalos dydį.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 20 d.sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš UAB „Remautas“, 6627,90 Eur žalą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1019 Eur bylinėjimosi išlaidas D. G.. Priteisė iš UAB „Remautas“ 30,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 22 d. ieškovas D. G. paliko nevažiuojantį automobilį BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Remautas“ priklausančioje saugomoje aikštelėje, kad būtų nustatyti automobilio sugadinimai po eismo įvykio ir esant reikalingumui, atlikti remonto darbai.

7. Teismas sprendė, kad šie duomenys patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė rangos sutartiniai teisiniai santykiai, priimant automobilį BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrai, nes pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis, nagrinėjamu atveju atsakovė, įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies, šiuo atveju ieškovo, užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą ieškovui, o ieškovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

8. Teismas nustatė, kad minėtą transporto priemonę atsakovė priėmė remontui, nors ir nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis. Aplinkybės, kad nebuvo susitarta dėl remonto kainos, darbų apimties, nebuvo užpildytas automobilio priėmimo-perdavimo aktas, nepaneigia teisinių pasekmių dėl rangos teisinių santykių atsiradimo, priimant automobilį patikrai.

9. Priešingai, automobilio raktų perdavimas, reikalingo laido užsakymas įrodo rangos teisinių santykių egzistavimą ir atsakovės, kaip juridinio asmens, vykdančio verslą, atsakomybę, priėmus daiktą patikrai, užtikrinti jo apsaugą.

10. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2018-01-10 buvo pastebėtas išdaužtas D. G. priklausančio automobilio, stovėjusio UAB „Remautas“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), dešinės pusės durelių stiklas. Ieškovo teigimu iš automobilio pavogtas automobilio vairas, spidometras, multimedijos ekranas, kompiuteris, bėgių perjungimo svirtis, apdaila, multimedijos valymo skydelis. Ieškovas 2018-02-22 pretenzija kreipėsi į atsakovę su reikalavimu atlyginti 7419,78 Eur žalą. Atsakovė su pareikšta pretenzija nesutiko, nurodydama, kad D. G. pastatė automobilį į UAB „Remautas“ teritoriją neapsisprendęs ar jį remontuos, nesudarė sutarties dėl remonto darbų, kainos, būdo, nesumokėjo avanso už detalių užsakymą, ir žalos neatlygino (CK 6.657 str., 6.1015 str. 1 d.).

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų įvežtą transporto priemonę automobilį BMW 328 ieškovas įsigijo 2016-11-07 už 7000 Eur. Automobilis į UAB „Remautas“ teritoriją buvo atgabentas po eismo įvykio ir nevažiuojantis.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus - turto vertintojo M. L. 2018-02-09 transporto priemonės vertinimo ataskaitą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad ieškovas vagystės iš automobilio ir apgadinimo vagystės metu dėl atsakovės kaltės patyrė 6627,90 Eur žalą. Įvertinus prieš tai nurodytų aplinkybių visumą, tokį atlygintinos žalos dydį laikė atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Ieškovo reikalavimas dėl 6627,90 Eur žalos atlyginimo laikė įrodytu ir pagrįstu, todėl jį tenkino.

13. Ieškovui D. G. iš UAB „Remautas“ priteisė 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

14. Apeliantė UAB „Remautas“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo 2018-09-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. G. ieškinį atsakovės UAB „Remautas“ atžvilgiu atmesti pilna apimtimi; priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prijungti prie bylos kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikiamus dokumentus.

15. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Tam, kad rangos sutartis būtų pripažinta sudaryta, sutarties šalys turi susitarti dėl sutarties objekto, šiuo atveju - dėl konkrečių automobilio remonto darbų, jų atlikimo terminų ir kainos (atsiskaitymo tvarkos), ko nebuvo. Nurodė tas pačias aplinkybes, kaip pirmosios instancijos teisme

16. Skunde tvirtino, kad nebuvo susitarimo dėl remonto, terminų, nesumokėtas avansas, neužpildyti priėmimo į servisą dokumentai- atsakovė automobilio nepriėmė. Pirmosios instancijos teisme ieškovas nebuvo apsisprendęs dėl automobilio remonto ar pardavimo, automobilis neatremontuotas. Ieškovo D. G. ir atsakovės vadybininko G. R. susirašinėjimą „Facebook Messenger“ programa vertino, kaip bendravimą tik dėl automobilio apžiūros, kuri nėra rangos sutarties dalykas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų konkretų šalių susitarimą atlikti ieškovo automobilio apžiūrą, kainą už tokią paslaugą, jos atlikimo bei atsiskaitymo sąlygas.

17. Tai, kad pats ieškovas atvežė automobilį ir paliko prie atsakovės autoserviso (net ir su atsakovės žinia) savaime negalėjo suformuoti rangos teisinių santykių (CK 6.645 str. 1 d.).

18. Tarp šalių nesusiformavus rangos teisiniams santykiams neegzistuoja ir atsakovės pareiga imtis kokių nors priemonių užsakovo turtui apsaugoti (CK 6.657 str.).

19. Byloje nustatytas faktas, kurio neneigia ginčo šalys (CPK 187 str.), kad ieškovo automobilio dalių vagystė įvykdyta atsakovui priklausančioje aikštelėje, kuri yra aptverta tvora, pajungta saugojimui ir saugoma saugos tarnybos UAB „G4S Lietuva“. Taigi, net ir vertinat CK 6.657 straipsnio prasme, atsakovė yra ėmęsis visų įmanomų priemonių jo teritorijai ir joje esančiam turtui apsaugoti. Tokiu būdu yra paneigiama atsakovės kaltė, kaip viena būtinųjų atsakomybės sąlygų. Reikalavimas atsakomybę taikyti besąlygiškai, t. y. objektyviai neegzistuojant kaltei, nėra įtvirtintas įstatyme, toks reikalavimas neatitiktų jokių teisingumo ir protingumo principų

20. Ginčo atveju byloje yra pakankamai duomenų, kurie liudija, jog atsakovė yra ėmęsis objektyviai pakankamų priemonių savo teritorijai saugoti. Atsakovė elgėsi rūpestingai ir apdairiai, pats neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nulėmę įvykusį įsibrovimą į teritoriją. Atsakovės elgesys ir taikytos saugumo priemonės šalina jo kaltę civilinės atsakomybės taikymo atžvilgiu. Minėtų aplinkybių teismas nevertino.

21. Be to, atsakovės civilinė atsakomybė gali būti netaikoma ir remiantis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Pagal minėtas teisės normas civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų

22. Ieškovo automobilis apvogtas trečiųjų asmenų, už kuriuos atsakovė negali būti atsakingas. Vykdant vagystę buvo sugadintas ir atsakovės turtas – prakirpta skylė teritoriją juosiančioje tvoroje. Todėl šiuo atveju atsakovės atsakomybė negalima ir remiantis CK 6.253 str. 1 ir 4 d. pagrindu.

23. Palikdamas automobilį atsakovui priklausančioje aikštelėje nesant susitarimo nei dėl automobilio apžiūros, nei dėl remonto, nei dėl automobilio pasaugos, pats ieškovas prisiėmė galimos žalos riziką. Tai sudaro dar vieną savarankišką pagrindą netaikyti atsakovės civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 5 d.).

24. Teismas neįvertino aplinkybės, kad po autoįvykio buvo uždraustas ieškovo automobilio dalyvavimas eisme. Tai reiškia, kad faktiškai automobilis yra bevertis. Ši aplinkybė buvo nurodyta 2018-09-04 teismo posėdžio metu (garso įrašo 9-10 min.), teismas tyrė minėtą aplinkybę pagrindžiančius rašytinius įrodymus (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-18335-17 46, 47 psl. (garso įrašo 13-14 min.)), tačiau priimdamas sprendimą jų neįvertino.

25. Žala (pavogtų detalių vertė) apskaičiuota naujų detalių kainomis, nors pats automobilis nėra naujas, be to automobilio dalyvavimas eisme yra uždraustas. Teismo liko neįvertinta ir ta aplinkybė, kad ieškovo reikalauta nuostolių suma faktiškai yra lygi automobilio įsigijimo kainai.

26. 2018-09-03 teismo posėdžio metu pats ieškovas nurodė, kad už įsigyjamą automobilį sumokėjo septynis ar aštuonis tūkstančius eurų (garso įrašo 24 min.). Baudžiamojoje byloje nurodė, kad automobilio įsigijimo kaina septyni tūkstančiai eurų (žr. 2017-11-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį b.b. Nr. 1-752-184/2017). Tuo tarpu ikiteisminiame tyrime jau nurodė, kad vagyste jam padaryti nuostoliai siekia 13 000 Eur (t. I, b.l. 89), šioje byloje pareiškė 7419,78 Eur dydžio reikalavimą.

27. Ieškovas netgi reikalavo priteisti kainą detalių, kurios buvo sugadintos dar iki 2018-01-10 d. vagystės, t. y. ieškovas reikalavo priteisti saugos pagalvės kainą, nors minėta saugos pagalvė buvo suveikusi dėl paties ieškovo esant neblaiviam sukeltos autoavarijos.

28. Kartu su šiuo apeliaciniu skundu yra teikiamas įrodymas – UAB „Liepsnuva“ (įmonė, užsiimanti automobilių ir jų dalių prekyba) komercinis pasiūlymas Nr. 14 – pagrindžiantis realią automobilio BMW 328 detalių, pavogtų 2018-01-10, kainą. Reali pavogtų detalių rinkos kaina – 1548,80 Eur. Realios detalių kainos ir ieškovo reikalaujamos priteisti ieškinio sumos skirtumas yra net 5079,10 Eur (6627,90 Eur – 1548,80 Eur = 5079,10 Eur). Net ir pridėjus remonto darbų (pavogtų detalių sumontavimo) kainą (181,90 Eur, su PVM), skirtumas tarp ieškovo patirto nuostolio ir skundžiamu sprendimu teismo priteistos sumos sudaro 4897,20 Eur (6627,90 Eur – 1730,70 Eur), t. y. skiriasi beveik 4 kartus. Akivaizdu, kad toks sprendimas sudaro pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

29. Tikslindamas ieškinį, ieškovas ieškinio sumą sumažino vairuotojo saugos pagalvės verte, kadangi šios detalės automobilyje nebuvo. Tačiau šios detalės keitimo (remonto darbų) kaina iš bendros ieškinio sumos nebuvo pašalinta. Tokiu būdu, iš atsakovės buvo priteista detalės, kurios automobilyje nebuvo, remonto kaina.

30. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovo pateiktoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje darbų kaina nurodyta už detalės nuėmimą/uždėjimą (ataskaitoje žymima N/U), kai tuo tarpu objektyviai yra reikalinga pavogtas detales tik sumontuoti, t. y. jų nuimti nereikia, nes jų ir taip automobilyje nėra dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos.

31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą, priteisti iš apeliantės 400 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.

32. Mano, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostė rangos santykiai.

33. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių užsakovo turtui apsaugoti ir tą daro tik apeliaciniame skunde. Tvirtina, kad , atsakovė netinkamai rūpinosi jai patikėto turto apsauga, todėl nėra aplinkybių šalinančių jos civilinę atsakomybę.

34. Aplinkybė, jog ginčo automobilis pas atsakovę į teritoriją buvo atvežtas iš mokamos aikštelės, nešalina atsakovės atsakomybės ir neturi jokios reikšmės. Automobilis buvo saugomas aikštelėje policijos sprendimu iki pasibaigs baudžiamasis procesas.

35. Automobilio vertė ir padaryta žala įrodyta transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 18-01-015 išvadomis. Atsakovė nepagrindė savo teiginio, jog automobilis bevertis, juolab, kad bylą nagrinėjęs teismas net kelis kartus klausė ar atsakovė ketina tai įrodinėti ir ar darys ekspertizę. Atsakovės atstovas ekspertizės atsisakė.

36. Apeliantės argumentas, kad priteista žala yra artima automobilio įsigijimo vertei, teisiškai nereikšmingas nustatant padarytos žalos dydį. Lygiai taip pat teisiškai nereikšmingi apeliantės argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas vagystės metu nurodė, kad jam buvo padaryta 13 000 Eur žala.

37. Teigia, kad apeliantė žalos dydį galėjo įrodinėti bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Todėl prašė nepriimti pateikto naujo įrodymo- komercinio pasiūlymo . Iš jų turinio negalima nustatyti ar siūlomos įsigyti detalės yra naujos ar dėvėtos, taip pat ar detalės yra originalios ar trečiųjų šalių gamybos. Jeigu dėvėtos, tai ar jos veikiančios ar ne bei kokios prekinės išvaizdos jos yra. Atsiliepimai viešojoje erdvėje apie šios įmonės teikiamas paslaugas ir prekes leidžia pagrįstai abejoti pateiktu nauju įrodymu. Priėmus- prašo priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus apie įmonę UAB „Liepsnuva“ , kuri pateikė komercinį pasiūlymą.

38. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis bylos nagrinėjimo dienai yra suremontuotas, tačiau rašytinių įrodymų patvirtinančių detalių pirkimo ir atlikto remonto darbus negali pateikti, nes reikalingas detales pirko pagal skelbimus iš privačių asmenų. Prašė teismo, sprendžiant dėl žalos dydžio, vadovautis ieškovo byloje pateikta vertinimo ataskaita.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

40. Byloje kilo ginčas dėl sutartinių rangos santykių tarp šalių egzistavimo bei atsakovės pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius ir jų dydžio.

41. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 str. 1 d., 1.71 str.).

42. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių susiklostė teisiniai rangos santykiai

43. Apeliantė nesutikimą su tokia išvada argumentuoja tuo, kad šalys nesusitarė dėl konkrečių remonto darbų ir jokie dokumentai tarp šalių nebuvo pasirašyti.

44. Apeliantės teiginį, kad ieškovas nesusitaręs su atsakove, pats atvarė automobilį ir jį paliko atsakovės teritorijoje ir dėl to nėra atsakovės atsakomybės dėl pavogtų automobilio detalių, paneigia šie nustatyti ir nenuginčyti duomenys. Atsakovės autoserviso teritorija, kurioje paliktas ieškovo automobilis- aptverta, saugoma ir be atsakovės žinios, ieškovas nebūtų galėjęs to padaryti. Be to ieškovas savo automobilio pristatymą į autoservisą derino su atsakovės darbuotoju- vadybininku, kuriam perdavė automobilio raktelius. Atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, kad ji ieškovo paliktą automobilį reikalavo atsiimti ar atliko kokius kitus veiksmus, siekdama pašalinti iš jos aptvertos ir saugomos teritorijos be jos žinios pastatytą automobilį.

45. Sutiktina, kad nebuvo pasirašyta rašytinė sutartis ir nebuvo užpildyti automobilio priėmimo į servisą dokumentai. Tačiau buvo žodinis susitarimas dėl automobilio apžiūros ir galimo būsimo automobilio remonto, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, telefoninių pokalbių išrašai bei paties ieškovo ir liudytojo G. R. parodymai, detalių ieškojimas.

46. Todėl nors ir nebuvo atlikta įprasta automobilio priėmimo į autoservisą procedūra, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė automobilį priėmė, jis atsakovės saugomoje teritorijoje stovėjo nuo 2017-12-22 iki 2018-01-10, t.y. iki kol įvyko ginčo automobilio vagystė, atsakovė nereikalavo jo išgabenti, atsakovės vadybininkas užsakė reikalingą automobilio remontui detalę, bendravo su ieškovu dėl automobilio remonto darbų, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas ir atsakovė sudarė žodinę rangos sutartį ir kad automobilis buvo perduotas atsakovei. Kadangi automobilis buvo nevažiuojantis, iš karto nebuvo nustatyti tikslūs automobilio gedimai, šalys dėl sutarties sąlygų, darbų, detalių bei jų kainos iš anksto susitarti negalėjo.

47. Pirmiau aptartais argumentais atmestinas skundo teiginys, kad tarp šalių nesusiklostė rangos teisiniai santykiai.

48. Pagal CK 6.845 straipsnį saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą, o pagal CK 6.846 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu. CK 6.657 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio praradimą ar sužalojimą.

49. Kadangi automobilio diagnostikos ir kiti darbai iki vagystės dar nebuvo atlikti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.657 straipsnyje numatytą rangovo atsakomybę už atsakovės perduoto turto neišsaugojimą.

50. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nuostolių dydį remdamasis ieškovo pateikta automobilio vertinimo ataskaita.

51. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Pareiga įrodyti nuostolių dydį tenka ieškovui.

52. Byloje nustatyta, jog ieškovas patyrė nuostolius (žalą), kuomet automobilis buvo apvogtas atsakovės stovėjimo aikštelėje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas teigė, kad automobilis nėra suremontuotas ir kad jam reikalinga 6627,90 Eur suma atstatyti automobilį į buvusią padėtį. Reikalavimą grindė automobilio vertinimo ataskaita , kurios pagrindu skundžiamu sprendimu ieškinys pilnai patenkintas. Su kuo kategoriškai nesutiko ir nesutinka atsakovė.

53. Apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, svarstant klausimą dėl išlaidų, reikalingų atstatant automobilį į buvusią padėtį iki vagystės, dydžio ir apeliantei tvirtinant, kad ji tai gali padaryti, svarstant dėl galimos teismo ekspertizės skyrimo žalos dydžiui nustatyti, ieškovas paaiškino, kad automobilis jau yra suremontuotas. Teigė, kad automobiliui reikalingas detales jis pirko iš privačių asmenų, automobilį remontavo servise, žino, kur jis randasi, tik neprisimena servizo adreso ir šiuo metu (teismo posėdyje) negali pateikti įrodymų apie patirtas išlaidas remontui ir detalėms.

54. Paaiškėjus, kad automobilis jau suremontuotas, teisėjų kolegija atidėjo skundo nagrinėjimą suteikiant ieškovui galimybę pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo patirtų išlaidų dydį. Tačiau sekančiame teismo posėdyje ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir aiškino skirtingai, nei pirmo posėdžio metu. Taip jis pripažino, kad pats pirko detales užsienyje ir Lietuvoje, tačiau neturi detalių įsigijimo dokumentų, taip pat neturi dokumentų, įrodančių remonto dydį. Prašė priteisti žalą pagal jo pateiktą automobilio vertinimo ataskaitą. Su tuo nesutiko apeliantė.

55. Civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, paskirtis kompensacinė, asmeniui, patyrusiam žalą, turi būti visiškai atlyginti patirti nuostoliai (CK 6.251 str. 1 d.). Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, tuo atveju kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

56. Vadovaujantis rungimosi principu (CPK 12 str.) bei bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), pareiga įrodyti patirtų nuostolių egzistavimą tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas turtinio pobūdžio reikalavimą, turėjo įrodyti, kad jis jau patyrė 6627,90 Eur nuostolius.

57. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai žala pasireiškia turto sugadinimu, jos dydis įrodinėjamas turtui pataisyti (suremontuoti) reikalingomis lėšos, kurios gali būti išreikštos išlaidų forma, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštų (sąnaudų) forma, jeigu remontas dar neatliktas.

58. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paaiškėjus, kad automobilis yra suremontuotas nebegalima remtis ieškovo pateikta automobilio vertinimo ataskaita, nes joje nurodyti kaip galimi automobilio remonto kaštai nepagrindžia realių ieškovo faktiškai turėtų išlaidų automobilio remontui. Be to su šia ataskaita nesutinka atsakovė, kuri pateikė savo įrodymus apie pavogtų detalių kainas. Taip pat nėra galimybės skirti teismo ekspertizę. Toks įrodymas kaip vertinimo ataskaita, būtų reikšmingas tuo atveju, jei ieškovės turtas – automobilis po eismo įvykio nebūtų buvęs suremontuotas. T. y. tik tais atvejais, kuomet turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių faktinių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

59. Kadangi nagrinėjamu atveju, paaiškėjo, kad ieškovo automobilis yra suremontuotas, tačiau ieškovas teismui nepateikė nė vieno automobilio remonto išlaidas patvirtinančio dokumento, nors ir teigė, kad detalėms ir remontui išleido panašią sumą, kuri buvo nurodyta vertinimo ataskaitoje, teismas turi pareigą nustatyti ieškovo patirtų faktinių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.).

60. Teisėjų kolegija vertina tai, kad: ieškovas automobilį įsigijo už 7000 Eur, pripažįstant, kad jis turėjo dar papildomų išlaidų; automobilis buvo po autoįvykio (uždraustas automobilio dalyvavimas eisme); byloje nėra įrodymų kokia buvo automobilio ir vėliau pavogtų detalių vertė buvo įvykio, t.y. automobilio priėmimo atsakovės žinion, ar pavogtos detalės po eismo įvykio buvo nenukentėję/neapgadintos; pripažino, kad detales pirko iš privačių asmenų, pagal skelbimus, o ne iš BMW salono ir teigia, kad faktiškai patirtos išlaidos atitinka išlaidas, nurodytas ataskaitoje. Sprendžia, kad automobilio vertinimo ataskaitoje nurodytas nuostolių dydis nepagrindžia faktiškai ieškovo patirtų išlaidų.

61. Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus, nuolat keitė savo poziciją. Pirmosios instancijos teisme teigė, kad automobilis nesuremontuotas, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jau nurodė, kad automobilis yra suremontuotas ir, kad remontas trūko 8-9 mėnesius, nes reikėjo ieškoti detalių, kas atitiktų, kad pradėtas remontuoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar tik ją baigus. Ieškovas nurodė, kad automobilį remontavo autoservisuose, tačiau jų pavadinimo negalėjo pasakyti. Šie duomenys duoda pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu ir jo nurodoma atliktų automobilio detalių ir remonto darbų kaina.

62. Apeliantė, nesutikdama su priteistos žalos dydžiu, teismui pateikė rašytinius įrodymus - UAB „Liepsnuva“ ir UAB „Automenas“ komercinius pasiūlymus, kuriuose nurodyta, kad ieškovo automobilio pavogtų detalių rinkos kaina yra 1548,80 ir 1415,80 Eur. Pateiktas „Liepsnuvos“ paaiškinamasis raštas, kad detalės parinktos BVM 328 automobiliui, pagal kėbulo numerį ir specifikaciją, atitinkančias ieškovo automobiliui.

63. Apeliantė skundu pripažįsta, kad remontui(darbams) išlaidos - 181,90 Eur, o ataskaitoje nepagrįstai įvertinti darbai nuimant ir vėl uždedant detales. Pats ieškovas teismo posėdyje teigė, kad automobilio remonto darbams išleido apie 300-400 Eur, tačiau jokių įrodymų apie turėtas išlaidas teismui nepateikė.

64. Todėl, priešingai ieškovo teiginiui, apeliantės pateikti komerciniai pasiūlymai parengti atsižvelgiant į ieškovo automobilio markę ir kėbulo specifikaciją. Ieškovas, tvirtindamas priešingai, t.y. kad pasiūlymuose nurodytos detalės netinkamos jo automobiliui, įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Kadangi apeliantė pateikė oficialius nurodytų įmonių komercinius pasiūlymus ir jų ieškovas nenuneigė, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent tokia ir yra automobilio pavogtų detalių rinkos ir remonto kaina.

65. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas, neįrodė, kad, siekdamas atstatyti automobilio būklę iki vagystės, jis turėjo daugiau išlaidų nei nurodė apeliantė pateiktais su skundu įrodymais. Byloje esantis būsimų automobilio nuostolių paskaičiavimas, bei ieškovo paaiškinimas, nepagrįstas įrodymais, neleidžia daryti išvados, kad ieškovas faktiškai ir patyrė ataskaitoje nurodytus nuostolius. Todėl spręsdamas dėl ieškovo nuostolių dydžio realumo, teismas vadovaujasi atsakovės nurodyta automobilių detalių ir remonto verte ir sumažina ieškovui skundžiamu sprendimu priteistų nuostolių dydį iki 1730,70 Eur (1548,80 Eur detalės+181,90 Eur automobilio remonto išlaidos). Toks nuostolių dydis, teismo nuomone, yra realus ir pagrįstas.

66. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jo užklausos metu „Liepsnuva“ neturėjo detalių BMV, o „Automenas“ neprekiauja detalėmis, esmės neturi ir neduoda pagrindo pripažinti, kaip nepagrįstų jų pateiktų komercinių pasiūlymų, ar jais abejoti, nes, kaip byloje nustatyta, ieškovo automobiliui reikalingų detalių ieškojo ne tik atsakovė, kurios pagrindinė veikla yra automobilių remontas, bet ir jis pats ilgą laiką.

67. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo dalį, kad nuo priteistos sumos priteistinos ne 6 , o 5 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.210 str. 1 d).

68. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskaičiuojamos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme proporcingai teismo patenkintų ieškovo reikalavimų daliai - tenkinama 26 proc. (CPK 93 str.2 d).

69. Ieškovas turėjo 1019 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl jam priteisiama iš atsakovės 264,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, nėra (CPK 93 str. 2, 5 d.).

70. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 400 Eur advokato pagalbos išlaidų, atsakovė – 2629,50 Eur, kurias sudaro: 149 Eur žyminis mokestis ir 2480,50 Eur advokato pagalbos išlaidos (apeliacinio skundo parengimo išlaidos 1270 Eur bei išlaidos už advokato susipažinimą su bylos medžiaga ir atstovavimą teismo posėdžiuose 1200 Eur).

71. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas nėra sudėtingas, nereikalauja išskirtinių ir specifinių teisinių žinių, ieškinio suma nėra didelė (6627,90 Eur), teismo posėdžiai trūko tik 3 val., įvertinus nedidelę apeliacinės instancijos teisme pateiktų papildomų įrodymų apimtį, advokato patirtas laiko ir darbo sąnaudas, yra pagrindas apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas mažinti iki 1700 Eur (CPK 93 str., 98 str.).

72. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (26 proc.), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 3 dalimi, iš ieškovo priteisiama 442 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei, o iš jos (atsakovės) - 296 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 20 d.sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB „Remautas“, įmonės juridinis kodas 302818789 : 1730,70 Eur (tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų 70 ct) žalą ir nuo šios sumos 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 264,94 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidas D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš UAB „Remautas“, įmonės juridinis kodas 302818789, 7,90 Eur (septynis eurus 90 ct) ir iš D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660), valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 442 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų UAB „Remautas“, įmonės juridinis kodas 302818789, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš UAB „Remautas“, įmonės juridinis kodas 302818789, 296 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtų apeliacinės instancijos teisme.