Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-62-464/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-09
Bylos Nr.: 2A-62-464/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00254-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė
Ieškovas: asociacijos Lietuvos, „Žinijos“
Atsakovas: V. Š.

Kategorijos

2.1.5.3Ieškinio senaties termino sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas

Civilinė byla Nr. 2A-62-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00254-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.3.; 2.2.2.3.1.8.; 2.2.2.7.; 2.5.10.5.2.171 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos Lietuvos „Žinijos“ draugija ir atsakovo V. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-106-565/2015 pagal ieškovės asociacijos Lietuvos „Žinijos“ draugija ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė asociacija Lietuvos „Žinijos“ draugija 2014-02-03 su ieškiniu kreipėsi į teismą ir, sumažinusi pradinius ieškinio reikalavimus (t. 1, b. l. 2-11, t. 4, b. l. 2-9), prašė priteisti iš atsakovo V. Š. iš viso 144 288,92 Lt (41 788,96 Eur) žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-04-07 su atsakovu sudarė darbo sutartį dėl jo darbo ieškovės valdybos pirmininko pareigose. Valdybos pirmininko pareigybiniuose nuostatuose yra nustatyta valdybos pirmininko atsakomybė už visą ieškovės veiklą, pirmininkas taip pat yra materialiai atsakingas už priskirtą naudoti inventorių bei įrangą. Ieškovės tarybos 2012-07-12 nutarimu atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Po jo atleidimo iš darbo buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004-04-07 iki 2012-07-12 atsakovui iš kasos buvo išmokėta 123 745,98 Lt įvairioms ūkio išlaidoms. Tačiau dokumentais buvo pagrįstas tik 113 832,02 Lt sumos panaudojimas, likusi 9 913,96 Lt suma yra ieškovei padaryta žala. Kadangi iš atsakovo perduotų dokumentų ieškovė nustatė, kad už 38 831,89 Lt sumą įgytos prekės net nebuvo susijusios su ieškovės veikla ir jos veikloje nepanaudotos, šią sumą taip pat ieškovė vertina kaip jai padarytą žalą. Žalos ieškovė nurodė patyrusi ir dėl atsakovo sudarytų sandorių. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2012-01-10 sutartimi atsakovas už mažesnę nei rinkos kainą, t. y. už 26 600 Lt, įsigijo ieškovei priklausiusį automobilį Honda FR-V, nors internetiniame puslapyje www.emprekis.lt nurodyta, kad tokio automobilio vidutinė rinkos kaina yra 37 860 Lt. Anksčiau žalos padaryta ir deklaravus šio automobilio Honda FR-V neteisingus (nepagrįstai didelius) ridos duomenis, dėl ko buvo skaičiuojamas per didelis suvartotų degalų kiekis, o 2008-2011 metais juo atsakovas naudojosi ir ne darbo tikslais. Dėl nurodytų veiksmų ieškovė patyrė dar 13 507,43 Lt žalos. Taip pat atsakovas 2008-06-05 už 15 700 Lt pardavė ieškovei jam su sutuoktine tuo metu priklausiusį garažą, esantį Ozo g. 6, Vilniuje, o 2011-10-19 šį garažą iš ieškovės įsigijo jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise tik už 10 200 Lt. Aplinkybę, kad vos po 3 metų nuo šio garažo pardavimo ieškovei jį iš ieškovės įsigijo už jau ženkliai mažesnę kainą, nepaisant tuo metu vykusio spartaus nekilnojamojo turto rinkos augimo, ieškovė vertina kaip atsakovo nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ji negavo 5 500 Lt pajamų. Be to, ieškovė, kurią atstovavo atsakovas, jo sutuoktinė D. Š. ir V. Š., neturėdami tam ieškovės visuotinio narių susirinkimo pritarimo, 2011-09-19 įsteigė VšĮ Baltic-Skandinavian I. C.. Vėliau, pasinaudodamas ieškovės tarybos 2011-10-28 nutarimu, kurio tikrumą ieškovė ginčijo ikiteisminio tyrimo metu, atsakovas, pažeisdamas Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 16 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, ieškovės įstatų 5.12 , 8, 6.3 punktus, neteisėtai perdavė savo įsteigtai VšĮ Baltic-Skandinavian I. C. faktiškai visą ieškovei priklausantį turtą, kuris 2011-11-11 turto perdavimo-priėmimo akte Nr.01 buvo įvertintas 60 870 Lt suma. Tokius atsakovo veiksmus taip pat laiko ieškovei padaryta žala. Ieškovė nurodė ir kitus jai žalą sukėlusius atsakovo veiksmus. Atsakovas ieškovės vardu 2010-02-13 – 2010-02-16 laikotarpiui užsisakė 2 kelionių paketus į Paryžių bei ekskursijas, už šias paslaugas sumokėjęs 2 294 Lt ieškovės lėšų, taip pat kelionei į Paryžių ieškovės vardu 2010-01-16 įsigijo Paryžius kelionių vadovą už 99 Lt. Ieškovės duomenimis, atsakovui 2010-02-13 – 2010-02-16 laikotarpiui nebuvo paskirta komandiruotė į Paryžių, taigi 2 393 Lt suma panaudota atsakovo asmeninėms reikmėms. 2007-10-31 įsakymu dėl komandiruočių Nr.29 atsakovas buvo komandiruotas į 2007-11-05 – 14 dienomis vyksiantį seminarą Izraelyje, jam 2007-11-05 buvo išmokėti 1 590 Lt dienpinigių. Tačiau ši kelionė neįvyko, todėl atsakovas 1 590 Lt turėjo grąžinti į ieškovės kasą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-03-10 sprendimu (t. 5, b. l. 26-34) ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo V. Š. 5 483,57 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 233,36 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) kitų ieškovės asociacijos Lietuvos „Žinijos“ draugija reikalavimų netenkino; 3) priteisė iš ieškovės atsakovui 1 018,06 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė iš ieškovės 12,16 Eur , o iš atsakovo – 144,02 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; 5) sumažino Vilniaus apygardos teismo 2014-04-10 nutartimi atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 5 483,57 Eur.

Šalies argumentai

Teismas, spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį pagrįstumo, nustatė, kad ieškiniu prašoma atlyginti žala susidarė per laikotarpį nuo 2004-10-21 iki 2012-05-31, o ieškinį ieškovė pareiškė 2014-02-03. Su ieškovės teiginiais, jog iki atsakovo atleidimo iš pareigų nebuvo galimybės nustatyti neteisėtų jo veiksmų, teismas nesutiko, nurodęs, kad tiek pagal 1999 m., tiek pagal 2009 m. ieškovės įstatus valdybos pirmininkas (pirmininkas) organizuoja ieškovės veiklą ir už ją atsako, atstovauja ieškovę (1999 m. įstatų 5.24 p., 2009 m. įstatų 5.17 p.), tačiau įstatuose įtvirtinta ir ieškovės valdybos pirmininko (pirmininko) veiklos kontrolė. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje ieškovės revizorius privalėjo atlikti ieškovės finansinės veiklos patikrinimą, pateikti išvadą dėl ieškovės metinės finansinės atskaitomybės, o ieškovės taryba turėjo tvirtinti ieškovės praėjusių finansinių metų veiklos atskaitą, taip pat revizoriaus pateiktą ataskaitą. Iš ieškovės 2008 – 2011 m. balansų teismas nustatė, kad nuo 2008 m. ieškovė veikė nuostolingai, jos turtas nuolat mažėjo, todėl jau tada buvo pagrindas atlikti neeilinius ieškovės veiklos patikrinimus. Apie galimai neteisėtus atsakovo veiksmus, naudojant ieškovės pinigines lėšas bei turtą, ieškovė turėjo ir galėjo sužinoti ne vėliau kaip iki ieškovės metinės finansinės atskaitomybės parengimo. 2009 m. ieškovės finansinė atskaitomybė buvo parengta 2010-04-30, o ieškinį ieškovė pateikė tik 2014-02-03. Todėl padarė išvadą, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos iki 2009-12-31, atlyginimo. Kadangi 2010 m. ieškovo finansinė atskaitomybė buvo parengta 2011-04-29, teismas pripažino, jog ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos nuo 2010-01-01, atlyginimo nėra praleistas. Teismas pažymėjo ir tai, jog aplinkybė, kad ieškovė galėjo neturėti revizoriaus ar revizorius galėjo tinkamai neatlikti savo pareigų, nėra reikšminga sprendžiant dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, pagrindo jam atnaujinti nenustatęs (CK 1.131 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš pirminių finansinės apskaitos dokumentų bei suvestinės apie pinigų išmokėjimą bei jų panaudojimą teismas nustatė, kad ūkio išlaidoms apmokėti ieškovė išmokėjo atsakovui 123 745,98 Lt, o atsakovas pateikė dokumentus pagrindžiančius 113 832,02 Lt panaudojimą. 2012-04-30 avanso apyskaita Nr. 8, kurioje patvirtinama, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei lėšų, teismas nesirėmė, pažymėjęs, kad pinigai iš kasos turi būti išmokami pagal kasos išlaidų orderius, o priimami - pagal kasos pajamų orderius, įskaitytinai ir nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą. Avanso apyskaitos, kuriose teismas taip pat nustatė netikslumų, yra tik išvestiniai dokumentai. Todėl atsižvelgęs į tokius nustatytus faktus bei remdamasis ieškinio senatimi, ribojančia ieškovės teisių gynybą šioje ginčo dalyje visa apimtimi, bei nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 atsakovui buvo išmokėta 30 316,92 Lt, o atsakovas pateikė dokumentus, pateisinančius 29 767,27 Lt panaudojimą, negrąžintų lėšų 549,65 Lt (159,19 Eur) dalį iš atsakovo priteisė (CK 1.131 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovo pateiktuose dokumentuose, patvirtinančiuose atsakovo patirtas išlaidas, prekės už 38 831,89 Lt sumą nebuvo susijusios su ieškovės veikla. Liudytoja apklausta ieškovės buhalterė R. D. patvirtino, kad prekės, kurių vertė mažesnė kaip 1 500 Lt, buvo laikomos trumpalaikiu turtu, todėl tokios prekės nebuvo atskirai pagal prekių pavadinimus apskaitomos ieškovės turto sąraše. Taigi nors šios prekės ir nėra apskaitytos ieškovės dokumentuose, vien tai neįrodo, kad jos tikrai nebuvo susijusios su ieškovės veikla ar nebuvo jai reikalingos, juolab liudytoju apklaustas A. T., dirbęs ieškovės ūkio dalies vedėju, vėliau – techniku-vairuotoju, elektromonteriu, budėtoju, patvirtino, kad ieškovės panaudos pagrindu naudojamas patalpas nuolat remontuodavo, pirkdavo ir atnaujindavo turimus baldus, ruošėsi įrengti dušo patalpą. Todėl šioje dalyje ieškinį pripažino nepagrįstu. Reikalavimą priteisti 1 590 Lt žalos atlyginimą dėl neįvykusios komandiruotės į Izraelį teismas atmetė kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 1 d.). Tačiau dėl reikalavimo atlyginti žalą, susijusią su 2010 m. vasario 13-16 d. vykusia kelione į Paryžių, teismas pasisakė, kad atsakovas ieškovės lėšomis sumokėjo už kelionę į Paryžių, ekskursijas, taip pat įsigijo kelionių vadovą, nors tai nebuvo susiję su ieškovės veikla. Šias išlaidas pripažinęs ieškovei padaryta 2 393 Lt žala (CK 2.87 str. 4 d.), teismas ir šiam reikalavimui iš dalies taikė ieškinio senatį, konstatavęs, kad dėl dalies tokios žalos atlyginimo (t. y. 2009-12-30 sumokėtų 1 070 Lt) jau yra suėjęs ieškinio senaties terminas, taigi gali būti priteista tik 1 323 Lt (383,17 Eur) suma. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog 2012-10-10 pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko automobilį Honda FR-V iš ieškovės už rinkos vertę, taip pat nepateikė įrodymų, kad šio automobilio rinkos vertė buvo kitokia, nei pagal www.emprekis.lt skelbiamus duomenis, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pardavus automobilį, yra pagrįstas ir priteisė iš atsakovo 4 895,14 Lt (1 417,73 Eur) žalai atlyginti (11 466,14 Lt – 6 571 Lt PVM, kuris nelaikytinas ieškovės pajamomis). Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš ieškovės įsigijęs garažą už 10 200 Lt ir mažiau nei po trijų mėnesių jį pardavęs už 20 000 Lt, pažeidė CK 2.87 straipsnio reglamentavimą, nes realiai galėjo ieškovei priklausantį garažą parduoti už žymiai didesnę kainą, iš atsakovo priteisdamas 5 500 Lt (1 592,91 Eur) šiai žalai atlyginti. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad byloje pateikti duomenys patvirtina nuo 2010-01-01 nepagrįstai atsakovo deklaruotą 16 460,93 km (33 690 km x 48,86 proc.) automobilio, kuriuo šis naudojosi, ridą. Ieškovės pateiktoje suvestinėje pagal atsakovo pateiktus duomenis apskaičiuota vidutinė degalų suvartojimo norma 100 km yra 9,19 l, o 1 l degalų kaina su PVM – 3,896 Lt (atsakovas jokių prieštaravimų ieškovės pateiktiems skaičiavimams nepateikė). Taigi, 16 460,93 km nuvažiuoti buvo deklaruotas 1 512,76 l degalų sunaudojimas, kurių kaina – 5 893,21 Lt. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 5 893,12 Lt (1 706,76 Eur) žalai šioje ginčo dalyje atlyginti. Be to, iš ieškovės pateiktų degalų pirkimo čekių ir suvestinės teismas nustatė, kad atsakovas degalus pirko poilsio ir švenčių dienomis, kai su automobiliui Honda FR-V buvo vykstama į kitus miestus (Klaipėdą, Trakus, Kauną). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šiuose miestuose poilsio ir švenčių dienomis vyko ieškovės organizuoti renginiai. Atsakovas, naudodamas automobilį Honda FR-V ir ne su ieškovės veikla susijusioms reikmėms, bet pirkdamas degalus iš ieškovės lėšų, pažeidė CK 2.87 straipsnį. Kadangi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos laikotarpiu iki 2010-01-01, atlyginimo (CK 1.131 str. 1 d.), o laikotarpiu nuo 2010-01-01 ne su ieškovės veikla susijusioms reikmėmis buvo nuvažiuota 1 553,60 km ir vidutiniškai sunaudota 142,78 l degalų, kurių kaina – 556,27 Lt, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 556,27 Lt (161,11 Eur) šiai žalai atlyginti.

Ieškovės argumentus, jog kad atsakovas, atstovaudamas ieškovę, neteisėtai įsteigė VšĮ Baltic-Skandinavian I. C. ir neteisėtai neatlygintinai perdavė jai ieškovės turtą, teismas pripažino nepagrįstais. Tiek Asociacijų įstatymas, tiek 2009 m. ieškovės įstatai nustato ieškovės teisę steigti kitus juridinius asmenis, tapti kitų juridinių asmenų dalyviais, todėl ieškovės turto perdavimas steigiamam juridiniam asmeniui, kurio dalyviu tampa ieškovė, kaip įnašas į įstatinį kapitalą, nėra neatlygintinas turto perdavimas. Be to, ieškovė nepateikė ir įrodymų, kad 2011-11-11 turto perdavimo-priėmimo akte nurodyta 60 870 Lt perduodamo turto vertė atitinka realią šio turto vertę. Atsakovas paaiškino, kad perduotas turtas buvo visiškai nusidėvėjęs, o jo vertę perdavimo-priėmimo akte savo nuožiūra nurodė pats atsakovas, kad ši vertė atitiktų ieškovės įnašo vertę, didinant VšĮ Baltic-Scandinavian International College įstatinį kapitalą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė asociacija Lietuvos „Žinijos“ draugija apeliaciniame skunde (t. 5, b. l. 36-47) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-10 sprendimo dalį, kurioje ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant žalą tik nuo 2010-01-01, konstatavus praleistą ieškinio senatį ir jos neatnaujinus, ir priteisti iš atsakovo visą reikalaujamą žalą, padarytą: 1) atsakovui negrąžinus lėšų, skirtų padengti su ieškovo veikla susijusias išlaidas (iš viso 9 913,896 Lt arba 2 871,28 Eur); 2) naudojant lėšas kelionėms į Izraelį ir Paryžių (iš viso 3 983 Lt arba 1 153,56 Eur); 3) neteisingai deklaravus automobilio ridos duomenis ir naudojus automobilį ne su ieškovo veikla susijusioms reikmėms (iš viso 13 507,43 Lt arba 3 912,02 Eur); sprendimą dalyje, kurioje reikalavimai dėl 60 870 Lt žalos atlyginimo neteisėtu turto perdavimo buvo atmesti, panaikinti ir priimti naują sprendimą, šį reikalavimą visiškai patenkinant; priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Ieškovė, reikšdama reikalavimus, nebuvo praleidusi 3 metų sutrumpinto ieškinio senaties termino. Iš karto po atsakovo atleidimo iš užimamų pareigų, t. y. 2012-07-12 ieškovė kreipėsi į prokuratūrą dėl asmens veikos tyrimo, pateikusi ir civilinį ieškinį (2013-10-01 nutarimas pripažinti civiliniu ieškove 141 270 Lt sumai). Tik vykdydama 2013-11-14 apylinkės teismo įpareigojimą civilinėje byloje Nr. 2-44763-852/2013 pagal atsakovo ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ieškovė išsamiai susipažino su ikiteisminio tyrimo įstaigos grąžintais finansiniais dokumentais., tik tada nustačiusi, jog V. Š., vykdydamas įstaigos vadovo funkcijas, padarė įstaigai žalos. Egzistuoja svarbios priežastys, sudarančios pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Daugelį atsakovo neteisėtų veiksmų buvo galima pastebėti tik asmeniui, turinčiam buhalterinių žinių, atlikus išsamų finansinį patikrinimą (auditą), sudarius skaičiavimo suvestines ir pan. Dabartinė pirmininkė, turinti buhalterinį išsilavinimą, tik atgavusi visus ikiteisminio tyrimo metu paimtus dokumentus pirminių apskaitos dokumentų pagrindu sudarė skaičiavimo suvestines, kuriose ir išaiškėjo tikslus žalos dydis. Pats atsakovas prieš save ieškinio dėl savo veiksmų ištyrimo nekėlė, o taryba, vos sužinojus apie įtartinas atsakovo operacijas, nedelsiant jį atleido iš pareigų ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Vien finansinėse ataskaitose esantys duomenys negalėjo suteikti pagrindo manyti, kad atsakovo veiksmuose yra neteisėtumo. Tarybos nariai yra visuomenininkai, filosofijos, meno, atstovai, humanitarai, kuriems neturėtų būti keliami tokie reikalavimai, kaip ekonominių žinių turintiems asmenims. Be to, ieškovė po jos nuskurdinimo atsakovo vadovavimo metu negalėjo iš karto atlyginti visų susidariusių įsiskolinimų ir efektyviai ginti savo teisių.Atsakovui, kaip atsakingam už visą draugijos veiklą, buvo išmokėtos 123 745,98 Lt išmokos įvairioms ūkio išlaidoms, kurių panaudojimą atsakovas pateisino tik dalinai (113 832,02 Lt sumai), o kitų gautų piniginių lėšų panaudojimo pateisinančių dokumentų nepateikė, atleidžiant iš darbo nepanaudotų 9 913,96 Lt sumos pinigų į kasą negrąžino. Atleidžiant atsakovą likutis nepanaudotų ir į kasą negrąžintų pinigų – 9 913,96 Lt buvo susidaręs už laikotarpį nuo 2011-02-28 iki 2012-05-31, kuomet atsakovui buvo išmokėta iš viso 10 015 Lt išmokų ūkio reikmėms.Atsakovas, perduodamas draugijos turtą VšĮ Baltic-Skandinavian I. C., padarė 60 870 Lt žalą. Teismas neįvertino aplinkybių, kad pirmininko sprendimui dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu yra reikalingas tarybos pritarimas, o posėdžiuose priimti sprendimai laikomi teisėti, jei jame dalyvavo ne mažiau kaip ½ išrinktų narių ir už kuriuos balsavo posėdyje dalyvaujančių balsų dauguma atviru balsavimu (įstatų 5.11p.-5.15 p.). Taigi 2011-08-02 bei 2011-10-28 dokumentuose tam, kad jie būtų laikomi teisėtais, buvo reikalinga, kad vyktų tarybos posėdžiai, dalyvautų ne mažiau kaip ½ i išrinktų narių (t.y. ne mažau 5), o sprendimai būtų priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Bet kuriuo atveju asociacijai yra draudžiama neatlygintinai perduoti asociacijos turtą nuosavybėn asociacijos nariui, valdymo ir kolegialių organų nariui, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ar su jais susijusiam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus. 2011-11-11 turto perdavimo priėmimo akte nurodyta turto vertė yra artima apskaitytai buhalterinei jo vertei ir turi būti laikoma jo tikrąja verte.

Šalies argumentai

Atsakovas V. Š. apeliaciniame skunde (t. 5, b. l. 57-59) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-10 sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas, nustatydamas žalos dydį (4 895,14 Lt arba 1 417,73 Eur) dėl automobilio pardavimo, nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktomis VšĮ „Emprekis“ skelbiamomis autotransporto kainomis www.emprekis.lt. Šiame tinklapyje nurodyta, kad pas juos vidutinės kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu. Ieškovė nepateikė patikimų įrodymų rinkos vertei pagrįsti. Kaina, už kurią jam buvo parduotas ginčo automobilis, buvo likusi neišpirkta automobilio vertė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pardavimo kaina buvo akivaizdžiai per maža.Ieškovė nepateikė įrodymų, kokia buvo garažo rinkos vertė jo pardavimo dienai - 2011-10-19. Teismas be pagrindo tenkino ieškovės reikalavimus šioje dalyje. Atsakovas pateikė garažo rinkos vertės duomenis pirkimo ir pardavimo dienai iš Nekilnojamojo turto registro. Turto pardavimo kaina 2011-10-19 atitiko rinkos vertę. Turtas buvo parduotas greitai, nes asociacijai reikėjo lėšų, ir tai jai buvo naudinga. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo žalą dėl komandiruočių į Paryžių, nes į minėtas keliones atsakovas vyko darbo reikalais. Tai teisme patvirtino liudytoja L. L.. Knyga už 99 Lt buvo pirkta draugijai. Atsakovas jos neturi, ji yra likusi draugijoje. Teismas nepagrįstai priteisė 549,65 Lt pagal avanso apyskaitas. Paskutinė avanso apyskaita 2012-05-31 Nr. 10 patvirtina, kad likutis pagal avanso apyskaitas yra 0 Lt, o teismas nepagrįstai ja nesirėmė. Be to, tiek iš bylos medžiagos, tiek iš ieškovės paaiškinimų neaišku, kuri konkrečiai suma buvo negrąžinta, kokia jos data, kada ji išduota ir pan. Ieškovė savo reikalavimą grindė teisinės reikšmės neturinčiais dokumentais - direktorės T. S. sudaryta pinigų apyvartos suvestine, kuri negali būti įrodymu civilinėje byloje.Automobilį atsakovas naudojo išimtinai draugijos veiklos tikslais. Draugija mokymus organizuodavo ir vykdydavo ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose ir ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Degalų savo reikmėms atsakovas nenaudojo. Deklaruojama rida atitiko atstumus, kur tuo metu vyko mokymai ir reikėjo nuvažiuoti. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kur nurodytais laikotarpiais vyko mokymai ir seminarai bei kitokie renginiai, todėl šį reikalavimą teismas tenkino nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsakovas V. Š. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 83-85) prašo šį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikritimo argumentus:

Ieškovės tarybos 2012-06-22 posėdyje buvo išsiaiškinta, kad draugijos finansinė padėtis bloga ir kilo įtarimas, kad su tuo susijęs atsakovas. Atsakovas iš darbo buvo atleistas 2012-07-12, o su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi tik 2014-02-03. Be valdybos pirmininko draugijoje veikė ir kiti valdymo organai - visuotinis narių susirinkimas, taryba, draugijos revizijos komisija, kuri kontroliuoja draugijos suvažiavimų, draugijos tarybos ir valdybos priimtų nutarimų vykdymą, inicijuoja ūkinės - finansinės veiklos patikrinimą bei įvertina patikrinimo rezultatus, teikia juos svarstyti tarybai. Todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senatį. Paskutinė 2012-05-31 avanso apyskaita Nr. 10, pasirašyta draugijos buhalterės, patvirtina, kad jam išduotų avansų likutis yra nulinis. Tuo tarpu draugijos pirmininkės T. S. sudaryta avanso apyskaita, kuria ieškovė rėmėsi reikšdama šį reikalavimą, neturi teisinės reikšmės ir negali būti įrodymu byloje.Draugijos turtas kolegijai buvo perduotas teisėtai. 2011-08-02 posėdyje ieškovės taryba pritarė VšĮ Baltic-Skandinavian I. C. steigimui. 2011-10-28 protokolas ir nutarimas yra galiojantys ir teisėti, jų metu taryba pritarė „Žinijos“ švietimo ir mokymo centro veiklos atskyrimui nuo ieškovės veiklos, pavedė atsakovui organizuoti šią veiklą VšĮ Baltic - Skandinavian I. C. sudėtyje ir pritarė turto perdavimui kaip įnašui į įstatinį kapitalą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų patikimai spręsti apie perduoto VšĮ Baltic-Skandinavian I. C. turto 60 870 Lt vertę. 2014-12-23 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nustatyta, kad perdavimo - priėmimo akte nurodyta turto vertė niekuo nepagrįsta, užbalansinėje apskaitoje apskaitoma kaip nulinę likutinę vertę turintis turtas ir faktiškai visas perdavimo - priėmimo akte nurodytas turtas likęs ieškovės žinioje.

Atsiliepimas

Ieškovė Lietuvos „Žinijos“ draugija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 86-94) prašo šį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Ieškovės pateikti duomenys iš www.emprekis.lt duoda pagrindo teigti, kad ieškovei priklausęs automobilis galėjo būti parduotas brangiau. Duomenų apie tai, kad automobilis buvo įsigytas rinkos kainomis, atsakovas nepateikė. Registrų centro duomenys neatspindi tikrosios ginčo garažo rinkos vertės, kadangi Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, taikant lyginamąjį metodą, t. y. nustatant nė konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes. Pirkimo pardavimo sutartimi pardavus garažą dabartinei atsakovo sutuoktinei už 10 200 Lt, o praėjus nepilniems trims mėnesiams, t. y. 2012-01-01, atsakovo sutuoktinė šį turtą pardavė UAB „Galani“ už 20 000 Lt.Atsakovo kelionė į Paryžių nėra įforminta nei juridiškai, nei buhalteriškai – nėra jokių įsakymų komandiruotei, komandiruotės tikslą pagrindžiančių dokumentų ir pan., 2010 m. kovo mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščiuose, pasirašytuose paties atsakovo, kelionės į Paryžių vykimo dienos taip pat nėra nurodytos kaip komandiruotės, šios dienos yra pažymėtos sutrumpinimu P (poilsio diena) ir S (Švenčių diena). Atsakovas ieškovės lėšomis sumokėjo už kelionę į Paryžių, ekskursijas, taip pat įsigijo kelionių vadovą. Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog avanso apyskaitoje nurodytas nulinis likutis patvirtina, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei. Avanso apyskaita yra išvestinis dokumentas, sudaromas pirminių dokumentų pagrindu, kurie buvo pateiki byloje ir dėl kurių pagrįstumo atsakovas jokių prieštaravimų nėra pareiškęs. Būtent pirminiai apskaitos dokumentai patvirtina, kad atsakovas nėra ieškovei pateikęs 9 913,96 Lt panaudojimą patvirtinančių dokumentų.Kiekvieną mėnesį atsakovui deklaruojant automobilio spidometro parodymus ir sunaudotą degalų kiekį, pastarasis, lyginant su kitais duomenimis (viešais duomenimis - automobilio HONDA FR-V techninių apžiūrų metu užfiksuotais ridos duomenimis bei paties atsakovo pasirašytoje 2012-01-10 šio automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti ridos duomenys), buvo 48,86 proc. aukštesnis, o tai reiškia, jog atsakovas nepagrįstai deklaravo 48,86 proc. didesnius nuvažiuotų kilometrų kiekius ir, atitinkamai, jam buvo išmokėta per didelė suma už tariamai šiam automobiliui darbo reikmėms sunaudotus degalus. Be to, atsakovas degalus pirko poilsio ir švenčių dienomis. Atsakovas nepateikė duomenų, kad draugija mokymus organizuodavo ne tik Vilniuje ir ne tik darbo dienomis. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų, kad atsakovas, kuris turėjo būti lojalus, veikti išimtinai juridinio asmens interesais, rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus ir elgtis pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą, akivaizdžiai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, dėl ko ieškovė patyrė tiesioginius nuostolių (CK 2.87 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą įvertina atsižvelgdamas į tuos argumentus, kuriuos apeliaciniuose skunduose nurodo apeliantai, ir tik ta ginčo apimtimi, dėl kurios paduotas skundas, jeigu nenustato teisinio pagrindo peržengti skundo ribų (CPK 320 str.). Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas apeliacinės instancijos teisme kilo dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei jų įvertinimo juridinio asmens (asociacijos) vienasmenio valdymo organo atsakomybės aspektu, taip pat dėl įrodinėjimą bei ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo. Esant pateiktiems abiejų šalių apeliaciniams skundams, apeliacinės instancijos teismas analizuoja ir pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su priteistomis iš jo kaip žalos atlyginimas sumomis, taip pat dėl ieškovės apeliaciniu skundu prašomos priteisti žalos atlyginimo sudėtinių dalių, t. y.: 1) dėl žalos, padarytos atsakovui į ieškovės kasą negrąžinus lėšų (2 871,28 Eur) ir nepateisinus jų panaudojimo jokiais dokumentais; 2) dėl komandiruotėms skirtų lėšų panaudojimo (1 153,56 Eur); 3) dėl žalos pardavus automobilį (1 147,73 Eur) ir garažą (1 655,60 Eur); 4) dėl neteisingai deklaruotų automobilio ridos duomenų ir naudojimosi automobiliu ne su ieškovės veikla susijusioms reikmėms atsiradusios žalos (3 912,02 Eur); 5) dėl neteisėto ieškovės turto perleidimo kitam juridiniam asmeniui (17 629,17 Eur). Kadangi apeliaciniuose skunduose nekeliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nebuvo patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti 38 831,89 Lt sumą, panaudotą perkant prekes ne ieškovės reikmės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bei, atitinkamai, nesuformuoti su šia teismo sprendimo dalimi susiję šalių reikalavimai, pastaroji pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra apeliacinės peržiūros objektu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą, 2015-07-14 ir 2015-12-28 pateikė įrodymus, susijusius su atsakovo komandiruotėmis į užsienį, kuriais grindžia savo apeliacinį skundą bei atsikirtimus į ieškovės apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai priimtini ir įvertintini kartu su kitais bylos duomenimis, kadangi jų turinys yra susijęs su nagrinėjamais šioje byloje reikalavimais ir iš esmės papildo atsakovo dėstomą poziciją ginčijamais klausimais (CPK 314 str.).

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo

Ieškinio senaties klausimu, lemsiančiu, ar bus analizuojami visi apeliacinių skundų argumentai, susiję su ieškovės teise reikalauti žalos atlyginimo už visą be išimties jos prašomą laikotarpį, pasisakytina pirmiausia. Pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Reikalavimui priteisti padarytos žalos atlyginimą pareikšti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas, taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Kaip byloje nustatyta, atsakovas V. Š. 2004-04-07 darbo sutarties Nr. 1 pagrindu buvo priimtas į ieškovės valdybos pirmininko pareigas (t. 1, b. l. 41-42), o laikotarpiu nuo 2009-11-12 iki 2012-09-09 atsakovas ėjo ieškovės pirmininko pareigas (Juridinių asmenų registro duomenų bazės informacija, CPK 179 str. 3 d.). Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2012-07-12 (t. 1, b. l. 41-42). Ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo kildinamas iš laikotarpiu nuo 2004-10-21 iki 2012-05-31 padarytų atsakovo veiksmų, o ieškinys teisme pareikštas buvo 2014-02-03. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės steigimo dokumentuose įtvirtintų ieškovės ir jos pirmininko veiklos kontrolės formų bei ieškovės veiklos nuostolingumo, dėl ko jau gerokai anksčiau buvo pagrindas atlikti neeilinius ieškovės veiklos patikrinimus, taip pat sprendžia, kad apie galimai neteisėtus atsakovo veiksmus, neteisėtai naudojant turtą / lėšas, ieškovei galėjo būti žinoma jau metinės finansinės atskaitomybės parengimo metu, todėl ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą dėl žalos, padarytos iki 2009-12-31, atlyginimo. Priešingų išvadų neleidžia daryti ir byloje esančių įrodymų visuma. Antai bylos svarstymui pateiktas 2012-06-22 ieškovės tarybos posėdžio protokolas patvirtina, kad jau tuo metu atsakovo veikla darbo organizavimas bei metodai ieškovės tarybos nariams kėlė nepasitikėjimą (t. 4, b. l. 38-41). 2014-06-03 ieškovės tarybos posėdžio protokolas (t. 4, b. l. 74-78) taip pat leidžia nustatyti, kad tarybos nariams kėlė abejonių 2007 metais vykusios ieškovės pirmininko (atsakovo) išvykos į Izraelį, be to, protokole užfiksuotos aplinkybės suponuoja ir tokią išvadą, jog bylos dėl žalos atlyginimo inicijavimą iš esmės nulėmė atsakovo ieškinio reikalavimai, pareikšti ieškovei teisme, kurie susiję su neišmokėtu jam darbo užmokesčiu, o ne kaip tvirtinama apeliaciniame skunde - ieškovės vėlyvas susipažinimas su iš ikiteisminio tyrimo įstaigos grąžintais finansiniais dokumentais (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad ieškovė nepagrįstai teisės į ieškinį įgyvendinimo (t. y. ieškinio senaties eigos pradžios) momentą siekia sutapatinti su jos kreipimusi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo (2012-07-12). Visos pirmiau nurodytos aplinkybės galėtų būti pripažintos praleisto termino atnaujinimo priežastimi. Taigi, jau 2009 m. ieškovei turėjo ir galėjo būti žinoma apie jos teisių pažeidimą, o ieškinį dėl žalos (įrodinėjamos laikotarpiu nuo 2004-10-21 iki 2012-05-31) ieškovė pareiškė tik 2014-02-03, praleidusi sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą užtikrina turimai materialiajai teisei apsaugą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė pažeistos teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija). Kita vertus, ieškinio senaties termino taikymas ar netaikymas, praleisto senaties termino atkūrimas yra susiję su teisingumo principo įgyvendinimu. Todėl bylą nagrinėjantis teismas senaties terminą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į termino eigos pradžią nustatančias (patvirtinančias) aplinkybes, o jeigu terminas praleistas – į praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-706/2015,2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).

Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Ieškovė, be kita ko, prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas laikytų, kad toks terminas yra praleistas. Kaip minėta, šioje byloje susidarė tokia situacija, kad ieškovė siekia žalos atlyginimo iš atsakovo, kuris, kaip vienasmenis valdymo organas, ieškovės veiklai nepertraukiamai vadovavo pakankamai ilgą laikotarpį - nuo 2004-04-07 iki 2012-07-12. Ieškovė, gindama savo galimai pažeistas teises, siekia sudėtinės žalos, padarytos skirtingais atsakovo (vadovo) veiksmais / neveikimu, skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingais laikotarpiais. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimą. Juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimą, jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikšti ieškinį teisme. Tačiau tokiais atvejais, kai juridinio asmens valdymo organai neatlieka savo pareigų ir nesiima priemonių, kad būtų ginami juridinio asmens interesai, dar daugiau, kai juridinio asmens teises bei interesus galimai pažeidžia pats valdymo organas, ieškinio senaties taikymas vien pagal formaliuosius kriterijus (atitinkamo įstatymo leidėjo nustatyto termino ieškiniui pareikšti pasibaigimas) neatitiktų teisingumo principo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios konkrečios bylos aplinkybių visumą ir įvertinusi tai, kad asociacijos vadovas, kuriam tenka pareiga įgyvendinti ir ginti jos teises, ieškinio teisme nereiškė, o reikalavimas atlyginti žalą yra kildinamas būtent dėl jo paties, kaip asociacijos vadovo, netinkamo pareigų vykdymo, daro išvadą, kad tokiu atveju prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui, taikant ieškinio senaties institutą, tačiau juridinio asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Tokios pozicijos, sprendžiant dėl atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytą žalą, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012, 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013). Vadovaujantis išdėstyta argumentacija, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažymėtina ir tai, kad 2014-02-03 ieškinio pareiškimas teismui, įvertinus atsakovo atleidimo iš pareigų datą (2012-07-12), ikiteisminio tyrimo dėl jo veiklos baudžiamąja tvarka inicijavimą, dokumentų, reikalingų šiam tyrimui, pateikimą (atidavimą) ikiteisminio tyrimo institucijai bei reikalavimo dėl sudėtinės žalos, padarytos atsakovo tęstiniais veiksmais (neveikimu), priteisimo pareiškimą, esant pakankamai didelei tokį reikalavimą patvirtinančių dokumentų apimčiai, laikytinas gana operatyviu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovė ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą praleido dėl svarbios priežasties, todėl pirmosios teismas nepagrįstai atsisakė jį atnaujinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad šiuo atveju būtina sudaryti teisines prielaidas ginti galimai pažeistas ieškovės teises bei interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonės (CK 1.138 str.), todėl praleistą ieškinio senaties terminą atnaujina. Tai, kolegijos vertinimu, atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, kurie yra visos teisės sistemos pamatas ir pagrindas (CK 1.5 str., 1.137 str.).

Dėl juridinio asmens valdymo organo teisinės atsakomybės atsiradimo prielaidų

Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas V. Š. savo vadovavimo laikotarpiu netinkamai atliko vienasmenio valdymo organo pareigas, naudojo ieškovės turtą bei lėšas savo asmeniniams tikslams, ieškovės turtą perleido ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, taip pat neteisėtai perleido draugijos turtą kitiems juridiniams asmenims. Pirmiau išsprendus ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą atsiranda teisinės prielaidos ginti teisme ieškovės teises bei teisėtus interesus, kurie, jos teigimu, buvo pažeisti.

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 str. 2 d.). Šiuo atveju aktualaus Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas, 5 dalyje numatyta, jog asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus). Šios įstatymų nuostatos reiškia tai, jog asociacijoje privalo nuolat būti sudaryti ir veikti du organai: aukščiausias organas – visuotinis akcininkų susirinkimas, ir vienasmenis valdymo organas –vadovas. Nustatyta, kad ieškovė Lietuvos „Žinijos“ draugija (toliau – ir draugija), įregistruota 1996-03-12, jos teisinė forma - asociacija. Nuo 2004-04-07 atsakovas V. Š. ėjo valdybos pirmininko pareigas, o nuo 2009-11-12 iki 2012-09-19 atsakovas buvo draugijos vadovu – pirmininku (t. 1, b. l. 41-42; taip pat Juridinių asmenų registro duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta ieškovės iniciatyva 2012-07-12 (t. 1, b. l. 41-42). Draugijos valdymo organai yra suvažiavimas, taryba ir draugijos pirmininkas (Įstatų 5.1.p.), aukščiausias draugijos valdymo organas yra suvažiavimas (Įstatų 5.2.p.), draugijos pirmininkas – vienasmenis draugijos valdymo organas, kurį penkerių metų laikotarpiui renka taryba (Įstatų 5.16.p.), kuris vadovauja draugijai, sudaro sandorius, rengia ir teikia tvirtinimui finansinių metų veiklos ataskaitas ir kt. (Įstatų 5.17.p.) (t. 1, b. l. 19-39). Draugijos valdybos pirmininko pareigos ir atsakomybė reglamentuota ir jo pareiginiuose nuostatuose: pirmininkas atlieka visas pareigas, susijusias su įstatuose nustatytais įgaliojimais; suteikia įgaliojimus draugijos darbuotojams; formuoja draugijos veiklos politiką, rengia draugijos veiklos programas; dalyvauja draugijos renginiuose; rūpinasi draugijos įvaizdžio kūrimu, atstovauja draugiją žiniasklaidoje (nuostatų 5.p.), taip pat pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka juridiškai atsako už visą draugijos veiklą; jis yra materialiai atsakingas už paskirtą naudotis inventorių bei įrangą (nuostatų 5.6.) (t. 1, b. l. 43).

Juridinio asmens valdymo organo nario (vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), o paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, jau turi atsakovas (CPK 178, 182 str. 4 d.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo valdymo organo ar jo nario pareigų, valdant juridinį asmenį, atlikimą.

Dėl žalos, atsakovui negrąžinus lėšų, skirtų padengti su ieškovės veikla susijusias išlaidas

Visų pirma, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 9 913,96 Lt (2 871,28 Eur) sumą, kurią, ieškovės teigimu, atsakovas paėmė įvairioms ūkio išlaidoms apmokėti, tačiau jos panaudojimo pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Įrodinėdama šį reikalavimą, ieškovė teikė dabartinės jos vadovės sudarytą suvestinę (t. 1, b. l. 46-52), pinigų išmokėjimą bei jų panaudojimą patvirtinančius finansinius įstaigos dokumentus (t. 1, b. l. 53-300, t. 2, b. l. 2-58), kurių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ūkio išlaidoms apmokėti ieškovas išmokėjo atsakovui iš viso 123 745,98 Lt, o atsakovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius mažesnės - 113 832,02 Lt – sumos panaudojimą. Todėl atsižvelgdamas į ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą, šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies, priteisdamas 549,65 Lt. Apeliacinės instancijos teisme nusprendus ieškovei atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jos apeliacinio skundo argumentai, susiję su išlaidų padengimo už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2012 m. eiliškumu, tampa teisiškai neaktualūs. Tuo tarpu pagrindinis atsakovo nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentas yra tas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė byloje pateikta paskutine (2012-05-31) avanso apyskaita Nr. 10, patvirtinančia, kad atsakovo skolos likutis yra 0 Lt (t. 1, b. l. 51). Teisėjų kolegija šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę atskirai, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog avanso apyskaitose esama netikslumų, o taip pat bylos nagrinėjimo metu išklausęs ir liudytojos, ieškovės buhalterės R. D., paaiškinamų apie apyskaitų sudarymo tvarką (teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotas 2015-02-27 teismo posėdžio garso įrašas, CPK 179 str. 3 d.; t. 5, b. l. 17-23), pagrįstai vadovavosi ne avanso apyskaitų, o ieškovės pateiktais pirminių buhalterinių dokumentų duomenimis. Išvada, jog šiuo atveju egzistuoja sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, teismui susiformavo byloje esančių įrodymų visumos pagrindu – pagal pirminius buhalterinius duomenis, pinigų išmokėjimą ir panaudojimą patvirtinančius dokumentus, o taip pat pagal jų pagrindu ieškovės parengtą susistemintą piniginių lėšų apyvartą (suvestinę). Įrodyti priešingą aplinkybę, esančią jo atsikirtimo faktiniu pagrindu, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles (CPK 12 str., 177 str., 178 str.) šiuo atveju turėjo atsakovas, kuris objektyviai motyvuotų argumentų dėl ieškovės pinigų išmokėjimą ir panaudojimą patvirtinančių dokumentų bei jų pagrindu sudarytos suvestinės (ne)teisingumo bylos nagrinėjimo metu neteikė. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė atsakovo akcentuojamos avanso apyskaitos įrodomąją reikšmę, pasisakė kodėl ši apyskaita neįrodo fakto, jog atsakovas, atleistas iš užimamų vadovo pareigų, yra grąžinęs draugijai jam perduotas pinigines lėšas. Tai, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, sudarančių jo atsikirtimo į ieškinio reikalavimą dėl negrąžintų lėšų priteisimo, faktinį pagrindą, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės ar atsakovui buvo perkelta pareiga įrodyti tas aplinkybes, kurias turėjo įrodyti ieškovė. Apibendrindama tai, kas išdėstyta ir nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, susijusio su negrąžintomis lėšomis, tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo 2 871,28 Eur (9 913,96 Lt) sumą.

Dėl piniginių lėšų panaudojimo komandiruotėms

CK 2.87 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. Ieškovė taip pat kelia atsakovo atsakomybės klausimą dėl neteisėto piniginių lėšų panaudojimo, susijusio su atsakovo komandiruotėmis į Izraelį ir Paryžių. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl atsakovui nepagrįstai išmokėtų dienpinigių komandiruotei į Izraelį atmetė kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teisme ieškovei atnaujinus praleistą ieškinio senaties terminą atsiranda pagrindas įvertinti ir šį ieškovės reikalavimą bei spręsti dėl jo pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2007-10-31 įsakymu Nr. 29 „Dėl komandiruočių“ atsakovas buvo komandiruotas į 2007 m. lapkričio 5-14 d. Izraelyje vyksiantį seminarą, taip pat atsakovui nurodyta išmokėti dienpinigius, o buhalterės padarytas prierašas liudija, kad dienpinigių suma 1 590 Lt jam buvo išmokėta (t. 3, b. l. 151). Ieškovė savo teiginius, kad atsakovo komandiruotė į Izraelį galiausiai neįvyko, grindė 2007 m. lapkričio mėnesį pirktų degalų suvestinėmis ir ieškovės vardu apmokėtais jų pirkimo čekiais, apyvartos suvestine (t, 1. b. l. 166, t. 3, b. l. 154, 155), patvirtinančia, kad dienomis, kuriomis atsakovas turėjo vykti komandiruotę užsienyje, ieškovės vardu buvo perkami degalai. Be to, 2007-11-23 ieškovės kasos išlaidų orderis Nr. 163 patvirtina 1 590 Lt ginčo sumos, išmokėtos atsakovui, kitą paskirtį - ūkio išlaidas (t. 1, b. l. 174). Atsakovas, siekdamas įrodyti vykimo į komandiruotę Izraelyje faktą, apeliacinės instancijos teismui pateikė šio seminaro programą (t. 4, b. l. 145-148) bei turizmo agentūros „Excursus“ turistinės grupės sąrašą, kuriame yra nurodytas ir atsakovas V. Š. bei draugijos pirmininko pavaduotoja L. L. (t. 5, b. l. 96). 2014-12-02 teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. D., ėjusi vadybininkų mokymų organizatorės pareigas, patvirtino, kad draugijos darbuotojams buvo rengiamos pažintinės mokomosios komandiruotės (ekskursijos), draugijos darbuotojai, naudodamiesi turizmo agentūros „Excursus“ siūlomomis nuolaidomis, keliavo, klausėsi paskaitų ir tokiu būdu kėlė savo kvalifikaciją. Be to, ši liudytoja patvirtino ir tokią aplinkybę, jog buvo rengiama tokio pat pobūdžio išvyką į Izraelį, tačiau aplinkybių dėl jos baigties patvirtinti negalėjo (teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotas teismo posėdžio garso įrašas, CPK 179 str. 3 d.). Apie tai, kad ieškovės darbuotojai iš tiesų buvo komandiruojami į tokio pobūdžio turizmo agentūros „Excursus“ rengiamas išvykas, liudija ir pačios ieškovės pateikti duomenis dėl draugijos vadybininkės komandiruotės (t. 4, b. l. 31-37). Kita teisme apklausta ieškovės darbuotoja - liudytoja L. L. (dirbusi pirmininko pavaduotojos pareigose), patvirtino atsakovo procesiniuose dokumentuose įrodinėjamą aplinkybę, jog komandiruotė į Izraelį įvyko, o joje dalyvavo du draugijos atstovai - atsakovas V. Š. bei pati L. L. (teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotas 2014-12-02 teismo posėdžio garso įrašas, CPK 179 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad ši komandiruotė (išskyrus 2007-10-31 įsakymą Nr. 29 ir 2007-11-23 kasos išlaidų orderį Nr. 163) išsamiai neatsispindėjo buhalteriniuose dokumentuose, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad ji apskritai neįvyko, o atsakovas neteisėtai pasisavino komandiruotei skirtus pinigus. Šias aplinkybes paneigia bylos svarstymui pateiktas turistinės grupės sąrašas, seminaro programa, liudytojų paaiškinimai (CPK 177 str., 185 str.). Pažymėtina, kad atsakovo nevykimo į šią komandiruotę faktą ieškovė grindė iš esmės vienintele aplinkybe, jog komandiruotės laikotarpiu (2007 m. lapkričio mėnesį) ieškovės lėšomis buvo perkami degalai. Tačiau kaip 2014-12-02 teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas V. Š. bei patvirtino liudytoja V. D., ginčo laikotarpiu (t. y. dar iki draugijai įsigyjant automobilį Honda FR-V) draugijos automobiliais naudojosi ir kiti darbuotojai, draugijoje buvo įdarbintas vairuotojas (teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotas 2014-12-02 teismo posėdžio garso įrašas, CPK 179 str. 3 d.). Nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog ieškovės lėšomis tuo metu degalus galėjo pirkti tik vienintelis asmuo - atsakovas. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su komandiruotės į Izraelį išlaidomis, šiuo atveju nebuvo įrodyti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 590 Lt netenkintinas.

Tarp šalių ginčas kilo ir dėl piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo, kuomet 2009-12-30 ir 2010-02-08 mokėjimo nurodymais buvo sumokėta 2 294 Lt už atsakovo užsakytus du kelionės paketus 2010 m. vasario 13-16 d. į Paryžių ir ekskursijas (t. 3, b. l. 148-149), o taip pat 2010-11-16 ieškovės lėšomis įsigyjant Paryžiaus kelionių vadovą už 99 Lt (t. 3, b. l. 150). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju atsakovas, ieškovės lėšomis sumokėdamas už 2010 m. vasario 13-16 d. vykusią kelionę į Paryžių, ekskursijas ir kelionių vadovą, nesusijusius su ieškovės veikla, padarė ieškovei 2 393 Lt žalą, todėl, atnaujinus praleistą ieškinio senaties terminą, ši žala ieškovei turi būti kompensuota pilna apimtimi (CK 2.87 str. 4 d.). Atsakovas savo teiginių, kad ši jo kelionė dviem asmenims į Paryžių buvo susijusi išimtinai su ieškovės veikla, nepagrindė (CPK 12 str., 178 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad atsakovo pozicija šiuo klausimu nebuvo nuosekli. Atsakovas, siekdamas pagrįsti kelionės į Paryžių tikslą, pirmiausiai pateikė seminaro programą (t. 4, b. l. 143-144), tačiau ieškovė pagrįstai atkreipė dėmesį į tokią aplinkybę, kad ši programa yra kur kas anksčiau, 2008 m. įvykusio seminaro, o dėl 2010 m. vasario mėn. seminaro / komandiruotės ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra padaryta jokių įrašų (t. 4, b. l. 29-30). Vėliau atsakovas ėmėm įrodinėti, kad už kelionę į Paryžių lėšas ieškovei į jos atsiskaitomąją sąskaitą sugrąžino. Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismui jis 2015-07-14 pateikė ieškovės sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog 2010-02-09 ieškovei buvo pervesta 2 437 Lt suma, operacijos turinyje padarant prierašą „V. Š. - 1 237, paryz.“. Atsakovas 2015-12-28 pateikė dar vieną ieškovės sąskaitos išrašą, tvirtindamas, kad už šią kelionę sumokėjo atsakovo sutuoktinės D. Š. sūnus, veikdamas per savo įmonę – viešąją įstaigą. Iš nurodyto dokumento matyti, jog 2009-12-17 į ieškovės sąskaitą pervesta 1 070 Lt suma operacijos turinyje padarant prierašą „kelionė į Paryžių D. S.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie mokėjimo pavedimai, atlikti skirtingais laikotarpiais, skirtingų asmenų ir už skirtingus asmenis (pavyzdžiui, ir už D. S.), įnešant pinigines lėšas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, nepatvirtina fakto, jog šie įnašai buvo atliekami siekiant padengti (kompensuoti) ieškovei būtent 2010 m. vasario 13-16 d. atsakovo kelionės į Paryžių, kuri, kaip nustatyta, su atsakovo darbo veikla nė nebuvo susijusi, išlaidas. Byloje nėra duomenų apie tai, koks asmenų ratas 2010 m. vasario mėn. vyko į Paryžiaus ekskursijas ir kokiais būdais atsakovas finansavo jų keliones, kodėl asmeninę kelionę reikalinga buvo apmokėti iš ieškovės sąskaitos ir t. t. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismui 2015-07-14 ir 2015-12-28 pateikti ieškovės sąskaitų išrašai leidžia nustatyti ir tai, kad atsakovo vadovavimo draugijai laikotarpiu vyko nuolatinės banko operacijos tiek pervedant lėšas į ieškovės sąskaitą, tiek ir iš jos, įvairioms kelionių agentūroms bei viešbučiams (UAB „Novaturas“, UAB „Aviaturas ir partneriai“, UAB „Star Holidays“ ir kt.) už įvairius trečiuosius asmenis. Aptartos faktinės aplinkybės bei CK 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų pareigas, leidžia vertinti, kad atsakovo elgesys, ieškovės lėšomis atsiskaitant už savo bei trečiųjų asmenų asmenines keliones (ekskursijas) jo vadovavimo draugijai laikotarpiu, neatitiko bendrovės vadovui keliamų reikalavimų veikti išimtinai draugijos interesais, būti lojaliam ir nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, siekiant asmeninės naudos. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 693 Eur (2 393 Lt) išlaidas už dviejų asmenų kelionę į Paryžių, ekskursijas ir kelionių vadovo įsigijimą pagrįstas ir tenkintinas (CK 2.87 str. 4 d.).

Dėl sandoriais padarytos žalos atlyginimo

Byloje keliamas ir atsakovo (vadovo) civilinės atsakomybės dėl žalos, kuri padaryta ieškovės (draugijos) vardu sudarius ir įvykdžius du pirkimo–pardavimo sandorius, taikymo klausimas. Vadovas, prieš sudarydamas konkretų sandorį, turi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti ekonominę sandorio sudarymo naudą. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl atsakovo veiksmų, sudarant ginčo pirkimo–pardavimo sandorius dėl automobilio bei garažo perleidimo, neteisėtumo, kaip vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, svarbu nustatyti ne tik sandorių nepelningumą ar jų nenaudingumą ieškovei, bet ir tai, ar juos sudarydamas atsakovas nepažeidė įstatymuose nustatytų fiduciarinių pareigų. Antai Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asociacijai leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti asociacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus (įskaitant ir labdaros, ir paramos tikslus). Tačiau net ir paminėtais tikslais asociacijai draudžiama parduoti asociacijos turtą už akivaizdžiai per mažą kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas (Asociacijų įstatymo 16 str. 2 d. 8 p.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-06-05 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas V. Š. bei jo sutuoktinė N. Š. (pardavėjai) perleido jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą - garažą ieškovei (draugijai) nuosavybėn už 15 700 Lt (t. 3, b. l. 156-162). Vėliau, 2011-10-19 pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės (pardavėjos) bei D. Š. (ieškovo sutuoktinės, pirkėjos), tas pats objektas – garažas buvo perleistas iš ieškovės nuosavybės D. Š. už trečdaliu mažesnę kainą – 10 200 Lt (t. 3, b. l. 163-169). Dar daugiau, nors 2011-10-19 pirkimo-pardavimo sutartimi sulygta jos sudarymo išlaidas dengti lygiomis dalimis, visas sutarties sudarymo išlaidas (433 Lt) sumokėjo pati ieškovė (t. 3, b. l. 170-171). Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas bei 2012-01-06 pirkimo–pardavimo sutartis liudija, kad D. Š., praėjus vos keletui mėnesių, šį turtą perleido UAB „Galanis“ už dvigubai didesnę – 20 000 Lt kainą (t. 4, b. l. 59, t. 5, b. l. 6-12). Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad garažo pirkimo-pardavimo sandoriu draugijai buvo padaryta žala (CPK 185 str.). Byloje neįrodyta, kad ginčo objekto (garažo) pardavimas būtų pagerinęs ieškovės finansinę būklę, sumažinęs jos skolas, leidęs atsiskaityti su ieškovės darbuotojais ir pan. Atsakovas, siekdamas įrodyti garažo sandorio kainos pagrįstumą, rėmėsi jo atstovės užsakymu VĮ Registrų centro pateikta nekilnojamojo daikto vidutinių rinkos verčių pažyma, pagal kurią garažo vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimu būdu 2008-06-05 buvo 15 700 Lt, o 2011-10-19 – 10 200 Lt (t. 4, b. l. 60). Tačiau ši vertės nustatymo pažyma nepatvirtina nei sandorio ekonominio naudingumo ieškovei, nei objektyvaus poreikio perleisti turėtą turtą ( garažą) gerokai pigiau, nei buvo įgytas, su atsakovu susijusiam asmeniui – jo sutuoktinei, juolab kad pastaroji taip pat nesiekė įgyto turto naudoti ir praėjus vos keletui mėnesių perleido jį UAB „Galanis“ už dvigubai didesnę pinigų sumą. Byloje atsakovo pažymimas būtinumas skubiai parduoti šį objektą būtent tokia kaina, nesiėmus jokių priemonių surasti pirkėją už didesnę kainą, nebuvo įrodytas. Vadinasi, atsakovas, būdamas atsakingas už kasdienės draugijos veiklos organizavimą, nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti, kad draugijai priklausantis garažas būtų parduodamas kuo naudingiau arba būtų išlaikytas ieškovės nuosavybėje.

Taip pat ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą dėl draugijos automobilio perleidimo už mažesnę nei rinkos kainą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-06-12 sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Snoro lizingas“ finansinio lizingo sutarties pagrindu ieškovei buvo perduotas valdyti ir naudotis automobilis Honda FR-V, kurio vertė 19 733,43 Eur (be PVM) (t. 3, b. l. 63-70), kuris 2012-01-10 perdavimo nuosavybėn aktu buvo perduotas ieškovės nuosavybėn (t. 3, b. l. 71) ir tos pačios dienos (2012-01-10) pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas atsakovui už 26 600 Lt (t. 3, b. l. 75). Ieškovė savo teiginiams dėl didesnės tokio automobilio rinkos vertės pagrįsti parteikė www.emprekis.lt duomenų bazės informaciją, kad tokio automobilio vidutinė kaina rinkoje 2012 m. sausio mėn. siekė 37 860 Lt (t. 3, b. l. 76). Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei šio teismo naudota www.emprekis.lt duomenų bazėje nurodyta vidutine rinkos verte. Vertindama apeliacinio skundo teiginių, kad tik panašaus automobilio kaina rinkoje negali apspręsti konkretaus automobilio (t. y. to, kurį iš draugijos įsigijo atsakovas) vertės, pagrįstumą, teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 str.). Minėtas principas reiškia, kad įrodinėja ne tik ta šalis, kuri teigia, bet ir ta, kuri neigia, o įrodinėjimo pareiga bei pagrindinis vaidmuo šiame procese tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Atsakovas nagrinėjamo ginčo dalyje tik abstrakčiai ir deklaratyviai nesutikdamas su VšĮ „Emprekis“ vertinimo pažyma, nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių kitokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo aiškinimą dėl automobilio pardavimo kainos atitikimo / artimumo rinkos vertei.

Šioje teisėjų kolegijos nutarties dalyje aptartų aplinkybių visuma teikia pagrindą ir atsakovo atliktus ginčo sandorių sudarymo bei įvykdymo veiksmus vertinti kaip aiškiai netinkamą draugijos vadovo pareigų vykdymą. Atsakovas, kaip draugijos vienasmenis valdymo organas, turintis fiduciarinių pareigų draugijai, tame tarpe lojalumo, sąžiningumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens (draugijos) interesams, pasinaudojo galimybe įsigyti bei perleisti draugijos turtą nepagrįstai nustatytomis kainomis. Atsakovas aiškiai suteikė pirmenybę savo asmeniniams interesams, minėtus sandorius sudarė esant interesų konfliktui bei tenkino savo privačius interesus draugijos sąskaita (CK 2.87 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje ginčo dalyje ieškovė jai padarytos žalos dydį pagrįstai susiejo su draugijai priklausiusio ir perleisto atsakovui (ir kartu su juo susijusiems asmenims) turto vertės bei šio turto pardavimo kainų skirtumais. Pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės nuostatų, ir pagrįstai žala, padaryta neteisėtais atsakovo turto pardavimo veiksmais, pripažino už automobilį - 1 417,73 Eur (4 895,14 Lt), už garažą – 1 655,61 Eur (5 716,50 Lt).

Dėl žalos neteisingai deklaravus automobilio ridos duomenis ir naudojus automobilį su ieškovo veikla nesusijusioms reikmėms

Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti kaip žalos atlyginimą už suvartotus degalus. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas, apmokėdamas draugijos lėšomis už automobilio degalus, veikė priešingai draugijos interesams, atlikdamas dvejopo pobūdžio neteisėtus veiksmus: pirma, atsakovas neteisingai deklaruodavo nuvažiuotų kilometrų kiekius, dėl ko jam nepagrįstai buvo sumokėta daugiau draugijos lėšos už tarimą degalų sunaudojimą, antra, atsakovas degalus pirkęs ir poilsio bei švenčių dienomis, taigi už asmenines keliones neteisėtai atsiskaitydavo draugijos lėšomis. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė bylos svarstymui pateikė informaciją apie automobilio techninę apžiūrą, kurioje užfiksuoti ir ridos duomenys (t. 3, b. l. 70), sunaudotų degalų ataskaitas (t, 3, b. l. 81-127), ieškovės parengtą suvestinę ir skaičiavimus, leidusios nustatyti atsakovo neteisingai deklaruotų kilometrų kiekį bei neteisėtai nurašytų degalų vertę (t. 3, b. l. 78-80), o taip pat degalų pirkimo čekius, patvirtinančius, jog ieškovės lėšomis už degalus buvo atsiskaitoma ir ne darbo dienomis kituose Lietuvos miestuose - Klaipėdoje, Trakuose, Kaune (t. 3, b. l. 128). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atsakovui jokių prieštaravimų, susijusių su automobilio ridos duomenimis bei ieškovės pateiktais skaičiavimais, nereiškė, ir ieškovo suskaičiuotų duomenų teisingumo nekvestionavo. Teigdamas, kad automobilį naudojo išimtinai draugijos veiklos tikslais, kad mokymai vykdydavo ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose ir ne tik darbo dienomis, atsakovas jokių objektyvių tokius savo teiginius patvirtinančių duomenų taip pat į bylą nepateikė. Nebuvo paneigtos ir tokios ieškovės nurodomos aplinkybės, jog jei mokymai iš tiesų būtų vykę kituose miestuose (ir ne darbo dienomis), jie būtų laikomi komandiruotėmis, kurios būtų atitinkamai įformintos bei atsispindėjusios ieškovės buhalteriniuose dokumentuose. Teismo sprendimas gali būti pagrįstas tik įrodymais, todėl nėra pagrindo vadovautis atsakovo subjektyviomis prielaidomis (samprotavimais) apie būtinybę ieškovės lėšomis pirkti degalus ne darbo dienomis kituose miestuose. Kiekvienos šalies pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ar kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Todėl šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas, neteisingai deklaruodamas automobilio ridos duomenis, jam išmokėtus pinigus panaudojo įsigyti didesniam degalų kiekiui, negu jo reikėjo, o taip pat naudodamas automobilį (pirkdamas degalus) su ieškovo veikla nesusijusioms reikmėms pažeidė CK 2.87 str. įtvirtintas juridinio asmens valdymo organo pareigas ir padarė ieškovei žalą. Atnaujintas ieškinio senaties terminas sudaro pagrindą priteisti 3 912,02 Eur (13 507,48 Lt) žalos atlyginimą už visą ieškovės prašomą laikotarpį.

Dėl žalos perleidus ieškovės turtą

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir bylos duomenys patvirtina tai, kad ieškovės taryba 2011-08-02 posėdžio metu pritarė ieškovės dalyvavimui steigiant VšĮ Baltic-Skandinavian I. C. (toliau – ir Kolegija) (t. 3, b. l. 229, 230). Trys kolegijos steigėjai - ieškovė (Lietuvos „Žinijos“ draugija, atstovaujama atsakovo V. Š.,) D. Š. bei V. Š. 2011-09-11 sudarė steigimo sutartį, įsipareigodami kolegijos veiklos vystymui perduoti po 50 Lt (t. 3, b. l. 129-132). 2011-10-05 Kolegija buvo įregistruota juridinių asmenų registre, o jos vadovu paskirtas atsakovas V. Š. (t. 3, b. l. 133-134). Kolegijos steigėjai 2011-10-27 priėmė sprendimą didinti kolegijos įstatinį kapitalą iki 150 000 Lt, kiekvienam steigėjui įnešant po 50 000 Lt, o ieškovei šį įnašą leidžiant padengti turtu (t. 4, b. l. 191). Jau kitos dienos (2011-10-28) ieškovės tarybos nutarimu buvo: 1) pritarta ieškovės švietimo ir mokymo centro veiklos atskyrimui nuo ieškovės veiklos; 2) pavesta atsakovui ieškovės švietimo ir mokymo centro veiklą organizuoti Kolegijos sudėtyje nuo 2011-11-02; 3) pritarta ieškovės turto perdavimui Kolegijai ir pavesta atsakovui atlikti visus reikalingus turto perdavimo veiksmus; 4) nutarta sudaryti turto perdavimo komisiją (t. 3, b. l. 233, 234). Atsakovo 2011-11-02 potvarkiu buvo nurodyta iš ieškovės balanso perduoti potvarkyje nurodyta turtą (reklaminius stendus, visą inventorių, įrangą, aparatūrą, baldus, metodinę literatūrą ir kt., esančius darbo kabinetuose, auditorijose, salėje, rūsyje, koridoriuje ir vestibiuliuose ir kt.) Kolegijai (t. 3, b. l. 135). Pastarojo potvarkio pagrindu, 2011-11-11 turto perdavimo-priėmimo aktu, ieškovė perdavė Kolegijai turtą, kurio vertė nurodyta kaip 60 870 Lt (t. 4, b. l. 168-169).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo neteisėti veiksmai, steigiant naują juridinį asmenį – Kolegiją, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjami ar nustatyti, juolab kad ieškovė tokių reikalavimų nagrinėjamoje byloje nekėlė (CPK 13 str., 265 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į įstatyminį reglamentavimą, kad, viena vertus, tiek Asociacijų įstatymas (8 str. 7 d.), tiek ieškovės įstatai (Įstatų 5.12.8.p.) suteikia ieškovei teisę steigti kitus juridinius asmenis ir tapti kitų juridinių asmenų dalyve. Kita vertus, kaip nurodyta, Kolegijos steigimas nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, Kolegija yra veikiantis juridinis asmuo, įregistruotas Juridinių asmenų registre, o reikalavimo pripažinti jos įsteigimą neteisėtu, ginčijant atitinkamus ieškovės valdymo narių sprendimus (protokolus), civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareikšta, todėl ši aplinkybė nėra šios konkrečios bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas.

Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo ieškovės turto perdavimo Kolegijai vertinti kaip siekio (tikslo) padidinti draugijos, kaip steigėjos, įnašą nepiniginiu būdu. Nors Kolegijos steigėjai 2011-10-27 priėmė sprendimą didinti kolegijos įstatinį kapitalą, leidžiant ieškovei savo dalį (50 000 Lt) padengti turtu, tačiau kitos dienos (2011-10-28) ieškovės tarybos posėdyje nebuvo keliamas klausimas dėl ieškovės (kaip Kolegijos steigėjos) teisės / pareigos padidinti savo įnašą Kolegijoje, sumokant jį turtu. Kaip matyti iš šio posėdžio eigos, 2011-10-28 ieškovės tarybos posėdyje buvo sprendžiami kiti - ieškovės švietimo ir mokymo centro veiklos atskyrimo, tikslingumo šio centro veiklą organizuoti Kolegijos sudėtyje bei būtent su šiomis priežastimis siejamo ieškovės turto perdavimo Kolegijai klausimai. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į atsakovo V. Š. - vienasmenio valdymo organo, vadovavimą tiek ieškovės veiklai jos turto perdavimo laikotarpiu, tiek naujai įsteigtai Kolegijai, kas, atitinkamai, leidžia padaryti išvadą apie jo veikimą šių dviejų juridinių asmenų interesų konflikto sąlygomis. Ir nors Kolegijos steigimo dokumentai teismine tvarka nuginčyti nebuvo, tačiau byloje pateikti ieškovės tarybos 2012-06-22 ir 2014-06-03 vykusių posėdžių protokolai leidžia nustatyti buvus ne itin skaidrioms procedūroms, priimant ieškovės tarybos sprendimus (t. 4, b. l. 38-41, 74-78). Dar daugiau, ir pats atsakovas V. Š. 2012-06-22 tarybos posėdžio metu patvirtino, jog tarybos posėdžiai tebuvo formalūs, o klausimai su nariais buvo derinami žodžiu telefonu; protokole užfiksuotos aplinkybės apie tarybos narių (L. T., V. J., S. K.) protokolų pasirašymo aplinkybes; kita tarybos narė (V. D.) tvirtino, jog steigiant Kolegiją narių parašai buvo renkamai apgaulės būtų, narių neinformavus apie sprendimų, tame tarpe ir perduoti ieškovės turtą, turinį. Ieškovės tarybos 2014-06-03 posėdžio metu atsakovas V. Š., aiškindamas Kolegijos steigimo aplinkybes, pripažino, jog posėdžio šiuo klausimu sušaukta nė nebuvo, kadangi tarybos nariai apie tai buvo informuoti privačiuose pokalbiuose. Būtent tokios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti ieškovės tarybos narių valios, steigiant viešąją įstaigą (Kolegiją), susiformavimo proceso skaidrumu ir šiai organizacijai perleisto ieškovės turto (iš esmės jos pačios darbo priemonių) pagal 2011-11-11 sudarytą turto perdavimo-priėmimo aktą teisėtumu. Tarp šalių kilo ginčas ir dėl šiame akte nurodytos perduoto turto realios vertės. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, leidžiančia daryti išvadas apie kitokią (mažesnę) nei 2011-11-11 turto perdavimo-priėmimo akte nurodytą perduoto turto vertę - 60 870 Lt. Pažymėtina, kad ir šiuo aspektu atsakovo pozicija byloje taip pat nebuvo visiškai nuosekli, kas pagrįstai leidžia abejoti jo paaiškinimų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu. Turto perdavimo-priėmimo 2011-11-11 akte Nr. 01 tarp ieškovės perduodamo Kolegijai turto nurodomos ir konferencinės salės kėdės (55 vnt.), įkainotos 5 500 Lt (t. 4, b. l. 168-169). Ieškovės bylos svarstymui pateikti pardavimo skelbimai, patalpinti įvairiuose interneto svetainėse (www.manoSkelbimai.lt, www.skelbiu24.lt, www.Atseit.lt, www.baldupramone.lt, www.parduoda.lt, www.pirkparduok.eu), leidžia įsitikinti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėn. buvo patalpinti skelbimai apie pardavinėjamas konferencinės salės kėdes už dar aukštesnę, nei akte nurodyta jų kaina (55 vnt. už 145 Lt/vnt. kainą), o skelbimų autoriumi nurodytas Vydutis, kontaktiniai duomenys – vydutis.sereika@gmail.com (t. 3, b. l. 137-147). Taigi nors formaliai šis turtas esą buvo perleistas Kolegijai, deklaruojant tikslą padidinti šio juridinio asmens įstatinį kapitalą ieškovės turtiniu įnašu, kontaktiniai duomenys skelbimuose leidžia daryti priešingas išvadas, kad turtą atsakovas siekė realizuoti asmeniškai jau po darbo sutarties su juo nutraukimo 2012-07-12. Be to, ieškovės tarybos 2014-06-03 posėdžio metu (t. 4, b. l. 74-78) atsakovas ir pats pripažino kėdes pasiėmęs kaip užstatą dėl jam nesumokėtos dalies darbo užmokesčio, už kurio mokėjimą laiku, pažymėtina, jis pats ir buvo atsakingas kaip ieškovės vienasmenis valdymo organas. Atsakovo teiginiai, kad skelbiant apie pardavimą tik buvo siekiama apklausos būdu nustatyti tikrąją kėdžių vertę, yra visiškai nelogiški ir neįtikinami, prieštaraujantys ankstesniems atsakovo atsikirtimų į ieškinį teiginiams, jog turtas realiai pasiliko pas patį ieškovą. Toks ieškovo elgesys neatitinka teisėtos savo teisių gynimo sampratos bei būdų (CK 1.138 str.). Todėl labiau tikėtina yra tokia teisėjų kolegijos išvada, kad ir kito minėtame priėmimo-perdavimo akte Nr. 01 išvardinto ieškovės turto atsakovas arba neišsaugojo jau anksčiau, arba pasiėmė savo žinion siekdamas ateityje įgyvendinti reikalavimo teisę į neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, juolab kad ketinimų realizuoti sprendimą dėl Kolegijos įstatinio kapitalo padidinimo ieškovės turto sąskaita jo realiai atlikti veiksmai neparodo (CPK 185 str.) . Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog visas turtas liko ieškovės žinioje, paremta tik 2014-12-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turiniu (t. 4, b. l. 207-212), yra paneigta paties atsakovo pripažinimu vykdytose su ieškove derybose dėl taikos sutarties sudarymo, jam pasiūlius Kolegijai perduotą (perrašytą) turtą ieškovei sugrąžinti (t. 4, b. l. 77). Šiuo aspektu pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su akivaizdžiais išviešintais ketinimais parduoti ieškovei priklausantį turtą, pardavimą aktyviai reklamuojant įvairiuose turto pardavimo portaluose, tik patvirtina atsakovo nesąžiningumą bei jo veiksmų, disponuojant jam patikėtu ieškovės turtu, neteisėtumą.

Asociacijų įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja, jog asociacijai leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti asociacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus (įskaitant ir labdaros, ir paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą). To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad bet ir 16 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asociacijai draudžiama neatlygintinai perduoti asociacijos turtą nuosavybėn asociacijos nariui, valdymo ir kolegialių organų nariui, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ar su jais susijusiam asmeniui, ar trečiajam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą. Teisinis reglamentavimas bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su neteisėtu disponavimu ieškovei priklausančiu turtu, leidžia spręsti dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, formaliai deklaruojant neatlygintiną jo perdavimą kitam juridiniam asmeniui tikslu, kurio realiai nebuvo siekiama įgyvendinti, bei suponuoja išvadą, kad ieškovei padarytą šiais veiksmais 60 870 Lt (17 629,17 Eur) žalą atsakovas turi atlyginti (CK 2. 87 str. ).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai identifikavo faktines aplinkybes ir neatsižvelgė į jų teisinę reikšmę žalos atlyginimo instituto juridinio asmens (asociacijos) vadovui taikymo kontekste, taip pat nevisiškai teisingai išsprendė praleistos ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, dėl ko iš dalies neteisingai nusprendė dėl ieškovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrįstumo. Tokiu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeistinas, ieškovei iš atsakovo priteistą sumą padidinant iki 28 178,81 Eur (1417,73 Eur + 1655,61 Eur + 2871,28 Eur + 693 Eur + 3912,02 Eur + 17 629,17 Eur) , o kitoje dalyje paliekant teismo sprendimą nepakeistą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, o taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme klausimą (CPK 93 str. 5 d., 98 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 120 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 13) bei 2 845,52 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. (t. 4, b. l. 86-92, 165-167, t. 5, b. l. 13-15), t. y. iš viso 2 965,52 Eur. Atsakovas – 1 201 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 4, b. l. 97-103).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 41 788,96 Eur, o jos reikalavimas patenkintas iš dalies (28 178,81 Eur sumai), pirmosios instancijos teisme patenkinta 67 proc. ieškovės reikalavimų. Tokiu atveju pirmosios instancijos teisme turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų dalims, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 1 987 Eur (2 965,52 Eur x 67 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteistina 396 Eur (1 201 Eur x 33 proc.).

Ieškovės apeliacinį skundą iš esmės patenkinus beveik visa apimtimi (patenkinta 98 proc. apeliacinio skundo turtinių reikalavimų, o taip pat prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo), o atsakovo apeliacinį skundą atmetus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 014 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurias sudaro 150 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis bei 864 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 5, b. l. 106-110).

Iš atsakovo priteistina 156 Eur žyminio mokesčio suma valstybei, nuo kurios mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2015-05-06 nutartimi (t. 5, b. l. 79).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Vilniaus apygardos teismas 2014-04-10 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo turtą už 170 682,78 Lt sumą (t. 3, b.l. 210-211, 216). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas 28 178,81 Eur sumai, atitinkamai keistinas ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 145 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Š. ieškovei asociacijai Lietuvos „Žinijos“ draugija 28 178,81 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 81 centą) žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 28 d. iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo, taip pat 1 987 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės asociacijos Lietuvos „Žinijos“ draugija atsakovui V. Š. 396 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto areštą, sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 28 178,81 Eur, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. Š. ieškovei asociacijai Lietuvos „Žinijos“ draugija 1 014 Eur (vieną tūkstantį keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. Š. 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

TeisėjaiDanutė GasiūnienėDalia KačinskienėVigintas Višinskis