Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2192-880/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancija2018-11-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-312-880/2019Nutartis · 2019-06-05Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Data
2018-11-30
Bylos Nr.
1-2192-880/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54386-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
V. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2192-880/2018Proceso Nr. 1-01-1-54386-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.5.4.1.; 2.12.1.4.
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasTeismo baudžiamasis įsakymasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 30 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) 2012-06-05 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 4 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m.;

2) 2012-07-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 m., galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 8 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m.; 2013-03-12 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3) 2014-04-11 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 m.; bausmę baigė atlikti 2015-09-04, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. grasino nužudyti žmogų, o būtent:

V. G. 2018 m. lapkričio 13 d. apie 18.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,88 promilės girtumas) (duomenys neskelbtini) trečio aukšto koridoriuje, kilus konfliktui su koridoriuje buvusiu V. K., iš buto atsinešė peilį bei jį laikydamas rankoje ir sakydamas „eikš vailoke pas mane, aš tave pajausiu“ priėjo prie koridoriuje buvusio V. K. ir atsistojęs priešais jį, rankoje laikomu peiliu grasino papjauti, t. y. nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena seseriai priklausančiame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). Butas yra namo trečiame aukšte. Pastarąjį pusmetį padažnėjo konfliktų su kaimynu V., kaip dabar žino – K. V. jaučiasi kaip aukšto šeimininkas ir dažnai dėl nieko kabinėjasi. Jam tas nepatinka ir jis atsikerta. Panašiai buvo ir 2018 m. lapkričio 13 d. vakare. Jis buvo išėjęs į bendrą balkoną parūkyti, kur buvo ir V. Net nežino dėl ko, bet abu susipyko. Baigė rūkyti ir nuėjo namo. Tada pradėjo sau ruošti vakarienę. Darėsi sumuštinius, peiliu pjaustė dešrą. Po to prireikė vandens ir nuėjo prie praustuvų, kurie yra šalia bendros virtuvės. Ten prie virtuvės kaip tik vaikščiojo V. Abu vėl apsižodžiavo ir susipyko. V. net ranka svėrė jam už gerklės, kas jį labai sunervino. Tada nuėjo į savo kambarį ir į ranką buvo paėmęs ant stalo gulėjusį peilį, kuriuo buvo pjaustęs dešrą. Rankoje laikydamas peilį buvo išėjęs į koridorių ir iš pykčio tikrai kažką pasakė kaimynui V. Neneigia, kad galėjo ir pagrasinti papjauti, nes tikrai buvo piktas ir norėjo, kad jis daugiau nesikabinėtų. Šiaip jam tikrai nieko nebūtų padaręs. Jei būtų norėjęs prieš jį smurtauti, tai dar prieš tai jam būtų sudavęs, nes abu konfliktavo dar balkone ir kiek vėliau koridoriuje. Įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, bet labai apsvaigęs nesijautė. Dėl savo poelgio prieš kaimyną labai gailisi. Kaimynas V. taip pat buvo vartojęs alkoholio ir tas jautėsi iš jo elgesio. Kai tik jis būna išgėręs, tada pasijaučia drąsus ir pradeda kabinėtis. Blaivas jis nieko net nepasako (b.l. 79-80).

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 13 d. 17.20 val., po darbo, su drauge J. M. A. parvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose persirengė ir abu nuėjo į bendrabučio balkoną išgerti kavos. Abu gyvena namo trečiame aukšte ir jame yra balkonas. Begeriant kavą koridoriuje prie balkono durų, atsidarė kaimyno V. G. buto durys ir iš kambario į koridorių išėjo neblaivus pats V. G.. Jis būdamas girtas pradėjo priekaištauti, reiškėsi necenzūriniais žodžiais. Jis dar pasakė, einu ,,Kaziolai rašyt zajavą į policiją“ ir išėjo iš laiptinės. Tada jis pats su drauge grįžo į savo butą ir vėliau ėjo ruošti vakarienės į bendrą virtuvę, esančią koridoriaus kitame gale. Būnant virtuvėje išgirdo, kad atsidarė koridoriaus laiptinės durys. Išėjęs iš virtuvės pamatė, kad sugrįžo V. G., kuris nuėjo į savo butą. Praėjus apie 5-10 minučių, būnant kartu su drauge virtuvės patalpoje, išgirdo ateinančio V. G. balsą. Jis eidamas link virtuvės garsiai sakė ,,eikš vailoke pas mane, aš tave papjausiu“. Išėjęs iš virtuvės patalpos pamatė V. G., kuris jau buvo praėjęs laiptinės duris ir laikė peilį, sakydamas, kad papjaus. Tarp jų buvo apie 1 metro atstumas. Jis paėmė V. G. už atlapų ir sakė ramintis bei nuo savęs stumtelėjo į jo buto pusę. V. G. peilio iš rankų neišmetė, laikė toliau. Tada jis grįžo į virtuvę ir skambino bendrajam pagalbos centrui, pasakė, kad kaimynas puola peiliu. Kaip suprato, V. G. nuėjo į savo kambarį. Pamatęs, kad V. G. nėra, jis nuėjo į butą. Buto durys buvo praviros. Prie jų vėl priėjo V. G. ir prašė duoti alkoholio. Jam atsakė, kad jokio alkoholio neturi. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Kai V. G. būna girtas, tai jis bendrabučio gyventojus pastoviai terorizuoja, plūsta necenzūriniais žodžiais (b.l. 19-20).

Liudytoja J. M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu V. K. gyvena jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Butas yra namo trečiame aukšte. Aukšte yra bendras balkonas, bendra virtuvė bei prausykla. Tame pačiame aukšte, (duomenys neskelbtini), jau apie trejus metus gyvena V. G.. Jis dažnai girtuokliauja, vedžiojasi namo draugus. Tokias atvejais būna triukšmas, koridorius bei kitos bendros patalpos nuolatos pridergiamos. Dėl to jam visi priekaištauja ir būna įvairiausių konfliktų. Su visais V. G. elgiasi nepagarbiai, iškeikia net pagyvenusias moteris. 2018 m. lapkričio 13 d. ji su sugyventiniu po darbo namo grįžo apie 17 val. Apie 18 val. abu buvo prie bendro balkono ir gėrė kavą. Prie balkono iš savo buto atėjo V. G.. Jis buvo neblaivus. Jis iš karto pradėjo šūkauti, kad jam trukdoma, ne taip į jį žiūrima. Įvyko žodinis konfliktas. Ji visko nenorėjo klausyti ir nuėjo į bendrą virtuvę, kuri yra kitoje koridoriaus pusėje. V. liko su V. G. ir kas ten vyko konkrečiai ji nematė. Į virtuvę V. atėjo maždaug po 5-10 min. Abu ruošė maistą. Neužilgo koridoriuje prie virtuvės vėl pamatė V. G.. Jis žiūrėdamas į V. šaukė „papjausiu“ ir iš už nugaros išsitraukė peilį. Peilis buvo medine rankena, maždaug 15-17 cm ilgio geležte. Peilį rankoje jis laikė atkišęs į V. pusę ir vis šaukė „papjausiu“. Ji išsigando, nes V. G. buvo nusiteikęs labai agresyviai. V. priėjo arčiau G., jį pastūmė į šalį ir telefonu apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. G. nuėjo į savo kambarį ir labai greitai atvyko policijos pareigūnai. Peilį G. nešiojasi gana dažnai. Peilį jis būna įsikišęs į kojinę arba už kelnių (b.l. 33-34).

2018 m. lapkričio 13 d. 18.47 val. alkoholio kiekio matuokliu V. G. nustatytas 1,88 promilės girtumas (b.l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, alkoholio kiekio matuoklio kvitu, t. y. yra įrodyta, kad jis grasino nužudyti žmogų. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. G. teistas, administracine tvarka baustas 74 kartus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 52-56), nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja (b.l. 57-61).

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Žala byloje padaryta nebuvo, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešus V. G. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme (b.l. 85).

Nukentėjusysis V. K. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotas (b.l. 87).

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė V. G. sumažinama trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. G. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-11-13 iki 2018-11-14.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

I. V. G., kad:

1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Zinkevičius