Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyr. specialisto R. I. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 10 29 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 124¹ str. 4 d., A. P. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje šių pažeidimų sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 03 30 d. apie 14.48 val. Širvintose, Kalnalaukio g., vairuodamas automobilį „Chrysler 300M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir važiavo veja.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyr. specialistas R. I. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 10 29 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo Širvintų rajono apylinkės teismui arba pripažinti A. P. kaltu pagal ATPK 124¹ str. 2 d., paskirti jam 200 Lt baudą, taip pat pripažinti kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d., paskirti 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Apeliantas nurodo, kad viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu apklaustas liudytojas – teisės pažeidimą užfiksavęs policijos pareigūnas L. J. – nurodė, kad gavęs iškvietimą jis atvyko į Kalnalaukio g., kur pamatė prie 13 namo tamsios spalvos automobilį. Pakeitęs tarnybinio automobilio važiavimo kryptį, pastebėjo tamsios spalvos automobilio vairuotoją A. P., kuris pasižiūrėjęs į atvykusius pareigūnus pradėjo važiuoti greičiau. Įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, automobilis nestojo, pradėjo važiuoti link kiemų. Persekiojant transporto priemonę kiemais, ją vijosi įsijungęs švyturėlius ir garso signalą. Iš akiračio automobilio pametęs nebuvo. Automobiliui „Chrysler 300M“ užvažiavus ant vejos ir nuvažiavus nuo kalno, persekiojimą nutraukė, nes tai kėlė grėsmę pareigūnui ir aplinkiniams. Liudytojo nurodytas pranešimo gavimo ir atvykimo į Kalnalaukio g. laikas iš esmės atitinka Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis, patvirtinančius švyturėlių ir garsinio signalo apie 14.48 val. naudojimą teisės pažeidimo padarymo vietoje. L. J. suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė, todėl jo parodymais turėjo remtis kaip objektyviais ir patikimais, juolab, kad šis pareigūnas asmeniškai A. P. nepažinojo. Atsakomybėn traukiamo asmens ir S. E. išvaizdos L. J. supainioti negalėjo, nes asmenų amžius ir išvaizda skiriasi.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad S. E. teisės vairuoti transporto priemones neturi, gyvena socialiai, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, yra Širvintų rajono policijai savo priešingu teisei elgesiu pažįstamas asmuo, tad policijos komisariato pareigūnai jį nuo A. P. atskirtų.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad vyr. patrulio A. A. parodymai iš dalies prieštaravo L. J. parodymams, tačiau parodymų neatitikimas galėjo atsirasti dėl A. A. santykių su A. P.. Širvintų rajono apylinkės teismas, atmetęs A. A. duotą paaiškinimą, neturėjo pagrindo nesivadovauti L. J. parodymais, kurie buvo patikimi.

Apylinkės teismas neišreikalavo iš Bendrojo pagalbos centro išsamios informacijos apie asmenį, pranešusį dėl į parduotuvę atvykusio neblaivaus „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo. P. P. informacinės sistemos duomenis 2014 03 30 d. apie 14.40 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gauta informacija apie į parduotuvę atvažiavusį neblaivų automobilio „Chrysler 300M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Širvintų rajono apylinkės teismas šios informacijos netyrė, su liudytoju nesusisiekė, nors jo telefono numeris teismui buvo žinomas, neišsiaiškinta, ar liudytojas matė administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes. A. P. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų neigė, todėl liudytojo, pranešusio apie teisės pažeidimą, apklausa buvo būtina.

Širvintų rajono apylinkės teismas, spręsdamas A. P. administracinės atsakomybės klausimą, traktavo asmens naudai neaiškumus, kurie proceso metu galėjo būti pašalinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 05 28 d. byloje Nr. 39/06 yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Proceso metu nesilaikius bylų nagrinėjimo tvarkos teismo nutarimas neturėtų būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu ištirtos aplinkybės patvirtina, kad ATPK 124¹ str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus padarė A. P..

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog A. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 4 d., 130 str. 1 d., todėl Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 10 29 d. nutarimu pagrįstai administracinio teisės pažeidimo A. P. atžvilgiu nutraukė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. surašytas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir važiavo veja.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad A. P. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad įvykio metu jis buvo Kaune (b. l. 7, 51, 78, 86 – 87), šią aplinkybę patvirtino ir A. P. tėvai: S. P. (b. l. 52) ir K. P. (b. l. 48). Pastarasis tvirtino, kad automobilį „Chrysler 300M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo S. E., kuris ir pats tai pripažino (b. l. 18, 86 – 87). Duomenys, galintys patvirtinti A. P. kaltę, yra liudytojų L. J. ir A. A. parodymai (b. l. 86 – 87), iš kurių matyti, kad jie matė A. P., vairuojantį minėtą automobilį „Chrysler 300M“, tačiau vien to nepakanka išvadai, kad A. P. padarė ATPK 124¹ str. 4 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. A2.6.-167-880/2014 S. E. atžvilgiu, Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyr. specialistas A. P. apylinkės teismui paaiškino, kad iš pradžių A. A. tarnybiniame pranešime nurodė, jog automobilio „Chrysler 300M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo užsidengęs veidą ranka, tačiau vėliau tarnybinį pranešimą perrašė, nurodydamas, kad jis aiškiai matė, jog automobilį vairavo A. P. (b. l. 42, 83 – 84). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, A. A. parodymai bei jo tarnybinis pranešimas (b. l. 5) nelaikytini patikimais bei galinčiais patvirtinti A. P. kaltę, juolab, kad pagal A. P. parodymus – jo santykiai su A. A. buvo konfliktiški. Abejoti liudytojų A. A. bei L. J. parodymais leidžia ir tos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, kad tarnybiniame automobilyje garsinis signalas buvo įjungtas tik 6 sekundes, o švyturėliai – maždaug pusė minutės, nors Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje, policijos generalinio komisaro 2002 12 24 d. įsakymu Nr. 660, nustatyta, kad persekiojant pažeidėją, policijos automobilio švyturėliai ir specialūs garso signalai turi būti įjungti nuolat. Be to, iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos detalios ataskaitos (b. l. 22 – 33) matyti, kad įvykio metu automobiliui „Chrysler 300M“ nuvažiavus per veją patrulių vairuojamas tarnybinis automobilis išvažiavo iš įvykio vietos ir visą kelią važiavo nedideliu greičiu (20 – 30 km/h), neįjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu, 5 km atstumą nuo įvykio vietos iki Družų kaimo, kur buvo rastas automobilis „Chrysler 300M“, važiavo 34 minutes. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnai nesiėmė visų būtinų veiksmų siekiant surasti ir nustatyti pažeidimus padariusį asmenį ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skundė, persekiojamą automobilį jie buvo pametę iš akiračio, tai patvirtina ir automobiliu darytas vaizdo įrašas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neišreikalavo iš Bendrojo pagalbos centro išsamios informacijos apie asmenį, pranešusį apie į parduotuvę atvykusį neblaivų „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nustatyti minėtą asmenį bei jį apklausti turėjo galimybę bei pareigą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija (ATPK 256 str. 3 d.). Apeliaciniame skunde yra išdėstyti ir argumentai dėl S. E. asmenybės ir mažos tikimybės, jog pastarasis galėjo vairuoti automobilį, tačiau dėl nagrinėjamo pažeidimo pirmiausia administracinių teisės pažeidimų protokolas buvo surašytas S. E.. 2014 06 06 d. Širvintų rajono apylinkės teismas nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos S. E. atžvilgiu medžiagą grąžino policijos komisariatui trūkumams pašalinti (b.l. 42), tačiau papildoma medžiaga surinkta nebuvo. Pažeidimai padaryti 2014 03 30 d., administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. atžvilgiu surašytas 2014 08 05 d., administracinio teisės pažeidimo byla į teismą perduota 2014 08 11 d., taigi tikėtina, kad praėjus 5 ir daugiau mėnesių po įvykio teismo surasto liudytojo apklausa būtų neinformatyvi, be to, atkreiptinas dėmesys, jog organo, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų surasti ir nustatyti asmenį, pranešusį apie girtą asmenį, teismui pateikta nebuvo.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. P. padarė ATPK 124¹ str. 4 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu pagrįstai nutraukė, remiantis ATPK 250 str. 1 p. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 10 29 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 10 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyr. specialisto R. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.