Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. kovo 30 d. apie 14 val. 48 min. Širvintose, Kalnalaukio gatvėje, vairuodamas automobilį Chrysler 300M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir važiavo veja. Jis kaltinamas šiais veiksmais padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 4 dalyje.

Liudytojas S. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. kovo 30 d. apie 14 – 15 val. važiavo su automobiliu Chrysler 300M valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Kalnalaukio g. 7-107, esantį butą, kuriame jis gyvena. Jis automobilį Chrysler 300M pasiėmė savavališkai ir manė, kad nieko neatsitiks jeigu nuvažiuos namo pavalgyti. Automobilis stovėjo K. P. namuose, kuriuose jis skaldė malkas, rakteliai buvo automobilio duryse. Jis nors ir neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau gerai moka vairuoti. Jis nurodė, kad automobilio greičių dėžė automatinė, salonas tamsus. S. E. taip pat nurodė, kad nematė, kad jį būtų stabdę policijos pareigūnai. Parvažiavęs atgal į Družų kaimą, automobilį paliko šalikelėje netoli kelio.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Laimutis Juzėnas nurodė, kad 2014 m. kovo 30 d. dirbo kartu su A. Adomavičium ir 14.40 val. gavo iškvietimą, kad prie Kalnalaukio g. 7 namo, į parduotuvę atvažiavo automobilis Chrysler. Pranešėjas sakė, kad vairuotojas svyruodamas į šonus įėjo į parduotuvę. Pareigūnai greitai nuvažiavo ir prie 13-to namo pamatė tamsų automobilį. Kai su tarnybiniu automobiliu užsuko, pro šoną pravažiavo A. P., kuris pažiūrėjo ir pradėjo greičiau važiuoti. Policijos pareigūnai stabdė automobilį su švyturėliais, tačiau jis nestojo. Kadangi automobilis važiavo kiemais, o ten vaikšto žmonės, jis iki kalno vijosi įsijungę švyturėlius ir signalą, o nuo kalno, kuriuo nuvažiavo automobilis, pareigūnai nevažiavo, nes tai kėlė grėsmę jiems ir kitiems žmonėms. L. Juzėnas taip pat nurodė, kad žinojo kieno automobilis, todėl nusivijo jį į Družų kaimą ir ten rado pakelėje automobilį bei raktelius. Registratorius įvykio nenufilmavo, nes nėra kontakto prijungimo dalyje.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Arminas Adomavičius nurodė, kad 2014 m. kovo 30 d. gavo pranešimą, kad Kalnalaukio gatvėje, prie parduotuvės atvažiavo neblaivus vairuotojas. Atvykus prie parduotuvės automobilio nerado. Prie Kalnalaukio gatvės namo Nr.13 jie pamatė automobilį Chrysler. Tas automobilis sustojo už namo. Tuomet policijos pareigūnai privažiavo ir pamatė už vairo A. P.. Automobilis nuo jų automobilio buvo 30-40 m atstumu ir aiškiai matėsi, kad už vairo P. Jie įjungė švyturėlius ir garsinį signalą bei turėjo apvažiuoti aplink namą, o A. P. tuo metu paspaudė greičio pedalą ir nuvažiavo per žalią veją. Buvo šulinys, jiems reikėjo apsisukti. Kadangi jie matė kas vairavo, todėl nuvažiavo į Družų kaimą ir rado tą automobilį. Registratorius įvykio nenufilmavo, nes bloga įranga.

Byloje apklaustas liudytojas K. P. nurodė, kad jam priklauso automobilis Chrysler 300M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis stovėjo kieme, o jo rakteliai buvo automobilio durelėse. Pas jį dirba S. E., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) name, prie kurio buvo pastebėtas neblaivus asmuo lipantis į automobilį. Nors jis nedavė savo automobilio S. E., jam S. E. prisipažino, kad 2014 m. kovo 30 d. buvo paėmęs automobilį ir važiavo į namus ir atgal. S. E. nurodė, kad nematė ar jį stabdė policija. Jis taip pat nurodė, kad jo sūnus nuolat konfliktuoja su A. Adomavičium ir jis yra girdėjęs, kaip šis pareigūnas yra grasinęs jo sūnui susidoroti. Tą dieną jo sūnus A. P. pardavinėjo Kaune automobilį Toyota Land Cruiser. Namo į Širvintas sūnus grįžo apie 18 val. (b.l. 48).

Byloje apklausta liudytoja S. P. nurodė, kad 2014 m. kovo 30 d. anksti ryte jos sūnus A. P. išvyko į Kauno automobilių turgų. Visą dieną ji jo namuose nematė, o namo jis grįžo maždaug apie 18 val. ir nuėjo praustis (b.l. 52).

Dėl to paties pažeidimo buvo surašytas protokolas S. E., o išnagrinėjus bylą byla buvo perduota tirti iš naujo. Nagrinėjant šią bylą teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas Andrius Petrauskas nurodė, kad byloje yra labai daug neaiškumų. Kiek jis žino pradžioje pareigūnas A. Adomavičius teigė, kad vairuotojas buvo užsidengęs veidą, todėl paklaustas kaip jis galėjo matyti, jog vairavo automobilį A. P., jis pakeitė pirminį tarnybinį pranešimą į kitą, kuriame nurodė, kad aiškiai matė, jog automobilį vairavo A. P.. Andrius Petrauskas nurodė, kad kadangi dėl pažeidimo prisipažino S. E., o byloje buvo daug neaiškumų, neatitikimų protokolas buvo surašytas E. E. ir byla perduota teismui, o A. P. atžvilgiu byla buvo nutraukta nesant pakankamai įrodymų, jog automobilį vairavo A. P..

Iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos detalios ataskaitos matyti, kad 2014 m. kovo 30 d. 14 val. 48 min. policijos automobilis Škoda Oktavija, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo Kalnalaukio gatvėje. 14 val. 48 min. 24 sek. – 14 val. 48 min. 40 sek. buvo įjungti automobilio švyturėliai, vėliau jie buvo įjungti 14 val. 48 min. 43 sek. - 14 val. 48 min. 43 sek. Šiame automobilyje garsinis signalas buvo įjungtas tik 6 sek. nuo 14 val. 48 min. 44 sek. - 14 val. 48 min. 51 sek. (b.l. 23-30).

Automobilio Škoda Oktavija, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo registratoriaus duomenys neinformatyvūs ir iš jų visiškai neaišku kas vairavo automobilį Chrysler 300M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ar tai tas automobilis (b.l. 30).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką (as), už kurią (s) turi būti skiriama nuobauda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, priimtose atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose, yra pasisakęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų leidžiančių teigti, kad pažeidimus padarė būtent A. P.. Kaip jau minėta, dėl pažeidimų padarymo nuo pat pradžių prisipažino S. E.. Jis gyvena name prie kurio buvo pastebėtas neblaivus vairuotojas. S. E. parodymai buvo nuoseklūs, tiek duodant paaiškinimus policijai, tiek teismo posėdžiuose. Nors policijos pareigūnai kėlė versiją, kad jis galbūt nemoka vairuoti, S. E. smulkiai paaiškino koks automobilis, kokia greičių dėžė, kaip jis užsiveda ir kaip perjungiamos pavaros. A. P. nuo pat pradžių neigė savo kaltę ir nurodė, kad pažeidimo metu buvo kitame mieste. Tą patvirtino ir liudytojais apklausti K. P. ir S. P..

Nors pareigūnai teigia, kad aiškiai matė, jog automobilį vairavo A. P., jų parodymų tikrumas kelia tam tikrų abejonių. Pirmiausia, atvejis su tarnybiniu pranešimu, t.y. policijos pareigūnas A. Petrauskas nurodė, kad buvo keičiamas tarnybinis pranešimas. Antra, parodymai nėra visiškai vienodi, nes L. Juzėnas nurodė, kad prasilenkė su A. P. ir aiškiai matė jo veidą, o A. Adomavičius nurodė, kad jie su automobiliu buvo privažiavę maždaug 30-40 metrų atstumu. Be to, tiek A. P., tiek A. Adomavičius patvirtino, kad jie yra gerai pažįstami ir anksčiau buvo draugai, tačiau dabar santykiai kitokie.

Tam tikrų abejonių kelia ir pats automobilio persekiojimas bei stabdymas. Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Patrulių veiklos instrukcijoje nurodyta, kad, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo: persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu, įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį (77.2, 77.3 p). Taigi, persekiojant pažeidėją, policijos automobilio švyturėliai ir specialūs garso signalai turi būti įjungti ištisai, o ne epizodiškai.

Šiuo atveju iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos detalios ataskaitos matyti, kad tarnybiniame automobilyje garsinis signalas buvo įjungtas tik 6 sekundes, o švyturėliai nepilnai pusė minutės. Minėtame įsakyme nurodyta, kad policijos pareigūnai persekiojantys automobilį turi stengtis jį sustabdyti, tačiau šiuo atveju, nors ir patys nurodo, kad grėsė pavojus žmonėms, automobilis dideliu greičiu važiavo į miesto centro pusę, tačiau automobilio toliau nesivijo. Nors pareigūnai nurodė, kad žinojo, jog vairuoja A. P. ir, kad jis gyvena Družų kaime, ir, jog jie iš karto nuvažiavo į Družų kaimą, iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos detalios ataskaitos matyti, jog iš Kalnalaukio g. Škoda Oktavija, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos išvažiavo ir visą kelią važiavo labai nedideliu greičiu (vidutiniškai 20-30 km/h), neįjungtais nei švyturėliais, nei garsiniu signalu. Be to, nuo Kalnalaukio gatvės iki Družų kaimo nepilni penki kilometrai, tačiau iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos detalios ataskaitos matyti, kad pareigūnai šį atstumą nuvažiavo per 34 minutes.

Kaip jau buvo minėta, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmuo negali būti pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą remiantis tik duomenimis, kurių pagrindu galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o ne patrauktas atsakomybėn asmuo privalo įrodinėti savo nekaltumą, todėl visos abejonės dėl asmens kaltumo traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės ir tai, kad nors pareigūnams buvo pranešta apie neblaivų vairuotoją ir nurodyta, jog jis buvo parduotuvėje, esančioje Kalnalaukio g. 7, nebuvo rasta jokių liudininkų mačiusių šį įvykį ar prieš įvykį neblaivų vairuotoją, neleidžia teismui daryti neginčytinos išvados, kad pažeidimo metu automobilį vairavo A. P.. Juolab, kad ir pati institucija surašiusi protokolą abejojo A. P. kaltumu ir bylą grąžinus atgal nesurinko jokių papildomų jo kaltę arba S. E. nekaltumą pagrindžiančių įrodymų. Galima daryti tik prielaidą, o prielaidomis teismo nutarimas negali būti grindžiamas, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta A. P. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 4 dalį, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Nutraukti administracinę bylą dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 4 dalyje, A. P. atžvilgiu, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.