- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-151-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00902-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Antanas Rudzinskas, Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB banko
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-429-413/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovui A. D., dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų D. P. (D. P.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo A. D. pareigos atlyginti ieškovei nuostolius dėl to, kad ji trečiajam asmeniui D. P. 2015 m. lapkričio 25 d. atlygino atsakovo nusikalstamais veiksmais padarytus nuostolius, t. y. pervedė trečiajam asmeniui visą neteisėtai atsakovo pasisavintą pinigų sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankas iš atsakovo A. D. 65 406,39 Eur nuostolių atlyginimo, 5 438,70 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (70 845,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, A. D. nuteistas dėl kaltinimo apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimą turtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalis) ir pasisavinus jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą (BK 183 straipsnio 2 dalis), atstovaudamas G. P., atkuriant pastarajam nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje. Šis teismo nuosprendis įsiteisėjęs. Atsakovas iš trečiojo asmens pasisavino 11 062,01 Eur bei 57 882,20 USD, kas sudaro 54 344,38 Eur, t. y. bendra pasisavintų lėšų suma iš viso yra 65 406,39 Eur. Ieškovė 2015 m. lapkričio 23 d. priėmė įsakymą dėl patirtų nuostolių kompensavimo ir trečiajam asmeniui D. P. atlygino patirtus nuostolius – 2015 m. lapkričio 25 d. išmokėjo 11 062,01 Eur bei 57 882,20 USD. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad pati ieškovė neužtikrino, jog pagal atsakovui išduotą D. P. įgaliojimą jis jokių veiksmų su trečiojo asmens banko sąskaitomis atlikti negalėtų, išskyrus vieną kartą per kalendorinius metus atlikti konkrečios sumos – 13 000 Eur pavedimą į trečiojo asmens sutuoktinės sąskaitą. Taigi, teismo vertinimu, materialiosios teisės normos, reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą, šiuo atveju netaikytinos, nes nėra visų nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių sąlygų. Atsakovas trečiojo asmens banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis disponavo be jokio teisinio pagrindo, todėl tokiais savo veiksmais atsakovas padarė žalą trečiajam asmeniui, kurią atlygino ieškovė, pervesdama trečiajam asmeniui visą neteisėtai atsakovo pasisavintą pinigų sumą. Teismas atsakovo argumentus, kad ieškovė žalos atlyginimo gali reikalauti iš savo darbuotojų, kurie atliko neteisėtas piniginių lėšų pervedimo operacijas, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi ieškovė savo darbuotojams už netinkamą pareigų atlikimą turi teisę taikyti įvairaus pobūdžio drausminio poveikio priemones. O be to, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengtų atsakomybės, nors jo kaltė ir neteisėti veiksmai yra įrodyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.