Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-131-800/2024

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-02-05
Bylos Nr.: 1-131-800/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-29757-2023-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Živilė Janavičienė
Civilinis ieškovas: T. P., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Kaltinamasis: V. Ž., K. Š.
Advokatai: Jonas Zenevičius

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-131-800/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29757-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.1.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 5 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui T. P. ir jo atstovui advokatui Jonui Zenevičiui,kaltinamiesiems V. Ž., K. Š.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, turintis individualios veikos pažymėjimą, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis neįgalumą, teistas 2020 m. spalio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 2 metams, 2022 m. lapkričio 15 d. bausmę atlikęs, turintis teistumą,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Š. 2023 m. liepos 27 d. apie 22.20 val. kieme, esančiame Ežerėlio 30, (duomenys neskelbtini) k., Alovės sen., Alytaus r. sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sėdint automobilyje „Ford Fiesta“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu tyčia kartą kumščiu sudavė ant galinių sėdynių sėdėjusiam nukentėjusiajam T. P. į galvą, po to jis, bendrais veiksmais su V. Ž., paėmęs už kojų nukentėjusįjį T. P. ištraukė iš automobilio, kur kumščiu sudavė stovinčiam nukentėjusiajam T. P. vieną kartą į galvą. T. P. nuo suduoto smūgio nukritus ant žemės, jis kartu su V. Ž., bendrai veikdami, kojomis ne mažiau du kartus spyrė nukentėjusiajam T. P. į galvą ir kitas kūno vietas. Taip, bendrais veiksmais su V. Ž., padarė nukentėjusiajam T. P. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą smakro ir kojų srityse, galvos smegenų trauminę ligą, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, trauminę subdurinę hemoragiją, trauminę subarachnoidinę hemoragiją, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

V. Ž. 2023 m. liepos 27 d. apie 22.00 val. kieme, esančiame Ežerėlio 30, (duomenys neskelbtini) k., Alovės sen., Alytaus r. sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė stovinčiam nukentėjusiajam T. P. į galvą ir kitas kūno vietas. Po to, apie 22.20 val., sėdint automobilyje „Ford Fiesta“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kilus žodiniam konfliktui tarp K. Š. ir nukentėjusiojo T. P., K. Š. tyčia kartą kumščiu sudavus ant galinių sėdynių sėdėjusiam nukentėjusiajam T. P. į galvą, po to jis, bendrais veiksmais su K. Š., paėmęs už kojų nukentėjusįjį T. P., ištraukė jį iš automobilio, kur K. Š. kumščiu sudavė stovinčiam nukentėjusiajam T. P. vieną kartą į galvą. T. P. nuo suduoto smūgio nukritus ant žemės, jis kartu su K. Š., bendrai veikdami, kojomis ne mažiau du kartus spyrė nukentėjusiajam T. P. į galvą ir kitas kūno vietas. Taip, bendrais veiksmais su K. Š., padarė nukentėjusiajam T. P. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą smakro ir kojų srityse, galvos smegenų trauminę ligą, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, trauminę subdurinę hemoragiją, trauminę subarachnoidinę hemoragiją, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis K. Š. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad visi trys – jis, V. ir T. gėrė alų (duomenys neskelbtini) kaime. T. jį pavadino negražiu žodžiu, todėl jam sudavė vieną smūgį į veido sritį, į nosį. Viskas įvyko automobilyje. Jis sėdėjo automobilio priekyje, o T. sėdėjo automobilio gale. Sėdėdamas automobilyje atsisuko į T. ir rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į veido sritį. Išlipę su V. iš automobilio, suėmė T. už kojų ir jį ištempė iš automobilio. Kai T. ištrauktas iš automobilio atsistojo ant žemės, jis dar kartą jam sudavė į veido sritį, į kairį žandikaulį ir jis nukrito ant žemės. T. nukritus ant žemės su V. pradėjo jį spardyti. Jis spardė iš vienos pusės, o V. iš kitos pusės. Iš kojos T. sudavė du stiprius smūgius į šonus. O V. kojomis sudavė smūgius į galvos pusę. Po suduotų smūgių T. atsistojo ir pasakė, kad eina miegoti į garažą. Jis ir V. miegojo automobilyje. Ryte nuėjo ieškoti T. ir rado jį gulintį garaže ant sėdynių. Pamatė, kad jis visas mėlynas, sakė, kad jam šalta. Po to išėjo į lauką prie obels, parūkė. Paskambino savininkei ir ji atvažiavo jų pasiimti. Jis siūlė T. pagalbą, bet jis atsisakė. Visi išgėrė daug alkoholio. Per vakarą išgėrė 4 -5 pakuotes alaus. Iš pradžių konfliktas kilo tarp T. ir V. dėl V. sesės. Dėl veiksmų kaltas alkoholis. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nukentėjusiojo atsiprašė už savo veiksmus. Bandė su T. tartis dėl žalos atlyginimo. T. iš jo paprašė 700 Eur ir jam juos davė. Su T. susitaikė. T. jam atleido. Dirbdamas prie statybų per mėnesį gaudavo 1000 Eur. Jį atleido iš darbo. Šiuo metu, mėnuo niekur nedirba. Neturi jokių įsipareigojimų, gyvena su žmona, vaikų neturi. Galėtų atlyginti 5000 Eur neturtinės žalos. Sutinka su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos, tačiau 700 turtinės žalos jau sumokėjęs.

Ikiteisminio tyrimo metu K. Š. davė panašius parodymus, kaltę pripažino pilnai (3 t., b. l. 51-54, 64-68, 74-77).

Kaltinamasis V. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neatsimena įvykio datos, nes buvo neblaivus. Dar prieš šį įvykį susimušė su T. prie namo suduodamas jam du smūgius į veido sritį, į nosį. Atsimena įvykį prie automobilio. Su K. T. už kojų ištraukę iš automobilio spardė. Neatsimena, kiek jam sudavė smūgių kojomis. Spirdamas T. pataikė į šonus. T. užgavo jo sesę, todėl ją gynė. Pareikštą civilinį ieškinį pilnai pripažįsta. Šiai dienai T. žalos neatlyginęs. Gali sumokėti visą civilinį ieškinį. Kas mėnesį gauna 350 Eur pašalpą, gali kas mėnesį mokėti po 100 Eur. Nuo mažens turi invalidumą dėl galvos. Dirbo puse etato, bet išėjo, nes mažai mokėjo. Pašalpos vienam pragyventi užtenka. Praeityje buvo teistas už analogišką nusikaltimą. Šį nusikaltimą padarė dėl sesės, nes T. ją įžeidė. Įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jei būtų blaivus nebūtų taip pasilėgęs su T..

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. Ž. aplinkybes aiškino panašiai, kaltę pripažino (2 t., b. l. 180-183, 193-197, 3 t., b. l. 6-9).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų K. Š. ir V. Ž. kaltė sunkiai sutrikdžius T. P. sveikatą įrodyta jų pačių prisipažinimu bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. P. parodė, kad įvykio dieną su K. ir V. važiavo padirbėti, tačiau išgėrė alkoholio ir nebuvo noro dirbti. Išgėrė daug alkoholio. Muštynių iniciatoriais buvo abu kaltinamieji. Geriant alkoholį tarp jų įvyko konfliktas. Konfliktą išprovokavo kaltinamieji. K. jam sudavė, paskui V.. Prieš sėdant į automobilį V. jau buvo sudavęs į veido sritį du smūgius po akimis. Sudavė į kairę ir į dešinę veido pusę. V. nei karto nesudavė. Po to visi susėdo į automobilį. Jis atsisėdo į automobilio galinę dalį, o kaltinamieji susėdo automobilio priekyje. Sėdėdami automobilyje vartojo alkoholį, vėliau susiginčijo. V. pasakė, kad susipyko dėl jo sesės, tačiau V. sesę yra matęs apie 3 kartus. Vieną kartą ją yra parvežęs iš Alytaus į Leipalingį. V. kažką pasakė apie jo sesę ir jam tai nepatiko, dėl to pradėjo ginčytis. Sudavė sėdint automobilyje. Po to jie už kojų ištempė iš automobilio į lauką prie obelų ir spardė. Buvo netekęs sąmonės. Dėl girtumo ir dėl to, kad buvau praradęs sąmonę daug ko neatsimena. Atsipeikėjęs nuėjo į garažą ir ten užmigo. Ryte atsikėlus pradėjo tirpti rankos ir kojos, išėjęs į lauką prie garažo nukrito. Po to atvažiavo garažo savininkė ir jį prikėlė. Grįžęs namo pamėlynavo. Pradėjo tirpti, rankos, kojos, traukti kūną, dėl to jį išvežė į ligoninę. Greitąją pagalbą iškvietė sesuo. Po 3-4 dienų ligoninėje atsibudo iš komos. Buvo padaryta didelė smegenų trauma. Iš galvos šalino išsiliejusį kraują. Prieš šį įvykį neoficialiai dirbo statybose.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuketėjusysis davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 7-16, 55-59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. P. parodė, kad yra T. P. sesuo ir gyvena kartu. 2023 m. liepos 28 d. apie 19.00 val. kartu su mama V. P. grįžo į namus. Brolis savo kambaryje miegojo. Pastebėjo, kad brolio veidas sutinęs, aplink abi akis buvo matomos kraujosruvos, ant dešinio skruosto matėsi plėštinės žaizdelės, ant abiejų rankų žastų taip pat matėsi kraujosruvos. Brolis kažką neaiškiai sumurmėjo. Suprato, kad jam kaip ir viskas gerai. 2023 m. liepos 29 d. apie 06.00 val. pabudo. Vėliau nuėjo pas brolį į kambarį. Jis gulėjo lovoje, buvo neramus, nuolat lovoje vartėsi. Jo paklausė, ar viskas gerai. Jis kaip visuomet kažką neaiškiai atsakė, suprato, kad taip - viskas gerai. Apie 19.00 val. kartu su mama grįžo į namus. Atsirakino buto duris ir užėjo į buto vidų. Užėjusi pas brolį į kambarį, rado brolį gulintį lovoje ant šono. Tiek pati, tiek mama ėmė jį kalbinti, tačiau į užduodamus klausimus jis neatsakinėjo, buvo vangus, sunkiai orientavosi aplinkoje, bandė keltis nuo lovos, tačiau to nesugebėjo padaryti. Netrukus broliui prasidėjo traukuliai. Atvykę medikai broliui suteikė pirmąją medicininę pagalbą ir nedelsiant išvežė į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę. Vėliau brolis buvo paguldytas į minėtos ligoninės reanimacijos skyrių. Po kurio laiko sveikatos būklei pablogėjus, brolis buvo išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas (1 t., b. l. 105-108).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. P. parodė, kad yra T. P. motina. 2023 m. liepos 28 d. apie 19.00 val. kartu su dukra A. grįžo į butą. Namuose rado sūnų T.. Sūnus savo kambaryje miegojo. Pastebėjo, kad sūnaus veidas sutinęs, aplink abi akis buvo matomos kraujosruvos, ant dešinio skruosto matėsi plėštinės žaizdelės, ant abiejų rankų žastų taip pat matėsi kraujosruvos. Sūnaus pasiteiravo, ar jam viskas gerai, kas nutiko. Sūnus kažką neaiškiai sumurmėjo. Suprato, kad jam viskas gerai. 2023 m. liepos 29 d. apie 06.00 val. pabudo, nuėjo pas sūnų į kambarį. Jis gulėjo lovoje, buvo neramus, nuolat lovoje vartėsi. Jo paklausė, ar viskas gerai. Jis kaip visuomet kažką neaiškiai atsakė, suprato, kad taip, jam viskas gerai. Vėliau apie 06.50 val. su dukra išvyko į darbus, sūnus liko gulėti savo kambaryje vienas. Apie 19.00 val. kartu su dukra grįžo į butą. Tiek pati, tiek dukra ėmė jį kalbinti, tačiau į užduodamus klausimus jis neatsakinėjo, buvo vangus, sunkiai orientavosi aplinkoje, bandė keltis nuo lovos, tačiau to nesugebėjo padaryti. Netrukus sūnui prasidėjo traukuliai. Iš karto kvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai sūnui suteikė pirmąją medicininę pagalbą ir nedelsiant išvežė į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę. Vėliau sūnus buvo paguldytas į minėtos ligoninės reanimacijos skyrių. Po kurio laiko sveikatos būklei pablogėjus, sūnus buvo išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Prisimena, kad 2023 m. liepos 27 d. apie 09.00 val. tas K. telefonu skambino sūnui. Girdėjo jų pokalbį. K. sūnui siūlė kažkur kartu vykti griauti kažkokio namo. Kiek žino, vėliau sūnus su K. ir išvažiavo. Kur jie darbavosi, jai nėra žinoma. Žinodama šias aplinkybes, 2023 m. rugpjūčio 3 d. K. parašė per programėlę „Messenger“, kur jis yra pasivadinęs „K. S.“. Klausė, kas jam yra žinoma apie sūnaus patirtas traumas. Iš susirašinėjimo su K. suprato, kad sūnus buvo sumuštas ir patyrė sunkią galvos traumą (1 t., b. l. 111-114, 134-141).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. P. parodė, kad žemės sklypas, esantis Ežerėlio 30, (duomenys neskelbtini) k., Alovės sen., Alytaus r. sav., su statiniais nuosavybės teise priklauso pačiai. Toje teritorijoje prie garažo lauke stovi raudonos spalvos automobilis, kuris yra nenaudojamas, laikomas neužrakintas. Internetinėje svetainėje „Facebook.com“ į kažkurią viešą grupę, kurios pavadinimo neprisimena, parašė, kad reikalingi darbuotojai, kurie galėtų nugriauti seną rąstinį namą. K. darbą ten pradėjo nuo 2023 metų liepos mėnesio vidurio, tikslios datos neprisimena. K. dirbdavo ne vienas, su juo būdavo kažkoks kitas vyras, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nežino. 2023 m. liepos 27 d. susisiekė K. ir pasakė, jog vyksta dirbti. Į (duomenys neskelbtini) kaimą nuvyko tik kitą dieną apie 10.00 valandą. Atvykusi rado K. ir kitą vyruką sėdinčius lauke rąstinio namo ant kėdžių. To kito sėdinčio asmens vardo nežino. Pastebėjo, kad abu sėdintys asmenys buvo neblaivūs. Abu jie nedirbo, K. teisinosi, jog sugedusi pjūklo grandinė. Paprašė juos parvežti į Alytų. Jau ruošėsi vykti, kai kažkuris iš asmenų pasakė, jog dar vieną žmogų reikia pakelti. Nesuprato, apie ką kalbama, nes jokio kito asmens nematė. Atsivedė dar vieną asmenį. Išsigando, nes to asmens visas veidas buvo sumuštas. Jo visas veidas buvo ištinęs, ypatingai akys, neprisimena, ar buvo kruvinas. Tas asmuo ėjo pats, tačiau kalbėjo labai mažai. Paklausė, kas čia vyko ir iš kur tas asmuo. K. atsakė, kad tas asmuo jau vakar atvažiavo. Suprato, kad jie visi kartu gėrė. Paklausė, už ką jie sumušė tą asmenį, o K. atsakė, jog taip reikėjo. Daugiau nieko neįvardino ir pati nesiaiškino. Juos vežė į Alytų. Tas asmuo buvo labai stipriai sumuštas. Pasiūlė vežti į ligoninę, pats sumuštas asmuo atsisakė (1 t., b. l. 117-121).

Įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėtas automobilis Ford Fiesta, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) stovintis prie garažo, esančio Ežerėlio 30, (duomenys neskelbtini) k., Alovės sen., Alytaus r. sav. Kairiojoje pusėje ant automobilio kilimėlio užfiksuota mėlynos spalvos šluotelė bei butelio kamštis. Dešiniojoje pusėje ant kilimėlio tuščias plastikinis 1 litro talpos alaus butelis, taip pat tuščias plastikinis 1,75 litro talpos gėrimo „Coca-Cola“ butelis bei matoma geltonos spalvos šviesą atspindinti liemenė, ant kurios yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Liemenė paimama ir supakuojama popieriniame pakete Nr. 1 (1 t., b. l. 29-37).

Daiktų apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos apžiūros metu paimta fluorescencinė geltona liemenė su šviesą atspindinčiomis sidabro spalvos dvejomis juostelėmis ant liemenės apačios, apgaubiančiomis liemenio priekį ir nugarą. Liemenės priekyje, dešiniosios pusės viršuje ir kairiosios pusės apačioje, rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Liemenės nugarinėje pusėje taip pat rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, esančios liemenės kairiosios pusės viršuje (1 t., b. l. 142-149).

Kitų objektų apžiūros protokole vaizdo įraše be garso, kuris prasideda nuo 2023 m. liepos 28 d. 15:31:00 val. užfiksuota Alytuje, nuo Vingio 3-iojo namo pastato įrengtos vaizdo stebėjimo kameros esanti kieme įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, gatvė bei šalia esantis miškelis. Vaizdo įraše nuo 15:33:01 val. matoma, kaip iš kitoje kelio pusėje esančio miškelio takeliu išeina vyras. Vaizdo įraše matoma, kad 15:33:02 val. vyras išeina iš miškelio gilumos ir eina link važiuojamosios kelio dalies, esančios arčiau Vingio 3-iojo namo. 15:33:30 val. minėtas vyras prieina prie važiuojamosios kelio dalies krašto ir savo kairiuoju pečiu atsiremia į ten esantį žemėje įstatytą metalinį stulpą. 15:33:43 val. minėtas vyras apsidairęs, ar važiuojamąja kelio dalimi nevažiuoja automobiliai, pereina greitu žingsneliu kelią į kitą kelio pusę. 15:33:53 val. minėtas vyras perėjęs per važiuojamąją kelio dalį eina pėsčiomis link Vingio 3-iojo namo pastato per automobilių stovėjimo aikštelę. 15:33:59 val. vaizdo įraše matoma iš arčiau, kad minėtas vyras yra trumpų šviesių plaukų, apsirengęs juodos spalvos ir tamsiai pilkos spalvos ilgomis rankovėmis marškinėlius, juodos spalvos kelnėmis, avi juodos spalvos sportinius batus. Vaizdo įraše taip pat matoma, kad minėtas vyras ant dešiniojo savo peties nešasi juodos spalvos rankinę (krepšį). Nuo 15:33:59 val. praeidamas pro automobilių stovėjimo aikštelės kampą minėtas vyras eina link Vingio 1-uoju numeriu pažymėtu pastatu ir 15:34:06 val. dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo zonos. (1 t., b. l. 125-129).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 408/2023 (06) nurodoma, jog T. P. poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai smakro ir kojų srityse, galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, trauminė subdurinė hemoragija, trauminė subarachnoidinė hemoragija galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Kadangi nukentėjusysis teismo medicinos apžiūrai atvykęs nebuvo, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neaprašyti, todėl kelių trauminių poveikių pasekoje padaryti sužalojimai ekspertas neturi galimybės pasakyti. Sužalojimas dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, trauminės subdurinės hemoragijos vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 171-172).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-3162800-23 nurodoma, jog gautoje įtariamojo K. Š. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje matoma, kad 2023-07-27 08:34:34 val. į įtariamojo naudojamą telefono numerį paskambino kitas telefono numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo K. Š. bendravo 34 sek. Elektroninių ryšių informacinėje sistemoje (toliau - ERIS) įvedus telefono numerį (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, jog šis numeris priklauso kitam įtariamajam V. Ž.. Šio pokalbio metu buvo jungtasi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 3023, kuris yra adresu Pramonės 1, Alytus. Toliau matoma, kad tą pačią dieną 10:10:43 val. į įtariamojo naudojamą telefono numerį paskambino kitas telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir bendravo 33 sek. Šio skambučio jungimas įvyko prie telekomunikacijų bokšto Nr. 1A26, kuris yra adresu Lauko 1, Alytus. Matoma, kad nuo 2023-07-27 14:48:09 val. iki 2023-07-28 13:41:26 val. įtariamasis K. Š. naudojosi tik mobiliaisiais duomenimis, skambučių nefiksuota. Mobiliųjų duomenų naudojimosi metu jungimai vyko prie telekomunikacijų bokšto Nr. 9C52E32, kuris yra adresu Pramonės 1, Alytus. Į šio telekomunikacijų bokšto veikimo zoną patenka ir įvykio vietos adresas Ežerėlio 30, (duomenys neskelbtini) k., Alovės sen., Alytaus r. sav. (2 t., b. l. 62-66).

2023-11-22 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime IBPS-V-3184975-23 nurodoma, jog gautoje įtariamojo V. Ž. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje matoma, kad 2023-07-27 08:34:34 val. įtariamasis V. Ž. iš savo naudojamo telefono numerio skambino kitam įtariamajam K. Š.. Su juo bendravo 34 sek., jungimosi metu jungėsi prie telekomunikacijų bokšto Nr. 1A28, esančio adresu Lauko 1, Alytus. Nuo šio laiko iki 12:34:17 val. įtariamasis fiksuotas Alytaus mieste, jungdamasis prie mieste esančių telekomunikacijų bokštų. Toliau analizuojant šią įtariamojo naudojamo numerio išklotinę matoma, kad nuo 2023-07-27 13:43:32 val. iki 2023-07-28 12:51:43 val. įtariamojo naudojamas telefono numeris jungėsi prie keturių telekomunikacijos bokštų, t.y. Nr. 92AB201 (Takniškių k., Alytaus r. sav.), Nr. 928F101 (Užupių k., Alytaus r. sav.), Nr. 0EB6 (Venciūnai, Alytaus r. sav.) ir Nr. 929AD01 (Nemunaičio k., Alytaus r. sav.). Šie visi keturi telekomunikacijos bokštai aptarnauja įvykio vietą, esančią adresu Ežerėlio 30, (duomenys neskelbtini) k., Alovės sen., Alytaus r. sav., todėl darytina išvada, jog įtariamasis V. Ž. nusikaltimo padarymo dieną buvo įvykio vietoje. Taip pat įvykio vietoje buvo ir kitas įtariamasis K. Š.. V. Ž. pagal turimą išklotinę nei nukentėjusiajam T. P., nei sklypo savininkei A. P. neskambinęs (2 t., b. l. 79-82).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama K. Š. ir V. Ž. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Byloje nenustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusių įrodymų visumą.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, jog K. Š. ir V. Ž. padarė šiuos veiksmus: V. Ž. tyčia ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė stovinčiam nukentėjusiajam T. P. į galvą ir kitas kūno vietas. Po to jiems sėdint automobilyje „Ford Fiesta“, po K. Š. kumščiu suduoto smūgio nukentėjusiajam T. P. į galvą, bendrais veiksmais su K. Š. ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio, po ko K. Š. kumščiu sudavė stovinčiam nukentėjusiajam T. P. vieną kartą į galvą. T. P. nuo suduoto smūgio nukritus ant žemės, kaltinamieji bendrai veikdami, kojomis ne mažiau du kartus spyrė nukentėjusiajam T. P. į galvą ir kitas kūno vietas. Taip, bendrais veiksmais abu nukentėjusiajam T. P. padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą smakro ir kojų srityse, galvos smegenų trauminę ligą, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, trauminę subdurinę hemoragiją, trauminę subarachnoidinę hemoragiją.

K. Š. ir V. Ž., atlikdami smurtinius veiksmus T. P. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių savo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. Darytina išvada, kad K. Š. ir V. Ž. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš T. P. kvalifikuoti teisingai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Teismas pažymi, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra ir svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

K. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jis atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, atsiprašė nukentėjusiojo. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamos veikos darymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

V. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamos veikos darymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Skirdamas bausmę K. Š. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus (dėl menkos dingsties – dėl įžeidžiančių jo atžvilgiu išsireiškimų), tikslus, pasekmes (sunkiai sužalotas nukentėjusysis), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi nesumokėtą baudą, nedirba, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę V. Ž. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus (dėl menkos dingsties – įžeidžiančių išsireiškimų), tikslus, pasekmes (sunkiai sužalotas nukentėjusysis), kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas, nebaustas administracine tvarka, nedirba, nustatytas 35 proc. darbingumas, serga įgimta silpnaprotyste (lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas skirdamas bausmę V. Ž. atkreipia dėmesį į tai, kad jis 2020 m. spalio 23 d. buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, kai dėl mažareikšmės dingsties sunkiai sužalojo žmogų. Tą kartą teismas, spręsdamas dėl švelnesnės, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmės skyrimo kaltinamajam V. Ž., atsižvelgė į tai, kad V. Ž. praeityje (iki nusikaltimo padarymo) ir tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu diagnozuota įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (t.2 b.l.2-6)

Kaip matyti šiuo atveju teismas vertindamas ir parinkdamas bausmę taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam diagnozuota įgimta silpnaprotystė - lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, tačiau vertina ir tai, kad kaltinamasis po pakankamai trumpo laiko padarė analogišką nusikalstamą veiką, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir nesudaro pagrindo svarstyti dėl švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, skyrimo.

Įvertinęs aukščiau aptartus bausmės skyrimo pagrindus kaltinamiesiems, teismas, skiria laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei bausmės vidurkis.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios (3 t., b. l. 10-13, 14-17, 87-90, 91-94).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamųjų 4 367,85 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 94-98). Nurodytos išlaidos patirtos suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam T. P..

Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašoma priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirta turtinė žala yra neabejotinai nulemta nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų – t. y. nurodyta žala patirta dėl nukentėjusiojo, kurį sužalojo kaltinamieji, gydymo, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. Ž. ir K. Š. solidariai priteistina 4 367,85 Eur turtinė žala bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis T. P. civiliniu ieškiniu (3 t., b. l. 133-143) prašo priteisti jam iš kaltinamųjų 1 354,80 Eur turtinės žalos ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas T. P. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 9 300,00 Eur, teigdamas, jog kaltinamasis K. Š. jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido ir pastarasis jam atlygino sumokėdamas 700,00 Eur.

Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl šio jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo jis patyrė turtinę žalą, nes dėl sužalojimų jam teko gydytis ligoninėje. Kadangi nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, už gydymą ligoninėje, privalėjo įmokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudarė 1 155,80 Eur. Šias įmokas už jį sumokėjo sesuo A. P., kurias jai privalo gražinti. Buvo sugadinti drabužiai, kurių vertė 100,00 Eur, įgyti vaistai (nuo skausmo, raminantys, jodas, bei tepalas žaizdoms, pleistrai ), kurių vertė apie 100,00 Eur. Kvitų neišsaugojo. Viso bendra turtinė žala – 1 354,80 Eur.

Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį, nes negalėjo 2 mėnesius dirbti. Dirbdamas per mėnesį gaudavo 1 000 Eur. Už ligoninę sumokėjo sesuo. Vartojo vaistus nuo skausmo, nuo tinimo, pirko tepalus. Yra pareiškęs 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl sužalojimų turėjo daug išgyvenimų, sutriko miegas, sutriko kalba, pradėjo švepluoti. K. jam davė 700 Eur. Su V. po šio įvykio nekalbėjo. K.i iš dalies atleido, nes jis dalį žalos atlygino. V.i neatleido, nes padarytos žalos neatlygino. Po šios traumos liko liekamieji reiškiniai: greitai pavargsta, skauda galvą. Prieš šį įvykį galvos neskaudėdavo. Po traumos negali aukštai lipti, nes pažiūrėjus į apačią ribuliuoja akyse, todėl gali dirbti tik ant žemės. Ligoninėje gulėjo 28 dienas. Po to 3 kartus lankėsi Kauno klinikose pas gydytoją, darė magnetinį rezonansą.

Kaltinamieji teismo posėdžio metu ieškinį pripažino pilnai ir nurodė, kad kaltinamajam sumokės neturtinę ir turtinę žalą. K. Š. teigė, jog gali atlyginti 5 000,00 Eur, kaltinamasis V. Ž. patvirtino, kad atlygins tiek kiek reikės, mokės po 100,00 Eur iš savo neįgalumo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tai, jog nukentėjusysis įvykio metu kartu su kaltinamaisiais vartojo alkoholinius gėrimus, negali būti pateisinama priežastimi dėl menkavertės dingsties nukentėjusiojo atžvilgiu vartoti tokio intensyvumo ir stiprumo smurtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo seseriai laiku neiškvietus medicinos pagalbos, tikėtina būtų kilusios sunkiausios pasekmės (galimai nukentėjusiojo mirtis). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusįjį pradėjo mušti staiga, per pakankamai trumpą laiką sudavė eilę smūgių į įvairias gyvybiškai svarbias kūno vietas. Nusikaltimu, dėl kurio, kaip minėta, pripažintinas kaltu K. Š. ir V. Ž., padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai – jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus tiek medicininius duomenis, tiek ir nukentėjusiojo paaiškinimus, nekyla abejonių dėl to, kad padariniai sveikatai vis dar išlikę, T. P. padaryta neabejotina žala, susijusi tiek su fiziniu skausmu, nepatogumais ir pan., be kita ko - ir atitinkamais padariniais bei pakitimais sveikatai, nuolatos jaučiamas galvos skausmas, uždrausta dirbti aukštyje ir kt. Todėl kaltinamieji turi prisiimti atsakomybę už tokius nukentėjusiojo sveikatai sukeltus padarinius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktikoje priteisiamus už sunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydžius, taip pat į nukentėjusiojo ir kaltinamųjų turtinę padėtį (jie abu turto neturi, V. Ž. nustatytas 35 proc. darbingumas), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teisingas ir protingas neturtinės žalos dydis nukentėjusiojo patirtam dėl sužalojimų skausmui, dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams kompensuoti yra 6 000 Eur. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies - civiliniam ieškovui T. P. iš kaltinamųjų solidariai priteistini 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent ši suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo dėl nusikaltimo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, užtikrina pusiausvyrą tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamųjų interesų.

Civilinis ieškinys dėl turtinė žalos tenkintinas pilnai. Nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą patvirtina, byloje pateikti kvitai iš kurių matyti, kad buvo sumokėtos Sodros įmokos 1 154,80 Eur sumai. Nors nukentėjusysis nėra išsaugojęs vaistų pirkimo kvitų, tačiau jo prašoma suma, - 100,00 Eur už vaistus, pirktus patirtiems sužalojimo padariniams lengvinti, yra protingos ir jų pagrįsti nereikia. Taip pat ginčo nėra dėl to, jog buvo sugadinti nukentėjusiojo dėvėti rūbai, kuriuos nusikaltimo metu nukentėjusysis vilkėjo ir dėl kraujo jie buvo sugadinti, kuriuos nukentėjusysis įvertino 100,00 Eur.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (8.2Mr)ATPB-2023-15994 pagrindu nukentėjusiajam T. P. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (3 t., b. l. 136-137). Į bylą pateikta 2024 m. sausio 22 d. pažyma Nr. APD-2024-00750, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam T. P. teikimo išlaidas sudaro 291,67 Eur advokato darbo užmokestis (3 t., b. l. 151). Šias išlaidas prašoma priteisti valstybei iš kaltinamųjų.

Advokato darbo apmokėjimas, kaip atskira proceso išlaidų rūšis, reglamentuotas BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. Ž. nedirba, jam nustatytas 35 proc. darbingumas. Jis jokio turto neturi. Kaltinamais K. Š. niekur nedirba, pajamų ir turto neturi. Taigi, šie duomenys patvirtina, jog kaltinamųjų turtinė padėtis yra sunki, V. Ž. turi sveikatos problemų, be to kaltinamiesiems skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, dėl ko jie neturės galimybės dirbti ir gauti pajamų, pakankamų nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam T. P., iš kaltinamųjų nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R optinis diskas su liudytojos A. P. pateiktu vaizdo įrašu, DVD-R optinis diskas su V. Ž. mobiliojo ryšio telefono numerio išklotinėmis (1 t., b. l. 122-124, 2 t., b. l. 82) paliktini byloje.

Šviesą atspindinti liemenė (1 t., b. l. 29-37), 2023-11-20 nutarimu Nr. IBPS-V-3156113-23 perduota saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 t., b. l. 150-154), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina kaip menkavertė (BPK 94straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmės pradžią K. Š. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią V. Ž. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo T. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamųjų V. Ž. ir K. Š. solidariai T. P. naudai 6 000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1 354,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 80 ct) turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo T. P. ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš K. Š. ir V. Ž. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 4 367,85 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 85 ct), turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo T. P. gydymo, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. 21 7300 0100 0248 4333).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD-R optinį diską su vaizdo įrašu, DVD-R optinį diską su mobiliojo ryšio telefono numerio išklotinėmis palikti byloje; šviesą atspindinčią liemenę, perduotą saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė