Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. ir jo gynėjos advokatės Audros Lukaševičiūtės Krantz apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiojo T. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš V. Ž. ir K. Š. solidariai T. P. naudai priteista 6 000,00 Eur (šeši tūkstančiai eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1 354,80 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt keturi eurai 80 ct) turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo T. P. ieškinys atmestas.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš K. Š. ir V. Ž. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 4 367,85 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt septyni eurai 85 ct), turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo T. P. gydymo, bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

V. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, tačiau šio asmens atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir jo apeliacinio skundo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. Š. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. liepos 27 d. apie 22.20 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sėdint automobilyje „Ford Fiesta“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu tyčia kartą kumščiu sudavė ant galinių sėdynių sėdėjusiam nukentėjusiajam T. P. į galvą, po to jis, bendrais veiksmais su V. Ž., paėmęs už kojų nukentėjusįjį T. P. ištraukė iš automobilio, kur kumščiu sudavė stovinčiam nukentėjusiajam T. P. vieną kartą į galvą. T. P. nuo suduoto smūgio nukritus ant žemės, jis kartu su V. Ž., bendrai veikdami, kojomis ne mažiau du kartus spyrė nukentėjusiajam T. P. į galvą ir kitas kūno vietas. Taip, bendrais veiksmais su V. Ž., padarė nukentėjusiajam T. P. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą smakro ir kojų srityse, galvos smegenų trauminę ligą, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, trauminę subdurinę hemoragiją, trauminę subarachnoidinę hemoragiją, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. Š. ir jo gynėjos advokatės Audros Lukaševičiūtės Krantz skundas atmetamas.

5. Susipažinus su nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo turiniu matyti, kad jame nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, veikos kvalifikavimas ar K. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinkant su nuteistajam paskirta bausme bei BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, prašoma sušvelninti bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo bei individualizavimo kontekste.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę K. Š. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam parinktos bausmės rūšis ir dydis yra proporcingas vertinant jį nusikalstamos veikos pobūdžio bei sunkumo kontekste, taigi, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu nuteistajam skiriant galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

10. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad K. Š., veikdamas kartu su kitu nuteistuoju, padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Nors nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymą veikiant bendrininkų grupėje, nes pasak apeliantų, nebuvo nustatyto nuteistųjų susitarimo daryti nusikalstamą veiką, tačiau su šiuo skundo argumentu aukštesnės instancijos teismas sutikti negali.

11. Nuteistasis ir jo gynėja skunde iš esmės ginčija tik vieną iš bendrininkavimo įrodinėjimui svarbių požymių – bendrininkų susitarimo egzistavimą, todėl apygardos teismas pasisakys būtent šio požymio kontekste. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad susitarimas tarp asmenų daryti nusikalstamą veiką gali būti sudaromas tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek jos darymo metu. Be to, asmenų susitarimas daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas tiek žodžiu ar raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ar kt.), todėl įrodinėjant susitarimo faktą, nebūtina nustatyti, kad bendrininkai detaliai aptarė nusikalstamos veikos vykdymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-719/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistųjų K. Š. ir V. Ž. susitarimą daryti nusikalstamą veiką šiuo atveju patvirtina nukentėjusiojo bei pačių nuteistųjų teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis T. P. paaiškino, kad įvykio metu jam kartu su nuteistaisiais vartojant alkoholinius gėrimus įvyko konfliktas. Iš pradžių du smūgius į veido sritį jam sudavė V. Ž.. Toliau vartojant alkoholinius gėrimus, konfliktas tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo tęsėsi automobilyje, po ko V. Ž. ir K. Š. jam sudavė smūgius bei abu nuteistieji suėmę jį už kojų ištempė iš automobilio į lauką bei spardė (3 t., b. l. 161–162). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir pats nuteistasis K. Š. teigdamas, kad jam, V. Ž. ir T. P. sėdint automobilyje bei vartojant alkoholinius gėrimus tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, todėl dar sėdint automobilyje jis nukentėjusiajam sudavė kumščiu į veido sritį, po ko jis kartu su V. Ž. išlipo iš automobilio, abu suėmė nukentėjusiajam už kojų, ištempė jį iš automobilio ir toliau jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą suduodami smūgius bei spardydami nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas (3 t., b. l. 160–161). Tapačias įvyko aplinkybes, t. y. tai, kad įvykio metu kartu su K. Š. nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir už kojų ištempę T. P. iš automobilio į lauką jį spardė, patvirtino ir kitas nuteistasis V. Ž., apklaustas apylinkės teisme (3 t., b. l. 161). Apygardos teismas pažymi, kad nuteistieji K. Š. ir V. Ž. veikdami kartu – ištempdami iš automobilio nukentėjusįjį bei jo atžvilgiu naudodami fizinį smurtą suvokė savo bendrą sumanymą bei kiekvienas jų savo veiksmais prisidėjo prie objektyviųjų BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių įgyvendinimo, todėl buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojai.

12. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistieji veikė bendrai, fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo visų išgertuvių metu tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu, konkliudentiniais veiksmais pritardami vienas kito elgesiui. Šiuo atveju konkliudentinis susitarimo veikti bendrai įgyvendinimas tarp nuteistųjų įvyko ne prieš padarant nusikalstamą veiką, o jos darymo momentu, tačiau kaip matyti iš aukščiau paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką gali būti fiksuojamas ir jos vykdymo metu bei neprivalo būti išreikštas žodžiu ar raštu, pakanka to, kad bendrininkai pritaria vienas kito veiksmams ir kartu aktyviai įsitraukia į nusikalstamos veikos darymą, nagrinėjamu atveju – bendrą smurto panaudojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Įvertinęs tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad K. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta pagrįstai.

13. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam įvertino ir tai, kad praeityje K. Š. neteistas (3 t., b. l. 23–24), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas du kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nėra sumokėjęs (3 t., b. l 29–31), nedirba (3 t., b. l. 32–33). Nors šios aplinkybės nėra itin neigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, be to jis atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino dalį padarytos žalos, tačiau ne ką mažiau svarbu paminėti tai, kad tiek K. Š., tiek kitas nuteistasis nukentėjusiojo atžvilgiu įvyko metu nuolat ir intensyviai naudojo fizinį smurtą dėl mažareikšmių priežasčių – tarpusavio žodinių konfliktų bei nukentėjusiojo neva išsakytų įžeidžiančių žodžių. K. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą didina ir tai, kad smurtinius veiksmus jis atliko veikdamas bendrai su kitu nuteistuoju, smūgius nukentėjusiajam sudavė į įvairias kūno vietas, taip pat ir į gyvybiškai svarbią – galvos sritį, o sumušę nukentėjusįjį bei matydami jo prastą sveikatos būklę, nei K. Š., nei V. Ž. neiškvietė jam pagalbos. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, tik nukentėjusiojo artimųjų dėka spėjus savalaikiai kreiptis medicininės pagalbos į gydymo įstaigą, T. P. laiku buvo suteikta reikiama pagalba dėl ko pavyko išvengti dar sunkesnių padarinių. Būtent dėl nuteistųjų veiksmų T. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, neabejotina, kad nukentėjusysis jautė ne tik fizinį skausmą, tačiau stacionariai gydėsi ligoninėje, buvo komos būsenoje, po patirtos galvos traumos jam pasireiškė liekamieji reiškiniai – sutriko kalba, tapo greitai pajuntamas nuovargis, jis jaučia galvos skausmus. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su skundo argumentu dėl netinkamai nuteistajam individualizuotos bausmės pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas apeliantų skunde nurodytas aplinkybes ir jas įvertino visų K. Š. charakterizuojančių duomenų visumoje.

14. Be kita ko, nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde prašo K. Š. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kita nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuteistajam gali būti paskirta, jeigu nustatytos išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnio nuostatas, o įstatymo įtvirtintos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-112-788/2015, 2K-187-693/2016, 2K-436-489/2016, 2K-149-511/2017, 2K-155-719/2022). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. Š. nevertino BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, atitinkamai nesprendė klausimo ir dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo galimumo.

15. Teismų praktikoje aiškinama, kad švelnesnė nei įstatymo nustatyta bausmė pagal BK 62 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama tik tada kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinųjų alternatyvių savarankiškų aplinkybių nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-303/2023). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali taikyti šio straipsnio nuostatas tik nustatęs visų aukščiau paminėtų sąlygų visumą.

16. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta tik viena nuteistojo K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nors nuteistasis atlygino dalį nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos, tačiau šiuo atveju neegzistuoja nei viena BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, t. y. apygardos teismas nenustatė, kad: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba; 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba; 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba; 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba; 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba; 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Skunde apeliacinės instancijos teismui nurodoma, kad nuteistasis teikia finansinį išlaikymą savo mažametei dukrai bei prižiūri savo neįgalią mamą bei sutuoktinę, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad nuteistasis iš tiesų teikia finansinį išlaikymą savo mažametei dukrai, juolab, kad iš SODRA duomenų matyti, jog nuteistasis nuo 2022 metų rugsėjo 6 d. oficialiai nedirba (3 t., b. l. 32–33), o nuo 2023 m. lapkričio 3 d. registravosi Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 34), tuo tarpu kartu su apeliaciniu skundu pateiktuose V. Š. bei D. Š. neįgaliųjų pažymėjimuose joms nustatytas trisdešimties procentų nedarbingumo lygis, tačiau nenustatytas specialiųjų poreikių lygis, dėl ko nuteistasis būtų įpareigotas nuolat rūpintis savo sutuoktine ir mama. Taigi, akivaizdu, kad nesant BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymo visumos, švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė vadovaujantis šiomis nuostatomis K. Š. negali būti skiriama.

17. Sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybių, būtina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymų leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020). Taip pat siekiant nustatyti ar konkrečiu atveju gali būti taikomos aptariamo įstatymo nuostatos, ne mažiau svarbu įvertinti ir kaltininko asmenybę, kuri leistų daryti išvadą, jog net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).

18. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių sietinų su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ar jo asmenybės mažesniu pavojingumu, kurios sudarytų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje K. Š. yra nuteistas už vieno sunkaus tyčinio baigto smurtinio nusikaltimo padarymą, sukėlusį padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam T. P.. Nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su kitu nuteistuoju, abiejų nuteistųjų veiksmai smurtaujant prieš nukentėjusįjį buvo tolygiai aktyvūs bei intensyvūs, smurtas T. P. atžvilgiu buvo naudojamas nuošalioje vietoje – prie apleisto pastato, kurio nugriovimui buvo pasamdytas nuteistasis K. Š., be to, būtent jis į įvykio vietą kartu dirbti pasikvietė nukentėjusįjį T. P.. Įvykio metu nuteistieji smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo dėl menkaverčių dingsčių, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų provokavęs žodinius konfliktus ar turėjęs galimybę pasišalinti. Tai, kad nuteistasis po šio nusikaltimo padarymo pradėjo spręsti priklausomybės alkoholiui problemą (4 t., b. l. 29), kritiškai vertina savo elgesį, bei atlygino dalį padarytos žalos šiuo atveju savaime nesudaro pagrindo paskirti jam švelnesnę bausmę, vertinant tai aukščiau apeliacinės instancijos teismo aptartų duomenų kontekste. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtąją bausmę sumažinant vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę nuteistajam nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju tik realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė padės pasiekti bausmės paskirčiai keliamus tikslus.

19. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėja taip pat pateikė medicininius dokumentus: (duomenys neskelbtini) epikrizę bei 2024 m. kovo 21 d. medicinos dokumentų išrašą kvestionuojant nuteistojo K. Š. pakaltinamumą. Iš šių dokumentų matyti, kad nuteistajam diagnozuotas adaptacijos sutrikimas ir lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (4 t., b. l. 40–41). Visgi, iš byloje esančių VĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei VĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštų (3 t., b. l. 27–28) matyti, kad K. Š. nėra įrašytas į asmenų, stebimų dėl priklausomybės sąrašus, taip pat nėra prisirašęs prie jokios gydymo įstaigos, tuo tarpu vertinant nuteistojo gynėjos pateiktų medicininių dokumentų turinį darytina išvada, kad nuteistasis kreipėsi į gydymo įstaigą dėl suicidinių minčių, kilusių po to kai jam tapo žinoma apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis įvykio metu galėjo nesuprasti savo atliekamų veiksmų esmės ir jų valdyti ar nesuprato galinčių kilti pasekmių nukentėjusiojo atžvilgiu intensyviai naudojant fizinį smurtą.

20. Sutiktina, kad reali laisvės atėmimo bausmė K. Š. neabejotinai sukels tam tikrus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau šiuo atveju tai negali būti itin prioretizuojama, nes asmenys apie jiems galinčias kilti teisines pasekmes už nusikalstamų veikų darymą yra informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Nuteistajam paskirta pernelyg švelni bausmė, vertinant ją padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste, iš esmės paneigtų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų prasmę. Kaip jau minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai net ir minimalios nuteistajam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą K. Š. skirti kitą, straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmę, arba skirti dar mažesnę, nei šiuo metu paskirtoji, laisvės atėmimo bausmę, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

21. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę ją tinkamai individualizavo, bei įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus, todėl nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. Š. ir jo gynėjos advokatės Audros Lukaševičiūtės Krantz skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.