- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- A-208-438/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01423-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Atsakovas
- V. B.
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. (toliau – ir atsakovas) 16,8 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d.
Prašyme nurodoma, jog pareiškėjui pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo atmetė kaip nepagrįstą.
Spręsdamas dėl apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo, teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) (Nuostatų redakcijos: 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje pagal paveldėjimo teisės liudijimą 2009 m. birželio 25 d. iš V. B. paveldėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), , kuris jam priklausė iki 2009 m. gruodžio 10 d. Teismas nurodė, kad atsakovas kartu su palikimu perėmė ir palikėjo skolas, o byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų vietinės rinkliavos įmokas sumokėjęs.
Šalies argumentai
Teismas akcentavo, kad pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovo prašo priteisti vietinę rinkliavą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012, Nr. A438-2405/2012), teismas nurodė, kad Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.
Atsižvelgęs į Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis bei į aktualias Nuostatų teisės normas, teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 3 d. ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi suėjus priverstino išieškojimo senaties terminui, todėl pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.
Pareiškėjas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimų. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė MAĮ įtvirtintą senaties terminą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios bendrąjį senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 16,8 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d., už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo V. B.
Pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, šį sprendimą grįsdamas tuo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnyje nustatytą penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priverstinio išieškojimo senaties termino pagal Mokesčių administravimo įstatymą taikymu.
Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta.
Kita vertus, iš Rinkliavų įstatymo matyti, kad jis reglamentuoja pagal reguliavimo objektą, metodą ir dalyką, panašius teisinius santykius – valstybės rinkliavą ir vietinę rinkliavą.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 15 punktą ir 68 straipsnį, valstybės rinkliavai yra taikomos Mokesčių administravimo nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Mokesčių administravimo įstatymas nėra tiesiogiai taikomas vietinės rinkliavos teisiniuose santykiuose (Mokesčių administravimo įstatymo 13 str.). Todėl darytina išvada, kad nėra tvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje.
Tokiais atvejais, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tenka spręsti teisės analogijos taikymo klausimus. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, teisės analogijos klausimas turi būti sprendžiamas, visų pirma, taikant tą teisės normą (įstatymą), kuri reglamentuoja panašius teisinius santykius, o jei ir tokių teisės normų nėra, įpareigoja teisės analogijos klausimą spręsti taikant bendruosius įstatymų pradmenis ir jų prasmę, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaip jau buvo minėta, valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava pagal reguliavimo objektą, metodą ir dalyką, yra artimiausi vienas kitam bei panašiausi teisiniai santykiai, kas savo ruožtu lemia, kad vietinės rinkliavos atžvilgiu turi būti taikomos tos įstatyminės normos, kurios taikomos ir valstybės rinkliavos atžvilgiu.
Pažymėtina, kad senaties terminų klausimas šioje srityje tokiu pat būdu yra sprendžiamas ir administracinių teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis bei kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/ 2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015).
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad sprendžiant teisės analogijos klausimą turėjo būti taikomos Civilinio kodekso, o ne Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, akcentuotina, jog administracinių teismų praktikoje aiškinant Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konstatuota, kad „Mokestiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, todėl jų realizavimui pirmiausia taikomas administracinio teisinio reguliavimo metodas (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Civilinio kodekso normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta Civiliniame kodekse ir kai viešojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis. Susidūrus su situacija, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta Civiliniame kodekse, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos. Tokiais atvejais Civilinio kodekso normos netaikytinos. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. A11-648/2003).
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygų kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Visa tai apibendrinus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams pagrįstai ir teisingai pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminą.
Pastebėtina, kad į pirmosios instancijos teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. lapkričio 3 d. (b. l. 3), prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, susidariusią nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. Kaip jau buvo aptarta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau, vadovaujantis šiuo atveju taikytinomis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, formuojama administracinių teismų praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1681-556/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1678-442/2015; 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-845-602/2015), vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2009 metus.
Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į byloje esančius duomenis, pagal kuriuos, atsakovas ginčo nekilnojamojo turto objektą paveldėjo pagal 2009 m. birželio 25 d. paveldėjimo liudijimą Nr. 2362 (b. l. 9).
Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad „Mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“ Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį, „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.“
Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011).
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, vietinės rinkliavos įsiskolinimas atsakovei gali būti skaičiuojamas nuo 2009 m. birželio 25 d., o ši aplinkybė lemia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina suma – 5,36 Eur (37 / 2 / 3,4528) už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma į eurus perskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi bei yra apvalinama iki cento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1055-442/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tačiau neteisingai pritaikė senaties terminą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 5,36 Eur vietinės rinkliavos nepriemoka, susidariusi 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei„Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo V. B. priteisti 5,36 Eur (penkis eurus trisdešimt šešis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d.
Nutartis neskundžiama.