- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- A-1681-556/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01434-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- A. P.
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. P. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–7), prašydamas priteisti iš atsakovo A. P. (toliau – ir atsakovas) 475,27 Lt (137,65 Eur) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis buto adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Atsakovas nesumokėjo 475,27 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. l. 26–29) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 365,82 Lt (105 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kitą prašymo dalį dėl 109,45 Lt vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. atmetė.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su pakeitimais), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu.
Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatė, kad atsakovui priklauso nuosavybės teise 1/3 dalis buto, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kurio pagrindinė naudojimo paskirtis gyvenamoji, laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.
Teismas, pasisakydamas dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo, rėmėsi LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2143/2012 ir kt., vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas iš byloje esančios pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos nustatė, kad atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors turėjo sumokėti už 2008 metus iki 2009 m. sausio 15 d., už 2009 metų pirmąjį ketvirtį – iki 2009 m. kovo 1 d., už 2009 metų antrąjį ketvirtį – iki 2009 m. gegužės 1 d., už 2009 m. trečiąjį ketvirtį iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., todėl teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado 2009 m. sausio 16 d. (už 2008 metus), 2009 m. kovo 2 d. (už 2009 metų pirmąjį ketvirtį), 2009 m. gegužės 2 d. (už 2009 metų antrąjį ketvirtį), 2009 m. rugpjūčio 2 d. (už 2009 m. trečiąjį ketvirtį), o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., kovo 2 d. ir gegužės 2 d., rugpjūčio 2 d. Pareiškėjo kreipimasis į teismą laikytinas priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 3 d. Vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl ši prašymo dalis dėl 109,45 Lt priteisimo atmesta kaip nepagrįsta.
Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 365,82 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. tenkintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodė litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 32–34) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, iš dalies tenkindamas prašymą, nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas neteisingai vadovavosi MAĮ bei pritaikė vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminą. Kadangi mokestis yra tiksliai apibrėžtas MAĮ ir yra nurodytas baigtinis mokesčių sąrašas, tad vietinės rinkliavos mokėtojas negalėtų būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju semantine prasme. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava yra skirtingo pobūdžio mokėjimai ir negali būti tapatinami. MAĮ nustato sutrumpintą priverstinio išieškojimo penkerių metų senaties terminą. Tačiau teisės teorijoje pripažįstama, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas netinkamai taiko Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, dėl ko netinkamai perskaičiuojama litų suma į eurus. Pareiškėjas remiasi minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 ir 2, 5 dalimis ir teigia, kad apskaičiuotai vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neturėtų būti taikoma įstatymo nuostata, numatanti, jog po litų perskaičiavimo į eurus, skaičius apvalinamas vieno euro tikslumu (LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. 4 d.). Taikant tokį litų į eurus perskaičiavimo būdą, kurį pritaikė teismas, į savivaldybės biudžetą nebus surinkta apskaičiuota vietinės rinkliavos suma, dėl ko atsiras biudžeto deficitas. Kita vertus, pritaikius tokį valiutos konvertavimą, skolininkui sumažėja mokėtina vietinės rinkliavos suma, o tai pažeidžia teisingumo principą tiek pareiškėjo, tiek savivaldybės, tiek kitų vietinės rinkliavos mokėtojų atžvilgiu. Teismas netinkamai taikydamas senaties termino institutą priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas (apeliantas) prašo priimti naują sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi MAĮ bei netinkamai atliko perskaičiavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą tapataus pobūdžio administracinėse bylose yra nurodęs, jog vietinės rinkliavos priteisimas vykdytinas būtent Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Teismų įstatymo 33 str.).
Teisinių priežasčių kitokiai išvadai nenurodyta bei nenustatyta, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo senaties instituto taikymo iš principo pripažintinas nepagrįstu, bet tam tikras teismo sprendimo koregavimas vis dėlto yra reikalingas.
Į pirmosios instancijos teismą kreiptasi 2014 m. lapkričio 3 d. (b. l. 3). Vietinės rinkliavos prašyta priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Priteista už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tačiau remiantis MAĮ, formuojama administracinių teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, vietinė rinkliava turėjo būti priteista už visus 2009 m., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas aptarta apimtimi ir yra keistinas.
Dėl Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo taikymo, teisėjų kolegija sutinka, kad yra netaikytina minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalis. Pagal dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT administracinės bylos Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.), perskaičiuojant priteistas vietinės rinkliavos sumas iš litų į eurus, laikomasi Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos taisyklės ir suma apvalinama euro centų tikslumu.
Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavus turėjusią būti priteistą bendrą 430,27 Lt sumą į eurus, ji yra lygi 124,61 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš A. P. 124, 61 (šimtą dvidešimt keturis eurus ir šešiasdešimt vieną euro centą) eurus vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Nutartis neskundžiama.