- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- 2-645-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Bobrel
- Ieškovas
- Z. A., A. A.
- Trečiasis asmuo
- notarei Violetai Bagdanskienei
- Advokatai
- Žana Vašcova, Gintarė Olšauskaitė
Kauno apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, sekretoriaujant Editai Tamulionienei, dalyvaujant ieškovo Z. A. atstovei advokatei Žanai Vašcovai, atsakovo AB ”Šiaulių bankas ” atstovei advokato padėjėjai Gintarei Olšauskaitei, trečiajam asmeniui notarei Violetai Bagdanskienei ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir Z. A. ieškinį atsakovui Akcinei bendrovei ”Šiaulių bankas ”, tretieji asmenys , bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ”Viragis”, Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė Violeta Bagdanskienė, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai A. A. ir Z. A., remdamiesi CK 1.90 straipsniu, patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia dėl suklydimo sudarytą ir 2003-07-21 Kauno m. 13-ojo notarų biuro notarės Violetos Bagdanskienės patvirtintą hipotekos sutartį (lakštą), reg. Nr. 6599 nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti negaliojančia dėl suklydimo sudarytą ir 2004-10-28 Kauno m. 13-ojo notarų biuro notarės Violetos Bagdanskienės patvirtintą hipotekos sutartį (lakštą), reg. Nr. 11840 dalyje dėl Aldonai ir Z. A. priklausančio 0,1601 ha ploto žemės sklypo su jame esančiais pastatais – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): esančiais adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimo, nuo jos sudarymo momento.(b.l49-53). Nurodė, kad hipotekos sutartimis jie garantavo savo turtu dukros V. A. įmonės UAB „Viragis“, kurios direktorė ji yra, imamą paskolą. Tik 2008 m. spalio mėn. ieškovams gavus Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, kuriomis nutarta areštuoti jiems priklausantį už svetimas prievoles įkeistą turtą, užtikrinant UAB „Viragis“ skolinių reikalavimų įvykdymą kreditoriui AB Šiaulių bankas pagal anksčiau pasirašytus lakštus, nors nėra realizuotas paties skolininko pagal minėtus lakštus įkeistas turtas, ieškovai sužinojo, kad pagal pasirašytas hipotekos sutartis (lakštus) AB Šiaulių bankas turi teisę pasirinktinai išieškoti bendrovės skolą iš ieškovų, o ne iš pačios skolininkės UAB „Viragis“. Ieškovai nurodo, kad jie buvo suklaidinti dėl civilinės atsakomybės formos ir esmės, nes nei notarė, nei banko darbuotojai šių aplinkybių nepaaiškino. Ieškovai nurodo, kad jie buvo įsitikinę, jog pasirašydami lakštuose sutiko su riboto garanto prievole, kuri yra subsidiari, ir jei jie būtų supratę, kad pasirašydami lakštus sutiks su tuo, kad bankas, visų pirma, išieškojimą nukreips į jų vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą, jokiu būdu nebūtų pasirašę hipotekos sutarčių. Ieškovai teigia suklydę dėl sandorių esmės ir pasekmių, hipotekos lakštuose išreikšta jų valia neatitiko tikrosios valios.
Atsiliepimas
Atsakovas AB ”Šiaulių bankas” atsiliepimu į ieškinį (b.l.111-114) bei atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį dėl 2003 07 21 ir 2004 10 28 hipotekos sutarčių (lakštų) pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 str. pagrindu atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus, nes hipotekos lakštuose yra nustatytas įkeisto turto pardavimo eiliškumas, ieškovai painioja skirtingus prievolių užtikrinimo būdus - garantiją, laidavimą ir hipoteką. Nurodė, kad ieškinyje, kaip teigia patys ieškovai, sutiko garantuoti už UAB "Viragis" paskolas tokiu atveju, jeigu jų negalėtų grąžinti paskolos gavėja ir neužtektų jos įkeisto turto atsiskaityti su paskolos davėju, o tokios hipotekos sandorio sąlygos ir yra įtvirtintos 2004 10 28 hipotekos sutartyje (lakšte), (b.l. 115-119).
AB Šiaulių bankas kreipsis į antstolį dėl hipotekos teisėjos nutarties dėl ieškovams priklausančio hipotekos lakštu ident. Nr. 02120030005625 įkeisto turto pardavimo iš varžytynių (pažymėjo, kad tokia nutartis dar nėra priimta) tik po to, kai BUAB "Viragis" bankroto administratoriaus bus parduotas UAB "Viragis" įkeistas turtas tos pačios prievolės įvykdymui užtikrinti bankroto procese ir jeigu AB Šiaulių banko kreditoriniai reikalavimai pagal minėtą prievolę nebus patenkinti, todėl nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytu argumentu, kad AB Šiaulių bankas nukreipė išieškojimą pirmiausiai į ieškovams nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą. Taip pat nurodė, kad prieš sudarydamas sandorį, kiekvienas apdairus asmuo turi patikrinti, kokias pareigas jis įgis sandorio pagrindu ir išsiaiškinti sudaryto sandorio pasekmes. Ieškovų klaidingas įsivaizdavimas dėl jų teisių ir pareigų, atsirandančių hipotekos sutarčių pagrindu negali būti pripažintas suklydimu, nes tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.
Tretysis asmuo notarė V. Bagdanskienė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsakovo AB ”Šiaulių bankas” atstovės nurodytais argumentais. Be to, pažymėjo, kad ieškovai tvirtinant sandorius suprato, ką daro, sutarčių tekstai buvo garsiai perskaityti, pasekmės išaiškintos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2003-07-22 hipotekoje įregistruotu hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120030005625, A. A. ir Z. A., užtikrindami 500000 Lt (penkių šimtų tūkstančių litų ) paskolos, suteiktos UAB „Viragis" pagal 2003-07-16 Kreditavimo sutartį Nr.PBŽŪL-2003-04-09, grąžinimą kreditoriui AB Šiaulių bankui, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą -gyvenamąjį namą, plane lA2p, bendras plotas 267,12 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane 2I1p, užstatytas plotas 72 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1601 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu - 200000,- Lt (du šimtai tūkstančių litų), ( b.l. 25-35), 123-126).
2004-10-29 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120040010320, užtikrindami 500000 Lt penkių šimtų tūkstančių litų ) paskolos, suteiktos UAB „Viragis"pągal 2004-10-19 Kreditavimo sutartį Nr.PBŽŪL-2004-04-09, grąžinimą kreditoriui AB Šiaulių bankui, A. A. ir Z. A. įkėitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise, priklausantį turtą - /gyvenamąjį namą, plane lA2p, bendras plotas 267,12 kv m, unikalus nr (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane 211p, užstatytas plotas 72 kv.m, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 0,1601 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir UAB „Viragis" įkeitė jai nuosavybės teisė priklausantį turtą - 48/100 dalis prekybos/patalpų 1-1 iki 1-3; 1-27 iki 1-47; 1-49; 1-68 iki 1-110 .su bendro naud. patalpa, bendras plotas 760,72 kv.m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos patalpas 1-5 iki 1-26; 1-48; 1--50 iki iki 1-67 su bendro naud. patalpą, bendras plotas 1102,83 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvę 111 iki 113, bendras plotas 26,58 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) įkeisto turto verte šalių susitarimu - 920000,- Lt (devyni šimtai dvidešimt tūkstančių litų), ( b.l. 16-24,115-119).
2008-04-10 nutartimi Kauno apygardos teismui iškėlus UAB „Viragis” bankroto bylą, sutinkamai su LR Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnio nuostatomis, laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę.
Hipotekos teisėjos 2008 m. spalio 1 ir 2 dienos nutartimis skolininkui UAB „Viragis" tinkamai bei laiku nevykdžius prievolės kreditoriui AB Šiaulių bankui pagal paminėtas kreditavimo sutartis, įkeistas turtas buvo areštuotas, įspėjant skolininką ir įkeisto turto savininkus, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.(b.l.12-15).
Bankroto byloje tikslinami kreditoriaus AB ”Šiaulių bankas” kreditorinių reikalavimų dydis, paskelbtos BUAB ”Viragis” įkeisto turto bankui varžytinės.(b.l. 21).
Dėl suklydimo sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais
CK 1.90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.
Taigi suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį, tai gali būti sudaromo sandorio turinio arba valios raiškos klaida. Suklydus sudaryti sandoriai priskiriami prie sandorių, turinčių valios trūkumų. Nenustačius suklydimo fakto, sandoriai paliekami galioti, nes negalima leisti kitai sandorio šaliai piktnaudžiauti suklydimo motyvais.
Pareiga įrodyti, kad suklysta, ir kad suklydimas buvo esminis, tenka ieškovui.
Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį sutarties šalies veiksmai vertintini kaip suklydimas, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Taigi pagal šias įstatymo nuostatas asmens, sudarančio sutartį, elgesys yra vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar atitinkamas asmuo suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Neteisingas šių sandorių turinio elementų suvokimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, kuriomis remiantis konstatuotinas asmens suklydimas ar nesuklydimas dėl sudaromo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta byloje AB „Lietuvos dujos" v. AB „Kauno energija", bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/20o6; 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta byloje A. B. v. T. P., L P., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2007 m. kovo 20 d. nutartis, priimta byloje V. J. v. V. P. Z, bylos Nr. 3K-3-101/2007 ir kt).
Ieškovai 2003-07-21, . 2004-10-28 hipotekos lakštus prašė pripažinti negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu nurodydami, kad dėl savo nepatyrimo ir iš esmės suklydo dėl sudaromų sandorių turinio ir pobūdžio. Paminėtus ieškovo argumentus visiškai paneigė banko atstovo pateikti įrodymai (2 t. b.l. 44-109), iš kurių matyti, kad ieškovai buvo stambūs verslininkai,(b.l. 2 t. b.l. 51) jiems priklausė UAB ”Viragis ” kontrolinis akcijų paketas (2 t. b.l.108), aktyviai dalyvavo bendrovės veikloje- 2006-11-20 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime balsavo už bendrovei priklausančio turto įkeitimą bankui už suteiktą kreditą (2 t.b. l. 106,107). Be to, pažymėtina, kad ieškovas Z. A. turi aukštąjį išsilavinimą (2 t. b.l. 48), ieškovė dirbo savo ūkyje vyr. finansininke, turi patirtį sudarant hipotekos lakštus, nes ne kartą buvo įkeitę jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą bankui, keitė hipotekos įregistruoto sandorio sąlygas, paskolos pagal sutartį grąžinimo terminus (b.l. 54-64,69-71,82-83,85-90, 2 t.b.l., 87-104 ). Taigi abu ieškovai savarankiškai vykdė analogiškas procedūras, todėl negalima pripažinti, kad ginčijamus sandorius ieškovai sudarė dėl valios ydingumo. Konstatuotina, kad pasirašydami ginčijamus hipotekos raštus, jie suprato, tiek pasirašomų dokumentų turinį, tiek sandorių sudarymo pasekmes, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. (CPK 178 straipsnis CK 1.90 straipsnis).
Tai, kad ieškinys yra nepagrįstas, patvirtina ir hipotekos sandorio sąlygos, įtvirtintos 2004 10 28 hipotekos sutartyje (lakšte), kuriame yra nustatytas įkeisto turto pardavimo eiliškumas.(b.l. 115-119)
Banko atstovai pateikė į bylą PVM sąskaitą faktūrą ir 2009-02-24 mokėjimo nurodymą Nr. 271225, iš kurių matyti, kad bankas už teisines paslaugas šioje civilinėje byloje sumokėjo advokatui 9520 Lt (2 t. b.l.19-20) .
Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p. numato, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą taikytinas maksimalus koeficientas lygus 3, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri teismo sprendimo priėmimo momentu yra 800 Lt). Rekomendacijų 8.18 punktu nustatyta, kad už kiekvieną atstovavimo valandą teisme turi būti taikomas 0.15 koeficientas. 9 punktas numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios ir pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Byloje nustatyta, kad atsakovo atstovas yra parašęs atsiliepimą į ieškinį (b.l. 111-114), raštu išdėstė nuomonę dėl ieškovų prašymo sustabdyti bylą (2 t. b.l. 5,6), tris kartus buvo atvykęs į teismo posėdžius, tačiau du kartus teismo posėdžiai neįvyko ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, dalyvavo 2009 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje (posėdžio trukmė 1 valanda).
Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgęs į bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato sugaištą laiką teismo posėdyje, parengtų procesinių dokumentų įkainius teismas sprendžia, kad ieškovo sumokėtos 9520 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme yra pernelyg didelės ir neprotingos, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 2510 Lt, priteisiant iš kiekvieno ieškovo atsakovui po 1250 Lt išlaidų. (CPK 98 straipsnis). Iš ieškovų taip pat priteistina po 17,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268, 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Iš ieškovo A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. A. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui AB ”Šiaulių bankas ” po 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų bei po 17,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.