- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-06
- Bylos Nr.
- e2-18393-235/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Atsakovas
- J. I.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui J. I. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžintos paskolos sumą, 4,71 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo, 409,74 Eur palūkanas po kredito grąžinimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. kovo 16 d. tarp ieškovo ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą www.smsmscredit.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 289,62 Eur sumą. Ieškovas nurodė, kad remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu atsakovas teikė prašymus papildomos sumos ir termino prailginimui. Iš viso ieškovas paskolino atsakovui 439,14 Eur ir grąžinimo terminas buvo 2015 m. birželio 6 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovui savo įsipareigojimų tinkamai nevykdant vienašališkai 2016 m. kovo 28 d. nuraukė sutartį. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.
Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2016-10-25 reikalavimo teisę į atsakovą perleido International Risk Management OÜ, ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą įgijo tarp International Risk Management OÜ ir ieškovo 2017-02-23 sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). UAB „4finance“ ir atsakovo 2014 m. kovo 16 d. vartojimo kredito sutartis, UAB „4finance“ 2016 m. gruodžio 25 d. pranešimas apie fizinį atsiskaitymą (reikalavimo į debitorių sąskaitas pagal vartojimo kreditų sutartis perleidimas), patvirtintas International Risk Management OÜ, UAB „4finance“ ir International Risk Management OÜ 2016-10-25 išrašas iš neįvykdytų įsipareigojimų sąrašo, ieškovės ir International Risk Management OÜ 2017-02-23 reikalavimo teisių perleidimo sutartis, ieškovės ir International Risk Management OÜ 2017-02-23 išrašas iš neįvykdytų įsipareigojimų sąrašo pateikti teismui kartu su ieškiniu ir įteikti atsakovui, todėl šis laikytinas tinkamai informuotu apie reikalavimo perleidimą pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
CK 6.886 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Šio straipsnio 3 dalies pagrindu su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Be to, paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovo įsiskolinimą ieškovei sudaro 434,43 Eur negrąžintas vartojimo kreditas ir 4,71 Eur mokėjimo palūkanos iki kredito grąžinimo termino 2015-06-06. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistini 434,43 Eur negrąžintas vartojimo kreditas ir 4,71 Eur mokėjimo palūkanos.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 409,74 Eur palūkanas, paskaičiuotas pagal vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte įtvirtintą 183,20 proc. palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2015 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. kovo 28 d. Šias palūkanas ieškovas laiko minimaliais nuostoliais, susidariusiais dėl to, kad ieškovas negalėjo atsakovo laiku negrąžinto kredito ir sutartinių palūkanų perskolinti. Teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Vartojimo kredito įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl šios priežasties teismas ieškovo prašomas priteisti Vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte nustatytas 183,20 proc. palūkanas mažina iki įstatyme įtvirtinto imperatyvaus 0,05 proc. dydžio, skaičiuojamo nuo laiku negrąžintos kredito ir sutartinių palūkanų 439,14 Eur sumos už kiekvieną uždelstą dieną ieškovo nurodomu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. kovo 28 d. viso už minėtą laikotarpį priteisiant 68,73 Eur palūkanų.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus materialius teisinius ieškinio reikalavimus, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi - jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 59,83 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina viso 11,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė patyrė 2,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Finansų administravimas“, j. a. k. 304179870, naudai 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) negrąžintą paskolą, 4,71 Eur (keturis eurus 71 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo, 68,73 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 73 ct) palūkanas po kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 507,87 Eur nuo bylos iškėlimo teisme - 2018 m. balandžio 26 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,36 Eur (vienuolika eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.