Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-514-1033/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
1-514-1033/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44221-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
Ž. M.
Nukentėjusysis
E. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-514-1033/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44221-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; (S) 2.3.6.4.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,kaltinamajam Ž. M., jo gynėjui advokatui Z. J.,nukentėjusiajai E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. M. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y., kad 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.00 val., būdamas laiptinėje prie buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia jėga ištraukė iš dešinės rankos raktų ryšulį buvusiai sugyventinei E. M., po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, namo kieme Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priėjo prie E. M. iš nugaros ir abiem rankom suėmęs jai už kaklo pradėjo smaugti, tuo sukeldamas E. M. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kaklo priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimais kaklo dešinėje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ž. M. teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, su draugais žaidė krepšinį, kai E. M. parašė žinutę, kad sugedo automobilis ir ją reikia nuvežti pas stomotologą, į ką jis atsakė, kad negali atvažiuoti pas ją ir nuvežti. E. M. pradėjo jam rašyti žinutes, kad jis ne šeimos žmogus, kad su juo neįmanoma kurti šeimyninių santykių, kurių ir taip nėra tarp jų. Dėl keiksmažodžių, nežino ar rašė. E. M. sakė, kad jis gali negrįžti namo. Pažaidęs krepšinį, apie 1-1,5 val. grįžo namo, durys buvo uždarytos. Jis su sportine apranga grįžo į tėvų namus, nes neturėjo ką daryti. Į krepšinį išėjo žaisti iš (duomenys neskelbtini), E. M. dirbo. Raktą nuo buto turėjo, bet E. M. spyną pakeitė, jo raktai netiko atidaryti duris. Kai grįžo iš sporto su savo raktais, apatinė spyna buvo pakeista. Neįsivaizduoja, kada ji pakeitė spyną. Grįžus į tėvų namus teko 5 dienas ir daugiau gyventi be savo asmeninių daiktų: dokumentų, kompiuterio, prisijungimų prie bankų, asmens dokumento, negalėjo pasiimti drabužių, kurių reikėjo padavėjo darbui. Jis rašė pareiškimą policijai dėl negražinamų daiktų. E. M. jam daiktų neatidavė, jai buvo tas pats. Ryte prieš darbą jis nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko naujus rūbus, kurių reikėjo darbui. Parašęs pareiškimą, tikėjosi, kad atgaus savo daiktus, kad viskas bus operatyviai, bet daiktų ilgai neatgavo. Pareigūnas pasakė, palaukti prie namų, kai ji bus namuose, tada iškviesti pareigūnus ir galima bus susirinkti daiktus. Jis taip ir padarė, atvažiavo prie E. M. namų, žinojo, kada ji baigs darbą ir laukė prie durų. E. M. grįžusi pamatė jį, tuomet jis gražiai paprašė atiduoti daiktus, paaiškino, kad pareiškimas parašytas, pareigūnams nenori skambinti, kad tai nepakenktų jos darbui. Nori papasakoti priešistorę, nes tai svarbu. Kai daiktai buvo užrakinti, E. M. 3-5 dienas pastoviai rašydavo jam žinutes, gal 100 žinučių, atsiprašinėdavo, kad neatidaro durų, siuntė meškiukų nuotraukas, kvietė sugrįžti, kad blogai padarė uždarydama duris. Sekmadienį, prieš įvykį, kai susitiko su E. M. ant laiptų, ji sakė: „duok man 5-10 minučių“, į ką jis atsakė: ne, prašau atidaryk duris aš su tavim tikrai nenoriu būti, jei tu uždarai duris“. E. M. verkė, jis sakė, kad tikrai negali būti kartu bet gali likti draugais. Tačiau E. M. vis tiek durų neatidarė. E. M. nusileido iki 3 aukšto ir pasakė, kad duos raktus ir išėjo. Paskui vėl grįžo ir prašė, kad jis sugrįžtų, tačiau jis nesutiko. Tada vėl sakė, kad duos raktus, bet įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Po šio įvykio ir parašė pareiškimą dėl daiktų. Tada, kai nufotografavo, kad parašė pareiškimą, santykiai pakrypo į visai kitą pusę – nebuvo jokių prašymų grįžti ar panašiai. Tą dieną laukė E. M., ji atėjo ir taip gavosi, kad iš jos kumščio, atgniauždamas rankas, paėmė raktus. Laimingas nubėgo iki durų, ryšulėlyje buvo 5-6 raktai, nors pas juos nebūdavo tiek raktų. E. M. paliko lifte, jinai nusileido į apačią. Bandė atidaryti duris - viršutinis raktas tiko, o apatinis ne. E. M. jau išvažiavo. Nuliūdo, kad neatidarė durų, įsėdo į savo automobilį ir važiavo iki savo namų nuo (duomenys neskelbtini) į Fabijoniškes, (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kai ties antra sankryža ir priekyje pamatė, kad dešinėje pusėje važiuoja E. M.. E. M. pamatė jį, suko į kairę link namų ir E. M. persirikiavo jam iš galo. Buvo keista, važiavo savo maršrutu link namų, prie namų pakeitė maršrutą, nes E. M. važiavo paskui jį. Įvažiavus į vidinį kiemą, E. M. jį užtvėrė ir impulsyviai išlipo iš automobilio. Jis truputį išsigando, uždarė automobilyje, kad jinai neįeitų į jo nuosavybę. E. M. sakė jam atidaryti automobilį, dar prieš tai į langiuką trenkė, sakė, kad atidarytų duris ir panašiai. E. M. nebuvo draugiškai nusiteikusi. Durų neatidarė. Kai E. M. pamatė, kad neatidaro durų, įsėdo į savo automobilį. Kai E. M. įsėdo, jis išlipo iš automobilio, parūkė. Priėjęs iki jos automobilio pasakė: „kam šitos nesąmonės? Aš su tavimi nenoriu būti, tu duris uždarai, paskui gailiesi. Aš, kai prarašiau policijoje pareiškimą, tu užpykai. Tu vėl seki mane“. E. M. pasakė, kad iškvietė pareigūnus. Jis buvo šoke, bet kartu ir geriau jautėsi, nes su pareigūnais galės pasiimti daiktus ir viskas taip ir susitvarkys. Kartu laukė pareigūnų, atvažiavo 3 pareigūnai su ginklais. E. M. parodė nubrozdinimus, kad jis puolė, jam buvo šokas, nes nematė jokių nubrozdinimų, kurie yra dabar nuotraukoje. Elgėsi tvarkingai, šnekėjo apie daiktus, bet pareigūnams tai nebuvo svarbu. Niekur nedalyvavo, E. M. fotografavo, jis su pareigūnais šnekėjosi ramiai, raktus atidavė prie pareigūnų – išsitraukė iš kišenės ir atidavė jai, pūtė dėl blaivumo nustatymo buvo 0,00 promilių. Pareigūnai sakė, kad gerai 0,00 promilių, bet turės išvežti į komisariatą, kur ir buvo nevežtas. Jis neskambino pareigūnams, jinai buvo, galvojo, kad gražiai susitars. Parą buvo areštinėje, E. M. vėl pradėjo jam rašyti žinutes, kad susiskambinam, susirašom el. paštu, žinojo, kad jis jai rašyti negali. Paskutinis jos žingsnis buvo, kad ant priekinio automobilio stiklo už valytuvo paliko jam raštelį – 8.30 Verkiai. Ten nenuvyko, nes negali su ja susitikti, nežino kokie bus dabar jos ketinimai. Kieme, prie (duomenys neskelbtini), nebuvo jokio fizinio kontakto tik pokalbis kai buvo automobilyje, kai nuėjo link jos automobilio pokalbis taip pat buvo, tada E. M. pasakė, kad iškvietė policiją. Prie E. M. automobilio priėjo, kai dingo jos impulsyvumas su kuriuo ji priėjo prie jo automobilio, kai daužė į langą, tai nesinorėjo atidaryti automobilio ir su ja kalbėtis. Nors jis ir vyras, bet jautrus. Kai E. M. buvo savo automobilyje, jis prie savo automobilio parūkė ir priėjo prie jos automobilio, sakė: „gal susitaikome – duok man daiktus ir viso gero“. Nėra tikslo būti kartu, jei viskas taip vyksta. E. M. nebuvo išlipusi iš automobilio, automobilio langas buvo truputį praviras. E. M. vilkėjo rožinį megztinį, nepamena kokia apykakle. Nežino, kodėl jis nekvietė policijos, taip išėjo ir jis gailisi, E. M. iš pradžių gražiai kalbėjo. Dėl sužalojimų, tai net neįsivaizduoja iš kur tie apdraskymai, kai atvažiavo policijos pareigūnai, pats buvo šoke. Daiktus atgavo per mamą. Kodėl atsiėmė pareiškimą negali paaiškinti, atsiėmė savo noru prieš konfliktą. Kol laukė atvykstančių pareigūnų jis buvo lauke, E. M. sėdėjo automobilyje. Kontakto su E. M. nebuvo, kai pasakė, kad iškvietė pareigūnus. Tai nebuvo pirmas kartas kai E. M. pakeitė spyną. Gali atsiprašyti dėl raktų paėmimo iš gniaužtų, tačiau nebuvo pagrindo ir tyčios sukelti jai skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Ž. M. parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Su E. M. yra pažįstamas apie 2,9 metus, kartu pardėjo gyventi prieš 2,8 m. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis yra sudaryta E. M. vardu. Už butą kaip už nuomą taip ir už komunalines paslaugas, jie mokėjo per pusę. 2017 m. rugpjūčio 28 d. po pietų paskambino į 6 PK tyrėjui, kontaktus rado internete, su kuriuo pareigūnu kalbėjo pasakyti negali. Minėto pareigūno paklausė, kaip, kokiu būdu gali pasiimti savo daiktus iš minėto buto, kadangi dieną prieš tai buvo parašęs pareiškimą dėl daiktų grąžinimo. Pareigūnas paaiškino, kad reikia sulaukti E. M. ir kviesti pareigūnus bei kartu su ja eiti į butą ir pasiimti daiktus, kad vėl gi E. M. vėliau jo neapkaltintų vagyste. E. M. laukė prie buto durų t. y. Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kadangi E. M. nuo trečiadienio pakeitė durų spyną, jis neturėjo raktų. O pakeitė durų spyną E. M. dėl to, kad jos trečiadienį nenuvežė pas gydytoją. 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 16.00 val., E. M. grįžo į butą, jie susitiko namo laiptinėje prie buto. Paprašė, kad E. M. duotų buto raktus, kad galėtų pasiimti savo daiktus, E. M. raktų nedavė. Raktus nuo buto E. M. laikė, galimai, dešinėje rankoje, jis iš E. M. rankos raktus ištraukė, tuo tikrai nenorėdamas jai sukelti jokio fizinio skausmo. Jokio plaštakos nubrozdinimo nematė ir nenorėjo padaryti, apie nubrozdinimą sužinojo iš nuotraukos, kurią parodė policijos pareigūnė. Dar prie namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), E. M. rankos buvo be jokių nubrozdinimų. Raktai neatitiko ir nuvažiavo namo. Važiuojant automobiliu, vienu metu matė, kaip E. M. vairuojamas automobilis atsirado priešais jį už prekybos centro „BIG“, antroje sankryžoje, kai E. M. pamatė jo automobilį pradėjo važiuoti už jo. E. M. važiavo paskui jį iki namų Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pastatė automobilį, o E. M. jį kaip ir užblokavo. Dar buvo priėjusi prie jos automobilio trenkė jam į lango stiklą. Kai E. M. nuėjo link savo automobilio, jis išlipo iš savo automobilio. Surūkęs cigaretę priėjo prie E. M. siūlė taikytis, baigti užsiiminėti nesąmonėmis. E. M. jam pasakė, kad kviečia policiją. E. M. nesmaugė, tarp jų nebuvo jokio kontakto. Prie E. M. neprisilietė. Dėl kokios priežasties E. M. pareiškime nurodė, kad ją smaugė pasakyti negali, taip nebuvo. Pakartotinai apklaustas parodė, kad nuo 2015 metų pačios pradžios gyvena su savo drauge E. M.. Iš karto gyveno Justiniškių mikrorajone, po to persikėlė, maždaug 2017 m. birželio mėnesio, gyventi adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Butą nuomojosi ir nuomos sutartį sudarė E. M.. Sutardavo kaip ir visos poros. Maždaug savaitę iki konfliktinio įvykio, tiksliai nepamena dienos, E. M. paprašė nuvežti pas dantų gydytoją. Pasakė E. M., kad negali, nes tuo metu sportavo aikštelėje. Kadangi atsisakė E. M. padėti, jos viršininkas ją nuvežė iš Nemenčinės, kur E. M. dirba iki Vilniaus ir kaip toliau ji važiavo, nežino. E. M. parašė žinutę, kad jis ne šeimos žmogus, juo negalima pasitikėti ir kad daugiau pas ją gali negrįžti. Kadangi žino jos charakterio bruožus suprato, kad tikrai į namus grįžti nebeturės galimybės, nes taip jau yra buvę ne kartą. Jam yra tekę ir prie -20 laipsnių tik su sportine apranga be daiktų eiti pas tėvus, nes E. M. užėjus pavydo priepuoliui jį išvydavo. Pasportavęs, maždaug po valandos nuo pokalbio su E. M., grįžo namo ir rado užrakintas duris. Turimas raktas netiko, buvo pakeista spyna. E. M. automobilio kieme nebuvo, o buto durų jam niekas neatidarė. Nuėjo pas savo tėvus adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir ten liko. Kitą dieną turėjo vykti į darbą, todėl rašė E. M., kad nedarytų nesąmonių ir bent jau atiduotų rūbus. E. M. daiktų neatidavė, todėl kitą dieną nuo pat ryto nuvyko į PC nusipirkti rūbų. Nusipirkęs rūbus važiavo į darbą. Nuo tada prasidėjo E. M. žinutės, prašė sugrįžti pas ją, pasakojo, kaip myli, prašė atleidimo už tai, kad išvijo iš namų. Taip E. M. jam rašinėjo tris dienas, siuntinėjo nuotraukas su jų kažkada pirktais meškučiais, kurie kėlė tikrai malonius prisiminimus. Tas tris dienas E. M. nieko nerašė. Po to, E. M. pasiūlė su susitikti ir jie dienos metu, apie 15.00 val., susitiko namo, kuriame gyveno, laiptinėje. Paprašė E. M. įleisti į butą, nes labai norėjo į tualetą. E. M. neįleido ir pasakė: „duok man 5 minutes situacijai ištaisyti“. E. M. prašė atleidimo, sakė, kad myli. Jai pasakė, kad atiduotų daiktus, kad jie tikrai gali likti draugais, bet tikrai ne pora. E. M. apsiverkė ir pasakė, kad gerai atidarys duris, bet nusileido vienu aukštu žemiau. Kai E. M. paklausė kur ji eina, atsakė, kad buto raktai liko mašinoje, bet tai pasakiusi iškart sugrįžo. Grįžusi prie jo pradėjo vėl įkalbinėti taikytis, bet jis jau pasakė, kad tikrai ne. Tada E. M. nuėjo į liftą ir nusileidusi liftu žemyn tiesiog atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Liko stovėti, nes tikėjosi, kad E. M. nuėjo atsinešti raktų. Sekančią ar dar kitą dieną, jau tiksliai nepamena, parašė, kad tarp jų viskas baigta ir, kad jis tikrai negrįš, paprašė E. M. gražinti daiktus, nes kitu atveju bus priverstas kreiptis į policiją. E. M. parašė, kad daiktų negrąžins ir gali daryti ką nori vis tiek daiktų negaus. Tada su draugu nuvyko į komisariatą Žirmūnų mikrorajone ir parašė pareiškimą. Nufotografavo ir nusiuntė E. M. pareiškimo nuotrauką. E. M. bendravimas iš karto pasikeitė, pasibaigė žodžiai myliu, bučiuoju, būsime kartu. E. M. keletą dienų tylėjo. Skambino į policiją ir norėjo sužinoti kaip su jo daiktais, nes neturėjo ne tik rūbų, asmeninių daiktų, bet ir visų savo dokumentų, bei banko kortelių. Pakalbėjęs su pareigūnu, kurio pavardės nežino, bet iš Šešto policijos komisariato, pareigūnas pasakė, kad nuvyktų prie E. M. namų, palauktų kada jinai parvažiuos iš darbo ir kuomet E. M. jau bus namuose paskambintų į policiją. Taip ir padarė. Kadangi žinojo, kad E. M. į namo parvažiuoja apie 16-17 val., nuvažiavo prie jos namų adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir laukė laiptinėje. Laukė ne prie buto durų, o tarp 8 ir 9 aukštų. Kai tik E. M. pasikėlė liftu ir pradėjo rakinti duris, jis prie E. M. priėjo ir pasakė: „duok raktus ir baigiam šitas nesąmones“. E. M. nematė jo ten stovinčio ir nesitikėjo jo vizito, todėl galbūt ją jo priėjimas išgąsdino. Bet jis prie E. M. priėjo ramiai, nerėkė ir norėjo tik pasiimti savo daiktus. E. M. pavadino jį „ožiu“ ir nuėjo į liftą. Nuėjo paskui E. M. ir paėmė jai iš rankų raktus. Raktai buvo E. M. delne. Rankomis suėmė E. M. delną, atgniaužė pirštus ir paėmė raktus. Tuo metu E. M. kita ranka jį daužė. Paėmęs raktus nuėjo prie durų, bet raktas netiko. Kol bandė atrakinti duris, E. M. nusileido liftu į apačią. Jam nieko kito neliko kaip tik važiuoti namo. Važiuodamas link savo tėvų namų, (duomenys neskelbtini) gatve ties PC „BIG“, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo E. M. važiuojančią paskui. Iš karto pagalvojo, kad E. M. važiuoja tik ta pačia kryptimi, persirikiavo, pasuko ne ten kur jam reikia ir pastebėjo, kad E. M. važiuoja paskui jį. Tada suprato, kad E. M. tikrai jį seka. Grįžęs namo automobilį pasistatė pačiame kiemo gale. Įvažiavusi į kiemą E. M. užstatė jo automobilį. Išlipusi iš automobilio E. M. bauginančiu žvilgsniu ir greitu žingsniu ėjo link jo automobilio. Jis užsirakino iš vidaus. E. M. kumščiu pradėjo daužyti jam į langą. Jis E. M. ignoravo ir neįsileido. E. M. grįžo į savo automobilį. Palaukęs apie minutę išlipo iš savo automobilio, parūkė ir priėjo prie E. M. automobilio. Paprašė E. M. atidaryti langą ir pasakė, kad viską galima išspręsti civilizuotai, kad atsiims pareiškimą. E. M. jam pasakė tik tiek, kad jau iškvietė policiją. Labai nustebo ir pasakė, kad galėjo taikiai viską išspręsti, o E. M. pačiai dabar tik blogiau, nes jo pareiškimas parašytas, o ji kviečia policiją dėl nieko. Maždaug po 10 min. atvyko pareigūnai. E. M. visą tą laiką sėdėjo automobilyje, o jis vaikščiojo po kiemą. Atvykę pareigūnai išklausė E. M., po to vienas iš pareigūnų pakalbėjo su juo. Tada pareigūnai pasakė, kad jis yra sulaikomas ir nuvežė į komisariatą. Areštinėje išbuvo vieną parą. Kai grįžo namo mama pasakė, kad E. M. rašinėjo mamai žinutes. Grįžęs iš areštinės vieną dieną niekur nėjo, po to, kai išėjo rado už savo automobilio valytuvo užkištą raštelį „rugsėjo 2 d. 20.30 Verkiai“. Kas raštelį užkišo nežino, bet mano, kad tai E. M., nes ten su E. M. dažnai susitikdavo. Niekur nevažiavo. Po dviejų dienų E. M. jam parašė žinutę: „aš žinau, kad mes negalime bendrauti, bet ar galėtume trumpam susiskambinti“ ir tą žinutę ignoravo. Po to į telefoną gavo keistą žinutę, neaišku per kokią programą, su siūlymu vėl susitikti. Iki šiol jis su E. M. nebendravo. Spalio 23 dieną gavo iš E. M. žinutę, kuria sveikino su gimtadieniu, nors jo gimimo diena spalio 26 diena. Dar nori pažymėti, kad E. M. kitą dieną, kai grižo iš areštinės, mamai grąžino jo daiktus, apie tai gali papasakoti jo mama V. M. (nurodomas telefono numeris). E. M. tikrai nesmaugė, nes kieme kur ji mini, kad buvo suėmęs jai už kaklo, jie bendravo tik per automobilio stiklą arba E. M. sėdint automobilyje arba jam. Daugiau apie šį įvykį neturi ką pasakyti (b. l. 48, 50-51).

Nukentėjusioji E. M. teisme parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. jau buvo vieną kartą atvažiavęs į namus, kai spyna jau buvo pakeista. Į namus neįsileido, buvo namo kieme iki 11 val., matė per langą. Be 10 minučių 12 val., Ž. M. su mama atvažiavo tuo pačiu tikslu pasiimti savo daiktų. Neįsileido, nes žinojo, kokios gali būti pasekmės. Po 3 dienų pranešė, kad rašys pareiškimą dėl tų daiktų. Ji (E. M.) parašė, kad lauks žinių iš policijos, kai su ja susisieks, daiktai bus grąžinti. 2017 m. rugpjūčio 28 d. baigė darbą 16 val. Ž. M. žinojo, kad 19.00 val. ji turi būti namuose, nes reikėjo su buto šeimininku atsiskaityti už nuomą. Namo grįžo numanydama, kad Ž. M. gali laukti prie namų. Vieni raktai buvo raktų ryšulėlyje, o apatinė spynos raktas jos (E. M.) džinsų kišenėje. Tuo metu kaip tik kalbėjosi su drauge telefonu, kad draugė būtų kaip lydintis asmuo. Atidariusi viršutinę spyną, pamatė, kai Ž. M. iš 7 aukšto pakyla laiptais į 8 aukštą. Ž. M. pasakė: „dabar tai tau bus“. Numetė telefono ragelį, Ž. M. iš už nugaros priėjęs iškarto apglėbė dviem rankomis, iškarto bandė atimti tuos raktus. Bandė atgniaužti jos kumštį ir atėmė tuos raktus. Pabėgo į liftą, bet Ž. M. nežinojo, kad vienas raktas yra jos džinsų kišenėje. Pabėgo į automobilį kruvinom rankom, užsirakino, norėjo išvažiuoti, bet negalėjo, nes buvo užstatytas jos automobilis. Tuo metu pamatė, kad Ž. M. važiuoja. Pradėjo važiuoti Ž. M. iš paskos, kuris nuvažiavo link savo tėvų namų Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kieme Ž. M. pastatė automobilį, ji taip pat pastatė automobilį ir priėjo prie Ž. M., kuris sėdėjo automobilyje. Nežino ar užsirakinęs, bet langas buvo uždarytas. Ž. M. ją nufotografavo, išlipo iš automobilio, raktų ryšulėlis buvo ant keleivio sėdynės. Kadangi Ž. M. jau buvo lauke, priėjo prie jo automobilio, pasilenkė pasiimti raktus, Ž. M. iš galo paėmęs per kaklą ir sugriebęs dviem rankom per nugarą bandė atimti tuos raktus. Kadangi spaudimas buvo stiprus, pradėjo dusti, iškarto atleido tuos raktus, nubėgo į automobilį užsirakino, iškvietė policiją. Per tą laiką Ž. M. buvo priėjęs prie jos automobilio, ji šiek tiek atidarė langą, Ž. M. klausinėjo, kada atvažiuos pareigūnai, ar ji iš tikro iškvietė. Sakė Ž. M., kad atvažiuos. Ž. M. stovėdamas su kažkuo kalbėjo telefonu. Per galinį veidrodėlį pamatė, kad atvažiuoja policija, tik policijos pareigūnams išlipus, ji išlipo iš automobilio. Vienas pareigūnas iš karto priėjo prie Ž. M., kiti du pareigūnai priėjo prie jos. Papasakojo, kas įvyko. Tikrai nebuvo kaip teigė pareigūnai, kad stovėjo rami, šaltų nervu, nes buvo susijaudinusi. Pareigūnai klausė jos adreso, kur viskas vyko, tuo metu negalėjo atsakyti, nes buvo pamiršusi savo adresą, tik nusiraminusi papasakojau visas aplinkybes. Du pareigūnai apklausė ją, vienas pareigūnas apklausė Ž. M.. Pati parodė rankas, kairę ir dešinę. Jos paklausė dėl kitų sužalojimų, papasakojo kaip įvyko, kad buvo tas spaudimas, parodžiau kaklą ir matėsi žymė nuo auksinės grandinėlės. Buvo su šituo megztiniu (parodoma), buvau su auksine grandinėle ir buvo raudona žymė likusi. Pareigūnai nufotografavo mano rankas, kaklą nufotografavo. Dar pasitikslino, ar gerai matysis, nes ten tik buvo raudona žymė, sakė, kad ekspertai nustatys kokia tai žymė. Pareigūnai dviese stovėjo šalia jos, Ž. M. šalia pareigūnų grasino, kad su ja susidoros, kad turi labai įtakingų draugų, pareigūnai Ž. M. ramino, paaiškino Ž. M., kad turi grąžinti turi raktus, nes tai ne jo nuosavybė. Ž. M. raktus padėjo ant jos automobilio bagažinės. Raktus apžiūrėjo pareigūnas, ar visi raktai yra, iš pareigūno paėmė raktus, tada rašė pareiškimą automobilyje, Ž. M. buvo sulaikytas ir išvežtas. Visoj toj eigoj informavo Ž. M. mamą, koks įvykis įvyko, paprašė, kad su Ž. M. susisiektų ir kad jisai grąžintų jai raktus, kad nebūtų dar vieno konflikto. Bevažiuojant ji parašė Ž. M. mamai, kas įvyko, mama bandė su Ž. M. susisiekti, aišku nepavyko. Kai mamai parašė, kad ji jau kieme, motina išėjo į lauką. Sugrįžusi į namus pati pasidarė nuotraukas dešinės rankos ir kaklo. Vakare atvažiavusiai pareigūnei jos apklausti, papasakojo visas aplinkybes, pareigūnė jai parodė dvi nuotraukas abiejų rankų. Paklausė kur trečia nuotrauka, kaklo raudonos žymės. Pareigūnė atsakyti negalėjo, bet informavo, kad jei darys abdukciją, ekspertė nustatys dėl ko ta žymė atsirado. Tą nuotrauka parodė pareigūnei, kurią iš karto nufotografavau. Pareigūnė pasakė, nuotrauką kol kas laikyti pas save. Po visų įvykių bendravo su Ž. M. mama, kuri rugsėjo 4 d. klausė kaip ji jaučiasi, kaip sveikata, apie katinus, pasakojo dėl Ž. M. darbo. Su Ž. M. susipyko 2017 m. rugpjūčio 24 d., po 3 dienų Ž. M. informavo, kad rašys pareiškimą, nuo rugpjūčio 24 d. Ž. M. į butą neįėjo. Kai su ja susisiekė pareigūnas dėl daiktų, ji paaiškino situaciją, Ž. M. tą dieną buvo areštinėje. Jai paaiškino, kad gali grąžinti, kad Ž. M. neturėtų pretenzijų. Atidavė visus daiktus Ž. M. mamai pasirašytinai, kad neturi pretenzijų. Tą patį vakarą susiekė su Ž. M. mama, kuri atvyko ir kurios akivaizdoje krovė daiktus, drabužius, kompiuterinį stalą, padėjo susinešti į liftą, Ž. M. mama pasirašė, kad pretenzijų neturi, kad daiktai grąžinti. Po to informavo ją, kad pareiškimą Ž. M. atsiims. Rugpjūčio 24 d. pakeitė apatinę spyną, Ž. M. galėjo atsidaryti viršutinę spyną, o apatinės – ne. Dėl smaugimo automobilyje, (duomenys neskelbtini), paaiškino, kai Ž. M. išlipo iš automobilio, raktai buvo ant keleivio sėdynės, ji iš vairuotojo pusės pasilenkdama paimti tuos raktus, raktus paėmė. Ir Ž. M. per kaklą bandė raktus atimti, iš nugaros buvo tas smaugimas. Ž. M. raktus norėjo atimti, tai nebuvo tas tiesioginis spaudimas, per kaklą Ž. M. suėmęs buvo, todėl ta žymė ir buvo siaura raudona linija nuo grandinėlės. Neturėjo jėgų pasipriešinti, iš karto paleido tuos raktus ir pabėgo. Ž. M. dviem rankom suėmė, dešinė ranka per kaklą, kairė iš nugaros, užgulė ją, alkūne smaugė. Durys atidarytos, išlipo Ž. M., ji stovėjo ir laukė. Pasakė, kad atiduotu raktus, Ž. M. negražino, nufotografavo ją, išlipo iš automobilio, stovėjo šalia, nieko nedarė. Pamatė, kad raktai ant sėdynės, durelės atidarytos. Pasilenkė gulsčiai, pasiėmė tuos raktus, viena koja išorėje buvo, sėdėjo ant vairuotojo sėdynės automobilyje. Ž. M. už nugaros paėmęs bandydamas atimti tuos raktus su dešine ranka per kaklą, o su kaire vėl bandė gniaužyti tuos raktus, stipriai ją suspaudęs, ji ant vairo šiek tiek susigūžus, kai taip stipriai užspaudė, ji paleido tuos raktus, atidavė Ž. M. ir išbėgo. Kaire ranka bandė atgniaužti tą patį kumštį. Dviem rankom suėmęs buvo tą kumštį, viena ranka per kaklą, o kita per kūną. Ji dešinėje rankoje laikė raktus. Ž. M. ranka kiek lietėsi su kaklu – ties alkūne lietėsi, suspaudimas ir buco iš šitos vietos. Lietė kairio kaklo šoną ir priekį, bandė atgniaužti tuos pačius raktus. Jai buvo diskomfortas, spaudė Ž. M. ją iš visos jėgos per kaklą ir per kūną, iš to streso oro pradėjo trūkti. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, ji neleido įsibėgėti, iš karto pabėgo. Oro trūko, nes buvo prispausta prie vairo, susigūžus, Ž. M. iš visos jėgos spaudė jai visą kūną – dešine ranka per kaklą, su kaire ranka visą kūną spaudė. Apsirengusi buvo megztiniu (parodomas), plaukai surišti, su džinsais, kaklas buvo atviras, ant kaklo grandinėlė. Ž. M. buvo su pilku sportiniu kostiumu, ilgom rankovėm, minkštas. Dėl raktų atėmimo paaiškino, kad atidarius viršutinę spyną su didžiuoju raktu, visi raktai liko kairėje rankoje, dešine ranka laikė telefoną, kurį įsidėjo į kišenę. Kairėje rankoje raktai buvo, kai įsidėjo telefoną, raktus sugniaužė dešinėje rankoje, perdėjo į dešinę ranką raktus. Iš nugaros norėjo Ž. M. ją atlenkti, nebuvo akių kontakto, apkabinęs buvo abiem rankom iš nugaros. Ž. M. laikė apkabinęs iš nugaros abiem rankom, dėl to kairės rankos buvo apibrozdinimai trynimo. Dešinės, gniauždamas visaip, jautė, kad skauda, aišku nieko nematė, kas ten buvo, nežino kiek kartų bandė atgniaužti. Ilgai bandė atgniaužti. Tie visi sujungimai ir gavosi išmėsinėjo jai tą ranką-gilios žaizdos. Sužalojimai viršutinėje dalyje plaštakos buvo, padaryti raktais. Rankoje laikė raktus, Ž. M. atiminėjo raktus, tai raktai vartaliojosi, ne visus raktus laikė jau, ne vienas raktas buvo. Tie raktai ant žiedo suverti ir jų buvo ne mažai, ne vienas raktas buvo. Grumtynės pusę minutės vyko. Kairėje rankoje įbrėžimus pastebėjo eidama į automobilį, pirštais įdrėskė su dešine ranka Ž. M., kai atiminėjo tuos raktus. Visą laiką kol atiminėjo raktus Ž. M. buvo už nugaros. Nematė dėl kaklo žymių, bendravo su vienu pareigūnu, kuris fotografavo abi rankas, pareigūnas tikslinosi ar geros nuotraukos, nes fotografavo su paprastu telefonu. Kai kaklą fotografavo buvo raudona žymė – užspaudimas, tačiau nuotraukoje nesimatė, tik viena raudona linija. Pareigūnas dar paklausė ar gera nuotrauka, ji atsakė, kad viskas tvarkoje. Kai vakare atvažiavo pareigūnė apklausti, pamatė, kad tų nuotraukų nėra, buvo tik abiejų rankų nuotraukos. Informavo pareigūnę, kad turi tas nuotraukas padarytas savo telefonu. Pareigūnė sakė tas nuotraukas turėti, laikas užfiksuotas. Abdukciją turėjo pasidaryti po dviejų dienų, nes tokios eilės. Turėjo tokią mintį, kad jie (Ž. M. su motina) teigs, kad pati susižalojo. Ekspertei nuotraukų nerodė, žymė buvo išlikusi raudona, taip greitai nepraėjo. Judėjo, keitė kaklo padėtį, bandė ištrūkti kai prispaudė. Dėl neatiduotų daiktų geruoju būdu – konfliktas ne kartą yra įvykęs, Justiniškėse iškėlęs ne vieną skandalą, ją sužalojęs žymiai smarkiau nei šį kartą. Ž. M. kėlė skandalus namuose, prie kaimynų, prie durų, visur. Žinodama, kokios gali būti pasekmės neįsileidau nei tą dieną, nei tą naktį, kai atvažiavo kartu su mama. Buvo toks įvykis, kai atvažiavo su mama, galvojo, kad mama pasiims tuos daiktus, o Ž. M. pasislėpęs buvo už tų pačių durų, ir ne tik mamą įsileidau, bet ir Ž. M. ir pasekmės buvo skaudžios. Tai buvo ne jos butas, ne jos namai, įvyko konfliktas, žinojo kokios gali būti pasekmės, išdaužytos sienos, buitine technika, televizorius. Atsikrausčius į šiuos namus galvojo, kad galės gyventi gražiai, deja to nebuvo, įvykus šitam konfliktui, žinojo kokios gali būti pasekmės. Kai Ž. M. pasakė, kad parašė pareiškimą, galvojo gerai, atvažiuos pareigūnai ir tie daiktai bus gražinti, bet ji nebus tuo metu viena. Už buto nuomą mokėjo bendrai, butas jos vardu oficialiai buvo nuomojamas. Sekė Ž. M., nes neturėjo raktų nuo viršutinės spynos, naujos spynos raktas buvo jos džinsų kišenėje, į butą ji negalėjo įeiti, o 19.00 val. turėjo atvažiuoti šeimininkai, kad sumokėti už butą. Į namus turėjo užeiti tą dieną, reikėjo viršutinės spynos rakto, apatinės turėjo, todėl ir atsekė Ž. M.. Informavo Ž. M. mamą apie tai kas įvyko. Viršutinę spyną Ž. M. atrakino ir kai ji grįžo viršutinė spyna buvo užrakinta, jau nebegalėjo įeiti. Sekė ne dėl konflikto, dėl raktų. Policiją kvietė po įvykio, kai išbėgo iš Ž. M. automobilio į savo automobilį. Nežino kokie buvo Ž. M. tikslai, ją paleido, atsiėmęs raktus. Kai atėmė raktus jos nesivijo, pasitraukė ji, o Ž. M. pasiliko bandyti atrakinti duris. Kai automobilyje Ž. M. atsiėmė raktus, Ž. M. stovėjo šalia jos automobilio be kontakto.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. M. parodė, kad grįžtant iš darbo 2017 m. rugpjūčio 28 d. į namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priėjus prie įėjimo į butą iš nugaros priėjo buvęs sugyventinis, kuris abiem rankom ją apglėbė už pečių ir apsuko veidu į save. Rankose laikė buto raktus, Ž. M. abiem rankom paėmė ją už dešinės rankos, kurioje laikė raktus, ir su jėga ištraukė iš rankos raktų ryšulį. Traukdamas, Ž. M. apibrozdino jos dešinės rankos plaštakos nugarėlę, sukėlė fizinį skausmą. Išsigandusi, kad Ž. M. gali dar panaudoti fizinį smurtą prieš ją, nubėgo link lifto ir nusileidusi į pirmą aukštą, nubėgo į automobilį ir užsirakino. Iš karto išvažiuoti nepavyko, nes išvažiavimas iš kiemo buvo užstatytas. Kai išvažiavimas buvo atlaisvintas išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Per tris automobilius pamatė Ž. M. automobilį ir nutarė pasekti, taip Ž. M. palydėjo iki kiemo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Išlipusi iš automobilio priėjo prie Ž. M. automobilio, paprašė grąžinti raktus nuo buto. Ž. M. išlipęs iš automobilio pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, grasino, kad susidoros su ja, nes turi daug įtakingų draugų. Ž. M. buvo agresyvus, mosikavo rankomis jai prieš veidą, ji pamatė, kad ant vairuotojo sėdynės jos buto raktai, norėjo raktus pasiimti, tada Ž. M. priėjo iš nugaros, abiem rankomis paėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji pradėjo dusti ir atleido raktus. Tada Ž. M. nustojo smaugti. Nubėgo į automobilį užsirakino ir iškvietė policiją. Ž. M. smurtaudavo anksčiau prieš ją, naudodavo fizinį smurtą, bet policijos nekviesdavo. Gyveno kartu 2,5 metų, kartu vedė bendrą ūkį. Jie išsiskyrė š. m. rugpjūčio 24 d. nes nebegalėjo kęsti Ž. M. smurto. Bijo Ž. M., kad vėl ateis ir naudos smurtą prieš ją (b. l. 2-3).

Liudytojas M. G. teisme parodė, kad galima vadovautis jo parodymais. Tikslios datos neatsimena su D. V. ir Ž. T. gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvažiavus į įvykio vietą, kreipėsi nukentėjusioji, kuri paaiškino, jog tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis atėmė iš jos rankų buto raktus, apdraskė jai ranką. Įvykis buvo vienoje gatvėje, atvažiavo į kitą gatvę. Nukentėjusioji viską papasakojo, nurodė į sugyventinį, kad sugyventinis tai padarė. Ž. M. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Kai atvažiavo Ž. M. laukė lauke, neatsimena ar nukentėjusioji buvo išlipusi iš automobilio. Įdrėskimai ant rankos, buvo padaryta nuotrauka, dėl kitų sužalojimų neatsimena. Dėl kaklo sužalojimų, neatsimena, reikia tikėti pirminiais parodymais. Ž. M. pasakojo, kad piktybiškai neatiduoda daiktų, kurie yra kitame bute, netgi spyną pakeitė. Ž. M. negalėjo atsiimti savo daiktų, laukė laiptinėje kol ji atvažiuos ir tada buvo kontaktas. Neatsimena ar prie pareigūnų buvo atiduoti raktai. Prašo vadovautis jo pirminiais parodymais, nukentėjusioji tikrai sakė, kad per jėgą atėmė raktus. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 25), juos patvirtino. Paaiškino, kad visada apžiūri jei pats asmuo nurodo. Jei pasakė, kad apdraskyta ranka, parodo ir nufotografuoja. Prašė parodyti kaklą, jei nukentėjusioji sakė, kad smaugė. Prie tarnybinio, kai pristatinėjo, turi būti pridėtos nuotraukos, aktas. Fotografuoja pagal žymes, jei yra žymė – fotografuoja, jei nėra – nefotografuoja. Blanke sužymėtos kokios buvo žymės, ten matosi visi sužalojimai. Reiškia, kad ant kaklo nebuvo žymės, todėl ir nepažymėta ta vieta. Neatsimena ar rodė E. M. kaklą, jei nebuvo žymių, tai ir nuotraukų nebuvo. Jei būtų žymės, tai būtų ir nuotrauka, blanke įrašyta, kad buvo papildomų žymių, smaugimo. E. M. pati rodė kaklą, pažiūrėjo, žymių nebuvo. Kas buvo įvykio vietoje, surašyta tarnybiniame pranešime. Po įvykio kriminaliniai darbuotojai turėjo rinkti medžiagą, turėjo vykti pas nukentėjusiąją, nežino, gal tie darbuotojai ką nors fotografavo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. dirbo kartu su vyriaus. patruliais D. V. ir Ž. T., apie 17.30 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykus pagal iškvietimą, pareigūnus pasitiko Ž. M. ir E. M., kurie paaiškino, kad pats konfliktas įvyko laiptinėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie buto kuriame gyvena E. M.. E. M. paaiškino, kad grįžo namo, o laiptinėje pasislėpęs jos laukė buvęs sugyventinis Ž. M., kuris panaudodamas fizinę jėgą iš jos rankų atėmė buto raktus. Ant E. M. rankų matėsi odos nubrozdinimai, kraujas. Ž. M. paaiškino, kad norėjo tik iš buto pasiimti jam priklausančius daiktus, bet E. M. pakeitė buto durų spyną ir į butą jo neįleidžia, todėl jis iš E. M. paėmė raktus. Ž. M. neigė prieš buvusią draugę naudojęs jėgą. Ž. M. su raktais nuvažiavo į savo namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur gyvena su tėvais. Ž. M. raktų buvusiai draugei negrąžino, nes po konflikto laiptinėje, E. M. pabėgo. E. M. buvusį draugą automobiliu sekė iš paskos iki jo namų. Kieme tarp jų (E. M. ir Ž. M.) įvyko pakartotinis konfliktas, kurio metu kaip paaiškino E. M. buvęs draugas ją smaugė ir grasino susidoroti. Ant E. M. kaklo jokių žymių nebuvo (b. l. 25).

Liudytojas D. V. teisme parodė, kad prisimena veidus, bet nelabai patį įvykį. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 23), juos patvirtino. Paaiškino, kad kalbos dėl smaugimo nepamena. Dėl raktų grąžinimo aiškinosi žodžiais. Emocinė būsena – atrodė kaip susipykusi pora, t. y. pykosi tarpusavyje. Su nukentėjusiąja daugiau bendravo porininkai, mažiausiai bendravo jis (liudininkas). Fizinis kontaktas tarp vaikino ir merginos ar buvo – bendravo per atstumą, neleistų, jei būtų fizinis kontaktas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. dirbo kartu su vyriaus. patruliais M. G. ir Ž. T., apie 17.30 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko Ž. M. ir iš karto priėjo E. M.. Pora pareigūnams paaiškino, kad visas konfliktas įvyko Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur gyvena E. M.. E. M. paaiškino, kad grįžus namo minėtu adresu, jos laiptinėje pasislėpęs tykojo buvęs sugyventinis Ž. M.. Kaip minėjo Ž. M. – norėjo iš buto pasiimti daiktus. E. M. draugo į butą neįsileido, todėl Ž. M. atėmė iš E. M. raktus ir išėjo. Atėmęs raktus Ž. M. nuėjo į savo namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o E. M. Ž. M. sekė visą kelią iš paskos. E. M. rankos buvo apdraskytos. Kol pareigūnai aiškinosi E. M. ir Ž. M. ginčijosi, vėliau išėjo motina. Motina bandė sūnų ir E. M. raminti, bet situacijai nepasikeitus ir E. M. turint pretenzijų, pareigūnai sulaikė Ž. M. ir pristatė į 1 PK (b. l. 23).

Liudytoja V. M. teisme parodė, kad yra kaltinamojo mama, jos sūnus yra neteisingai apkaltintas, viskas dėl tų dokumentų. Dvi dienos prieš, E. M. supykusi, kad nenuvežė į polikliniką, pakeitė spyną. Bute liko drabužiai ir dokumentai. Skambino E. M., jokių galimybių daiktus atsiimti. Nuvažiavo, nes sūnui reikėjo kitą dieną į darbą, E. M. laukė, maldavo ir skambino, bet E. M. durų neatidarė ir neatsiliepė. Sakė: „būk žmogus, atiduok dokumentus, darbo drabužius, reikia kostiuminių kelnių, marškinių, batų“. Neatidavė, tada nuvažiavo į parduotuvę ir pirko. Tačiau vis tiek reikėjo iš ten pasiimti viską. Važiuojant iš darbo, neatsimena ar ji (liudytoja) ar E. M. paskambino, parašė, kad su Ž. M. nebedraugauja, Ž. M. nemyli, kad pas E. M. lūžio taškas. Po pusvalandžio atėjo žinutė, kad atėmė raktus, kad duoda 10 minučių. Sūnus pasakė, kad parašė pareiškimą policijoje. E. M. parašė: „jei jūs su policija, tai ir aš su policija“, o paskui parašė: „duodu 10 min. apsispręskite, nes ji važiuoja link komisariato“. Čia viskas buvo iki policijos iškvietimo. Liudytoja grįžo namo, paskui gavo žinutę, kad čia prie jų kiemo. Pamatė pro balkoną policiją ir aš išėjo į kiemą. Žiūri, kad E. M. jau rašo pareiškimą automobilyje. Išėjusi pradėjo bartis ant E. M., sakė: „ką tu čia darai?“. Apibarė E. M., kodėl neatidavė drabužių, nes turėjo pinigus išleisti. E. M. tylėjo, tik rašė. Kai sūnus grįžo iš areštinės, E. M. rašė žinutes, kad bandė skambinti sūnui, bet jis neatsiliepė, kad baigtumėme visas šitas nesąmones. Suprato, kad E. M. norėjo visom išgalėm sulaikyti sūnų, todėl ir rašė tokias žinutes. Buvo nuvykusi pas E. M. į butą, sūnus nuvežė, laukė toliau nuo durų, kad atrodytų jog viena atvažiavo. E. M. neįsileido į butą, nors buvo tikra 99 proc., kad E. M. buvo bute. E. M. neįsileido į skambučius neatsakė. Buvo nuvykusi vakare po darbo. Kitą dieną sūnui reikėjo į darbą, todėl pasiūlė sūnui, kad nuvežtų ją (liudytoją) gal jai atiduos daiktus. Kai sūnus grįžo iš areštinės, paprašė savo draugės padėti, pasisamdė taksi. Buvo keli „Maxima“ maišeliai, kompiuterio stalas, monitorius, drabužiai. E. M. iš pradžių sakė, kad tegul policija, paskui apsigalvojo ir parašė, kad atiduos. Sakė E. M., kad bus su drauge, nes viena nepakels, E. M. sakė, jog draugės neįsileis. Įėjo į butą viena, E. M. viską sudėjo į maišiukus. Jos draugė stovėjo laiptinėje ir matė E. M.. Paskui draugė priėjo prie durų, nes E. M. išrinko stalą, monitorių, sudėjo ir ji su drauge nusileido į apačią. Kitą dieną, po daiktų atgavimo, sūnus atsiėmė pareiškimą policijoje. Ne pirmas atvejis kai E. M. sūnaus neįsileido į butą, vieną kartą naktį sūnus grižo pas juos, nes E. M. drausdavo rūkyti, kai sūnus išėjo parūkyti, sūnaus neįsileido, tai sūnus naktį per šalčius atėjo vienais treningais. E. M. buvo sulaužiusi sūnaus cigaretes, kad nerūkytų. Sūnus nenaudojo jokio smurto prieš nukentėjusiąją. Kaip sūnui įeiti į butą be raktų? Sūnus paėmė iš E. M. raktus ir viskas. 2017 m. rugpjūčio 28 d. policija atvažiavo prie namų, matė, kaip E. M. rašo, matė, mažą įdrėskimą ant E. M. rankų. E. M. su ja (liudytoja) nekalbėjo, tik ji (liudytoja) barėsi, kas čia darosi, kad policija atvažiavo. Pareigūnai jai (liudytojai) pasakė eiti namo ir ji išėjo. Daug kalbėjosi apie įvykį su sūnumi. Nesupranta, kodėl E. M. neatidavė daiktų sūnui, juk galėjo išmesti tuos daiktus ji (liudytoja) būtų paėmusi. Su E. M. bendravo po įvykio, E. M. rašė jai (liudytojai), domėjosi ar sūnus grįžo. Liudytojai žinutes rašinėjo naktį iki įvykio, prašė pakelti sūnų. Kai po įvykio bendravo su E. M., E. M. neminėjo, kad sūnus būtų nuskriaudęs, šnekėjo kaip čia sus sūnum susitaikius. Iš žinučių suprato, kad E. M. nori toliau bendrauti, draugauti su sūnum. Liudytojos nuomone, E. M. pati išsigando dėl to ką prisidirbo. Skambindavo E. M., neaiškino kokias nesąmones turi omenyje, E. M. norėjo susitikti su sūnumi. E. M. žinutėje buvo parašyta: „Dar pati bandžiau jam skambinti, kad išvengtume šitų nesąmonių, bet neatsiliepė man, daugiau jau nieko negaliu padaryti“. Šitos žinutės siųstos E. M. telefono. Šitą žinutę išsaugojo, bet daug žinučių ištrynė, nes perkrauta atmintis. Po pertraukos žiūrimos žinutės iš liudytojos telefono ir cituojamos: „Žinokit abejoju, dar pati jam bandžiau paskambinti, kad išvengtumėme šių nesąmonių, bet neatsiliepia man, daugiau jau nieko negaliu padaryti“ Siuntėjas E.. Tel. (duomenys neskelbtini), išsiųsta 2017-09-04, 21.56 val. E. liudytojai rašo: „Atėmė iš manęs raktus, lauksiu. Apsispręskit, nes aš jau važiuoju link komisariato.“ Siuntėjas E.. Tel. (duomenys neskelbtini), išsiųsta 2017-08-28, 17.05 val. E.: “Aš prie jūsų namų kieme.“ Siuntėjas E.. Išsiųsta 2017-08-28 17.30 val. Žinučių buvo ir daugiau, tačiau liudytoja ištrynė, į žinutes neatsakinėjo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad Ž. M. yra jos sūnus. Sūnus su E. M. susipažino kariuomenėje, galimai prieš 3 metus. Sūnus apie 2,5 metų tai gyveno, tai negyveno su E. M.. Sūnus per vieną mėn., gyveno pas E. M. apie 20 dienų, o pas tėvus, bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apie 10 dienų. Paskutiniu metu E. M. su sūnum dažnai pykosi. Prieš pusantro mėn., sūnus su E. M. išsinuomojo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau nuomos sutartis buvo pasirašyta E. M. vardu. E. M. 2017 m. rugpjūčio 23 arba 24 dieną, paėmė ir pakeitė buto durų spyną. Nuo to laiko sūnus negalėjo patekti į butą ir pasiimti savo daiktų. Vakar E. M. parašė jai (liudytojai) žinutę, kad Ž. M. parašė ant E. M. pareiškimą ir E. M. padarys tą patį. Vakar apie 17.30 val., grižo iš darbo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Prie namų pamatė policijos ekipažą, kuriame sėdėjo E. M. ir rašė pareiškimą. Paties konflikto tarp sūnaus ir E. M., nematė. Iki pat konflikto pabaigos E. M. rašinėjo žinutes. Apie įvykio aplinkybes sužinojo iš E. M.. Mano, kad visas konfliktas kilo dėl to, kad E. M. negrąžino sūnui jo daiktų, o būtent: drabužių, kompiuterio, monitoriaus ir dokumentų. Kai E. M. neįleido į butą sūnaus, tai sūnus visą tą laiką gyveno jos (liudytojos) bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Sūnus ir toliau turi galimybė gyventi šiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ankščiau tarp E. M. ir sūnaus dažnai kildavo konfliktai – E. M. dažnai keitė buto spynas, visą laiką įkalbinėdavo sūnų, kad kuo daugiau savo drabužių vežtųsi pas E. M. į butą. Būdavo, kad E. M. neduodavo ramybės ir jai (liudytojai). Kai sūnus nakvodavo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), E. M. rašydavo jai (liudytojai) žinutes, kad vidurį nakties pažadintų sūnų ir pasakytų jam, kad šis grįžtų pas E. M. į butą, tai buvo vieną kartą. Dalį E. M. siųstų žinučių turi savo telefone. Papildomai parodė, kuomet jos sūnus buvo sulaikytas jai (liudytojai) E. M. vis rašinėjo žinutes. Liudytoja prašė E. M. atiduoti sūnaus daiktus, bet E. M. nesutiko. E. M. rašė, kad policija nuspręs daiktų likimą. Po to, E. M. jai (liudytojai) parašė, kad daiktus atiduos tik jai (liudytojai) ir turės raštiškai pasirašyti, kad sūnaus daiktus atsiėmė. Po to dar parašė, kad daiktus E. M. grąžins ir ji (liudytoja) gali atvažiuoti apie 20.00 val., nes tik tada E. M. bus namuose ir galės padėti daiktus susikrauti, kad ji (liudytoja) matytų, kad tikrai atiduoda visus sūnaus daiktus. Sutiko atvažiuoti po 20 val., bet pasakė E. M., kad atvažiuos su drauge, nes daiktų yra daug, dar prie jų yra kompiuteris su monitoriumi ir vienai bus sunku viską pasiimti. E. M. parašė, kad draugės į namus tikrai neįleis. Nuvykus pas E. M. pasiimti sūnaus daiktų, E. M. jos (liudytojos) draugės į savo butą neįleido. Užėjus į butą E. M. visus daiktus ėmė iš spintos ir lentynų, ir kiekvieną daiktą jai (liudytojai) parodydama dėjo į maišus bei pasakė, kad turi surašyti, kad visus savo sūnaus daiktus pasiėmė ir pretenzijų neturi. E. M. surašiusi davė tą raštą pasirašyti. Po to E. M. išardė kompiuterio stalą ir viską padėjo sunešti iki lifto. E. M. pasakė, kad nori viską atiduoti, nori, kad bute neliktų nei vieno Ž. M. daikto. Jau kitą dieną po daiktų atsiėmimo E. M. jai (liudytojai) pradėjo rašinėti ir skambinti ir tai darė apie 3 savaites (rašinėjo trumpąsias žinutes). E. M. klausinėjo ar Ž. M. grįžo iš policijos, taip pat skundėsi, kad Ž. M. neatsiliepia į jos (E. M.) skambučius. E. M. paaiškino, kad sūnui negalima prie jos (E. M.) artintis, bet E. M. vis jai (liudytojai) aiškino, kad nori, viską išsiaiškinti, kad jeigu sūnus jos (E. M.) atsiprašys ji (E. M.) atleis ir viskas bus gerai. Paskutinėse žinutėse E. M. rašė, kad bandė kalbėtis, kad viską išsiaiškintų ir kad išvengtų šitų nesąmonių, bet, kadangi sūnus su E. M. nebendravo, tai ji (E. M.) nieko negali daugiau padaryti. Po to dar praėjus kuriam laikui E. M. rašė ir skambino, bet ji (liudytoja) su E. M. nebendravo ir daugiau E. M. nei skambina, nei rašo (b. l. 20, 21).

Liudytojas Ž. T. teisme parodė, kad įvykį žino, kaltinamąjį ir nukentėjusiąją atsimena. Buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) yra nukentėjusioji ir įtariamasis, kuris smurtauja. Kai atvyko, lauke buvo vaikinas ir mergina. Pareigūnai buvo trise, liudytojas bendravo su vyriškiu (Ž. M.), kolega bendravo su mergina. Ž. M. paaiškino, kad kilo konfliktas – gyveno kartu, mergina pakeitė spynas, Ž. M. norėjo pasiimti savo daiktus, todėl ir kilo konfliktas. Ž. M. pasakojo, kad raktus norėjo paimti, jog atsiimti savo daiktus, bet savo daiktų negalėjo pasiimti, nes spynos buvo pakeistos. Neatsimena, ar su kalbėjosi su nukentėjusiąja, bandė iš jo raktus atimti, už rankos griebė. Kai atvyko abu buvo lauke. Prie pareigūnų akių asmenys nekonfliktavo, nesistumdė. Nepamena, kad jo (liudytojo) akivaizdoje būtų buvę perduoti raktai. Dėl sužalojimų, ant nukentėjusiosios rankos įbrėžimai, nubrozdinimai, kiti kolegos bendravo su nukentėjusiąja. Liudytojas negirdėjo kaip nukentėjusioji paaiškino apie tuos įbrėžimus, nes bendravo su sulaikytuoju. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 27), juos patvirtino. Dėl smaugimo atstumas buvo nedidelis, iš nukentėjusiosios išgirdo šį sakinį. Aplinkybės tapo žinomos iš nukentėjusiosios. Kolega M. G. apžiūrinėjo ir fiksavo nukentėjusiosios sužalojimus. Smurto žymių ant nukentėjusiosios kaklo nesimatė, E. M. rodė kaklą, bet nieko nepastebėjo, ant rankos matėsi. Neatsimena ar nukentėjusiosios kaklas buvo atviras, nukentėjusioji pati sakė, kad ją griebė už kaklo, bet žymių nebuvo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. T. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. dirbo kartu su vyriaus. patruliais M. G. ir D. V., apie 17.30 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykus pagal iškvietimą, pareigūnus pasitiko E. M. ir Ž. M.. E. M. paaiškino, kad pats konfliktas įvyko laiptinėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie buto kuriame jie anksčiau gyveno kartu, o dabar ji liko gyventi viena. E. M. paaiškino, kad grįžo iš darbo namo, o laiptinėje jos pasislėpęs laukė buvęs sugyventinis Ž. M.., kuris iš jos reikalavo buto raktų, o jai atsisakius duoti raktus, panaudojo fizinę jėgą ir raktus atėmė. Ant E. M. rankų matėsi odos nubrozdinimai ir kraujas. Ž. M. paaiškino, kad norėjo tik iš buto pasiimti savo ten likusius daiktus, bet E. M. pakeitė buto spyną, rakto neduoda ir į butą neįleidžia, todėl jis iš jos paėmė raktus. Ž. M. neigė prieš E. M. naudojęs fizinę jėgą. E. M. paaiškino, kad kuomet draugas atėmė iš jos raktus ji labai išsigando ir greitai išbėgo į lauką ten užsirakino automobilyje ir laukė kol buvęs draugas išvažiuos. Ž. M. išėjus ir išvažiavus, E. M. Ž. M. savo automobiliu sekė iš paskos iki kiemo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ten tarp jų (E. M. ir Ž. M.) įvyko pakartotinis konfliktas, kurio metu kaip paaiškino E. M. buvęs draugas ją smaugė ir grasino susidoroti. Ant E. M. kaklo smurto žymių nesimatė. Kadangi E. M. turėjo pretenzijų pareigūnai Ž. M. sulaikė ir pristatė į PK (b. l. 27).

Ekspertė R. G. teisme parodė, kad tvirtina 2017 m. rugpjūčio 30 d. išvadą. Paaiškino, kad turi užduotį, pasižiūri kas paminėta policijos užduotyje, apklausia nukentėjusiąją, kad būtų aiškesnis vaizdas, kas jiems reikalinga, paskui apžiūri. Jei reikia padidiname, lempą turime, su kuria padidintai matome sužalojimus. Šiuo atveju pakankamai buvo smulkūs ir siauri nubrozdinimai, įbrėžimai, tuomet rašome išvada, remdamiesi tais sužalojimais, kuriuos matome, nustatome. Dėl grandinėlės sužalojimų – kur įbrėžimas, jei pažiūrėsime pagal laikrodžio rodykles, tai apatinis trečdalis pakankamai yra žemai, kur tvirtinasi netoli raktikaulio galvos sukamasis raumuo ir išsiskiria į dvi kojytes, apatinis plotas kakle dešinėje pusėje, būtent ta kryptimi ėjo įbrėžimas. Taikė padidinimo stiklą, žiūrėjo per lempą, matė gelsvai rudus šašus pasidengusius ir iškilius. Nustatė, kad tas įbrėžimas pagal laikrodžio rodyklę (4, 10 val.), matė pjovimą kaklo paviršiuje rausvai violetinę kraujosruvą. Kas parodė, kad jinai nedidelės apimties, pakankamai šviežia. Tas sužalojimas galėjo atsirasti nuo tempimo, smaugimo, spaudimo, šiuo atveju pasakyti yra sudėtinga. Bet kad tai buvo trūkus kapiliarams, išsiliejus viename mažame plote, galima manyti, kad galėjo būti į tą vietą paveikta ir didelio, ir mažesnio apimties poveikis, toks mažas kraujosruvos paviršius atsispindėjo ir būtent toks plotelis užsifiksavo. Po įvykio tų žymių nesimatė – dėl kraujosruvos, jos paprastai paros laikotarpyje priklausomai nuo žmogaus savybių, nuo patirto poveikio į tą sritį, jėgos, mechanizmo. Kad ruoželis buvo, tai minėjo moteris. Paskui buvo pasidengęs kaip šašelis, nes keičiasi, keičiasi ir nubrozdinimas, pradžioje būna rausvas ruoželis, tai parodo tik laiko apimtį, tik po kažkurio laiko, virš 4 parų tų šašelių nebelieka. Negali atmesti tų nukentėjusiosios parodymų dėl ko atsirado tas ruoželis, kadangi apkabinta ir spausta kažkuri vieta, čia pakankamai jautru. Buvo paspausta stipriau, ji keitė padėti, tat pakako to spaudimo, kad nedidelis plotas būtų užfiksuotas. 2017 m. rugpjūčio 28 d. galėjo būtų tie sužalojimai padaryti – specialisto išvada, 1 punktas (cituojamas). Dėl rankų sužalojimų – tai galėjo būti tiek raktais, tiek nagais, negali atmesti. Dėl laiko padarymo galimai padaryti 1 dienos laikotarpyje, nežymus sutrikdymas – sunkumo mastas. Dešinės rankos linkiu spausdamas kaklą grandinėle galėjo įsirėžti į odą, prisispausti keičiant padėtį, galėjo grandinėlė kontaktuoti, keisti padėti ir nubrozdinti, įbrėžti paviršių. Nubrozdinimas, odos pažeidimas, ne kraujosruva, pakankamai mažas paviršius, pakankamai kietas tvirtas daiktas, ne minkštas, pažeisti gali odą. Tai priklauso nuo laiko, kiek buvo veikiama į odą. Pakankamai jautri kaklo oda, plona, tai ne delnas, padas. Ilgai veikiant į jautrią, ploną odą gali. Jei sekundę paspaudus, gal tada būtų tik kraujosruva, bet jei tai trynimas, pakanka vienam ilgiau, kitam trumpiau. Plius žmogus pakeičia padėtį, oda įsitempia ir vėl susitraukia, čia priešingas poveikis, ir iš tikrųjų jau yra žalojimas vientisumo. Tai ne žaizda tik nubrozdinimas –paviršinis epidermos sluoksnio atsisluoksniavimas. Šašai-audinių patekėjimas, gelsvo atspalvio. Jei yra paviršinis sužalojimas, iki 2 parų būna arba iškilęs dugnas arba jis dar kyla ir pasidengia šašais. Priklausomai nuo žmogaus fiziologinių savybių šašas arba iškyla jau pirmą parą arba iškyla virš dviejų parų, gali jis būti ir pusantros paros, jei jau iškilęs šašas ir jis matomas. Grandinėle sužalojimas – galėjo būti matomas iš karto po padarymo sužalojimas, skystis, priklausomai kaip įdėmiai žiūrėjo. Kaip suderinti liudytojo M. G. parodymus, kuris specializuojasi, kuris fotografuoja, jisai nieko nepastebėjo, nežino, ji matė tai ką matė ir užfiksavo ir neatmeta tos galimybės, kad galėjo būti ta grandinėlė, kurią nurodė. Tas sužalojimas galėjo būti padarytas ir po konflikto, negali atmesti ir tos versijos, laiko požiūriu. Rodomos nuotraukos iš E. M. telefono (23.20 val. rugpjūčio 28 d.) 3 kaklo nuotraukos; viena nuotrauka (rugsėjo 3 d.) po apdukcijos. Pakomentuoja, kad čia yra vis dėlto pažeidimas vientisumo, kiek jos akis mato, paprastai iš nuotraukų nevertina, sutampantis su tuo, ką matė apžiūrėdama nukentėjusiąją. Kraujosruva-kraujo išsiliejimas, kapiliarų išsiliejimas, o čia pačios odos vientisumo pažeidimas, paraudimas, atsisluoksniavęs epidermis, jei tai būna tiktai epidermio plaušeliai, tai jie mato. Šiuo atveju matė užsidengusį šašą, jisai nedidelis, nes plotas nedidelis nubrozdintas. Dėl kraujosruvos-galėjo iškarto neišryškėti, su laiku galėjo išryškėti, neatmetama, kad galimas trauminis poveikis rugpjūčio 28 d., tom valandom, kai buvo policija atvykusi dar nesimatyti, atvažiavus, apžiūrint nukentėjusiąją, jau išryškėja. Galėjo taip būti. Neatmestina, kad nuo trauminio poveikio rugpjūčio 28 d.

Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad pranešėja E. M. 2017 m. rugpjūčio 28 d. 17.28 val. pranešė, kad sukonfliktavo su buvusiu sugyventiniu, kuris jai iš rankų išplėšė raktus, sužalojo pirštus. GPM nereikia (b. l. 9).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykus pagal iškvietimą 2017 m. rugpjūčio 28 d. į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatyta jog policiją kvietė E. M., įvykio pradžia įvyko laiptinėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie 69 buto, konflikto metu buvęs sugyventinis Ž. M. iš E. M. rankų išplėšė raktus bei E. M. sužalojo pirštus. E. M. paaiškino, kad Ž. M. konflikto metu, bandydamas atimti raktus, griebė už rankos, bandant išplėšti raktus panaudojo fizinę jėgą ir pradėjo smaugti kaklą, taip pat grasino susidorojimu. Smurtą galintys rodyti požymiai, pažymėtos – įdrėskimai ant dviejų rankų (sužalojimai padaryti – bandant išplėšti raktus). Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nebuvo. Ž. M. paaiškino, kad fizinės jėgos nenaudojo, buvo žodinis konfliktas dėl to, kad E. M. piktybiškai nenori atiduoti jo daiktų. Pristatant į policijos įstaigą Ž. M. elgėsi kultūringai ir buvo ramus. Įvykį mačiusių (apie smurto faktus galinčių paliudyti) nėra. Pridedama pareiškimas ir dvi nuotraukos (b. l. 10-11).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2795/2017 (01) nustatyta, kad tyrimas pradėtas 2017 m. rugpjūčio 30 d. 08.30 val., tyrimo metodas – gyvų asmenų tyrimai. Užduotyje atlikti objektyvų tyrimą nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.00 val., laiptinėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis Ž. M. panaudojo fizinį smurtą prieš E. M., t. y. jėga ištraukęs raktų ryšulį iš dešinės rankos nubrozdindamas dešinės plaštakos nugarėlę, vėliau paėmęs abiem rankom už kaklo smaugė. Papildomai tiriamoji (E. M.) paaiškino, kad traukdamas iš tiriamosios raktų ryšulį nubrozdino abi rankas, vėliau iš nugaros suėmęs už kaklo rankomis smaugė kaklą, tačiau sąmonės praradusi nebuvo. Med. pagalbos nesikreipė. Šiuo metu skundžiasi sužalojimo žymėmis kakle, dešinės rankos aptirpimu pakėlus ją per peties sąnarį. Apžiūra: kaklo priekiniame paviršiuje, 1 cm žemiau skydinės kremzlės projekcijoje 0,5x1 cm rausvai violetinė poodinė kraujosruva. Kaklo dešinėje, galvos sukamojo raumens apatinio trečdalio aukštyje, pagal 10-4 val. laikrodžio ciferblato rodyklių kryptimis, orientuotais galais 0,1x4 cm paviršinis odos įbrėžimas, vietomis pasidengęs gelsvai rudu, iškiliu šašu su nežymiu minkštųjų audinių paraudimu. Dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, III-o delnakaulio viduriniame trečdalyje 0,3x0,5 cm ir II-o piršto pamatinio pirštakaulio projekcijos artimajame gale, 0,4 cm skersmens odos nubrozdinimai, rausvais aplinkiniais odos lygyje esančiais dugnais. Kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje, visuose trečdaliuose, 4x18 cm plote, penki, išilginės krypties nuo 0,05x1,5 cm iki 0,05x10 cm paviršiniai odos įbrėžimai, rausvais dugnais, vietomis pasidengę rausvais epidermio plaušeliais. Kitur sužalojimų nenurodo. Remiantis apžiūra pateikiama išvada, kad E. M. padaryta poodinė kraujosruva kaklo priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais; makromorfologiniu požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra; sužalojimai vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu; paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 16).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro pavadinimu „2017_08_28_17-28-42_25.3“, kuriame užfiksuota pranešėjos E. M. iškvietimas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris patvirtina, kad pasisveikinusi su BPC darbuotoju E. M.: Ar galėčiau išsikviesti ekipažą į (duomenys neskelbtini)?, BPC darbuotojas pasitikslina adresą, tada E. M.: Taip. Iš tikrųjų esu lauke todėl, kad iš manęs atėmė raktus prieš tai su manim gyvenęs vaikinas, kadangi jis norėjo įeiti į namus. Dabar esu su kraujuotom rankom ir visiškai nieko negražina aiškindamas, kad ... žodžiu, žodžiu... Žinokit sunku kalbėti tikrai, bet dabar esu mašinoj ir ... BPC darbuotojui pasiteiravus ar reikalinga greitoji. E. M.: Ne, nereikia. BPC darbuotojui pakartojus adresą, E. M.: Jo! Aš dabar prie jo namų todėl, kad jis ką tik su mašina. Aš jam iš paskos atvažiavau (b. l. 30).

Policijos įvykių paieškos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. Ž. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 6 PK dėl susiklosčiusios situacijos su asmeniniais daiktais bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).

Asmens blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatas patvirtina, kad Ž. M. 2017-08-28 18.27 val. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 36).

Pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikaltimu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal teismų praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinamas nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodymų prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp Ž. M. ir E. M. buvo susiklostę konfliktiniai santykiai dėl Ž. M. daiktų, kurie buvo E. M. bute. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme Ž. M. nuosekliai papasakojo savo konflikto versiją dėl ko E. M. pakeitė buto spyną. E. M. pateikta istorija dėl buto spynos pakeitimo yra prieštaringa, nepatvirtinta, jokia bylos medžiaga, nurodo, kad spyną pakeitė nes Ž. M. smurtavo. Atkreiptinas dėmesys, kad labai skiriasi ir smurto naudojimo aplinkybės. E. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai priėjus prie įėjimo į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Ž. M. priėjo jai iš nugaros, abiem rankom apglėbė už pečių ir apsuko veidu į save, ji tuo metu laikė raktus savo rankoje, tada Ž. M. abiem rankom paėmė už jos dešinės rankos, kurioje laikė raktus ir su jėga ištraukė raktų ryšulį, traukdamas apdraskė jos dešinę ranką ir sukėlė fizinį skausmą. Išsigandusi ji pabėgo į automobilį ir užsirakino. Vėliau sekė Ž. M. automobilį iki kiemo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur priėjusi prie Ž. M. automobilio prašė grąžinti raktus. Ž. M. buvo agresyvus jos atžvilgiu, vartojo necenzūrinius žodžius, mosikavo rankomis jai prieš veidą, tada ji pamatė, kad ant vairuotojo sėdynės yra jos buto raktai. Norėjo raktus paimti, tada Ž. M. priėjęs iš nugaros, abiem rankom paėmęs jai už kaklo pradėjo smaugti, todėl ji atleido raktus, tada Ž. M. nustojo ją smaugti ir ji nubėgusi į automobilį užsirakino ir iškvietė policiją. Teisme E. M. nurodė, kalbėjosi su drauge telefonu, kai atrakinusi viršutinę namų durų spyną pamatė, jog Ž. M. iš 7 aukšto kyla į 8 aukštą. Numetė telefono ragelį, o Ž. M. priėjęs jai už nugaros, iš karto apglėbė dviem rankom ir bandė atimti raktus, t. y. bandė atgniaužti kumštį ir atėmė raktus. Tada ji pabėgo į automobilį kruvinom rankom ir užsirakino. Vėliau sekė Ž. M. automobilį iki kiemo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kai Ž. M. pastatė automobilį ji priėjo prie Ž. M. automobilio, kai Ž. M. išlipo iš automobilio ant keleivio sėdynės pastebėjo raktus. Kadangi Ž. M. jau buvo išlipęs iš automobilio ji pasilenkė paimti raktų. Ž. M. iš nugaros paėmęs jai per kaklą ir sugriebęs dviem rankom per nugarą bandė atimti raktus. Kadangi spaudimas buvo stiprus, ji paleido raktus ir nubėgusi į automobilį užsirakino ir iškvietė policiją. Teigė, kad jai buvo išmėsinėta ranka, gilios žaizdos. Atvykusiems policijos pareigūnams rodė sužalojimus ant rankų ir ant kaklo, kurie buvo nufotografuoti. Ž. M. šalia pareigūnų grasino jai susidorojimu, pareigūnai ramino Ž. M.. Liudytojai policijos pareigūnai M. G., D. V. ir Ž. T. po iškvietimo iš karto atvykę į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad ant E. M. rankų matėsi apdraskymai, E. M. teigė, kad buvo smaugiama, tačiau jokių žymių ant kaklo nesimatė, todėl nedarė ir nuotraukų. Ž. M. buvo blaivus, elgėsi ramiai, E. M. negrasino. Visi sužalojimai ir paaiškinimai buvo surašyti tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 10-11). Ekspertas teisme patvirtino savo išvadą ir nurodė, kad šiuo atveju buvo pakankami smulkūs ir siauri nubrozdinimai, įbrėžimai. Kaklo paviršiuje rausvai violetinė kraujosruva nedidelės apimties, kurios atsiradimą šiuo atveju pasakyti sudėtinga, taip pat negali atmesti nukentėjusiosios parodymų dėl ko atsirado tas ruoželis, kadangi apkabinta ir spausta kažkuri vieta, o čia pakankamai jautri vieta. Dėl rankų sužalojimo, tai galėjo būti padaryta tiek raktais, tiek nagais, negali atmesti. Dėl padarymo laiko – sužalojimai galimai padaryti vienos dienos laikotarpyje. Nubrozdinimai tai ne žaizda – paviršinis epidermos sluoksnio atsisluoksniavimas, paviršinis sužalojimas. Taip pat negali atmesti versijos, kad kaklo sužalojimas galėjo būti padarytas ir po konflikto, laiko požiūriu. Liudytojai V. M. siųstos žinutės iš E. M. telefono numerio patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. 17.05 val. E. M. išsiuntė tokio turinio žinutę „Atėmė iš manęs raktus, lauksiu. Apsispręskit, nes aš jau važiuoju link komisariato“, o tą pačią dieną 17.30 val. E. M. išsiuntė tokio turinio žinutę „Aš prie jūsų namų kieme“. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. 17.28 val. E. M. iškvietė policiją į kiemą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl to, kad Ž. M. iš jos atėmė raktus, kadangi norėjo įeiti į namus, dabar ji yra kruvinomis rankomis, automobilyje, šalia vaikino namų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), todėl kad Ž. M. ką tik su mašina, ji atvažiavo iš paskos.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad tarp Ž. M. ir E. M. buvo kilęs konfliktas dėl E. M. 2017 m. rugpjūčio 24 d. pakeistos buto spynos, todėl Ž. M. negalėjo patekti į butą kur buvo likę jo asmeniniai daiktai, nes iki tos dienos gyveno kartu. Ž. M. ir E. M. nepavykus susitarti dėl daiktų grąžinimo (bendraujant telefonu, žinutėmis, Ž. M. bandant su mama atvažiuoti daiktų, 2017 m. rugpjūčio 27 d. Ž. M. dėl daiktų kreipusis į Vilniaus miesto 6 PK), 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.00 val., po vėl nepavykusio pokalbio patekti į butą, Ž. M. iš E. M. rankos, atgniauždamas jos pirštus ištraukė raktų ryšulį, dėl ko E. M. buvo apdraskytas rankų paviršius ir E. M. galėjo pajusti fizinį skausmą. Tačiau Ž. M. veiksmai (tyčia) nebuvo nukreipti siekiant smurtauti prieš E. M., suteikti jai fizinį skausmą, jis tik norėjo patekti į butą ir atsiimti savo asmeninius daiktus. Jo tikslas ir veiksmai buvo nukreipti ne į asmenį, o į buto raktus, jo veiksmuose nebuvo pavojingumo. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad tik paėmęs raktus, Ž. M. bandė atrakinti buto duris ir pabėgusios E. M. nesivijo. E. M. teigia, kad labai išsigando, tačiau jos atlikti veiksmai prieštarauja situacijai. Priešingai E. M. policijos nekvietė, sekė paskui Ž. M. (kuris, kaip ji žinojo, buto durų atsirakinti negalėjo, nes pakeistos spynos raktas buvo likęs jos džinsų kišenėje), iki kiemo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir tik atsivijusi Ž. M. iki kiemo išsikvietė policiją. Iki to laiko ji siuntė įspėjamas žinutes Ž. M. motinai, kad kreipsis į policiją. E. M. versijos dėl smaugimo nepatvirtino nei ekspertas, nei liudytojai policijos pareigūnai, kurie iš karto po įvykio atvyko, matė E. M. iš arti ir su ja bendravo, nei apžiūrėtas iškvietimo įrašas, kuriame minimas tik raktų atėmimas, dėl ko yra kruvinos rankos, medikų pagalba nereikalinga. Smaugimo versija byloje yra nenuosekli, prieštaraujanti byloje esantiems įrodymas, nes pati E. M. teigia, kad smaugimas buvo paėmus abiem rankom už kaklo ir pradedant smaugti, vėliau, kad smaugimas buvo apglėbiant ranka ir spaudžiant prie vairo. Be to E. M. nustatyti sužalojimai, priešingai nei teigia pati E. M., jog jai buvo išmėsinėta ranka, padarytos gilios žaizdos, yra paviršutiniai ir negilūs, kurie galėjo atsirasti tiek nuo raktų, tiek ir nuo Ž. M. rankų. Taip pat nustatyta, kad E. M. patirto skausmo neišreiškė nei balsu, nei kreipimusi į medikus, priešingai nuo medikų siūlomos pagalbos atsisakė, kreipėsi tik į ekspertą, sužalojimų užfiksavimui. Tokią išvadą teismas daro ištyręs byloje esančių įrodymų visumą liudytojų M. G., D. V., Ž. T., V. M. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaltinamojo Ž. M. ir nukentėjusiosios E. M. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, eksperto parodymais teisme, specialisto išvada, įvykio registracijos kortele, policijos įvykių paieškos duomenimis, kitų objektų apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, alkotesterio rodmenimis.

Pagal teismų praktiką kaltinamojo kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Teismas, išanalizavęs ir ištyręs visus byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios fizinis kontaktas nekėlė tokios grėsmės ir pavojingumo nukentėjusiosios sveikatai dėl kurios kaltinamajam turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė, todėl aptartų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad Ž. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir turi būti išteisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Ž. M., kaltintą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas