- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-430-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09380-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- K. K.
- Advokatai
- Agnija Frejerė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. gynėjos advokatės Agnijos Frejerės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1871 redakcija) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. K. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 2 metų 5 dienų laisvės atėmimo bausme, ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas K. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi įskaityti laikotarpiai – pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamąjį įsakymą, 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir 2018 m. gegužės 10 d. nutartį atliktos bausmės dalys.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. K. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai jis atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota valstybės naudai iš K. K. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma – 1 075 eurų.
K. K. išteisintas pagal BK 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. K. K. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2019 m. kovo 6 d., apie 11.41 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,47 promilės etilo alkoholio).
2. K. K. išteisintas dėl to, kad jis, pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. baudžiamąjį įsakymą privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2019 m. kovo 6 d., apie 11.41 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,47 promilės etilo alkoholio).
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistojo K. K. gynėja advokatė Agnija Frejerė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1327-929/2019 dalį, nuteistajam K. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti maksimaliam laikotarpiui.
4. Apelianto gynėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino teisės normas, nuosprendžio dalyje dėl bausmės skyrimo neatskleidė bylos esmės, nevertino aplinkybės dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Nurodo, kad teismas, motyvuodamas bausmės nuteistajam skyrimą, vertindamas Apelianto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, nesvarstė galimybės dar kartą atidėti bausmės vykdymą.
5. Advokatė analizuoja BK 75 straipsnio nuostatas bei jo taikymo sąlygas, aptaria duomenis, sudarančius pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Pabrėžia, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę. Apelianto gynėjos vertinimu, K. K. veika nepasižymėjo padidintu pavojingumu, nebuvo padaryta žala įstatymo saugomoms vertybėms, todėl nesutinka, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, kad įstatyme neįtvirtintas imperatyvus draudimas pakartotinai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Tuo tarpu, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Apeliaciniame skunde aptariama BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtis, cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl aptariamo instituto taikymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).
6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad K. K. nuteistas už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kurį įvykdė ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė spontaniškai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuprasdamas savo veiksmų esmės, vairavo transporto priemonę. Kaip minėta, žala asmenims ar visuomenės saugomoms vertybėms nebuvo padaryta. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad K. K. teismo posėdžio metu pateikė Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pažymą, patvirtinančią, kad jis kreipėsi konsultacijai dėl priklausomybės nuo alkoholio nustatymo. Šioje pažymoje nurodyta, kad K. K. pripažįsta problemą, turi motyvaciją keistis, šiuo metu alkoholio nevartoja. Su juo suderintas individualių ir grupinių užsiėmimų lankymo planas. Apelianto nuomone, tokios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai.
7. Advokatės vertinimu, atsižvelgtina ir į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Viso proceso metu K. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi. Yra pagrindas konstatuoti, kad pastarasis suprato savo elgesio netinkamumą, padarytos veikos pavojingumą, kritiškai įvertino savo elgesį, nesistengė išvengti atsakomybės, elgesiu po veikos padarymo stengiasi įrodyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas pakenktų teigiamiems K. K. socialiniams ryšiams, kadangi jis dirba, gauna nuolatines pajamas. Atlikdamas bausmę, Apeliantas prarastų darbą ir galimybę užsidirbti, tai apsunkintų darbo radimą po bausmės atlikimo. Taip pat nurodo, kad dėl Apelianto padarytos nusikalstamos veikos išgyvena artimieji, šiuo metu asmuo nori sukurti šeimą ir gyventi dorai pagal visuomenėje nustatytas taisykles. Nuoširdžiai prašo suteikti galimybė paskutinį kartą įrodyti, kad gali pateisinti parodytą pasitikėjimą.
8. Apelianto nuomone, išvardintos aplinkybės rodo esant pagrindą manyti, jog K. K. gali pakeisti savo gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti, taip pat ir kiti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. K. gynėjos advokatės Agnijos Frejerės apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
10. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo K. K. nusikalstamus veiksmus ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.
11. Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo neginčija, tačiau mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti maksimaliam terminui. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. K., bausmės vykdymo atidėjimo klausimo net nesvarstė.
12. Teismų praktikoje teigiama, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau teismų praktikoje teismas kiekvieną kartą, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygas (nuostatas), svarsto, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir sprendžia bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau teismas neįpareigotas išdėstyti motyvų, kodėl tokioje byloje nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2011, 2K-345-511/2018).
13. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pateikė išsamius motyvus ir konstatavo, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis bus pasiekta Apeliantui paskyrus BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Taigi ta aplinkybė, kad apylinkės teismas atskirai nuosprendyje neaptarė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, negali būti vertinama kaip netinkamas byloje esančių įrodymų įvertinimas ar bylos aplinkybių neatskleidimas.
14. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).
15. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas K. K. bausmę už BK 281 straipsnio 7 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t.y. kad buvo padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į tai, kad K. K. vykdo individualią veiklą, teistas 5 kartus, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, daug kartų baustas administracine tvarka. Teismas įvertino nuteistojo pateiktą pažymą, patvirtinančią jo kreipimąsi dėl priklausomybės nuo alkoholio nustatymo. Atsižvelgta ir į Apelianto atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.
16. Iš baudžiamojoje byloje, taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad K. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 5 kartus, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (nuteistojo kraujyje buvo nustatyta 3,67 promilės etilo alkoholio koncentracija). BK 75 straipsnio nuostatos asmeniui buvo taikytos ne kartą, tačiau nuteistojo elgesys bausmės vykdymo atidėjimo metu ne visada buvo nepriekaištingas - 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžio vykdymo metu Apeliantui buvo skirtos papildomos pareigos dėl administracinių nusižengimų probacijos metu padarymo (vienas jų – automobilio vairavimas esant neblaiviam). Nors, vykdant 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį probacija buvo nutraukta prieš terminą (iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro išregistruotas 2017 m. birželio 22 d.), matyti, kad probacijos metu asmuo visgi darė naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo pripažintas kaltu 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką Apeliantas vėlgi padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šių aplinkybių kontekste būtina pažymėti ir tai, kad K. K. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir dėl nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (eismo įvykio sukėlimas bei pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio (nustatytas 2,61 promilių girtumas), leistino greičio viršijimas ir kiti pažeidimai). Tokie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, charakterizuoja K. K. kaip savo elgesio nekeičiantį ir linkusį nusikalsti asmenį. Apelianto elgesys, kuomet transporto priemonę jis vairuoja būdamas neblaivus, yra pasikartojantis, jis prie automobilio vairo sėda stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nagrinėjamu atveju, automobilį apsvaigęs Apeliantas vairavo dienos metu, Vilniaus mieste. Tokia veika yra neabejotinai pavojinga, galinti sukelti tragiškas pasekmes, o tokių nekilo tik laimingo atsitiktinumo dėka. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad aptariama veika nepasižymėjo padidintu pavojingumu, o žala įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo.
17. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino ir Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pažymą, patvirtinančią, kad asmuo kreipėsi konsultacijai dėl priklausomybės alkoholiui nustatymo (b.l. 105). Iš šioje pažymoje nurodytų duomenų matyti, kad K. K. į konsultaciją atvyko 2019 m. kovo 18 d. Prižiūrimasis pripažįsta problemą, turi motyvacijos keistis, šiuo metu valios pastangomis alkoholio nevartoja. Nuteistajam paskirtos individualios konsultacijos ir grupiniai užsiėmimai. Nuteistojo pasiryžimas spręsti priklausomybės alkoholiui problemas neabejotinai vertintinas teigiamai, tačiau iš aptartų baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuteistasis daro jau nebe pirmą kartą, jokių veiksmų aptariamos problemos sprendimui jis nesiėmė, vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir tada, kai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šį kartą K. K. iš esmės pakeis savo elgesį, t.y. aptarti bylos duomenys nepagrindžia išvados, kad Apeliantas, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų. Aplinkybė, kad asmuo yra dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, neatsveria aukščiau nurodytų aplinkybių ir savaime nereiškia, kad gali būti atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Apylinkės teismas paskyrė Apeliantui laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą vidurkiui, be to, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažino 1/3 dalimi. Bausmės nuteistajam subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių – nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys). Todėl nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.
18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo K. K. gynėjos advokatės Agnijos Frejerės apeliacinį skundą atmesti.