Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1905-567/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-17
Bylos Nr.: e2A-1905-567/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-29074-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas: A. S., L. S.
Atsakovas: UAB „Ekskomisarų biuras“
Trečiasis asmuo: AAS „BTA Baltic Insurance Company“

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
2.6.20.4Kitos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys

Civilinės bylos Nr. e2A-1905-567/2020

Teisminio proceso Nr.

2-68-3-29074-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2; 2.6.20.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S. ir L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1706-433/2020 pagal ieškovų A. S. ir L. S. ieškinį atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. S. ir L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ 9 000 Eur žalos atlyginimą, 560 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. spalio 26 d. tarp šalių buvo sudaryta saugos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti signalizacijos sistemos signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas ieškovų namui (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 16 d., apie 14 val. ieškovai pastebėjo, kad iš namo buvo pavogtas metalinis seifas, kuriame buvo 9 000–10 000 Eur vertės įvairių papuošalų ir 9 000 Eur. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas privalėjo reaguoti į signalizacijos sistemos suveikimą per 10 minučių, tačiau įvykdytos vagystės atveju atsakovo operatyvinis ekipažas į objektą atvyko daugiau kaip per 15 min., vagystės fakto ir atliktos objekto apžiūros neužfiksavo. Ikiteisminio tyrimo metu už vagystę atsakingi asmenys nebuvo nustatyti. Kadangi atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, laikytina, kad atsakovas buvo neatsargus, atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su įvykiu ir ieškovams padaryta 9 000 Eur žala (7 000 Eur už parduotą automobilį, 2 000 Eur – santaupos). Ieškovai taip pat patyrė 560 Eur nuostolių, nes po vagystės ieškovus teisiniuose santykiuose su atsakovu atstovavo advokatas (CK 6.200 str., 6.248–6.249 str., 6.251–6.252 str., 6.256 str., 6.718 str.).

Atsiliepimas

2. Atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų namo signalizacijos sistemos suveikimo signalas atsakovo stebėjimo ir valdymo pulte buvo gautas 2019 m. birželio 16 d. 1 val. 52 min. 17 sek., o atsakovo greitojo reagavimo grupė į objektą atvyko 2 val. 7 min 18 sek. Apžiūrėjus objektą, jokių išorinių objekto ar jo perimetro pažeidimų pastebėta nebuvo, tačiau nustatyta, kad name buvo paliktas nevisiškai uždarytas langas vėdinimui. Telefonu susisiekus su ieškovu, atsakovo darbuotojui buvo leista palikti objektą. 2019 m. birželio 16 d., apie 14 val., ieškovė informavo apie pastebėtą vagystę iš namo. Atsakovo darbuotojas nuvyko į objektą ir nustatė, kad galimos neteisėtos veikos požymiai matomi tik iš objekto vidaus, patenkant į objekto antrą aukštą, galimai per stogą iš objekto išorės. Objekto teritorijoje jokių įsilaužimo požymių nenustatyta. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovams padarytą žalą, nes atsakovas neturėjo teisės be ieškovų sutikimo patekti į objekto vidų, įvykio naktį ieškovų namuose nebuvo, atsakingo asmens objekto apžiūrai neatsiuntė, o pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas atsakovas neprivalo atlyginti žalos, jeigu, gavus pranešimą apie signalizacijos sistemos suveikimą, klientas atsisako atvykti į objektą. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovams tik dėl jo kaltės atsiradusią žalą, neviršijančią 3 000 Eur sumos (CPK 178 str.).

3. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašė ieškinį atmesti atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ lygiomis dalimis iš ieškovų A. S. ir L. S. 1 754,50 Eur išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.

5. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 26 d. tarp šalių buvo sudaryta elektroninės saugos sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo teikti ieškovų gyvenamojo namo signalizacijos sistemos signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas. Šalys sutarė, kad atsakovas privalo sureaguoti į signalizacijos sistemos suveikimo signalą per 10 minučių nuo signalizacijos sistemos suveikimo signalo gavimo atsakovo sistemoje. 2019 m. birželio 14 d. 14.20 val.–2019 m. birželio 16 d. 13.45 val. ieškovų gyvenamajame name buvo įvykdyta vagystė, turtinė žala 18 960 Eur. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25234-19 dėl vagystės buvo sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų.

6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui neatsirado sutartinė civilinė atsakomybė, nes byloje nenustatytos visos atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė. Teismas pažymėjo, kad kaltė paprastai, taikant civilinę atsakomybę pagal atlygintinas sutartis, nenustatinėjama, nes atsakovas yra verslininkas ir jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita, tačiau šalys sutartyje aiškiai susitarė, jog atsakovo atsakomybė galima tik esant jo kaltei.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas, teikdamas paslaugas pagal sutartį, įvykdė visus joje įtvirtintus įsipareigojimus, t. y. nedelsiant po objekto signalizacijos sistemos signalo suveikimo į objektą išsiuntė greito reagavimo grupę, kuri atvyko į objektą per įmanomai trumpiausią laiką. Greito reagavimo grupės darbuotojas D. O. operatyviai ir atidžiai apžiūrėjo objektą ir jokių išorinių objekto ar jo perimetro pažeidimų nepastebėjo. Po objekto apžiūros stebėjimo ir valdymo pulto operatorė sutartyje nurodytu atsakingo asmens telefonu susisiekė su ieškovu, kuris nurodė, kad greito reagavimo grupė gali būti paleista. Po ieškovo nurodymo gavimo objekto sauga buvo nutraukta ir greito reagavimo grupė iš objekto išvyko.

8. Teismas nurodė, kad atsakovo apsaugos ekipažas į objektą atvyko per 15 min. nuo signalizacijos sistemos suveikimo signalo gavimo momento, todėl nėra priežastinio ryšio tarp ieškovų nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių. Ieškovai neįrodinėjo, kokią įtaką nuostolių atsiradimui turėjo atsakovo ekipažo atvykimas į objektą per 15 minučių.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas šalys susitarė, jog gavus signalizacijos sistemos suveikimo signalą ir neaptikus pažeidimo ar įsibrovimo požymių, atsakovo darbuotojai vykdo objekto fizinę saugą ir laukia atvykstančio kliento atsakingo asmens, kad šis atidarytų patalpas, signalizacijos sistemos suveikimo priežastims nustatyti. Jei, neaptikę akivaizdžių įsilaužimo į stebimą objektą požymių, su klientu arba jo atsakingais asmenimis sutartyje nurodytais telefonais sutartyje nurodytą laiką nepavyko susisiekti arba jie atsisakė atvykti į objektą, atsakovo darbuotojai turi teisę palikti objektą. Ieškovui apie suveikusią signalizaciją buvo pranešta, tačiau ieškovas nurodė, kad yra išvykęs, į objektą neatvyks ir nurodė paleisti greito reagavimo grupę, todėl atsakovo greito reagavimo grupei nebuvo sudaryta galimybė patekti į objekto vidų ir nustatyti signalizacijos suveikimo priežastis. Šalys sutartyje sulygo, kad atsakovas neatsako už ieškovų patirtą žalą, jei gavęs atsakovo pranešimą apie gautą signalizacijos sistemos suveikimo signalą klientas ar jo atsakingas asmuo atsisakė atvykti į objektą arba su jais nepavyko susisiekti sutartyje nustatyta tvarka, arba neatvyko per sutartyje nustatytą laiką.

10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto. Teismas pažymėjo, kad kai nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai ir priežastinis ryšis tarp nuostolių bei atsakovo veiksmų, ieškovų bei atsakovo argumentai dėl nuostolių atlyginimo dydžio neturi teisinės reikšmės byloje. Nenustatęs atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp nuostolių bei atsakovo veiksmų, teismas nusprendė ieškinį atmesti (CK 6.246–6.249 str., 6.256 str. 6.716–6.724 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Ieškovai A. S. ir L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, t. y. priteisti iš atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ 9 000 Eur žalos atlyginimą, 560 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovo apsaugos darbuotojas į objektą atvyko tik per 15 minučių nuo signalizacijos suveikimo, nors turėjo atvykti per 10 minučių. Akivaizdu, kad atsakovas pažeidė sutarties nuostatas. Atsakovo darbuotojas objekto apžiūrą naktį atliko per 8 minutes, nors ieškovų namas yra 25 arų sklype, o du pastatai yra tarpusavyje nutolę, todėl akivaizdu, kad apžiūra buvo atlikta formaliai ir paviršutiniškai. Atsakovo darbuotojas buvo apklaustas tik po 3 savaičių nuo įvykio ir policijai nurodė, kad pagal vidaus taisykles apsaugos darbuotojai neužeina į saugomo objekto teritoriją, jei joje yra šuo, t. y. kaip ir nagrinėjamojoje situacijoje, todėl pagrįstai tikėtina, kad atsakovo darbuotojas neatliko išsamios objekto apžiūros. Apžiūra buvo atlikta jos neužfiksuojant vaizdo kameromis, nes atsakovo darbuotojas į iškvietimą vyko pakaitiniu automobiliu be vaizdo registratoriaus, o ant darbuotojo buvusi kamera neveikė, nors vaizdo fiksavimas yra nusistovėjusi saugos įmonių praktika ir standartas. Tik po įvykio paaiškėjo, kad atsakovas savo sistemoje nebuvo susivedęs saugomų objektų (dviejų pastatų) duomenų, nežinojo konkrečios signalizacijos suveikimo vietos (patalpos), todėl akivaizdu, kad atsakovo darbuotojas negalėjo pilnavertiškai patikrinti galimų įsilaužimo požymių. Vaizdo fiksavimas šalių sutartyje nenumatytas, nors naujose sutartyse atsakovas prisiimą pareigą fiksuoti reagavimą į įvykį, t. y. ieškovai iš esmės yra diskriminuojami. Nurodytos aplinkybės patvirtina didelį atsakovo neatsargumą, sutarties sąlygų pažeidimą, turėjusi įtakos žalos atsiradimui. Panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis byloje saugos įmonė už pavėluotą reagavimą, neatidumą, nerūpestingą apžiūrą, reagavimo procesą, patvirtinančių įrodymų neturėjimą) buvo pripažinta atsakinga už atsiradusią žalą (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-716-796/2018).

11.2. Teismas nepagrįstai neišreikalavo iš atsakovo įvykio dienai galiojusių atsakovo reagavimo taisyklių, kurios tik patvirtintų, jog atsakovas į įvykį sureagavo netinkamai, jo veiksmai neatitiko nusistovėjusios praktikos (reagavimo, apžiūros fiksavimo ir pan.). Kadangi buvo apribotos ieškovų įrodinėjimo galimybes, atsakovo reagavimo taisykles turėtų išreikalauti apeliacinės instancijos teismas.

11.3. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas žalai atsirasti. Atsakovas yra verslininkas, teikiantis specifinę turto apsaugos paslaugą, todėl akivaizdu, kad jei specialius ir būtinus reikalavimus atitinkantis atsakovo darbuotojas būtų tinkamai atlikę savo pareigas, t. y. tinkamai ir laiku sureagavęs, maksimaliai atidžiai atlikęs saugomo objekto apžiūrą, tai žala galėjo ir neatsirasti – vagystė galėjo būti sutrukdyta, nutraukta, užkardyta, būtų pastebėti vagys, nes pastebėjus įsibrovimo požymius atsakovo darbuotojas turėjo teisę įeiti į objektą, iškviesti specialiąsias tarnybas ir pan. Pagal sutarties sąlygas atsakovas taip pat turėjo sudaryti komisiją vagystės priežastims ištirti, tačiau komisija sudaryta nebuvo. Atsakovas trukdė sklandžiam ikiteisminio turimo procesui, nes įvykio naktį objektą apžiūrėjęs atsakovo darbuotojas parodymus davė tik po 3 savaičių, atsakovas ikiteisminiu tyrimu visiškai nesidomėjo. Atsakovo darbuotojo tarnybinis pranešimas ikiteisminiam tyrimui net nebuvo pateiktas, o buvo pateiktas tik pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu, kad tarp atsakovų veiksmų ir ieškovams padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

11.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas už žalą neatsako, nes pats ieškovas neįvykdė sutarties nuostatų, t. y. iš karto po pranešimo apie suveikusią signalizaciją neatvyko apžiūrėti objekto. Ieškovas neatvyko, nes jam atsakovo dispečerė nurodė, jog apsaugos darbuotojas pastebėjo tik pravertus langus vėdinimui mažajame ir didžiajame namelyje. Ieškovams nebuvo nurodyta, kad ekipažas atvyko pavėlavęs, signalizacija suveikė miegamajame, kuriame buvo seifas, objekto, perimetro apžiūra atlikta paviršutiniškai. Policija apžiūros metu nustatė, jog šalia namo buvo numestos kopėčios, ištrypta žolė, pradarytos užuolaidos. Akivaizdu, kad jei ieškovams būtų suteikta visa reikšminga informacija, tai ieškovas nebūtų davęs sutikimo ekipažui išvykti, juolab, ieškovas nesakė dispečerei, jog atsisako atvykti. Ieškovai atsakovo dispečerės iš esmės buvo suklaidinti, todėl teismas turėjo ginti jų, kaip silpnosios sutarties šalies, teises.

11.5. Teismas neatskleidė bylos esmės ir nepasisakė dėl visų reikalavimų, nes teismas nevertino visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nepasisakė dėl 560 Eur nuostolių priteisimo. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovams žala atsirado dėl atsakovo didelio neatsargumo, todėl šalių sutartyje nurodytas atsakovo atsakomybės ribojimas (3 000 Eur) netaikytinas, t. y. ieškovams turi būti atlyginta visa patirta žala. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas yra profesionalus verslininkas, kuris buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, todėl atsakovas yra kaltas už ieškovams atsiradusią žalą (CK 6.38 str., 6.189 str., 6.196 str., 6.246–6.248 str., 6.251 str., 6.256 str., 6.716 str.; CPK 329 str.).

Atsiliepimas

12. Atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantai iš esmės įrodinėja, jog atsakovas buvo įsipareigojęs išsaugoti jų turtą bet kokia kaina, tačiau iš tiesų atsakovas įsipareigojo stebėti signalizacijos suveikimus ir į juos reaguoti. Ginčo atveju atsakovas tinkamai sureagavo į signalizacijos suveikimą, tačiau jokių įsibrovimo požymių nenustatė. Išorinių įsibrovimo į namą požymių nenustatė ir policija. Po objekto apžiūros ieškovui buvo suteikta visa informacija, tačiau ieškovas į objektą neatvyko, leido ekipažui išvykti, nors pagal sutarties nuostatas turėjo teisę prašyti suteikti papildomą objekto apsaugą. Pagal sutartį atsakovas neprivalėjo fiksuoti reagavimo vaizdo kameromis, tačiau tinkamą paslaugų suteikimą patvirtina signalizacijos suveikimų ataskaita, pokalbių įrašai, tarnybinis pranešimas, objekto nuotraukos, GPS ataskaita. Apeliantai neįrodė, kad už jiems atsiradusią žalą yra atsakingas atsakovas. Aplinkybė, kad atsakovo darbuotojas į objektą atvyko kiek daugiau nei per 10 minučių nuo signalizacijos suveikimo, nereiškia, jog ši aplinkybė turėjo įtakos žalos atsiradimui. Atsakovas bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, pateikė jiems visą būtiną informaciją. Apeliantų nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartis buvo priimta byloje, kurioje faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes nurodytoje byloje buvo užfiksuoti akivaizdūs išoriniai įsilaužimo požymiai. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, nes civilinė atsakomybė yra negalima nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. visų sąlygų nustatinėti nebūtina. Apeliantai neįrodė žalos dydžio, t. y. kad pinigai iš tiesų buvo seife, kad tuo metu apeliantai iš tiesų galėjo disponuoti tokia suma, nes automobilis buvo parduotas prieš 2,5 mėnesius iki įvykio, pardavimas nedeklaruotas. Apeliantų nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai negali būti laikomi dideliu neatsargumu, todėl net ir tuo atveju, jeigu egzistuotų visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieškovai iš atsakovo neturėtų teisės reikalauti sutartyje numatytos didesnės nei 3 000 Eur žalos atlyginimo.

13. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškovų A. S. ir L. S. apeliacinį skundą. Nurodė, kad visi apeliantų argumentai buvo išnagrinėti ir teisingai įvertinti pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Byloje kilo ginčas dėl netinkamo 2016 m. spalio 26 d. tarp šalių sudarytos elektroninės saugos sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo teikti signalizacijos sistemų signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas, vykdymo.

13. Apsaugos sutartis, kuria įsipareigojama saugoti patalpas, kvalifikuojama kaip atlygintinų paslaugų sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009).

14. Pagal CK 6.716 str. 1 d. atlygintina paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, siekdamas įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, privalo įrodyti, kad atsakovas netinkamai vykdė jų sudarytą apsaugos paslaugų teikimo sutartį ir tai lėmė žalos padarymą. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sutarties sąlygas, taip pat, ar atitinka CK 6.718 str. taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan.

16. Pagal CK 6.718 str. 1 d. paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti. CK 6.718 str. 4 d. nustatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti. Šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti. To paties straipsnio 5 d. numatyta, kad jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 str. taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

18. Įstatymo reglamentuotose atlygintinų paslaugų normose civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą taikymas nenustatytas, todėl taikytinos bendrosios CK 6.245–6.249 str. nuostatos, pagal kurias ieškovas turi įrodyti atsakovo visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str., 6.256 str. 4 d.), išskyrus atvejus, kai į sutartį įtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Nagrinėjamu atveju elektroninės saugos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovo atsakomybė atsiranda tik esant jo kaltei, t. y. šalys pasinaudojo CK 6.256 str. 4 d. nustatyta galimybe nustatyti kitokias civilinės atsakomybės sąlygas ir susitarė, kad saugos tarnybos civilinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo sureaguoti į signalizacijos sistemos suveikimo signalą ieškovų objekte (name su ūkiniu pastatu) per 10 minučių nuo signalizacijos sistemos suveikimo signalo gavimo atsakovo sistemoje. 2019 m. birželio 16 d., 01.52.17 val. atsakovo stebėjimo ir valdymo pulte gautas ieškovo objekto signalizacijos sistemos suveikimo signalas. Atsakovo greitojo reagavimo grupė į objektą atvyko 2019 m. birželio 16 d., 02.07.18 val. Atsakovo darbuotojas apžiūrėjo objektą ir nustatė, kad paliktas nevisiškai uždarytas langas vėdinimui. Apie atsakovo darbuotojo nustatytas aplinkybes ieškovas buvo informuotas telefonu 2019 m. birželio 16 d., 02.16.30 val. Ieškovas nurodė, kad yra išvykęs ir leido atsakovo darbuotojui išvykti iš objekto. 2019 m. birželio 16 d., 02.18.33 val. atsakovo darbuotojas išvyko iš objekto. 2019 m. birželio 16 d., 13.52.07 val. ieškovė informavo atsakovą, kad objekte įvykdyta vagystė. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25234-19 byloje nurodyta, kad 2019 m. birželio 14 d. 14.20 val.–2019 m. birželio 16 d. 13.45 val. ieškovų gyvenamajame name buvo įvykdyta vagystė, turtinė žala 18 960 Eur. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl vagystės buvo sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nėra atsakingas už žalos atsiradimą ieškovams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.3.6 p. gavus signalizacijos sistemos suveikimo signalą ir neaptikus pažeidimo ar įsibrovimo požymių, atsakovo darbuotojai vykdo objekto fizinę saugą ir laukia atvykstančio kliento atsakingo asmens, kad šis atidarytų patalpas, signalizacijos sistemos suveikimo priežastims nustatyti. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.2.10 p. nurodytas kliento įsipareigojimas, kad gavus atsakovo pranešimą apie suveikusią signalizacijos sistemą, užtikrinti, jog nedelsiant, bet ne vėliau, kaip per 1 valandą, atvyktų bent vienas iš atsakingų asmenų į objektą, su savimi turėdamas asmens dokumentą ir biuro darbuotojų reikalavimu jį pateiktų. Kliento atsakingam asmeniui nustatytu laiku neatvykus į objektą, atsisakius atvykti ar nepavykus nei vienam iš atsakingų asmenų prisiskambinti per 15 minučių, skaičiuojant nuo reagavimo grupės atvykimo prie objekto – atsakovas nutraukia fizinę apsaugą ir atšaukia reagavimo grupę. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.3.5 p. nustatyta, kad jei, neaptikę akivaizdžių įsilaužimo į stebimą objektą požymių, su klientu arba jo atsakingais asmenimis sutartyje nurodytais telefonais per 3.2.10 p. nurodytą laiką nepavyko susisiekti arba jie atsisakė atvykti į objektą, atsakovo darbuotojai palieka objektą. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.3.8 p. nurodyta, kad kliento prašymu atsakovas vykdo budėjimą prie objekto, jei kliento atsakingi asmenys per numatytą laiką negali atvykti į objektą, tačiau kreipiasi į atsakovą su žodiniu prašymu budėti prie objekto sutartą laiką (pasakant slaptažodį) už sutartyje numatytą kainą. Bendrųjų sąlygų 7.4.1 p. aiškiai nurodyta, kad atsakovas neatsako už kliento patirtą žalą (nuostolius), jei gavęs atsakovo pranešimą apie signalizacijos sistemos suveikimo signalą, klientas ar jo atsakingas asmuo atsisakė atvykti į objektą arba su jais nepavyko susisiekti sutartyje nustatyta tvarka, arba neatvyko per sutartyje nustatytą laiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas buvo informuotas apie objekte suveikusią signalizaciją ir atsakovo darbuotojo apžiūros metu pastebėtą aplinkybę, t. y. pravertą langą objekte, tačiau į objektą neatvyko, vykdyti budėjimą prie objekto atsakovo neprašė, leido atsakovo apsaugos darbuotojui palikti objektą.

21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentų, kad atsakovo darbuotojo 5 minučių pavėlavimas atvykti į objektą nuo signalizacijos suveikimo, taip pat vykimo į objektą ir objekto apžiūros nefiksavimas vaizdo kameromis, turėjo įtakos žalos ieškovams atsiradimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių sudaryta elektronine saugos sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti signalizacijos sistemų signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas, kurių teikimo atsakovas neįsipareigojo fiksuoti vaizdo įrašymo įranga, stabdyti įtartinus automobilius ar asmenis, reaguojant į signalizacijos iškvietimą, t. y. atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieškovų turtą išsaugoti bet kokia kaina. Aplinkybė, kad atsakovo naujose elektroninės saugos sutartyse yra numatytas atsakovo įsipareigojimas fiksuoti vaizdą (apsaugos automobilio ir apsaugos darbuotojo kameros), reaguojant į signalizacijos suveikimą, apžiūrint objektą, savaime nereiškia, kad ginčo įvykio nefiksavimas vaizdo kameromis galėtų turėti įtakos žalos ieškovams atsiradimui, vagystės užkardymui, išaiškinimui ir pan. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25234-19 byloje esančiame 2019 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 20 m atstumu nuo namo dešinės pusės tvoros aukštoje, šlapioje žolėje aptiktos medinės pilkos spalvos kopėčios, 5 m atstumu nuo jų – aliuminio kopėčios, 10 m atstumu nuo medinių kopėčių – polietileno dalis, prie namo sklypo dešinės pusės ištrypta žolė, avalynės reljefinių pėdsakų nerasta, įėjimo durys į namą be matomų pažeidimų, namo pirmame aukšte bendra tvarka nepažeista, antrame aukšte virš miegamojo įėjimo durų pritvirtintas judesio daviklis buvo uždengtas žalios spalvos rūbu, komodos stalčiai yra praviri ir dauguma daiktų iš stalčių yra ant grindų, ant grindų aptikti du avalynės pėdsakų fragmentai, IKI pirkimo čekis, lova nustumta į kitą miegamojo pusę, prie lovos aptiktas avalynės pėdsakas, ant lango rėmo ir varčių aptikti pažeidimai. Vadinasi, akivaizdūs įsilaužimo į namą požymiai buvo nustatyti tik namo miegamajame, todėl tai paneigia apeliantų argumentus, kad atsakovo darbuotojas objekto apžiūrą atliko netinkamai, nes akivaizdžių įsilaužimo požymių atsakovo darbuotojas negalėjo nustatyti be ieškovų dalyvavimo. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. nesant akivaizdžių įsilaužimo į objektą požymių, atsakovo darbuotojai neturi teisės įeiti į objektą, todėl, ieškovams nereagavus į atsakovo darbuotojo pateiktą informaciją apie signalizacijos suveikimą ir pastebėtą pravertą langą name, operatyvūs veiksmai, susiję su vagystės užkardymu, išaiškinimu ir pan., negalėjo būti atlikti. Tarp šalių sudarytos sutarties objektu yra ieškovų namas ir ūkinis pastatas, todėl aplinkybė, kad apžiūros metu atsakovo darbuotojas nebuvo pastebėjęs kopėčių, kurios gulėjo už 20 m aukštoje žolėje nuo namo, t. y. pakankamai toli, nereiškia, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas tiek apie signalizacijos suveikimą, tiek apie pravertą langą name, todėl laikytina, kad vien iš nurodytų aplinkybių ieškovams turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl jų turto saugumo, tačiau ieškovai savo rizika atsisakė atvykti į objektą ir neprašė atsakovo darbuotojo pasilikti objekte iki jų atvykimo.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylai reikšminga aplinkybė dėl atsakovo atsakomybės yra ta, kad ieškovų objekte (namuose), kurio vartai yra nerakinami (taip nurodyta ikiteisminio tyrimo apžiūros protokole), nebuvo beveik 2 dienas, signalizacija suveikė vieną kartą po pusantros paros nuo ieškovų išvykimo, ieškovų seife buvo laikomas didelės vertės turtas, todėl atsakovo ieškovams pateikta informacija apie suveikusią signalizaciją ir pravertą langą objekte jiems turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl jų turto saugumo, tačiau ieškovai į objektą neatvyko ir leido objektą palikti apsaugos darbuotojui. Darytina išvada, kad apeliantų argumentai, jog prie neigiamų padarinių ieškovams atsiradimo prisidėjo atsakovo darbuotojų neteisėti veiksmai, yra nepagrįsti, nes būtent ieškovai buvo nerūpestingi ir neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su tinkamu reagavimu į atsakovo pateiktą informaciją.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių sudaryta elektronine saugos sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti signalizacijos sistemų signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas, kurių teikimo atsakovas neįsipareigojo fiksuoti vaizdo įrašymo įranga, stabdyti įtartinus automobilius ar asmenis, reaguojant į signalizacijos iškvietimą, t. y. atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieškovų turtą išsaugoti bet kokia kaina. Byloje neįrodyta, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) turėjo ar galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, todėl atitinkamai nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovų nurodomos žalos (nuostolių). Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas ir ši aplinkybė yra pagrindas atmesti ieškinį, netiriant kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2014), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pasisakyti apie visas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ieškovų nurodytos žalos (nuostolių) dydį ir sudėtį (lėšos už automobilį, santaupos, teisinės išlaidos). Kadangi atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su netinkamu tarp šalių sudarytos sutarties (ne)vykdymu, neįrodyti, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo (jo darbuotojų) veiksmai neatitiko nusistovėjusios praktikos ir šios profesijos standartų.

24. Apeliantai pateikė prašymą dėl atsakovo Elektroninės saugos skyriaus Greitojo reagavimo grupės darbo instrukcijos išreikalavimo, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas nurodytos instrukcijos neišreikalavo nepagrįstai, nors nurodyta instrukcija yra svarbi, sprendžiant klausimą dėl atsakovo tinkamo reagavimo į ginčo įvykį.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti ar išreikalauti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 176–181 str., 183 str., 185 str., 199 str.). Vadinasi, įrodymų teikimas–išreikalavimas byloje negali būti savitikslis, nes bylai reikšmės turi tik tokie įrodymai, kurie yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl įrodymų išreikalavimas, siekiant ištirti šalių santykius visais galimais aspektais, negali būti toleruojamas. Nagrinėjamu atveju šalių teisės ir pareigos, susijusios su tinkamu reagavimu į suveikusią signalizaciją objekte, yra įtvirtintos šalių sudarytoje elektroninės saugos sutartyje, kurioje nenurodyta, jog Elektroninės saugos skyriaus Greitojo reagavimo grupės darbo instrukcijos yra sudėtine sutarties dalimi. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovo veiksmai galėjo turėti įtakos žalos ieškovams atsiradimui, nes akivaizdūs įsilaužimo į objektą požymiai buvo pastebėti tik įvykio dieną, t. y. šviesios paros metu, ieškovams grįžus namo. Įvykio naktį ieškovai buvo informuoti apie suveikusią signalizaciją ir pravertą langą, tačiau ieškovai ignoravo šalių sudarytos sutarties sąlygas, t. y. į objektą neatvyko ir neprašė, kad atsakovo darbuotojas liktų prie objekto iki jų atvykimo. Darytina išvada, kad apeliantų nurodytas įrodymas – atsakovo Elektroninės saugos skyriaus Greitojo reagavimo grupės darbo instrukcija – nėra susijęs su bylos dalyku ir negali patvirtinti ar paneigti apeliantų argumentų, susijusių su atsakovo pareigų (ne)vykdymu, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus ir prašymą dėl atsakovo Elektroninės saugos skyriaus Greitojo reagavimo grupės darbo instrukcijos išreikalavimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovų nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-716-796/2018 nėra pagrindo remtis, nes nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. nurodytoje byloje, priešingai nei šioje, buvo nustatyti akivaizdūs įsilaužimo į objektą požymiai.

27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Aptartais apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nenustatyta, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (CK 6.245–6.249 str., 6.716 str., 6.718 str.; CPK 178 str., 185 str.).

28. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

29. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau– Rekomendacijos).

30. Atsakovas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 016,40 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose 8.11 p. nustatyto dydžio, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovai turi atlyginti lygiomis dalimis atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

31. Ieškovams nėra atlyginamos jų patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, nes apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. S. ir L. S. po 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ naudai.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė