Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyv. , Akmenės rajone, išsituokęs, neteistas, dirbantis D. B., administracine tvarkas baustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 dalį (grasinimas nužudyti).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. terorizavo grasindamas nužudyti bei sistemingai baugino panaudodamas psichinę prievartą: laikotarpyje nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2013 m. liepos 24 dienos, terorizavo savo buvusią žmoną S. Š., kadangi ji atsisakė gyventi kartu, grasino vartodamas žodžius, kad „nužudys“, „užmuš, nei jis nei ji negyvens“, siuntinėjo jai grasinančio pobūdžio žinutes, įkyriai persekiojo, taip sistemingai baugino, naudodamas psichinę prievartą.

J. Š. 2013-07-30, apie 21.30 val., ties Mažeikių mieste, Pavasario gatvėje esančiu po įvykusio žodinio konflikto su savo buvusia žmona S. Š., paėmęs ją už rankos, stipriai tempė, ant kaklo užmetė plaukų tiesintuvo laidą ir juo smaugė, sugriebęs už rankinuko rankenos jį traukė į save, kuri slydo per nukentėjusios žastą ir alkūnę, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. Š. fizinį skausmą.

J. Š., apklaustas teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo žodiniai konfliktai, ginčai su S. Negali konkrečiai pasakyti, kokie žodiniai konfliktai buvo. 1999 metais nutraukta jų santuoka, o bendravimas su buvusia žmona buvo dėl vaikų. Gal kelis kartus buvo susitikę. Tai buvo iki liepos mėnesio. Grasinimo nebuvo. Telefoninių žinučių dėl grasinimo nebuvo. Liepos 30 dieną susitiko su S, buvo žodinis konfliktas. Atvažiavo į Mažeikius, kad dukra pasiimtų rūbus. Įvažiavo į kiemą ir pamatė, kad eina S, L, L sūnus, sūnaus draugas. Norėjo pakalbėti dėl dukros. Problemų dėl dukros nebuvo. Dukrą turėjo pasiimti ir išsivežti į Ventą. Ji ėjo link namo, jis prašė palaukti. Ji pradėjo bėgti. Jis paėmė už rankinės, kad ją sulaikyti, rankose kažką ji laikė. Rankinę paėmė jai iš priekio, gal patempė už tos rankinės. Prasidėjo vos ne grumtynės, tada paleido rankinės diržą. Kažkas jį puolė iš už nugaros, apsigynė ir išvažiavo. B puolė prie jo muštis, bet muštynių nebuvo. S. S. darbdaviams, bet ne dėl to, kad atleistų ją iš darbo, matyt turėjo reikalų. Su S kelis kartus Skype susirašinėjo. Nieko grasinančio ten nebuvo. Pridėtos byloje žinutės rašytos iš jo Skypo. Tai gal jo rašytos. Neatsimena, kad būtų jas rašęs. Bet jei yra, tai yra. Blogai padarė, kad norėjo ją sulaikyti. Negrasino nukentėjusiajai nužudyti, norėjo ją sulaikyti, kad pakalbėti, atsiprašyti. Toks pokalbis neįvyko. Jie bendravo pastoviai, iki liepos mėnesio konfliktų nebuvo. S nemano, kad padarė sužalojimus. Nemano, kad jai sukėlė fizinį skausmą. Tai nebuvo suplanuota. Iki tol buvo normalūs santykiai. N. S. keršyti nebuvo.

N. S. Š apklausta teismo posėdyje parodė, kad išėjo iš J. Š. namų, nes norėjo ramybės. Jų santuoka buvo nutraukta, tačiau jie vėl kartu gyveno. Su juo bendravo dėl vaikų. Kai jis sirgo lankė jį, vaistus nešė. Nenorėjo peštis, kad yra vaikų. Įvyko konfliktas su mažąja dukra. Ji leido dukrai būti pas tėvą iki vasaros pabaigos. J. Š. iš dukros sužinojo, kad turiu draugą. Tada jai grasino. Buvo grįžusi vyresnioji dukra. Sulaukė skambučio iš J, kad išeiti į kiemą, pasikalbėti. Tai vyko liepos 20 ar 21 dieną. Visada buvo jis grubus. Ji paprašė dukros palydėti. Jis buvo visada žiaurus. Prie mašinos buvo grasinimai. Jei neisiu su juo gyventi, tai negyvens ji ir jis. Jis ėjo link bagažinės pasiimti mantiruotės, ji pabėgo. Paskui buvo pastovūs skambučiai, grasinimai. Tai buvo psichologinis terorizmas. Tą dieną ji žinojo, kad jis yra Mažeikiuose. Dukra atėjo pas ją į darbą, pasakė, kad reikia pasiimti rūbus. Dirba kirpykloje „Žavesys“. Ji išsigando, kad jis atvažiavo. Savo sesei paskambino ir paprašė, kad padėtų jai grįžti namo. Sesė atvažiavo prie jos darbo su savo sūnumi ir su sūnaus draugu. Parvažiavo prie jos namo. Pamatė parbėgant per kiemą J. Š.. Sesuo pasakė, kad bėkim. Jis puolė, pradėjo šaukti: „kuris čia“. Jis čiupo plaukų tiesintuvą iš dėžės, puolė draskyti rankinę, ji šaukė: „padėkit“. Rankinė buvo uždėta per petį. Tiesintuvas buvo dėžėje. Dėžę laikė rankose. Kai iškrito tiesintuvas, tada jis čiupo už rankinės, tempė ir jautė fizinį skausmą. Tiesintuvo laidą užmetė ant kaklo ir tempė ją. Buvo kaip smaugimas. Nugaros pusėje kakle jautėsi spaudimas. Liko raudonis nežymus. Gal sūnėnas puolė atskirti jos. J. Š. buvo gan girtas. Žmonės iškvietė policiją. Dukra šaukė tėčiui, kad jis nedarytų jai gėdos. Sužalojimai buvo užfiksuoti ligoninės priimamajame skyriuje. Po dviejų dienų važiavo pas ekspertą. Vartojo vaistus, buvo didelis stresas, didelis fizinis skausmas buvo, kai tempė rankinę. Paskui iš rusų žmonių buvo grasinimai, kad susitvarkyti mašiną. Jis gal samdė, kad rašė žinutes iš rusiškų numerių. Buvo pastovūs naktį grasinantys skambučiai. Vartojo vaistus, buvo didelis stresas, didelis fizinis skausmas buvo, kai tempė rankinę. Konfliktas tarp jų buvo, kad ji turi draugą, bet ne dėl vaikų. Jis suprato, kad negrįšiu pas jį gyventi, todėl taip darė, o naujas draugas atsirado vėliau. J. Š. yra agresyvus žmogus, piktas, jo vengdavo, nes bijojo, gyveno įtampoje, stengėsi geruoju jos išėjimą užglaistyti. Iki tol viskas buvo gerai, kol sužinojo, kad turiu draugą. Buvo pastovioje baimėje. Buvo jo pasakyta: „bandykim gyvenimą iš naujo“, jam pasakė, kad ne, tada jis pasakė, kad užmuš ją ir save. Tai suvokė tai kaip realų grasinimą. Nėra nepažįstamų žmonių suinteresuotų, kad grįžčiau pas Joną. Tik J. Š. suinteresuotas. Jei jis nesamdė, tai niekam mūsų gyvenimas nerūpi. Neturi jokio suinteresuotumo apkaltinti J. Š. ir apkalbėti jį, kad nužudys ją. Ji rašė jam, kad konfliktą užbaigti geruoju, bet jis nesutiko. Nori, kad jai atlygintų moralinę žalą. Jam niekas nedavė teisės pulti ant jos. Jie yra išsituokę. Save apsiginti turi pati.

L. N. U apklausta teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusioji pas ją dirba kirpėja. S vyras buvo atvažiavęs, sakė ją atleisti iš darbo, kad ji neturėtų darbo, neturėtų pragyvenimo. Jam pasakė, kad neturi už ką atleisti S ir neatleis, o šeimos problemas spręstų patys. Prieš tai jis paskambino ir paklausė, ar gali atvažiuoti. Jis atvažiavęs prisistatė, tai buvo kaltinamasis. Apie tai pasakė S. Ji jautėsi blogai, negalėjo susikaupti, įrankiai krito iš rankų. Ji neatėjo keletą dienų į darbą, bet apie tai pranešė. Paskui susitvarkė. Prašiau jos patiems tvarkytis problemas. Mano, kad tokią situaciją iššaukė ta reakcija.

L. Š. B apklaustas teisme parodė, kad su draugu Č ėjo ir sutiko jo mama ir S, kuri jų paprašė palydėti iki jos namų. Visi nuvažiavo iki S kiemo, automobilį vairavo jo mama. S nešė dėžėje daiktus. J. Š. atlėkė su mašina, išlipo ir šaukė, kad mes sustotume. Jis bėgo link mūsų ir šaukė: „kuris čia“. Nesuprato jo klausimo. J griebė S už rankų, pasakė, kad reikia pakalbėti. Ji sakė, kad paleistų, nes nenori kalbėtis. Jis stvėrė už dėžės. Laidą metė per kaklą ir pradėjo smaugti. Užmetė laidą ir jį sukryžiavo. Tempė link savęs. Jei jis buvo neblaivus, tai buvo šansų, kad galėjo pasmaugti. Buvo smaugiama trumpai. Jie greitai sureagavo. Jis ir jo draugas nustūmė Joną tolyn. Jis pabėgo. Po to Svetlaną lydėjo į ligoninę. Kaltinamojo būsena buvo kitokia. Negali pasakyti, kad jis buvo išgėręs. Mano, kad jis buvo neblaivus. S sakė jam: „ar girtas“, jis nieko nesakė. Kažkas buvo pasakyta grasinamai. Negali pasakyti tikslių žodžių. Buvo pasakyti tokie žodžiai, kaip surašyti jo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu. S buvo sakyta, kad užmuš. S dukra sakė žodžius: „nedaryk man gėdos“.

L. L. K apklausta teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo ir 2013 m. liepos 30 d. vakare apie 20 val. jie atvažiavo iki Pavasario gatvės. Eidami pamatė atlekiantį su mašiną sesers vyrą. Jis iššoko iš mašinos ir šaukė, kad sustų. Jie skubėjo link namo, tačiau nespėjo. Kieme visi sustojo ratu. Kairėje pusėje stovėjo sesė, jos sūnus. šaukė: „kuris“. Jis grasino, kad atkeršys, susidoros. Žodžio „nužudyti“ nepamena. Sesė rankose turėjo dėžę su kirpimo priemonėmis. Plaukų tiesintuvas iškrito. Jis puolė prie jos ir stvėrė už rankos, išplėšė rankinuką. Jis stvėrė už plaukų tiesintuvo. J tiesintuvo laidą per kaklą užmetė S ir norėjo tempti, taip galėjo ir pasmaugti. S. Š. su draugu jam užlaužė rankas. Ji šaukė žmonėms, kad kviestų policiją. Kai išgirdo, kad yra iškviesta policija, J atsitraukė. Jis išvažiavo su mašina. Paskui visi išvažiavo į policijos komisariatą. V. J. jai skambino, bet neatsiliepė. Jis paskui dar parašė žinutę, kad saugoti sūnų. Kaltinamasis buvo baltu veidu ir pasirodė, kad buvo kažką vartojęs. Jo būsena buvo baisi. Jis pastoviai persekiojo sesę. Jis grasino, kad susidoros su sese, ją nužudys ir pats nusižudys. Sesė sakė, kad bijo kaltinamojo. Sesė vartojo raminančius vaistus, nereceptinius vaistus. Baimę matė iš sesės veido, jos ašarų, žodžių. Persekiojimai sesės prasidėjo vasarą. Dar intensyviau tai buvo liepos mėnesį. Mano, kad tai buvo realūs grasinimai.

Liudytoja J. G. apklausta teismo posėdyje parodė, kad 2013 m. liepos 30 d. ėjo į parduotuvę. Išėjo iš Pavasario gatvės namo. Pamatė juos parbėgant. Juos vijosi vyras. Jie nespėjo parbėgti iki laiptinės ir pradėjo aiškintis. Jis šaukė: „kuris“. L šaukė, kad jis paliktų ją ramybėje. Jis ėmė tampyti už rankų. Ji turėjo plaukų kirpimo reikmenis. Plaukų tiesintuvas iškrito iš dėžės. Už namo girdėjo, kad jos cypė. Ji iškvietė policiją. Matydavo, kad anksčiau kažkas atvažiuodavo į kiemą, tai buvo kaltinamasis su tamsiai vyšninės spalvos Chrysler markės automobiliu. Atvažiuodavo, palaukdavo ir išvažiuodavo. Būdavo, kad kas valandą atvažiuodavo.

Liudytoja A. M. apklausta teisme parodė, kad jos įmonėje dirba S ir kad tai buvo vasarą 2013 metų. Vakare paskambino Š, prieš tai prisistatė, ir paprašė atleisti iš darbo S, sakė kad jie turi šeimyninių problemų ir reikia ją atleisti. Atsakė, kad jos neatleis, sakė, kad taip negali būti, kad dėl konflikto šeimoje atleistų žmogų iš darbo. Jai tai buvo nesuprantama. Gražiai pakalbėjo ir pabaigė pokalbį. Vėliau vėl paskambino Š ir atsiprašė. Ji S paskambino dėl Š skambučio, prašė jos išspręsti savo problemas. S dėl šio skambučio buvo sutrikusi. Mano, kad ji dirbo įtampoje. Jautėsi jos įtampa. Buvo nervinga. Ji paašarodavo po darbo. Labiau buvo išsiblaškiusi.

L. V. G apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-07-30, apie 21.30 - 21.45 val. jis buvo namuose. Kažkuriuo metu išgirdo klyksmą: „tėti, nedaryk gėdos“. Tada per miegamojo langą pažiūrėjo ir pamatė, kad prie Pavasario g. namo, pirmos laiptinės stovėjo dvi moterys apie 40-45 metų amžiaus, vyriškis ir du jauni vaikinai, ar tie vaikinai buvo susiję su konfliktu nežino. Vyriškis vienai moteriai šaukė, kad eitų pakalbėti, moteris atsakė, kad ne, tai vyriškis pradėjo ją tempti už rankos. Tempė labai stipriai, ji buvo įsirėžusi, kad jos nenutemptų. Prie jų tada pribėgo šalia buvusi moteris ir tie du vaikinai, o jis nuėjo pasiimti video kameros, kai atsinešė kamerą, tai konfliktas jau buvo baigęsis, tik jie kažką tarpusavyje kalbėjosi. Jis jų pokalbį užfiksavo vaizdo kamera (b. l. 33).

L. R. Č apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metų liepos mėnesį, maždaug apie 18.00 ar tai 19.00 val. jis susitiko su savo draugu Š. B. ir vaikščiojo po Mažeikių miestą. E. N. gatve, netoli kirpyklos „Žavesys“, pamatė, kad Š mama ginčijasi su Š pussesere J. Š mama pamačiusi, kad jis eina su Š, Š paklausė kur jis eina, Š pasakė, kad vaikštinėja po miestą ir jie ėjo į priekį, bet jiems paėjus keletą žingsnių, Š mama pakvietė Š ateiti ir jie abu priėjo prie jos, ji paprašė, ar jie negalėtų su važiuoti kartu su Š mama ir ją palydėti iki S namų. Netrukus iš kirpyklos išėjo ir S. Š.. Tada jis su Š sėdo pas Š mamą į jos automobilį ir nuvažiavo prie Pavasario g. namo. Tuoj pat su kitu automobiliu atvažiavo S ir J. V. Š. mama pasakė, kad gali ateiti Justinos tėtis, todėl prašė, kad jie pabūtų su Š šalia prie namo. Jiems išlipus iš automobilio, prie laiptinės ėjo jis, Š, jo mama, S ir J ir jiems nespėjus dar įeiti į pirmą to namo laiptinę, privažiavo „Craisler“ tamsios spalvos automobilis, kuris sustojo netoli pirmos laiptinės kairėje pusėje ir iš automobilio išlipęs vyriškis parbėgo link jų ir šaukė: „dūhai, dūhai, palaukit“. Po to vyriškis pribėgęs prie jų žiūrėjo į visų jų veidus ir sakė: „kuris čia, kuris čia“. Jam vyriškis pasirodė, kad yra neblaivus, nes jo akys buvo raudonos ir dar girdėjo, kad Š mama pasakė “esi girtas“, vyriškis to neneigė. Tada vyriškis puolė prie Justinos mamos, sugriebė jai už dešinės rankos ir tempė link pirmos laiptinės, šaukdamas: „einam pakalbėsim“. Justinos mamai atsisakius, ji rankoje laikė kažkokią dėžutę, tai vyriškis su savo ranka trenkė į tą dėžutę ir įsidėmėjo, kad ant žemės iš dėžutės iškrito plaukų tiesintuvas, Justinos mama įsidėjo nuo žemės iškritusį plaukų tiesintuvą, o vyriškis vėl sugriebė Justinos mamai už rankos ir vedėsi į šoną, sakydamas, kad nori pakalbėti. T. Š. mama pradėjo sakyti, kad jis atstotų, sakė, kad esi girtas ir eik šalin, o iškvies policiją, bet vyriškis nereagavo. Keletą kartų tas vyriškis vardu J, kartojo, kad „užmušiu“, tai jis iš situacijos suprato, kad nori užmušti Svetlaną ir jos sugyventinį. S vėl vyriškis liepė eiti į šoną, o jai vėl atsisakius su vyriškiu eiti, vyriškis iš dėžutės pagriebė plaukų tiesintuvą ir tiesintuvo laidą užmetė S ant kaklo ir S pradėjo tempti link savęs. Jei būtų sukryžiuotas laidas, tai galvojo, kad galėjo S ir pasmaugti, bet jis buvo šone ir nepastebėjo ar tas laidas buvo sukryžiuotas ar ne, bet vyriškis tikrai buvo įniršęs ir jam pasirodė neprognozuojamas, atrodo, kad gali bet ką padaryti, o be to, jis keletą kartų kartojo, kad užmuš. Š mama pradėjo šaukti, kad padėtų atitraukti vyriškį nuo S, tai jis su Š pribėgę atsistojo į tarpą, tarp J ir S, užlaužė J rankas, ir jį nuo S atitraukė. Jis truputį pasilenkė į priekį ir jie jį nuo S atitraukę paleido, tada jis jam rankos kumščiu sudavė vieną kartą į dešinį skruostą ir pabėgo gal kokius 5 metrus į priekį nuo jų, sustojo ir tada žiūrėdamas į jį ir Šarūną pasakė, kad „dabar aš jus visus užmušiu“ ir liepė eiti prie jo po vieną, bet jie nėjo, nekreipė į tai dėmesio. Jam suduotas smūgis buvo nestiprus, jokių sužalojimų skruoste nesimatė, pas teismo medicinos ekspertą nesikreipė ir nesikreips, vyriškiui neturi jokių pretenzijų, nes pagalvojo, kad kai jis su Šarūnu jam užlaužė rankas, jis dar labiau įniršo ir supykęs sudavė smūgį. Žalos dėl to nereiškia ir nenori turėti jokių reikalų su juo, nes 2013-09-13 jis išvyksta gyventi ir mokytis į Angliją, o į Lietuvą grįžti žada tik 2014 metų vasarą trumpam. Kažkas iš praeivių, kurie stovėjo prie antros laiptinės iškvietė policiją, nes Š mama paprašė, pašaukdama, kad kviestų policiją. Tada vyriškis nubėgo link savo automobilio ir dideliu greičiu išvažiavo, o kai atvyko policijos pareigūnai, tai vyriškio jau nebebuvo. Po to S važiavo į ligoninę, į kurią jie ją palydėjo, po to po medikų apžiūros S palydėjo į policiją ir su Š jie išsiskyrė, t.y. jis išėjo namo, Š taip pat. Jis vyriškio grasinimo neišsigando, tik pasipiktino jo tokiu elgesiu, vyriškiui jis asmeniškai pretenzijų neturi dėl suduoto vieno smūgio (b. l. 37-38).

Iš byloje esančios 2013-08-01 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1104/13 (04) matyti, kad S. Š. kūne sužalojimų nėra (b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Mažeikių m., prie Pavasario g. namo (8-11 b.l.).

Iš byloje esančio 2013-07-24 S. Š. pareiškimo matyti, kad buvęs sutuoktinis J. Š. jai grasina, šantažuoja, išėjus į namo kiemą pasikalbėti sakė, kad užmuš ir pats nusižudys, demonstratyviai bandė pasiimti montiruotę ( 15 b.l.).

Iš byloje esančio VšĮ Mažeikių ligoninės įdėtinio lapo matyti, kad 2013-07-30, 22.50 val., į priėmimo skyrių buvo pristatyta S. Š., kuriai buvo nustatyta kairio dilbio ir alkūnės paviršiniai nubrozdinimai (49 b.l.).

Iš byloje esančio daiktų pateikimo 2013-08-19 protokolo matyti, kad S. Š. pateikė mobilaus ryšio telefoną N. L. 610, kuriame yra trumpusios žinutės su rusiškais tekstais (50-51 b.l.).

Iš byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo 2013-09-09 protokolo matyti, kad J. Š. pateikė savo iniciatyva žinutes, iškeltas iš Skypo tokio turinio: „tu turėjai 2 vaikus bet nieko tau nenutiko, turi į vietą kitą“; „žiurke kad nebutu pas jus ten dar kokia kameri“; „jis dar turi ir vaiku“; „saugok ir jo vaikus“; „nu galvok kaip nori, tau tereikėjo atsiimti pareiskima ir butum gavusi pinigus“, kurios rašytos nuo 2013-08-12 iki 2013-08-16 (52-53 b.l.).

Nors kaltinamasis J. Š. neprisipažinimo padaręs nusikaltimus, tačiau savo parodymuose iš esmės patvirtino, kad kaltinime nurodytuose įvykiuose jis dalyvavo ir atliko veiksmus, kad galėjo jis rašyti grasinančias žinutes, kad buvo konfliktas su nukentėjusiąją ir jis buvo sugriebęs už jos rankinuko, tik jos nesmaugė. Taip pat nurodė, kad jie po santuokos nutraukimo toliau kartu gyveno su nukentėjusiąją.

Kaltinamojo kaltė sukėlus nukentėjusiajai fizinį skausmą ir grasinimą nužudyti visiškai įrodyta. J. Š. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, teismui nekilo abejonių, jog jis veikė tyčia, norėdamas sukelti skausmą nukentėjusiajai ir net nužudyti. Kaltinamojo versija, kad jis nepadarė nusikaltimo teismas atmeta, nes išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad jis padarė jam inkriminuotas veikas, kurias iš dalies ir pats J. Š. pripažįsta, nes duodamas parodymus paaiškino aplinkybes, atitinkančias nurodytas kaltinimuose.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine (toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam) ir netiesiogine tyčia (kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Teiginius, jog kaltinamasis J. Š. dėl šių nusikaltimų nekaltas, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Sistemingas bauginimas yra du ir daugiau kartų. Tai patvirtina J. Š. rašytos žinutės tiek telefonu, tiek Skypu, jo pastovus atvažiavimas su automobiliu prie nukentėjusios namų ir sekimas, pastovus skambinimas telefonu. Tik kaltinamasis ir nukentėjusioji gali būti suinteresuoti dėl S. Š. grįžimo gyventi pas J. Š., nes kitiems asmenims negali rūpėti Š santykiai. Tai patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji bijojo eiti namo viena, ji ne kartą prašė savo sesės lydėti namo. L. N. U ir A. M. nėra giminaitės, jos yra nukentėjusiosios darbdavės, kurios patvirtino, kad darbo metu nukentėjusioji buvo sutrikusi, jos rankos drebėjo, buvo išsiblaškiusi, iš rankų krisdavo darbo įrankiai, o tai jau pasekmė pastovios baimės ir įtampos, apie kurią žinojo jos darbdavės ir tai patvirtino teisme. Kaltinamasis skambino nukentėjusios darbdaviams ir prašė, kad nukentėjusioji būtų atleista iš darbo, kad neturėtų pajamų ir tai vertintina jau kaip terorizavimas. Vieną kartą buvo net atvykęs į nukentėjusios darbo vietą ir kalbėjo su vadove N. U. ir prašė atleisti nukentėjusiąją iš darbo sakydamas, kad ji neturėtų darbo, neturėtų pragyvenimo. L. R. Č patvirtino, kad girdėjo, kaip J. Š. grasino nužudyti, užmušti visus.

Nukentėjusioji tvirtino, kad išeinant gyventi atskirai nuo buvusio sutuoktinio iš Ventos mietelio Akmenės rajone ji paliko jam viską, kad tik ją paliktų ramybėje. Kaltinamojo pasakyti žodžiai: nužudysiu, užmušiu, saugok savo vaikus, saugok draugo vaikus parodo kaltinamojo pastovų gąsdinimą. Tai patvirtina ir nukentėjusios kaimynai G, kurie matė konfliktą liepos 30 dieną, stumdymąsi, tampymą, klyksmus kieme. Kad kaltinamasis tampė nukentėjusiąją, tempė plaukų tiesintuvu, kurį buvo užmetęs ant kaklo nukentėjusiajai patvirtina liudytojų L. K., R. Č., Š. B. parodymai, kurie konflikto metu buvo šalia ir padėjo nuraminti kaltinamąjį, kuris tik išgirdus, kad yra iškviesta policija iš karto pabėgo. Tai patvirtina ir kaltinamojo ir nukentėjusiojo dukros pasakyti žodžiai: „Tėti, nedaryk gėdos“, kuriuos prisiminė liudytojas Š. B.. Kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina ir gydytojo įrašas medicininiuose dokumentuose, kai nukentėjusioji kreipėsi į ligoninės priimamąjį skyrių, kad nukentėjusiajai buvo padaryti nubrozdinimai. Po šio įvykio nukentėjusioji turėjo vartoti vaistus, buvo stresinėje įtampoje, sunkiai sekėsi darbe.

Teismas tiki nukentėjusiosios S. Š. vienodais ir nuosekliais parodymais, kad buvęs sutuoktinis jai grasino, ją terorizavo, persekiojo, rašinėjo visokias žinutes, gąsdino, nes tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir teismas neturi pagrindo jais netikėti.

BK 145 str. 2 d. numatyta atsakomybė už žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia žmogaus bauginimu, subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia. Terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Taikant BK 145 straipsnio 2 dalį grasinimas nužudyti turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Šiuo atveju kaltinamojo išsakyti grasinantys žodžiai ir jo veiksmai vertintini kaip realus grasinimas nukentėjusiąją nužudyti. Jei ne 2013-07-30 įvykio vietoje šalia buvę liudytojai R. Č., Š. B. pasekmės galėjo būti ir kitokios. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, J. Š. veiksmus ir jo išsakytus žodžius darytina išvada, kad nukentėjusioji S. Š. turėjo pagrindo galvoti, jog išsakyti grasinimai ją nužudyti šie grasinimai bus įvykdyti. Nukentėjusioji nurodė, kad bijojo J. Š. neprognozuojamo elgesio, nes jis ne kartą buvo vartojęs jos atžvilgiu grasinančius žodžius, todėl ji turėjo pakankamą pagrindą išsigąsti ir bijoti, o jo atlikti jos atžvilgiu veiksmai davė pakankamą pagrindą manyti, kad gali būti realiai įvykdytas grasinimas ją nužudyti.

Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinančių (LR BK 59 str.) aplinkybių byloje nėra nustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) taip pat nėra nustatyta.

Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkūs nusikaltimai), į kaltės formą, motyvus ir tikslus – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į kaltinamojo asmenybę (yra dirbanti, nebuvo teistas, buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, byloje nėra kitos neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos). Kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina.

N. S. Š pareiškė 30000,00 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Teismas laiko, kad nukentėjusioji S. Š. patyrė stresą, psichologinį sukrėtimą, jautė skausmą ir baimę, todėl laikytina, kad tai turi neigiamų pasekmių jos tolesniam gyvenimui. Šio įvykio pasekmės gali turėti įtakos ir ateityje jos dvasinei pusiausvyrai, psichologiniam stabilumui. Laikytina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, kuri kaltinamojo turi būti atlygintina. LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - šiuo atveju atlyginti už patirtą nukentėjusios mažametės dvasinį - emocinį sukrėtimą, kuris gali įtakoti jos tolimesniam gyvenimui. Ši žala, dėl kurios kaltas J. Š., buvo padaryta vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Kaltinamojo J. Š. padarytų nusikaltimų pasekmių sunkumas tiksliai nustatytas, nes nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė stresą, išgąstį, baimę dėl galimo nužudymo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl jis mažintinas iki 3000 litų, kuris atitiks ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, kadangi tokio pobūdžio bylose nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja nuo 3 000 iki 20 000 Lt (pvz., Lietuvos A. T. baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-542/2011 – 3 000 Lt, Nr. 2K-341/2010 – 20 000 Lt, Nr. 2K-164/2012 – 4 000 Lt, Nr. 2K-627/2012 – 6 000 Lt, Nr. 2K-617/2012 – 5 000 Lt.), nes nukentėjusioji nepateikė duomenų, kad ji lankėsi pas gydytojus, kad jai buvo išrašyti papildomi vaistai, kad pasekmės iki šiol dar neišnykusios.

Taip pat pažymėtina, jog psichinę prievartą J. Š. sistemingai naudojo prieš fiziškai už save silpnesnį asmenį – savo buvusią žmoną, be to, tai darė namuose, darbo vietoje, viešoje vietoje, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus ir prarado saugumo jausmą, šie visi veiksniai jau padarė bei gali daryti ir ateityje neigiamą įtaką jos gyvenimo kokybei. Tai neabejotinai atitinka CK 6.250 str. aptartą neturtinės žalos turinį.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. ir skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

J. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. „b“ p. p., ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti iš savo gyvenamos vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti per šį laikotarpį su S. Š..

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p. baudžiamojo kodekso 71 straipsnį ir paskirti 5 MGL (650 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Gedimino pr. 30/1, Vilniaus m., Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Swedbank, AB sumokant ją per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą J. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti

Tenkinti nukentėjusios S. Š. civilinį ieškinį dalinai ir priteisti iš J. Š. 3000,00 (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

J. Š. įpareigoti per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos skyrių (Vytauto g. 1, 85114 N. A.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.