Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir nustatyta subendrinta bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė - 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (1 metais 27 dienomis) iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista solidariai iš M. R., A. T. ir A. K. nukentėjusiajam G. Š. 1265 eurai turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu už nusikaltimų numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje padarymą taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti A. T. ir M. R., tačiau šių asmenų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, M. R. ir A. T., veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. vasario 27 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), pro langą įsibrovė į D. Š. ir G. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė akumuliatorinį suktuką „Bosh“ su įkrovikliu 60 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Black decker“ 60 eurų vertės, elektrinį grąžtą „Effekt tools“ 30 eurų vertės, elektrinį siaurapjūklį „Meec tools“ 25 eurų vertės, pilkos spalvos akumuliatorinį suktuką 60 eurų vertės, 3 vnt. dekoratyvinių briedžio ragų bendros 300 eurų vertės, alkoholinį gėrimą „R. B.“ 5 eurų vertės, alkoholinį gėrimą „Irish liquer“ 10 eurų vertės, juodos spalvos žoliapjovę „Briggs&Stratton“ 150 eurų vertės, medžio pjovimo stakles 180 eurų vertės, elektrinį diskinį pjūklą 60 eurų vertės, benzininį grandininį pjūklą „Jonsered“ 400 eurų vertės, kompiuterio „Athlon AMD 64“ sisteminį bloką 146.02 eurų vertės. Be to, tęsdami savo nusikalstamą veiką M. R., A. T. ir A. K., veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. vasario 28 d. apie 20 val., toje pačioje vietoje, pro garažo vartus įsibrovė į D. Š. ir G. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė baldų komplektą, susidedantį iš odinio fotelio ir kampinės sofos, bendros 800 eurų vertės, ąžuolinį stalą, 300 eurų vertės, 4 ąžuolinės kėdes, bendros 200 eurų vertės, geltonos spalvos žoliapjovę „Briggs&Stratton“, 150 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiesiems D. Š. ir G. Š. bendrą 2936,02 eurų turtinę žalą. Taip pat A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, M. R. ir A. T., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 27 d. 21 val. iki 2016 m. vasario 28 d. 20 val., toje pačioje vietoje, įsibraudami į D. Š. ir G. Š. priklausantį namą, sugadino garažo duris, 300 eurų vertės bei lubų gipso kartono plokštę, 30 eurų vertės, padarydami nukentėjusiesiems D. Š. ir G. Š. 330 eurų turtinę žalą. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašė, 2017 m. sausio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį iš dalies pakeisti, taikyti jam BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams bei paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.Nuteistojo teigimu, skundžiamas nuosprendis turėtų būti pakeistas, kadangi jam paskirta aiškiai nepagrista, neprotinga ir akivaizdžiai per griežta per bausmė. Teismas nenurodydamas motyvų paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose. Nuteistojo įsitikinimu, teismas pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas, kadangi turėjo vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, turėjo ir privalėjo atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybę. Į tai, kad A. K. lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu nei karto nebuvo pažeidęs jam paskirtų įsipareigojimų, mokinasi Kauno statybininkų rengimo centre, aktyviai ieško nuolatinio darbo, draugė laukiasi kūdikio ir jo parama, jai kaip niekada labai reikalinga, į tai, kad nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties ir esant beviltiškoje padėtyje, kadangi nerado darbo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatyta bauda, laisvės apribojimas, o ne tik realus laisvės atėmimas, todėl teismas atsižvelgęs nuteistojo į išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, jam galėjo taikyti BK 75 straipsnį bei paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Nuteistojo teigimu, jo padarytos veikos nepriskiriamos prie sunkių nusikalstamų veikų, kurios sukelia padidintą pavojų visuomenei. Teismas turėjo atsižvelgti į visas lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nuteistasis padarė teisingas išvadas, gera valia davė parodymus, padėjo išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamų veikų detales, jo draugė laukiasi vaiko, suprato suklydęs ir tikrai pasitaisys bei gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, nori atlyginti civilinius ieškinius, įsidarbinti. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę ir kitas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį ir baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo A. K. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pažymėtina, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymas numato galimas alternatyvias bausmes, t. y. asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas taip pat numato galimas alternatyvias bausmes, t. y. asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas už nusikalstamų veikų numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje padarymą nuteistajam A. K. paskyrė bausmes sankcijos ribose ir žymiai švelnesnes nei numatytas laisvės atėmimo bausmės sankcijos vidurkis. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, kad skiriant bausmę yra įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė– prisipažino kaltu ir nuoširdžiai galisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, taip pat pagrįstai įvertinta ir tai, kad A. K. teisiamas ketvirtąjį kartą, pakartotinai nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtosios bausmės, būdamas lygtinai prieš laiką paleistas iš bausmės atlikimo vietos, todėl jam pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Be to nuteistajam buvo pritaikytas bausmę švelninantis įstatymas – BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sušvelninta 1/3 dalimi. Nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Nuteistojo teigimu, teismas turėjo atsižvelgti į visas lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nuteistasis padarė teisingas išvadas, gera valia davė parodymus, padėjo išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamų veikų detales, jo draugė laukiasi vaiko, suprato suklydęs ir tikrai pasitaisys bei gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, nori atlyginti civilinius ieškinius, įsidarbinti.Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio redakcija yra numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė A. K. buvo paskirta nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis A. K. teisiamas jau ketvirtą kartą, veikos padarymo metu nuteistasis turėjo neišnykusį teistumą, nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtosios bausmės, būdamas vos prieš tris mėnesius lygtinai prieš laiką paleistas iš bausmės atlikimo vietos, todėl tai pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad bausmės tikslai taikant bausmės vykdymo atidėjimą nebus pasiekti. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. K. kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.