Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1988-146/2015

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-12-07
Bylos Nr.: A-1988-146/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01319-2013-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas: S. V., D. V., A. V.
Atsakovas: G. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-1988-146/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01319-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. V., D. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. V., D. V. ir A. V. skundą atsakovams G. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir žemės ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai S. V., D. V. ir A. V. (toliau – ir pareiškėjai) Kauno apygardos administraciniam teismui paduotu skundu, kurį patikslino (VII t., b. l. 8–12, 118–119), prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT, atsakovas) 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5.)-2591 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir NŽT Sprendimas Nr. 1SS-(10.5.)-2591); 2) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 33-03 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo Alytaus rajone“ (toliau – ir AAV Įsakymas Nr. 33-03) dalį, kuria buvo suformuotas 16,80 ha žemės sklypas P. B.; 3) nustatyti ribą tarp pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio 0,8450 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Alytaus rajone, ir atsakovei G. B. (toliau – ir atsakovė) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Alytaus rajone, pagal 2011 metų rugsėjo mėnesį UAB „Geoturtas“ parengtą žemės sklypo planą M1:500, kuri pažymėta linijomis ir skaičiais 3, 4, 5.

Pareiškėjai paaiškino, kad jiems nuosavybės teise priklauso kadastrinių matavimų metu 1995 m. rugsėjo 25 d. suformuotas 0,8450 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Alytaus rajone, kurį paveldėjimo būdu įgijo po J. V. mirties, bei tuo pačiu adresu esantis gyvenamasis namas su kitais statiniais. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-696-90/2011 buvo patenkintas ieškovės G. B. ieškinys ir panaikintas S. V., D. V. ir A. V. (atsakovams šioje civilinėje byloje) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planas M1:500, kurį 1994 m. liepos 19 d. parengė A. T., bei šio sklypo ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje. Šia nutartimi teismas atmetė G. B. ieškinio reikalavimas dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo, nurodydamas, kad šis reikalavimas pareikštas per anksti, nes minėtoje civilinėje byloje teismas panaikino tik atsakovų žemės sklypo planą, kurio pagrindu buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, o nesant parengto naujo atsakovų žemės sklypo plano, reikalavimas dėl sklypo ribos nustatymo negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

Žemės sklypų ribų nustatymo teismo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnis, kuris taikomas kai žemės sklypų savininkai nesutaria dėl sklypo ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra pažymėjęs, kad kilus kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčui, gali būti keičiamos žemės sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (LAT 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai teigė, kad jiems priklausančio žemės sklypo plotas turi likti 0,8450 ha. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą. UAB „Geoturtas“ 2011 m. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus leistinos paklaidos ribose ir atitinka 1994 m. liepos 27 d. namų valdos inventorinį planą (iš esmės sutampa plotai ir linijų ilgiai) bei 2002 m. gruodžio 12 d. žemės sklypo Nr. 423 A abrisą. Pareiškėjų užsakymu UAB „Geoturtas“ 2012 metų sausio mėnesį parengė žemės sklypo planą M1:500, iš kurio matyti, kad atsakovės žemės sklypas yra įsiterpęs į pareiškėjų žemės sklypo 0,2084 ha plotą, t. y. beveik į trečdalį sklypo, kas yra neleistina ir iš esmės prieštarauja nuosavybės neliečiamumo principui bei teismų formuojamai praktikai.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigė, kad Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 33-03 P. B. buvo suformuotas 16,80 ha žemės sklypas ir pakeistos pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, todėl ši AAV Įsakymo Nr. 33-03 dalis yra neteisėta ir naikintina.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos padalinių sprendimai ir veiksmai skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Vadovaudamiesi šia įstatymo norma, pareiškėjai 2014 m. rugsėjo 15 d. apskundė AAV Įsakymą Nr. 33-03 Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(10.5.)-2591 jų skundą paliko nenagrinėtą.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (VII t., b. l. 33–37, 140–143) atsakovas paaiškino, kad Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1 šaukimo Tarybos 26 sesijos 1993 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 26 buvo patvirtintas J. V., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) kaime, 84,5 arų namų valdos sklypas. Alytaus rajono valdyba 1993 m. balandžio 29 d. potvarkiu Nr. 81-v „Dėl parduodamų apylinkėse žemės sklypų, esančių namų valdose“ patvirtino (duomenys neskelbtini) apylinkės privačiose namų valdose parduodamų žemės sklypų sąrašą, kurio eil. Nr. 8 buvo patvirtintas J. V. parduodamas 0,845 ha namų valdos žemės sklypas. 1994 m. liepos 26 d. buvo sudaryta minėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, nurodant, kad šios sutarties priedas yra sklypo planas su gretimybėmis M1:500. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs A. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-696-90/2011), 2013 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino S. V., D. V. ir A. V. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone, planą M1:500, kurį 1994 m. liepos 19 d. parengė A. T., bei šio sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Pareiškėjų šioje administracinėje byloje prašoma nustatyti riba tarp jiems priklausančio 0,8450 ha žemės sklypo ir atsakovei G. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuri pagal UAB „Geoturtas“ 2011 m. rugsėjo mėnesį parengtą žemės sklypo planą M1:500, pažymėta linijomis ir skaičiais 3, 4, 5, praktiškai yra tokia pati, kaip žemės sklypo plane, parengtame 1994 m. liepos 19 d. A. T., kuris buvo panaikintas teismų, o kadangi dėl prašomų nustatyti ribų teismai jau yra pasisakę, teismo nustatyti faktai iš naujo neįrodinėtini.

Dėl prašomos panaikinti 2000 m. sausio 5 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 33-03 dalies, kuria, pareiškėjų nuomone, P. B. buvo suformuotas 16,80 ha žemės sklypas, atsakovas paaiškino, kad šis žemės sklypas buvo suformuotas 1992 metais atkuriant P. B. nuosavybės teisę į žemę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau – ir 1998 m. ŽRŽP rengimo metodika), pirmieji žemėtvarkos projektai buvo pradėti rengti 1999–2000 metais, šių projektų planuose nuosavybės teise valdomi sklypai buvo įklojami pagal anksčiau atkurtų nuosavybės teisių schemas. AVA Įsakymo Nr. 33-03 dalies panaikinimas pareiškėjams nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi šiuo įsakymu žemės sklypas P. B. nebuvo formuojamas.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat teigė, kad NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 1SS-(10.5)-259, kuriuo pareiškėjų skundas paliktas nenagrinėtas, yra pagrįstas ir teisėtas. NŽT tinkamai taikydama teisės aktus ir nustačiusi aplinkybes, kad Kauno apygardos administraciniame teisme vyksta bylos Nr.1-712-406/2014 nagrinėjimas dėl AAV Įsakymo Nr. 33-03 dalies panaikinimo ir sklypo bendros ribos nustatymo ir kad Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Alytaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. Ž-139- (1.3) bei 2010 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. Ž-700- (1.3) panaikinimo, pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtą pagrįstai ir teisėtai.

Atsakovė G. B. prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (VII t., b. l. 21–27) paaiškino, kad jos tėvui P. B. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) 1993 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 2-625-18881 ir Alytaus rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkio Nr. 287-v 185 punktu atkurta nuosavybės teisė į 16,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajono savivaldybėje. Žemės sklypų ribos parodytos ir paženklintos 1992 m. spalio 16 d. rengiant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dokumentus. Iš žemės sklypo planų matyti, kad atsakovės tėvui, o po 1995 m. birželio 20 d. dovanojimo sutarties sudarymo atsakovei priklausantis žemės sklypas tiesia linija ribojasi su pareiškėjams priklausančiu žemės sklypu. Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartyje konstatavo, kad G. B. žemės sklypas ir pareiškėjų žemės sklypas ribojasi tiesia linija. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-696-90/2011 ir Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi toje pačioje civilinėje byloje nutartimi buvo konstatuota, kad pareiškėjų žemės sklypų ribos negali būti nustatytos pagal 1994 m. liepos 19 d. A. T. parengtą žemės sklypo planą. Žemės sklypo planas M1:500, pagal kurį pareiškėjai šioje administracinėje byloje prašo teismo nustatyti ribą tarp jiems nuosavybės teise priklausančio 0,8450 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Alytaus rajone, ir jai (atsakovei) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Alytaus rajone, UAB „Geoturtas“ parengtas 2011 m. rugsėjo mėnesį, t. y. iki teismui 2013 m. sausio 16 d. panaikinant namų valdos žemės sklypo formavimo 1994 m. liepos 19 d. planą, o 2011 m. parengto sklypo plano ribos analogiškos 1994 m. liepos 19 d. žemės sklypo plano, kuris buvo panaikintas minėtu teismo sprendimu, riboms. Pareiškėjų ginčijamu AAV Įsakymu Nr. 33-03 P. B. žemės sklypas nebuvo formuojamas, nes jis buvo suformuotas 1992 m. rengiant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dokumentus, todėl šios įsakymo dalies panaikinimas pareiškėjams nesukurtų jokių teisinių pasekmių. NŽT Sprendimas Nr. 1SS-(10.5)-2591, kuriuo pareiškėjų skundas paliktas nenagrinėtas, yra pagrįstas ir teisėtas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu (VII t., b. l. 148–155) pareiškėjų S. V., D. V. ir A. V. skundą atmetė.

Ištyręs bei įvertinęs įrodymus, teismas nustatė, kad S. V., D. V. ir A. V. 2013 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei G. B., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypo ribų nustatymo (civilinė byla Nr. 2-1790-292/2013, b. l. 1–3). 2013 m. birželio 4 d. ieškovai teismui pateikė patikslintą ieškinį, prašydami panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. Ž-139-(1.3) „Dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“, pakeistą Alytaus apskrities viršininko 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. Ž-700-(1.3) „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. Ž-1391.3) keitimo“. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti. 2013 m. birželio 12 d. šiame teisme buvo gautas patikslintas ieškinys (civilinė byla Nr. 2-1790-292/2013, b. l. 69–77), o 2013 m. spalio 25 d. gautas patikslintas skundas, kuriame buvo pareikštas papildomas reikalavimas – panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 33-03 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo Alytaus rajone“ dalį, kuria buvo suformuotas 16,80 ha žemės sklypas P. B.. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi byla pagal teismingumą buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui (civilinė byla Nr. 2-1790-292/2013, b. l. 142, 143) ir 2014 m. sausio 3 d. gauta šiame teisme (VII t., b. l. 2). Pareiškėjai S. V., D. V. ir A. V. 2014 m. sausio 21 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. B., kuriame reiškė tuos pačius tris reikalavimus, t. y. prašė: 1) nustatyti ribą tarp jiems nuosavybės teise priklausančio 0,8450 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Alytaus rajone, ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Alytaus rajone, pagal UAB „Geoturtas“ 2011 metų rugsėjo mėnesį parengtą žemės sklypo planą M1:500, kuri pažymėta linijomis ir skaičiais 3, 4, 5; 2) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 33-03 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo Alytaus rajone“ dalį, kuria buvo suformuotas 16,80 ha žemės sklypas P. B.; 3) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. Ž-139-(1.3) „Dėl Nekilnojamo turto kadastro duomenų keitimo“, pakeistą Alytaus apskrities viršininko 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. Ž-700- (1.3) „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. Ž-139-(1.3) keitimo“ (toliau – ir AAV Įsakymas Nr. Ž-139-(1.3); AAV Įsakymas Nr. Ž-700-(1.3)) (VII t., b. l. 8–12). Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 27 d. teismo posėdyje, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, siekdamas padėti pareiškėjams įgyvendinti jų procesines teises, išaiškino jiems teisę kreiptis dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, jeigu jie manytų, kad toks terminas yra praleistas. Pareiškėjai 2014 m. kovo 7 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti administracinių aktų apskundimo terminus. Teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo paduoti skundą dėl AAV Įsakymo Nr. Ž-139-(1.3), pakeisto AAV Įsakymu Nr. Ž-700-(1.3), panaikinimo ir šią administracinės bylos dalį nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu. Toje pačioje nutartyje teismas nustatė, kad skundą dėl skundą dėl AAV Įsakymo Nr. 33-03 pareiškėjai pateikė nepraleidę ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimą priėmė išnagrinėjęs iš esmės pareiškėjų skundo reikalavimus dėl Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 33-03 dalies ir 2014 m. spalio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimo Nr. 1SS-(10.5)-2591 „Dėl informacijos pateikimo“ (VII t., b. l. 123–124) panaikinimo bei sklypų ribos nustatymo pagal pareiškėjų pateiktą žemės sklypo planą.

Teismas pažymėjo, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau – ir ŽRŽ projektai) ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką reglamentuoja 1998 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika. Šios Metodikos 5 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projektuose, projektui prilyginamuose planuose suprojektuojami grąžinami natūra, perduodami, suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemės sklypai.

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies normomis, administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl tokių viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo, kurie daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių administracinių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų.

Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti AAV 2000 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 33-03 dalį, kuria, pasak pareiškėjų, buvo suformuotas 16,80 ha žemės sklypas P. B., teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovės tėvui P. B. ŽŪM 1993 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 2-625-18881 ir tuometinės Alytaus rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkio Nr. 287-v „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, kuriems Žemės ūkio ministerijos sprendimu atstatyta nuosavybės teisė į žemę“ 185 punktu buvo atkurta nuosavybės teisė į 16,890 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajono savivaldybėje. Teismas nustatė, kad rengiant nuosavybės teisės dokumentus, 1992 m. spalio 16 d. žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktu buvo parodytos ir paženklintos vietoje žemės sklypo ribos (I t., b. l. 11, 12, 14; II t., b. l. 25, 26). Šie dokumentai nenuginčyti ir yra galiojantys. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad 16,80 ha žemės sklypas P. B. buvo suformuotas 1992 metais, atkuriant jam nuosavybės teises į šį žemės sklypą. Pareiškėjų ginčijamu AAV įsakymu patvirtintu žemėtvarkos planavimo dokumentu, priešingai nė teigia pareiškėjai, minėtas žemės sklypas Nr. 22 nebuvo nei projektuojamas, nei formuojamas žemės grąžinimui, pardavimui, perdavimui patikėjimo teise ar kitu ŽRŽP metodikos 5 punkte nustatytu tikslu, jis tik buvo pagal anksčiau atkurtų nuosavybės teisių planą pažymėtas (įklotas) ŽRŽ projekte kaip žemės sklypas, į kurį jau atkurtos nuosavybės teisės. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvadų, kad ginčijama ŽRŽ projekto dalimi, kurioje pažymėtas žemės sklypas, į kurį 1993 metais P. B. atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjų teisės (interesai) objektyviai nėra pažeistos pareiškėjų nurodytu būdu, o šio administracinio akto panaikinimas jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negalėtų padaryti, tariamai pažeistos pareiškėjų teisės tokiu būdu nebūtų apgintos, jų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, vadinasi, ginčijamo ŽRŽ projekto dalies panaikinimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukeltų, nes galiotų administraciniai aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėdamas pareiškėjų reikalavimą panaikinti NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5.)-2591, kuriuo pareiškėjų 2014 m. rugsėjo 15 d. skundas buvo paliktas nenagrinėtas, teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė teisinių argumentų dėl šio akto neteisėtumo. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2014 m. rugsėjo 15 d. skundu kreipėsi į NŽT dėl AVA Įsakymo Nr. 33-03 dalies panaikinimo, Įsakymų Nr. Ž-139-(1.3), Nr. Ž-700-(1.3) teisinio įvertinimo bei dėl jiems priklausančio žemės sklypo ribų bei ploto, prašydami paaiškinti kodėl atsirado žemės sklypo ploto skirtumas. NŽT Sprendimu Nr. 1SS-(10.5.)-2591 pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtą motyvuodamas tuo, jog Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl AVA Įsakymo Nr. 33-03 dalies panaikinimo ir žemės sklypų bendros ribos nustatymo, be to, įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi (VII t., b. l. 74–80), kurią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas paliko nepakeistą (VII t., b. l. 102–107), teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą paduoti skundą dėl AAV Įsakymų Nr. Ž-139-(1.3), Nr. Ž-700-(1.3) panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad teisinius santykius, kylančius viešojo administravimo subjektams nagrinėjant asmenų prašymus, skundus ir pranešimus bei nustatant kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir su šio įstatymo įgyvendinimu susiję teisės aktai. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmens skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Teismas pažymėjo, kad minėtoje įstatymo normoje įtvirtinta taisyklė, kuri draudžia administracinės procedūros vykdymą tais atvejais, kai tuo pačiu klausimu vyksta nagrinėjimas teisme ir asmuo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu prašo priimti sprendimą po to, kai teismas jau yra priėmęs sprendimą šiuo klausimu. Šis draudimas netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina atsakovo nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurios patvirtintų, jog šios procedūros buvo inicijuotos skirtingais pagrindais (ne dėl tų pačių faktinių aplinkybių), nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai, paliekant nenagrinėtais minėtus klausimus, dėl kurių išsprendimo pareiškėjai kreipėsi į jį pakartotinai, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir yra teisėti. Tai, kad atsakovas dėl tuo pačiu klausimu vykstančio teisminio nagrinėjimo administracinės procedūros dalies nestabdė, bet visą skundą paliko nenagrinėtu, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atsakovo atsakymą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Pasisakydamas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą, kuriame pabrėžiama, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės Kauno apygardos administracinis teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. A-18-527/2013 vertino žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajono savivaldybėje, priklausančio S. V., D. V. ir A. V., plano M1:500, kurį 1994 m. liepos 19 d. parengė A. T. (toliau – ir 1994 m. liepos 19 d. sklypo planas) ir sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje teisėtumą. Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-18-527/2013 panaikino S. V., D. V. ir A. V. priklausančio šio žemės sklypo planą M1:500 ir ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje, konstatavęs, jog šiame žemės plane prašomos nustatyti ribos prieštarauja kitiems byloje esantiems dokumentams. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, nustatė, kad 1992 m. spalio 16 d. ženklinant ieškovės tėvo P. B. žemės sklypą, jis buvo paženklintas tiesia linija, kad iš G. B. tėvo P. B. žemės sklypo plano su gretimybėmis, išduoto tuometinės Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir esančio 1995 m. birželio 26 d. sutarties sudėtine dalimi, aiškiai matyti, jog žemės sklypas taip pat tiesia linija ribojasi su žemės sklypu, kuris priklauso S. V., D. V. ir A. V., kad 2008 m. lapkričio 12 d. kadastro žemėlapio ištrauka taip pat patvirtina, jog S. V., D. V. ir A. V. žemės sklypo ribos vėlgi tiesia linija ribojasi su G. B. žemės sklypu. Minėtu apygardos teismo sprendimu žemės planas M1:500, 1994 m. liepos 19 d. parengtas A. T., ir ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje buvo panaikintas.

Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, kad tiek bendrosios kompetencijos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-18-527/2013, tiek šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl nuosavybės teise šalims priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone, ribų, šiose bylose reikšmingos faktinės aplinkybės iš esmės identiškos, argumentai, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus, vienodi. Nustatęs, kad yra įsiteisėjęs bendrosios kompetencijos teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje, kurioje reikšmingos aplinkybės iš esmės tapačios, teismas sprendė dėl šiame procesiniame dokumente nustatytų faktų reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai. Pažymėjo, kad procesinės teisės normos įtvirtina teismo sprendimo res judicata galią (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p., 96 str. 4 d., 101 str. 2 p.), taip pat nustato teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinę reikšmę (ABTĮ 58 str. 2 d.). Nustatyti prejudiciniai faktai palengvina įrodinėjimo procesą kitoje byloje. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies reikalaujamas tų pačių asmenų bylose dalyvavimas yra būtina sąlyga šios analizuojamos taisyklės taikymui, tačiau minėta norma nenumato, kad atitinkamo subjekto procesinė padėtis abejose bylose būtų tapati, taip pat neturi reikšmės, ar toks subjektas dalyvavo teismo posėdžiuose, o svarbu tai, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3020/2011). Minėtos procesinės normos taikymo aspektu teismas pabrėžė, kad civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje vienas iš ginčo dalykų yra tas pats – žemės sklypo ribų nustatymas, todėl pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas civilinėje byloje nustatyti faktai žemės sklypo ribų nustatymo aspektu laikytini prejudiciniais nagrinėjamai bylai. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo (LVAT 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2778/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kitose bylose galima remtis teismo nustatytais prejudiciniais faktais, jeigu nustatyti faktai buvo konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku (LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2186/2012),kad kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, tačiau tik tokioje apimtyje, kiek minėtoje byloje nustatyti faktai sudarė įrodinėjimo dalyką (ABTĮ 58 straipsnis (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-229/2012).Taigi svarbiausia yra tai, kad nustatinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose esminį panašumą turinčiose bylose, ir kad pirmiau išnagrinėtoje byloje nebūtų dirbtinai įrodinėjami tie faktai, kurie kitoje byloje būtų laikomi prejudiciniais. Teisinio fakto buvimas kito įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu (motyvu) atleidžia teismą nuo šių teisinių faktų esmės atskleidimo.

Kauno apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad bendrosios kompetencijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose įrodinėjimo dalyko dalis buvo fakto, reikšmingo bei aktualaus ir nagrinėjamoje byloje, nustatymas ir konstatavimas: žemės sklypo ribų teisėtumo klausimas. Aptariamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose buvo konstatuotos būtent nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybes, kurios pripažintinos prejudiciniais faktais.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nagrinėjamoje administracinėje byloje prašė nustatyti ribą tarp jiems nuosavybės teise priklausančio 0,8450 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Alytaus rajone, ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Alytaus rajone, pagal UAB „Geoturtas“ 2011 metų rugsėjo mėnesį parengtą žemės sklypo planą M1:500, kuri pažymėta linijomis ir skaičiais 3, 4, 5 (VI t., b. l. 18, 19). Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad šis planas yra iš esmės identiškas planui (VI t., b. l. 57), kurį panaikino panaikinto Kauno apygardos teismas. Nustatė, kad į nagrinėjamą administracinę bylą pateiktas žemės sklypo planas, kurio pagrindu pareiškėjai reiškia reikalavimą nustatyti ribas tarp žemės sklypų, parengtas 2011 m., t. y. iki teismo sprendimo minėtoje civilinėje byloje priėmimo. Akivaizdu, kad šiame tos pačios konfigūracijos žemės sklypo plane, kuriame labai nedaug skiriasi tik atstumai tarp taškų 3, 4, 5, negalėjo būti įvertintos (ir nėra įvertintos) tos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir dėl kurių buvo panaikintas 1994 m. liepos 19 d. žemės sklypo planas ir šio sklypo ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad patenkinus pareiškėjų reikalavimą ir nustačius žemės sklypo ribas taip, kaip prašo pareiškėjai pagal UAB „Geoturtas“ parengtą žemės sklypo planą M1:500, tai prieštarautų nustatytoms teismų išvadoms.

III.

Pareiškėjai S. V., D. V. ir A. V. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde (VII t., b. l. 159–161) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Pareiškėjai apeliaciniame skujine kartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriais grindė savo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Be to, nurodo šiuos argumentus:

1. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nepatenkino reikalavimo panaikinti NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5.)-2591, teigia, kad vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, NŽT, priimdama šį sprendimą, turėjo atlikti privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą dėl Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 33-03 dalies panaikinimo, tačiau to nepadarė.

2. Nesutikdami su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nepatenkino reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 33-03 dalį, apeliantai teigia, esą šiuo įsakymu P. B. buvo suformuotas 16,80 ha žemės sklypas ir pakeistos jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas ir ribos. Nurodo, kad žemės sklypas P. B. neatlygintinai nuosavybėn buvo perduotas esant 1993 m. kovo 12 d. Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos I šaukimo Tarybos sprendimui „Dėl nuosavybės teisių patvirtinimo“ Nr. 26 (17p), kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti V. J., Jono, gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, 84,5 arų ploto namų valdos sklypą. Taigi šiuo metu galioja abu administraciniai aktai, taip pat galioja abu žemės sklypų įsigijimo pagrindai. Be AAV Įsakymo Nr. 33-03, kuriuo buvo pakeistos jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas ir ribos, byloje nėra kito dokumento, nustatančio ribą tarp jiems ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų bei šių sklypų plotus. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja ABTĮ 10 straipsnis, neįvertino visapusiškai AVA Įsakymo Nr. 33-03 teisėtumo, nepatikrino ar jį priimant buvo laikytasi ŽRŽ projektų rengimo procedūrų. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-696-90/2011, buvo panaikintas apeliantams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planas M1:500, kurį 1994 m. liepos 19 d. parengė A. T., ir ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje. Atsižvelgdami į tai, apeliantai teigia, kad šiuo metu de jure jie turi 0,8450 ha plotą, o de fakto jo neturi. Paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis), o žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir NTK nuostatai) priede Nr. 1. Kitos priežastys (pavyzdžiui, ydingas sandoris) NTK nuostatuose nepriskiriamos žemės ploto paklaidai. Atsižvelgdami į tai, apeliantai teigia, kad CK 4.45 straipsnio pagrindu negalima perskirstyti realiai naudojamų žemės sklypų ir keisti jų ribų, kompensuojant vienam savininkui trūkstamą dydį kitų savininkų žemės sklypų sąskaita. Šiuo atveju apeliantams natūra trūksta žemės ploto, viršijančio leistinas paklaidas, dėl to jų teisių gynimas saistomas sandorio, pagal kurį įgyta nuosavybėn žemė, ginčijimo.

3. 2011 metų rugsėjo mėnesį UAB „Geoturtas“ parengtas žemės sklypo planas M1:500, pagal kurį apeliantai prašo nustatyti ribą tarp jiems nuosavybės teise priklausančio 0,8450 ha žemės sklypo ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, buvo parengtas pagal turimus nuosavybės dokumentus, faktiškai nusistovėjusias žemės sklypo ribas bei 1994 m. liepos 27 d. namų valdos inventorinį planą, 2002 m. gruodžio 12 d. žemės sklypo Nr. 423 A abrisą, 1992 m. rugsėjo 29 d. 0,8450 kv. m ploto privačios namų valdos sklypo planą, t.y. pagal nepanaikintus ir galiojančius dokumentus. Atsakovė G. B. jokio dokumento, išskyrus AAV 2000 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 33-03, į bylą nepateikė.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (VII t., b. l. 175–180) atsakovas pareiškė nuomonę, kad Kauno apygardos administracinis teismas visapusiškai, objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Dėl apeliantų prašomos nustatyti žemės sklypų ribos teismai jau yra pasisakę (civilinė byla Nr. 2-696-90/2011). Nesutinka su apeliantų teiginiu, esą 16,80 ha žemės sklypas P. B. buvo suformuotas AVA 2000 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 33-03, ir pabrėžia, kad žemės sklypas minėtam asmeniui buvo suformuotas 1992 metais, o ne šiuo įsakymu. Atsakovas įsitikinęs, kad NŽT Sprendimas Nr. ISS-(10.5)-2591, kuriuo pareiškėjų 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymas ir 2014 m. rugsėjo 15 d. skundas palikti nenagrinėti, yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl teismas pagrįstai jį paliko galioti.

Šalies argumentai

Atsakovė G. B. su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (VII t., b. l. 165–169) atsakovė remiasi argumentais, kuriuos buvo išdėsčiusi atsiliepime į pareiškėjų skundą. Nesutikdama su pareiškėjų apeliaciniu skundu atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai nepagrįstai ignoruoja faktinę aplinkybę, kad žemės sklypas jos tėvui P. B. buvo suformuotas ir jo ribos paženklintos 1992 m. spalio 16 d., o ne Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 33-03. Apeliantai, nepaisydami Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo panaikintas jų žemės sklypo planas M1:500, parengtas 1994 m. liepos 19 d. A. T., taip pat ignoruodami teismo šioje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, kad G. B. žemės sklypas suformuotas ir su apeliantų žemės sklypu ribojasi tiesia linija, teikia administraciniam teismui žemės sklypo planą, kuris yra iš esmės analogiškas bendrosios kompetencijos teismo panaikintam žemės sklypo planui, ir prašo pagal jį nustatyti žemės sklypo ribas, t. y. prašo jų žemės sklypą formuoti atsakovei G. B. priklausančio žemės sklypo ploto sąskaita. Apeliantų pateiktas žemės sklypo planas parengtas 2011 metų rugsėjo mėnesį, t. y. iki Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo panaikintas apeliantų namų valdos žemės sklypo formavimo 1994 m. liepos 19 d. planas, priėmimo. Apeliantų (pareiškėjų) skundas grindžiamas 1994 m. liepos 27 d. namų valdos inventoriniu planu, tačiau šis planas nėra žemės sklypo formavimo ir įsigijimo nuosavybėn dokumentas. Šis planas parengtas 1994 m. liepos 19 d. žemės sklypo plano, kurį teismas yra panaikinęs, pagrindu ir skirtas statinių teisinei registracijai atlikti, tai yra statinių išdėstymo žemės sklype planas. Apeliantų (pareiškėjų) pateiktas 2002 m. gruodžio 12 d. žemės sklypo Nr. 423 A abrisas taip pat nėra pareiškėjų 0,8450 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo dokumentas ir neturi jokios įtakos nustatant žemės sklypų, kurie buvo suformuoti anksčiau, ribas. 1992 m. rugsėjo 29d. planas taip pat nėra ginčui aktualaus žemės sklypo formavimo dokumentas. Priešingai nė teigia apeliantai, atsakovės teismui pateikti dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad jos žemės sklypas su apeliantų žemės sklypu ribojasi tiesia linija (žr. žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje 1992 m. spalio 16 d. aktą ir žemės sklypo schemą prie ŽŪM 1993 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 2-625-18881 ir Alytaus rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkio Nr. 287-v bei 1995 m. birželio 10 d. sutarties Nr. 3-3276 esančius žemės sklypo planus su gretimybėmis, kuriuos parengė tuometinė Alytaus apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Alytaus rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, 2008 m. lapkričio 12 d. kadastro žemėlapio ištrauką, valstybinio žemės kadastro duomenų registrą Nr. 33/6182-4). Aplinkybė, kad atsakovės žemės sklypas su apeliantų žeme ribojasi tiesia linija, yra nustatyta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi. Atsakovės įsitikinimu, tai, kad apeliantams reikia naujai suformuoti savo žemės sklypą, nes jų žemės sklypo formavimo dokumentas – 1994 m. liepos 19 d. žemės sklypo planas yra panaikintas, nereiškia, jog jie savo žemės sklypo ribas turi formuoti pažeisdami jos (atsakovės) žemės sklypo ribas ir jos žemės sąskaita. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, esą atsakovė G. B., be AAV Įsakymo Nr. 33-03, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos žemės sklypo ribas. Atsakovė primena, kad visi jos tėvo P. B. žemės sklypo formavimo ir ženklinimo dokumentai pateikti į civilinę bylą, kuri prijungta prie šios administracinės bylos, be to, ji neteikė AAV Įsakymo Nr. 33-03 kaip savo žemės sklypo formavimo dokumento – šį įsakymą su ŽRŽ projekto ištrauka į bylą pateikė Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjų reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjai patikslinto skundo reikalavimais, kuriuos Kauno apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti išsprendęs pareiškėjų prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (VII t., b. l. 74-80, 102-107), prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 33-03, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Alytaus rajone žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projektas), dalį, kurioje pažymėtos P. B. 16,80 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone, į kurį 1993 metais atkurtos P. B. nuosavybės teisės natūra, ribos, o riba tarp šio atsakovei G. B. priklausančio (padovanoto P. B.) žemės sklypo ir gretimybėje esančio pareiškėjų 0,8450 ha žemės sklypo būtų nustatyta pagal UAB „Geoturtas“ 2011 metų rugsėjo mėnesį parengtą žemės sklypo planą M1:500 (pagal šiame plane pažymėtas linijas ir skaičius 3, 4, 5). Be to, pareiškėjai prašė panaikinti NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5.)-2591, kuriuo NŽT pareiškėjų 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymą ir skundą paliko nenagrinėtus.

Pareiškėjai, prašydami panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą, kuriuo jų skundas buvo atmestas visiškai, apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, be to, teigia, kad teismas nebuvo aktyvus ir neištyrė visapusiškai, ar priimant AVA Įsakymą Nr. 33-03 buvo laikytasi ŽRŽP rengimo procedūrų.

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai ginčija Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 33-03, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projektas, dalį teigdami, esą šiuo administraciniu aktu patvirtintu ŽRŽ projektu atsakovės tėvui P. B. buvo suformuotas 16,80 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, pakeičiant pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio 0,8450 ha žemės sklypo plotą ir ribas (įsiterpiant 0,2084 ha į šį sklypą), byloje yra svarbios faktinės aplinkybės, kada ginčui aktualius žemės sklypus nuosavybėn įsigijo jų savininkai, kokiais dokumentais (tekstine ir grafine išraiška) buvo nustatytos ir įformintos sklypų ribos, kokią žemės sklypų formavimo tvarką nustatė sklypų suformavimo ir įgijimo nuosavybėn metu galioję teisės aktai.

Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad ginčui aktualų 0,8450 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) 1994 m. liepos 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr.P33/94-0034 nuosavybėn įsigijo J. V. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta atsižvelgiant į Alytaus rajono valdybos 1993 m. balandžio 29 d. potvarkį Nr. 81-v ir 1993 m. balandžio 29 d. aktą Nr.518. Alytaus rajono valdybos 1993 m. balandžio 29 d. potvarkyje Nr. 81-v „Dėl parduodamų apylinkėse žemės sklypų, esančių namų valdose“ nurodyta, kad šiuo administraciniu aktu, vadovaujantis Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypo pardavimo ir nuomos tvarkos“, buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) apylinkės privačiose namų valdose parduodamų žemės sklypų sąrašas (Potvarkio priedėlis Nr. 6), į kurį įtrauktas J. V. (Sąraše eil. Nr. 8), perkantis (duomenys neskelbtini) kaime 0,8450 ha namų valdos žemės sklypą (akto Nr. 518). Tokio ploto (0,8450 ha) J. V. namų valdos dydį 1993 m. kovo 12 d. sprendimu Nr.26 buvo patvirtinusi Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1 šaukimo Tarybos 26 sesija. Šis apeliantų minimas sprendimas ginčo atveju nėra reikšmingas, nes jis nėra sklypo suformavimo ir jo ribų nustatymo dokumentas, o tik dokumentas, sudaręs teisines prielaidas parduoti J. V. nurodyto ploto (0,8450 ha) namų valdos žemės sklypą. 1994 m. liepos 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje Nr.P33/94-0034 nurodyta, kad šios sutarties priedas yra sklypo planas su gretimybėmis M 1:500. Pagal pateiktus į bylą įrodymus šios sutarties priedas buvo A. T. 1994 m. liepos 19 d. sudarytas J. V. namų valdos 8450 m² sklypo ribų planas M1:500, kuriame pažymėta vienintelė aiškiai nurodyta gretimybė – P. B. sklypas. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – ir NTRCDB) duomenų išrašų matyti, kad minėtos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre 1994 m. liepos 24 d. buvo įregistruotos J. V. nuosavybės teisės į šį žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). J. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Byloje esantys 2008 m. kovo 18 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimai Nr. 1724, Nr.1759, Nr.1753 ir NTRCDB duomenų išrašai patvirtina, kad mirus J. V., į šį žemės sklypą (jo atitinkamas dalis), šių paveldėjimo liudijimų pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2008 m. balandžio 21 d. buvo įregistruotos pareiškėjų (mirusio sklypo savininko sutuoktinės A. V. ir sūnų D. V. bei S. V.) nuosavybės teisės.

Byloje nustatyta, kad ŽŪM 1993 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 2-625-18881, vadovaujantis 1991 m. birželio 18 d. įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), G. B. tėvui P. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 16,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, Alytaus rajone, grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje). Vykdydama šį ŽŪM sprendimą, Alytaus rajono valdyba 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkio Nr. 287-v 185 punktu šį žemės sklypą perdavė P. B. Iš Valstybinio žemėtvarkos instituto suformuotos žemės (sklypo Nr.22) suteikimo bylos (toliau – ir Žemės suteikimo byla) dokumentų matyti, kad 16,80 ha bendro ploto žemės sklypas (Nr.22), į kurį atkurtos nuosavybės teisės, susideda iš dviejų gretimų sklypų (sklypo 22-1 ir sklypo 22-2). Pagal šioje byloje esančius valstybinio žemės kadastro duomenų registro išrašus, taip pat administracinėje byloje esančius NTRCDB duomenų išrašus žemės sklypas Nr.22-1 yra 15,8 ha ploto (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o žemės sklypas Nr.22-2 yra 1,00 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). P. B. notariškai patvirtinta 1995 m. birželio 20 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3-3276 padovanojo G. B. 16,80 ha bendro ploto žemes sklypą, į kurį jam buvo atkurta nuosavybės teisė. Šioje sutartyje nurodytas priedas – sklypo planas su gretimybėmis (M:10 000). Pagal pateiktus į bylą įrodymus dovanojimo sutarties priede nurodytas sklypo planas yra Alytaus apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Alytaus rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos (toliau – ir AVA Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba) spaudu pažymėto plano (M:10 000) fragmente įbraižytas 16,80 ha ploto sklypas (I t., 13-14, 2 t., b. l. 146). Byloje nustatyta, kad su pareiškėjų (apeliantų) 0,8450 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) iš vienos pusės ribojasi dalis atsakovės G. B. nuosavybės teise valdomo 15,8 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) į kurį nuosavybės teisės įregistruotos 1995 m. birželio 23 d. Taigi nagrinėjamam administraciniam ginčui yra aktuali riba tarp šio atsakovės žemės sklypo ir pareiškėjų žemės sklypo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nesutarimai tarp ginčui aktualių sklypų savininkų dėl sklypo ribos kilo po to, kai G. B. 2010 metais inicijavus jai priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimą, teritorinis registratorius (VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2010 m. kovo 5 d. sprendimas) ir centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas) nustatė kliūtis šiam veiksmui atlikti. Byloje yra duomenys apie tai, kad UAB „Barsta“ 2010 m. sausio mėnesį atliko G. B. 15,80 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir nustatė, kad šio žemės sklypo plotas yra 16,0343 ha ir šis plotas pagal teisės aktais numatytus paklaidos normatyvus neviršija leistinos paklaidos. Alytaus apskrities viršininkas 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. Ž-700- (1.3) pakeitė žemės sklypo Nr.22-1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 15,80 ha) kadastrinius duomenis ir patvirtino, kad šio sklypo plotas yra 16,0343 ha. Teritorinis registratorius 2010 m. kovo 5 d. sprendimu G. B. prašymo dėl šio žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo neišsprendė iš esmės (atidėjo sprendimo priėmimą ir pasiūlė kreiptis į sklypo plano rengėją dėl plano patikslinimo), nurodydamas, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, nes žemės sklypo ribos neatitinka gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruoto ir pažymėto nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, ribų. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi G. B. skundą, teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti. Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus žemėtvarkos skyriui 2010 m. balandžio 7 d. raštu informavus G. B., kad į šios institucijos kompetenciją neįeina kadastro duomenis nustatančių įmonių veiklos kontrolė, pareiškėja inicijavo ginčą civilinio proceso tvarka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir prie šios administracinės bylos prijungtos civilinės bylos (teisminio proceso Nr.2-13-3-00245-2011-4) nustatyta, kad G. B. (ieškovė) 2011 m. sausio 19 d. ieškiniu, pateiktu Alytaus rajono apylinkės teismui, ir jo patikslinimais (atsakovai: A. V., D. V., S. V.; tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius ir kt.), prašė, be kita ko, panaikinti atsakovams priklausančio žemės sklypo, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, planą M1:500, kurį 1994 m. liepos 19 d. parengė A. T., ir šio sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje; nustatyti ribą tarp sklypų pagal UAB „Barsta“ atliktus kadastrinius matavimus ir parengtą žemės sklypo planą (tarp posūkio taškų 5 (koordinatės x - 6020321,71 ir y - 496235,27) ir 6 (koordinatės x - 6020239,50 ir y - 496205,41), ribos ilgis - 87,47 m).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai taikydamas procesinės teisės normas (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį), pagrįstai nustatė, kad šioje administracinėje byloje yra reikšmingos aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-18-527/2013 (teisminio proceso Nr.2-13-3-00245-2011-4), kuria apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-696-90/2011 (teisminio proceso Nr.2-13-3-00245-2011-4), priimtą dėl minėto G. B. ieškinio.

ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pareiškėjų S. V., D. V. ir A. V. inicijuoto šioje administracinėje byloje ginčo vienas iš reikalavimų yra dėl ribos tarp tų pačių žemės sklypų, t.y. pareiškėjų 0,8450 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) ir atsakovės G. B. žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) kaip ir minėtoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr.2-13-3-00245-2011-4). Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad abiejose bylose bylos proceso dalyviai sklypų ribos nustatymo aspektu savo pozicijas grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios susiklostė per žemės sklypų įsigijimo ir valdymo nuosavybės teisėmis laikotarpį iki 2010 metų, t.y. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų tvarkytojo sprendimų, kad G. B. žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikslinimas pagal patikslintus šio sklypo kadastrinius matavimus negalimas nes žemės sklypo ribos neatitinka gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruoto ir pažymėto nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, ribų. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta išnagrinėta civilinė byla (teisminio proceso Nr.2-13-3-00245-2011-4; I-V tomai), į kurią šios bylos proceso dalyvių pateikti įrodymai, dėl sklypų suformavimo, įsigijimo nuosavybėn ir teisinės registracijos kartojasi administracinėje byloje ir kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti teismo civilinėje byloje sprendžiant reikalavimą tarp tų pačių proceso dalyvių dėl tų pačių sklypų ribos nustatymo. Todėl faktai, kurie dėl minėtų žemės sklypų ribos nustatyti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje (teisminio proceso Nr.2-13-3-00245-2011-4), iš naujo neįrodinėtini nagrinėjant šią administracinę bylą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, ir nustatytais faktais turi būti remiamasi šioje administracinėje byloje (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis).

Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjų reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 33-03, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projektas, pagrįstumą ir teisėtumą teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad šis administracinis aktas buvo priimtas vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentavusiais ŽRŽ projektų rengimą ir praėjus atitinkamam metų skaičiui po to, kai pareiškėjai ir atsakovė nuosavybėn įsigijo ginčui aktualius žemės sklypus.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, kad prašymą grąžinti 16,80 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime P. B. Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai pateikė 1992 m. liepos 5 d., ŽŪM sprendimas Nr. 2-625-18881 atkurti nuosavybės teises natūra priimtas 1993 m. rugsėjo 14 d., o jį įgyvendinantis Alytaus rajono valdybos potvarkis Nr. 287-v dėl žemės perdavimo P. B. priimtas 1993 m. gruodžio 22 d., dėl šio žemės sklypo suformavimo yra aktualus minėtą laikotarpį apimatis teisinis reguliavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Minėtu laikotarpiu galiojusios Atkūrimo įstatymo redakcijos 4 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta bendroji nuostata, kad nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektus. Tuo pačiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės l99l m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įgyvendinimo“ 11 punkte buvo pakartota minėta Atstatymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata, o 12 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę natūra atstatoma tais atvejais, kai šios tvarkos 11 punkte nurodyti asmenys pageidauja susigrąžinti žemę, kuri pagal šios tvarkos 51 punktą preliminariniame projekte nepriskiriama valstybės išperkamos žemės kategorijai.

Aptariamu laikotarpiu galiojusios redakcijos Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio, nustatančio žemės reformos vykdymo sąlygas, 1 dalyje buvo įtvirtinta bendroji nuostata, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reguliuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į pageidaujančiųjų įsigyti žemę fizinių ir juridinių asmenų interesus bei agrarinės reformos tarnybų pasiūlymus. Projektai rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. I-1608 4.3 punktu pavedė Vyriausybei iki 1991 m. rugsėjo 1 dienos parengti ir patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jų ekonominio pagrindimo metodiką. Vyriausybė, vykdydama šį pavedimą, 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 patvirtino Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodiką (toliau – ir 1991 m. ŽRŽP rengimo metodika). Minėtu teisės aktu žemės reformos pradžioje buvo numatytas žemės reformos darbų vykdymas pagal preliminarius projektus iki bus parengti kompleksiniai ŽRŽ projektai. Šis teisės aktas (2.4, 2.5 punktai) nustatė, kad Valstybinis žemėtvarkos institutas pagal apylinkių agrarinės reformos tarnybų išvadas dėl asmenų prašymų įsigyti žemės (susigrąžinti, pirkti) tenkinimo rengia preliminarinius ŽRŽ projektus, kuriuose pertvarkomos arba suformuojamos naujos privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos. Šiuo teisės aktu (3 punktas) Vyriausybė pavedė valstybės institucijoms (tarp jų Valstybinei geodezijos tarnybai) pateikti valstybiniam žemėtvarkos institutui žemėtvarkos projektų rengimo darbų atlikimui reikalingus duomenis ir grafinę medžiagą (kartografinius duomenis). Be to, Vyriausybė 1992 m. liepos 9 d. nutarimu Nr.525 „Dėl tolesnio žemės reformos ir žemėtvarkos projektavimo darbų vykdymo“ (galiojo iki 1993 m. spalio 22 d.) nustatė žemės reformos vykdymo darbų nuo 1992 m. liepos 10 d. vykdymo tvarką. Šiame Nutarime, be kita ko, buvo nustatyta (1.6.1 punktas), kad žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys institutai pagal apylinkių agrarinės reformos tarnybų išvadas ir 2 punkte nustatytą eiliškumą suprojektuoja asmenų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra arba ekvivalentine natūra, žemėnaudas. Žemės sklypai, numatomi skirti asmenims, turintiems žemės nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, vietoje pažymimi laikinais riboženkliais.

Byloje nustatyta, kad ŽŪM 1993 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 2-625-18881 atkurti P. B. nuosavybės teises natūra į 16,80 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone, ir 1992 m. spalio 16 d. šio žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas buvo parengti galiojant šiam teisiniam reguliavimui, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu numatė žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui formavimą pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto rengiamus preliminarius projektus. Iš pirmiau minėtos Valstybinio žemėtvarkos instituto suformuotos 16,80 ha žemės (sklypo Nr.22) suteikimo P. B. bylos dokumentų matyti, kad minėtas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra šiam asmeniui buvo suformuotas pagal preliminarų ŽRŽ projektą. Žemės suteikimo bylos dalies, kurioje yra duomenys apie žemės sklypo suformavimą, antraštiniame lape nurodyti šie duomenys: darbų rūšis – Žemės reformos žemėtvarkos preliminarinis projektas; objektas – Alytaus rajonas, (duomenys neskelbtini) apylinkė, (duomenys neskelbtini) kaimas (pil. P. B.); užsakovas – ŽŪM; darbų autorius V. B. (taip pat nurodytos projekto darbų vadovo ir skyriaus vedėjo pavardės). Iš šios bylos dokumentų matyti, kad preliminaraus ŽRŽ projekto darbų autorius V. B., be kita ko, sudarė (nubraižė) P. B. sklypo ir dviejų sklypų schemą ir pagal šią schemą 1992 m. spalio 16 d. surašė žemės sklypo parodymo ir paženklinimo vietoje aktą, 1993 m. sausio 20 d. parengė P. B. pagal preliminarinį ŽRŽ projektą suteiktos žemės eksplikaciją (sklypas Nr.1 15,80 ha, sklypas Nr.2 - 1,00 ha ir kt. duomenys). Iš 1992 m. spalio 16 d. žemės sklypo parodymo ir paženklinimo vietoje akto matyti, kad parodant ir paženklinant 16,80 ha žemės sklypą (Nr.22) dalyvavo ir aktą pasirašė pretendentas susigrąžinti nuosavybę P. B. ir (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkas J. Ž. Akte, be kita ko, nurodyta, kad atliekant žemės sklypo parodymą ir paženklinimą buvo pastatyti 7 laikini riboženkliai. Akte pažymėta, kad gretimybėse matavimo ženklų nėra, objektų, išskyrus priklausančius savininkui, sklype nėra. Minėti bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad 16,80 ha žemės sklypas P. B. nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvo suformuotas 1992 metais pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto ŽŪM užsakymu parengtą preliminarų ŽRŽ projektą, sklypas 1992 m. spalio 16 d. buvo parodytas ir paženklintas vietoje laikinais riboženkliais, t.y. pagal šių veiksmų atlikimo metu galiojusius pirmiau aptartus teisės aktus.

Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 patvirtinta ŽRŽP rengimo metodika (su atitinkamais pakeitimais) galiojo iki 1998 m. balandžio 9 d., t.y. iki Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385, kuriuo buvo patvirtinta Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka, įsigaliojimo. Tuo pačiu metu Žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207 buvo patvirtinta naujos redakcijos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau – ir 1998 m. ŽRŽP rengimo metodika). Pabrėžtina, kad Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. 33-03, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projektas, priimtas galiojant minėtiems teisės aktams, nustačiusiems ŽRŽ projektų rengimo tvarką ir metodiką. Šis teisės aktas, įgyvendinantis Žemės reformos įstatymą, numato žemės reformos darbų kaimo vietovėje tęstinumą. Minėto administracinio akto priėmimo metu galiojusios redakcijos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 8 punktas nustatė kokius duomenis ŽRŽ projektų rengėjai pažymi rengiamame žemėtvarkos projekte, tarp jų privačion nuosavybėn įsigytus žemės, miško sklypus ir vandens telkinius (8.2 punktas). Būtent taip ir buvo padaryta Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 33-03 patvirtintame (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekte dėl 16,80 ha žemės sklypo (P. B. privačios nuosavybės, padovanotos G. B.) pažymėjimo šio ŽRŽ projekto plane. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad AAV Įsakymu Nr.33-03 patvirtinto (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto planas parengtas žemės kadastro vietovės žemėlapyje M 1: 10 000 (VI t., 129). Tokio pat mastelio (M 1:10 000) analogiškame žemėlapyje AAV Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pažymėtas (įbraižytas) P. B. 1992 metais suformuoto žemės sklypo planas, kuris yra 1995 m. birželio 20 d. žemės sklypo dovanojimo G. B. sutarties priedas (I t., b. l. 13-14, II t., 146, VI t., b. l. 37-39).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad preliminaraus ŽRŽ projekto rengėjas (Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojas V. B.) suformuotam P. B. nuosavybės teisių atkūrimui 16,80 ha bendro ploto žemės sklypui suteikė projektinį numerį (Nr.22), o sudarytoje šio sklypo schemoje ir suteiktos pagal preliminarinį ŽRŽ projektą žemės eksplikacijoje šį bendro ploto sklypą suskaidė į dvi sekcijas (sklypas Nr.1 – 15, 80 ha, sklypas Nr.2-1,00 ha). Šiuo pagal preliminarų projektą suteiktu P. B. suformuoto 16,80 ha ploto sklypui projektiniu numeriu (Nr.22) ir būtent tokiu sklypo suskaidymu į dvi sekcijas (15, 80 ha sklypas Nr.22¹ arba 22-1; 1,00 ha ploto sklypas Nr.22² arba 22-2) minėtų sklypų duomenys įrašyti atitinkamose valstybinio žemės kadastro duomenų registro pozicijose, dovanojimo sutarties priede ir AAV Įsakymo Nr. 33-03 patvirtinto (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto plane. VŽKD duomenų registre Nr.33/6182-1, sudarytame 1994 m. balandžio 21 d. nurodyta, kad 16,8 ha ploto sklypo pagal agrarinės reformos projektą Nr.22, sklypas paženklintas preliminariai; 1995 m. birželio 23 d. sudarytame to paties sklypo VŽKD duomenų registre Nr.33/6182-4 to paties sklypo numeris įrašytas su papildomosios nuorodomis į sklypo sekcijas (Nr.22-1,2). 1995 m. birželio 23 d. sudarytame VŽKD duomenų registre Nr.33/6182-5 nurodyta, kad 15,80 ha žemės sklypo pagal agrarinės reformos projektą Nr.22-1, o 1996 m. spalio 16 d. sudarytame VŽKD duomenų registre Nr.33/11469-1 nurodyta, kad 1,00 ha žemės sklypo pagal agrarinės reformos projektą Nr.22-2. Dovanojimo sutarties priede (sklypo plane) ir AAV Įsakymu Nr.33-03 patvirtintame (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto plane ginčui aktualus 15,80 ha žemės sklypas skaitmenine išraiška žymimas „22¹“. Analogiškas sklypo žymėjimas perkeltas į pareiškėjų ginčijamą AAV Įsakymu Nr.33-03 patvirtintą (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto planą. AAV Įsakymu Nr.33-03 patvirtintame (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto plane (M 1: 10 000) G. B. 15,80 ha žemė sklypas pažymėtas (įbraižytas) analogiškai kaip ir šio sklypo plane, įbraižytame į to paties mastelio (M 1: 10 000) tos pačios kadastrinės vietovės planą (VI t., b. l. 37-40,129). VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2012 m. gruodžio 4 d. rašte, pateiktame teismui į civilinę bylą (IV t., b. l. 90-92), be kita ko, paaiškinta, kad pagal NTRCDB 2012 m. gruodžio 4 d. duomenis žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas 15,8000 ha. 2008 m., gruodžio 12 d. kadastro žemėlapio ištraukoje žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) vieta ir ribos parodytos perkeliant sklypo ribas digitalizavimo būdu į kadastro žemėlapį naudojantis Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtais buvusių žemės ūkio įmonių planais Ml: 10 000, kuriuose buvo įbraižytos žemės sklypų ribos, įrašyti jų kadastriniai ir projektiniai numeriai. Žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos vadovaujantis (duomenys neskelbtini) buv. žemės ūkio įmonės plane Ml: 10000 įbraižytomis ribomis. Tame pačiame rašte paaiškinta, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2004 m. rugsėjo 15 d. pagal 1994 m. liepos 19 d. geodezininko A. T. sąlyginėje koordinačių sistemoje parengtą žemės sklypo planą (laikinajame sluoksnyje, nes buvo nustatytas persidengimas su gretimu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės pagrįstai ir teisingai nurodė, kad 16,80 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, į kurį ŽŪM 1993 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr.2-625-18881 P. B. atkurtos nuosavybės teisės natūra, buvo suformuotas 1992 metais, o Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 33-03 patvirtintame (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto plane šis sklypas buvo tik pažymėtas kaip sklypas, į kurį nuosavybės teisės P. B. atkurtos anksčiau. Apeliantų argumentai, esą jų nurodytu būdu, t.y. AAV Įsakymu Nr.33-03 patvirtintu (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projektu suformuojant P. B. 16,80 ha žemės sklypą buvo pažeistos pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio 0,8450 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Alytaus rajone, plotas ir ribos, neatitinka tikrovės ir atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad AAV Įsakymu Nr. 33-03 patvirtintu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ŽRŽ projektu P. B. 16,80 ha žemės sklypas nebuvo formuojamas, nes buvo suformuotas anksčiau (1992 m.), neturėjo pagrindo ir teisinės prasmės nagrinėti šiuo administraciniu aktu patvirtinto ŽRŽ projekto rengimo procedūrų. Todėl apeliantų argumentai, esą pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neįvertino visapusiškai AVA Įsakymo Nr. 33-03 teisėtumo, nepatikrino ar jį priimant buvo laikytasi ŽRŽ projektų rengimo procedūrų, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjai šioje administracinėje byloje prašė nustatyti ribą tarp jiems nuosavybės teise priklausančio 0,8450 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Alytaus rajono savivaldybėje, pagal pareiškėjų užsakymu UAB „Geoturtas“ 2011 metų rugsėjo mėnesį parengtą žemės sklypo planą M1:500 (linijas ir skaičius 3, 4, 5). Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia esą šis žemės sklypo planas buvo parengtas pagal turimus nuosavybės dokumentus, faktiškai nusistovėjusias žemės sklypo ribas bei 1994 m. liepos 27 d. namų valdos inventorinį planą, 2002 m. gruodžio 12 d. žemės sklypo Nr. 423 A abrisą, 1992 m. rugsėjo 29 d. 0,8450 kv. m. privačios namų valdos sklypo planą, t.y. galiojančius dokumentus.

Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, kad apeliantų išvardyti dokumentai nėra nei 0,8450 ha žemės sklypo nuosavybės, nei šio sklypo formavimo dokumentai. Pirmasis šio žemės sklypo įgijimą nuosavybėn patvirtinantis dokumentas yra 1994 m. liepos 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr.P33/94-0034 pagal kurią žemės sklypą nuosavybėn įsigijo J. V. Pareiškėjų nuosavybę į šį žemės sklypą patvirtina paveldėjimo pagal įstatymą dokumentai ir šių dokumentų pagrindu atlikti įrašai Nekilnojamojo turto registre. Primintina, kad 1994 m. liepos 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr.P33/94-0034 priedas buvo A. T. 1994 m. liepos 19 d. J. V. namų valdos sklypo ribų planas M1:500, kuris panaikintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-18-527/2013 (teisminio proceso Nr.2-13-3-00245-2011-4). Teismas panaikino šį planą, be kita ko atsižvelgdamas į Alytaus rajono prokuratūros pateiktus ikiteisminio tyrimo Nr.52-1-000745-10 duomenis (šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal G. B. pareiškimą dėl jos tėvo P. B. parašo galimo suklastojimo šio plano skiltyje „Suderinta‘), t.y. į Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. spalio 25 d. specialisto išvadą, kad 1994 m. liepos 19 d. J. V. namų valdos sklypo ribų plano M1:500 skiltyje „Suderinta“, pasirašė ne P. B. ir ne A. T. Panaikinęs 1994 m. liepos 19 d. J. V. namų valdos sklypo ribų planą M1:500, teismas panaikino ir šio sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Apeliantų minimas 1994 m. liepos 27 d. namų valdos inventorinis planas sudarytas atliekant atitinkamus pastatų įbraižymus į minėtą A. T. 1994 m. liepos 19 d. žemės sklypo planą. Pažymėtina, kad pareiškėjams priklausančio 0,8450 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planas pagal kurį jie prašo nustatyti ribą tarp šio ir atsakovės G. B. žemės sklypo, UAB „Geoturtas“ parengtas pareiškėjų užsakymu 2011 m. rugsėjo mėnesį, t.y. nepasibaigus ginčui dėl šių sklypų ribos minėtoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr.2-13-3-00245-2011-4) ir iki A. T. 1994 m. liepos 19 d. J. V. namų valdos sklypo plano M1:500 panaikinimo. Teisėjų kolegija tikrinamoje administracinėje byloje nustatė, kad pareiškėjai (civilinėje byloje - atsakovai) į civilinę bylą (teisminio proceso Nr.2-13-3-00245-2011-4) buvo pateikę UAB „Geoturtas“ 2012 m. sausio mėnesį parengtą Vaikšnorų 8450 m² žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, pavadintą „žemės sklypo planas teismui 1:500“ (III t., b.l.45), kuriame pažymėtas G. B. sklypo įsiterpimas į jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą. Pažymėtina, kad šis planas yra identiškas UAB „Geoturtas“ 2011 m. rugsėjo mėnesį parengtam to paties sklypo planui (VI t., b. l. 18) pagal kurį pareiškėjai nagrinėjamoje administracinėje byloje prašo nustatyti ribą tarp jiems ir atsakovei G. B. priklausančio žemės sklypo. Šiuose planuose pareiškėjų 0,8450 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) riba su atsakovės (civilinėje byloje ieškovės) žemės sklypu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) pažymėta ne tiesia linija, o dviem atitinkamą kampą sudarančiomis linijomis, pažymėtomis posūkių taškuose skaičiais 3,4,5 (ilgis tarp taškų 3-4 62,61 m., ilgis tarp taškų 4-5 29,81 m.) (VI t., 18-19,III t., b.l.45). Iš Kauno apygardos teismo 2013 m. nutarties Nr.2A-18-527/2013 civilinėje byloje (teisminio proceso Nr.2-13-3-00245-2011-4) matyti, kad atsakovų pozicija, kuri dėl sklypų ribos, be kita ko buvo grindžiama ir UAB „Geoturtas“ 2012 m. sausio mėnesio planu, teismo neįtikino, nes teismas iš įrodymų visumos (P. B. sklypo schemos, 1992 m. spalio 16 d. parodymo patenkinimo akto, liudytoju apklausto ženklinime dalyvavusio (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos darbuotojo J. Ž. parodymų, dovanojimo sutarties priedo su gretimybėmis (plano) ir kt.) nustatė, kad žemės sklypas P. B. 1992 metais gretimybėje su Vaikšnorams šiuo metu priklausančiu žemė sklypu buvo suformuotas tiesia linija. Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai rėmėsi šia Kauno apygardos teismo nustatyta minėtoje civilinėje byloje nustatyta faktine aplinkybe (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, šiuo aspektu iš naujo nepasisako.

Sutiktina su atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentais, kad pareiškėjų pateiktas į administracinę bylą UAB „Geoturtas“ 2011 m. rugsėjo mėnesį parengtas pareiškėjų žemės sklypo planas, kuriuo pareiškėjai administracinėje byloje grindžia reikalavimą dėl ribos nustatymo su atsakovės žemės sklypu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), ribų tarp šių sklypų prasme iš esmės yra analogiškas A. T. 1994 m. liepos 19 d. J. V. namų valdos sklypo planui M1:500, kuris yra panaikintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013 m. nutartimi Nr.2A-18-527/2013 civilinėje byloje (teisminio proceso Nr.2-13-3-00245-2011-4). Abiem atvejais planuose sklypų riba nurodyta ne tiesia linija, o atitinkamu kampu (1994 m. plano atveju linijų ilgis 62,50 m. ir 62,42 m., 2011 m. plano atveju analogiškai išdėstytų linijų ilgis 62,61 m. ir 29,81 m.).

Pareiškėjų prašymas dėl ribos tarp pareiškėjų 0,8450 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Alytaus rajono savivaldybėje, nustatymo pagal UAB „Geoturtas“ 2011 m. rugsėjo mėnesio planą, kuris yra iš esmės atitinka įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013 m. nutartimi Nr.2A-18-527/2013 civilinėje byloje (teisminio proceso Nr.2-13-3-00245-2011-4) panaikintą A. T. 1994 m. liepos 19 d. J. V. namų valdos sklypo ribų planą, prieštarauja minėtoje civilinėje byloje teismo nustatytam faktui, kad G. B. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) riba su atsakovams priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuota tiesia linija. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo reikalavimo dėl sklypų ribos nustatymo pagal pareiškėjo pateiktą planą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

EŽTT jurisprudencijoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain). Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas teisės normas ir aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, teisingai išsprendė pareiškėjų reikalavimą dėl NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 1SS-(10.5.)-2591 panaikinimo, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, šiuo klausimu išsamiau nepasisako. NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendime Nr. 1SS-(10.5.)-2591 pasisakė atlikdama ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijas, o priimtas sprendimas atitiko konkrečias faktines aplinkybes.

Dėl apeliantų nesutikimo su teismo atliktu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesinės teisės normų taikymo aspektais konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismo išvadas dėl pareiškėjų skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis, be to, vadovaudamasis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje nustatytais faktais, teismo sprendimas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Bylos proceso dalyvio (dalyvių) nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, jei nėra pateikiami pagrįsti argumentai ir įrodymai, kad buvo pažeista įrodymų vertinimo taisyklė (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų apeliantai nagrinėjamu atveju nepateikė.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. V., D. V. ir A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė